- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-28
- Bylos Nr.
- e2A-1461-613/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- V. N.
- Ieškovas
- I. Z.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui V. N. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama padidinti 2012 m. vasario 2 d. Telšių rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2770-304/2011 priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. N. ir priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui E. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Eur kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ją, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovo teikiamo išlaikymo sūnui pagal 2012 m. vasario 2 d. teismo įsakymą nepakanka net būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Pastaruoju metu atsakovas gera valia mokėdavo po 140 Eur per mėnesį, papildomai sumokėdavo dalį lėšų, susijusių su sūnaus papildomo ugdymo pamokomis ir sportine veikla – vykimu į sporto varžybas, stovyklas. Kiekvieną kartą dėl papildomų lėšų sūnaus išvykoms į futbolo varžybas, stovyklas ji priversta kreiptis į atsakovą, prašyti, kad pasidalytų su ja sūnaus išlaikymui reikalingomis išlaidomis. Sūnui augant, jo poreikiai tiek maistui, tiek ugdymui ir sportinei veiklai didėja. Teigė, kad, teismui priteisus jos prašomą sumą – po 350 Eur kas mėnesį, jai nebereikėtų prašyti papildomų lėšų iš atsakovo sūnaus papildomam ugdymui, išvykoms, varžyboms, sporto stovykloms. Ji šiuo metu niekur nedirba, tačiau turi santaupų, jai ir jos sūnui pragyventi padeda sutuoktinis. Ji registruota Užimtumo tarnyboje, ieško darbo, todėl yra įsitikinusi, kad galės skirti pakankamai lėšų sūnaus išlaikymui, nes iki šiol atsakovui labai maža dalimi prisidedant prie sūnaus išlaikymo, faktiškai jai vienai tenka vaiko kasdienių poreikių tenkinimo našta.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, padidino Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2770-304/2011 priteistą išlaikymą iš V. N. nepilnamečiam sūnui E. N.. Priteisė iš V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 330 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos – 2025 m. vasario 11 d. – iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatė, kad E. N. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys ir tvarkys vaiko motina I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nurodė Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymą E. N. periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį – panaikinti, lėšas, sumokėtas pagal nutartį, įskaityti į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą. Priteisė iš atsakovo V. N. ieškovei I. Z. 800 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo V. N. valstybei 89,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Teismo sprendimo argumentai:
3.1. Įvertinus tai, kad po teismo įsakymo priėmimo, kuriuo priteistas išlaikymas, praėjo daugiau nei dešimt metų, šalyje žymiai pakito maisto produktų, paslaugų kainos, pabrango pragyvenimas, taip pat neginčytina aplinkybė, kad vaikui augant jo poreikiai didėja, todėl akivaizdu, kad 87 Eur priteistas išlaikymas neatitinka vaiko poreikių. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šiuo metu atsakovas savo iniciatyva sūnaus išlaikymui moka po 140 Eur per mėnesį. Atsakovas pripažįsta, kad reikalingas didesnis išlaikymas sūnui, tačiau savo iniciatyva didesnio išlaikymo neteikia, todėl jis priteistinas teismo sprendimu.
3.2. Nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikui, paaugliui, yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, turi būti lavinami nepilnamečio vaiko gabumai. Vaikui augant, atsiranda ir papildomų poreikių dėl bendravimo su bendraamžiais, socialinio gyvenimo reikmių.
3.3. Akivaizdu, kad ieškovės nurodytos vaiko išlaikymui reikalingos sumos yra jos preliminarūs skaičiavimai, sumos, reikalingos vaiko išlaikymui, o ne išlaidos, kurių ji net negali turėti, nes neturi tokių pajamų ir galimybių kiekvieną mėnesį sūnui skirti 782 Eur, atsakovui teikiant itin mažą išlaikymą – 140 Eur per mėnesį ir padengiant kai kurias papildomas išlaidas. Šalių sūnus paauglys, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, aktyviai sportuojantis. Visos išlaidos, nurodytos ieškovės, reikalingos paauglio vaiko maistui, rūbams, mokymuisi, sveikatai, poilsiui, sportui, yra realios.
3.4. Ieškovė šiuo metu nedirba, nuo (duomenys neskelbtini) registruota Užimtumo tarnyboje, ieškovės vidutinis atlyginimas ieškinio pateikimo metu buvo 800 Eur, atsakovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, apie 1 300 Eur per mėnesį. Šalys nekilnojamojo ar kitokio vertingo turto neturi, ieškovė gyvena sutuoktiniui priklausančiame bute, atsakovas – nuomojamame būste. Šalys, gaudamos minimalų atlyginimą ar ne daug didesnį nei minimalus, neturėdamos turto, iš kurio galėtų gauti papildomų pajamų, nevystydamos verslo, faktiškai neturi realių galimybių vaiko išlaikymui skirti tiek lėšų, kad būtų patenkinti bent kokios apimties poreikiai, todėl vaiko poreikių tenkinimas yra apribotas tėvų finansinių galimybių.
3.5. Šalių sūnus gyvena su ieškove. Akivaizdu, kad, vaikui gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaiką maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad jis augtų sveikas, jam susirgus – slaugyti, rūpintis tinkama medicinine pagalba, tai, neabejotinai, reikalauja ir laiko, ir išlaidų. Tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, teikiantis tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda.
Atsiliepimas
3.6. Atsakovas jokiais skaičiavimais ar įrodymais nepaneigė ieškovės nurodytų poreikių apimties ir dydžių, todėl daroma išvada, kad šalių sūnaus išlaikymui būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindu ieškovė iš valstybės gauna 122,50 Eur išmoką sūnui. Išminusavus gaunamą išmoką iš minimalios algos, tėvų teiktinas išlaikymas – 654,50 Eur.
3.7. Atsakovas privalo rasti galimybių savo vienintelio nepilnamečio sūnaus išlaikymui teikti kas mėnesį po 330 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti būtiniausius šalių sūnaus poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus poreikius, nes priteista suma neviršija 1/3 jo gaunamų darbinių pajamų, ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką, nes ilgą laiką atsakovas sūnui skyrė itin nedidelį išlaikymą. Priteisus mažesnes nei 330 Eur periodines išmokas, kaip to prašo atsakovas, nebūtų užtikrintas būtiniausių vaiko poreikių tenkinimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti 2025 m. birželio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3996-446/2025 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, pakeisti 2012 m. vasario 2 d. Telšių apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2770-304/2011 nepilnamečiam sūnui E. N., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo V. N. nepilnamečio sūnaus E. N. išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos po 280 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Likusios ieškinio dalies netenkinti. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Nors ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad jos pajamos atskaičius mokesčius yra 800 Eurų, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė duodama paaiškinimus teismui nurodė, kad gauna apie l 500 Eur į rankas, t. y. beveik dvigubai nei nurodyta ieškinyje. Ieškovė, be kita ko, nurodė, kad 800 Eur gauna oficialiai, tačiau likusią sumą gauna nelegaliai, pažeidžiant įstatymus. Ieškovei pateikus aiškiai melagingus duomenis, teismas ne tik turėjo vertinti tokių duomenų atitiktį faktinei situacijai, bet ir vertinti sąžiningumo ir proceso piktnaudžiavimo kontekste. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise. Teismas šią aplinkybę apskritai ignoravo.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, jog „šalys nekilnojamojo ar kitokio vertingo turto neturi“. Kaip matyti iš ieškovės ieškinio bei pateiktų priedų, ieškovei nuosavybės teise priklauso ¼ dalis 66,2 kv. m ploto buto, esančio Šiauliuose. Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi.
4.3. Sprendžiant dėl šalių turtinės padėties, liko neįvertintos ir kitos aplinkybės, tai yra, jog ieškovė gyvena kartu su sutuoktiniu, kuriam priklauso didesnioji dalis buto, ir buto išlaikymo mokesčius moka jos sutuoktinis T. Z., tai patvirtina ir ieškovės pateiktos sąskaitos už buto išlaikymą, internetą ir pan. Duomenų, jog šias išlaidas dengtų pati ieškovė, už jas mokėtų, bylai nėra pateikta.
4.4. Teismas sprendime nenustatė, kurios iš ieškovės nurodytų išlaidų yra realios ir priskiriamos prie būtiniausių vaiko išlaidų. Ieškovė teigė, kad būtina skirti 782 Eur per mėnesį, teismas nusprendė, jog būtina 654,50 Eur. Taigi liko neaišku, kurias išlaidas teismas laikė realiomis, kurias ieškovės nurodytas išlaidas teismas sumažino (atmetė), kas turėtų būti laikoma netinkamu teismo baigiamojo dokumento motyvavimu, o kartu ir atitinkančiu absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindus. Kurias ieškovės ieškinyje nurodytas ir atsakovo ginčijamas išlaidas teismas sumažino, nenurodyta, dėl to atsakovui yra užkertama galimybė gintis.
Atsiliepimas
4.5. Atsakovo nuomone, teismas akivaizdžiai nevertino ieškovės nurodytų reikalingų vaikui išlaikyti bylai pateiktų išlaidų. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo realūs poreikiai, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, turėjo objektyviai išsiaiškinti realius vaiko poreikius, ištirti visas esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau šioje byloje to padaryta nebuvo, taip pažeidžiant materialiąsias teisės normas, įpareigojančias teismą nustatyti realius vaiko poreikius, tai sąlygojo aiškiai nepagrįstą ir atsakovo teises pažeidžiančio sprendimo priėmimą.
4.6. Netinkamai taikius anksčiau paminėtas materialiąsias teisės normas ir priteisus nepagrįstai didelį išlaikymą vaikui, šios lėšos nebūtinai yra skiriamos vaiko poreikiams tenkinti, o kaip matyti iš, pvz., ieškovės pateiktų mokėjimų kvitų už prekes, ieškovės asmeniniams, nesąžiningiems poreikiams tenkinti.
4.7. Pastarojo laikotarpio teismų praktika rodo, jog teismai priteisia žymiai mažesnes mėnesines išlaikymo sumas nei minimali mėnesinė alga, tai aiškiai patvirtina, jog vaiko būtiniausiems poreikiams pakanka žymiai mažesnių mėnesinių sumų ir mažesnė nei minimali mėnesinė alga išlaikymo suma nepažeidžia vaiko interesų. Atsakovo nuomone, minimalus mėnesinis atlyginimas – tai valstybės nustatyta mažiausia leistina mėnesinė alga už visą darbo laiką, kurią darbdavys privalo mokėti darbuotojui pagal darbo sutartį. Tai socialinės apsaugos priemonė, skirta užtikrinti darbuotojui bent minimalų pragyvenimo lygį. Tai reiškia, kad ši socialinė priemonė yra skirta užtikrinti darbuotojui bent minimalų pragyvenimo lygį, kartu ir šeimos (vaikų) išlaikymui.
4.8. Nors byloje esanti Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada yra gana lakoniška ir niekuo nepagrįsta, vertintina išimtinai ieškovės pareikštų reikalavimų kontekste, tačiau teismas nevertino aplinkybės, jog minėtos institucijos atstovė teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad, priteisus atsakovo nurodytą (250 Eur) išlaikymo sumą, vaiko interesai nebus pažeisti ir visiškai gali užtikrinti minimalius vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė motyvų, kodėl nusprendė nesivadovauti byloje pateikta tarnybos atstovės išvada, jog, priteisus atsakovo prašomą priteisti vaikui išlaikymo dydį, jis (ne) atitiks vaiko interesų.
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Ieškinys buvo grindžiamas esminiu vaiko poreikių (ne tėvų turtinės padėties) pasikeitimu. Teismas nustatė, kad ieškovė teismo sprendimo priėmimo metu nedirba, nuo 2025 m. balandžio 24 d. registruota Užimtumo tarnyboje, ieškovės vidutinis atlyginimas ieškinio pateikimo metu buvo 800 Eur, atsakovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, apie 1 300 Eur per mėnesį. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė teismui individualios įmonės (duomenys neskelbtini) pažymą apie vidutinį darbo užmokestį po mokesčių – 800 Eurų. Kadangi darbdavys pageidavo dalį darbo užmokesčio mokėti neįtrauktais į apskaitą pinigais, ieškovė išėjo iš darbo savo noru. Ieškovė elgėsi sąžiningai, šias aplinkybes papasakojo teismo posėdyje, todėl apeliantas nepagrįstai kaltina ieškovę melavimu apie savo pajamas.
5.2. Atsakovas negrindė nesutikimo su ieškiniu geresne ieškovės turtine padėtimi, nepateikė teismui ir neprašė teismo išreikalauti kokių nors įrodymų dėl ieškovės turtinės padėties, todėl nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai nustatė vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcijas.
5.3. Ieškovė visada prisidėjo ir prisideda žymiai daugiau prie sūnaus išlaikymo, negu atsakovas. Net ir priteisus iš atsakovo 330 Eurų, ieškovės prisidėjimas prie sūnaus išlaikymo bus didesnis, o ne lygus su atsakovu. Nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, kuri užtikrina sūnui gyvenamąjį būstą, būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, kurių papratai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
5.4. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad teismas nenustatė šalių gaunamų pajamų ir jų turto. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, jo mėnesinis darbo užmokestis po mokesčių – 1 220 eurų. Teismas išreikalavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenis apie atsakovo draudžiamąsias pajamas. Paaiškėjo, kad vienu metu atsakovas dirbo dviejose įmonės, atsakovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro apie 1 300 Eur per mėnesį, teismo sprendime nurodytos atsakovo gaunamos pajamos yra pagrįstos teismo išreikalautais rašytiniais įrodymais.
5.5. Procesiniuose dokumentuose bei palaikydama ieškinį teismo posėdyje ieškovė nurodė, kokie vaiko poreikiai yra realūs ir kad jie sudaro apie 782 Eur, prašė priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 350 Eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovės nurodyti būtinieji vaiko poreikiai tik nežymiai skyrėsi nuo Vyriausybės nutarimu nustatytos minimalios mėnesio algos (777 Eur). Teismas pagrįstai nusprendė, kad vaiko poreikiai yra protingi ir realūs ir pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas jokiais skaičiavimais ar įrodymais nepaneigė ieškovės nurodytų poreikių apimties ir dydžių.
5.6. Teismas atsižvelgė į šalių sūnaus amžių (15 metų), jo užimtumą, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus (sūnus žaidžia futbolą), reikalingumą sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui r kt.), taip pat į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat į šiuo metu nustatytą ir nuo 2025 m. sausio l d. esamą minimalios algos dydį, laikė, kad 330 Eur suma per mėnesį vaiko išlaikymui, skiriama kiekvieno iš tėvų, yra būtina vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti.
5.7. Tiek anglų kalbos, tiek matematikos papildomos pamokos yra būtinos, nes jų nelankydamas sūnus turėtų neigiamus įvertinimus. Ieškovė nurodė, o to atsakovas nenuneigė, kad sūnus lanko papildomas anglų kalbos ir matematikos pamokas abiejų tėvų sutarimu, todėl vien tas faktas, kad atsakovas vėliau persigalvojo ir nebenorėjo mokėti už juos, negali lemti tokių užsiėmimų atsisakymo, juo labiau, kad atsakovas neginčija ir neįrodinėja, kad sūnui papildomos ugdymo pamokos nėra reikalingos.
5.8. Sūnus ateinančiais mokslo metais mokysis Šiaulių sporto gimnazijoje. Jam ne tik patinka, bet ir sekasi sportuoti. Išlaidos sportinei aprangai, kelionėms į varžybas į kitus miestus ir užsienio šalis bus pastovios, nepriklausomai nuo to, į kokias šalis ar miestus sūnus vyks. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad ateityje bus išvykos į futbolo turnyrus. Atsakovas, kaip aktyvi proceso šalis, pats turėjo rinkti įrodymus ir juos pateikti teismui, bet to nedarė. Jeigu ateityje sūnus futbolo nebežais, atsakovas turės pagrindą kreiptis į teismą ir prašyti sumažinti priteistą išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Dėl ginčo
7. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimo dalies, kuria išlaikymas nepilnamečiam vaikui padidintas iki 330 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
9. Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas). Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, nuspręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. teismo įsakymu iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui E. N. periodinėmis išmokomis po 300 litų (86,89 Eur) kas mėnesį nuo 2012 m. sausio 1 d., priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sūnaus išlaikymui skirtas lėšas pavedant administruoti vaiko motinai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai nuo 2012 m. vasario 2 d. pasikeitė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.
11. Apeliantas teigia, kad teismas akivaizdžiai nevertino ieškovės nurodytų reikalingų vaikui išlaikyti bylai pateiktų išlaidų, nes pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo realūs poreikiai, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, turėjo objektyviai išsiaiškinti realius vaiko poreikius, ištirti visas esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau šioje byloje to padaryta nebuvo, taip pažeidžiant materialiąsias teisės normas, įpareigojančias teismą nustatyti realius vaiko poreikius, tai sąlygojo aiškiai nepagrįstą ir atsakovo teises pažeidžiančio sprendimo priėmimą. Apelianto argumentai nepagrįsti.
12. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 32 pastraipa).
14. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1 038,00 Eur, atskaičius mokesčius – 777,39 Eur, arba po 388,69 Eur tenkanti kiekvienam iš tėvų. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant klausimą dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020 33 pastraipa). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė 330 Eur išlaikymą, taigi pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad yra poreikis lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu, iš nustatytos 777 Eur sumos, reikalingos šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, atėmė pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį valstybės mokamus vaiko pinigus (2025 metais vaiko pinigai sudaro 122,50 Eur). Atsakovas, teigdamas, kad vaiko poreikiai yra mažesni negu minimalūs, įrodymų teismui nepateikė.
16. Nepagrįstai apeliantas nurodo, kad liko neaišku, kurias išlaidas teismas laikė realiomis, o kurias sumažino, nes nusprendė, jog vaiko išlaikymui per mėnesį būtina 564,50 Eur.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturėjo pareigos smulkiai įrodinėti visų realių nepilnamečių vaikų poreikių, nes jos nurodyti vaiko poreikiai yra būtinieji: vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, teismas pagrįstai nusprendė, kad šiems poreikiams patenkinti skiriama suma yra reali. Kaip minėta, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, teismas nusprendė dėl vaiko poreikių, o ne dėl faktinių išlaidų dydžio. Priteisdamas išlaikymą vaikui, teismas vadovavosi Aukščiausiojo Teismo nustatytu orientaciniu išlaikymo kriterijumi, kad vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą. Teismas nusprendė, kad šalių sūnaus minimalūs poreikiai yra 777 eurai, minusavo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindu iš valstybės gaunamą 122,50 Eur išmoką sūnui, ir nustatė, kad tėvų teiktinas išlaikymas – 654,50 Eur. Teismas atsižvelgė į šalių sūnaus amžių (15 metų), jo užimtumą, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus (sūnus žaidžia futbolą), reikalingumą sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), taip pat į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. minimali alga „į rankas“ sieks 836 Eur.
18. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas nevertino aplinkybės, jog Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad, priteisus atsakovo nurodytą (250 Eur) išlaikymo sumą, vaiko interesai nebus pažeisti ir visiškai gali užtikrinti minimalius vaiko poreikius.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyrius išvadoje pateikia savo nuomonę, tačiau bylą nagrinėjantis teismas neprivalo ja vadovautis, juolab išlaikymo priteisimo kategorijos bylose. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis aiškiai nurodė, kuriomis teisės normomis ir kuria kasacinio teismo praktika šioje byloje vadovaujasi, todėl neturėjo pareigos papildomai nurodyti, kodėl nusprendė nesivadovauti byloje pateikta Tarnybos atstovės išvada.
20. Nors apeliantas nurodo, kad teismas turėjo sumažinti prašomą priteisti išlaikymą dar ir dėl to, kad vaikas „didelę laiko dalį praleidžia su atsakovu“, tačiau nepateikė duomenų, kiek konkrečiai dienų praleidžia ir kokias realias išlaidas dėl to patiria. Be to, ieškovė nurodė, kad sūnus pas atsakovą nuvyksta į (duomenys neskelbtini) tik kas antrą savaitgalį, tai yra maždaug 4 dienas per mėnesį, net ir nuvykęs į (duomenys neskelbtini), sūnus ne visada būna su atsakovu, kartais jis su atsakovu susitinka, bet būna pas atsakovo mamą arba ieškovės mamą. Traukinio bilietą į (duomenys neskelbtini) sūnui nuperka ieškovė. Pažymėtina ir tai, kad nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, kuri užtikrina sūnui gyvenamąjį būstą, būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, kurio nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Pagal kasacinio teismo praktiką, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, iš esmės visuomet tenka didesnė vaiko išlaikymo našta nei atskirai gyvenančiam tėvui, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
21. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, netinkamai vertino byloje esančius duomenis.
22. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
23. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė teismui (duomenys neskelbtini) pažymą apie vidutinį darbo užmokestį, kuris po mokesčių siekė 800 eurų, šiuo metu ieškovė nedirba. Atsakovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, apie 1 300 Eur per mėnesį. Ieškovei priklauso tik ¼ būsto, didžioji dalis būsto priklauso jos sutuoktiniui. Nurodytos aplinkybės neleidžia ieškovės turtinės padėties vertinti kaip geresnės nei apelianto.
24. Nors apeliantas nurodo, kad mokesčiai už būstą yra mokami iš ieškovės sutuoktinio sąskaitos, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas neturėtų prisidėti prie sūnui tenkančios mokesčių už būstą dalies. Atsakovo pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką negali būti perkeliama kitiems asmenims, išlaikyti nepilnametį vaiką yra jo tėvų pareiga. Ieškovės sutuoktiniui išlaikyti šalių sūnų pareiga nekyla. Nors apeliantas teigia, kad jis nuomojasi butą ir moka nuomos mokestį per mėnesį 300 eurų bei 100 eurų būsto išlaikymo mokesčių, tačiau šiems teiginiams pagrįsti atsakovas nepateikė įrodymų apie nuomos mokesčio ar mokesčių už būsto išlaikymą sumokėjimą. Vien pateikta Nuomos sutartis neįrodo, kad 300 eurų nuomos mokestis ar 100 eurų komunaliniai mokesčiai yra mokami realiai (CPK 178, 185 straipsniai).
25. Apeliantas teigia, kad nors ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad jos pajamos atskaičius mokesčius yra 800 eurų, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė duodama paaiškinimus teismui nurodė, kad gauna apie l 500 Eur į rankas, t. y. beveik dvigubai nei nurodyta ieškinyje. Be to, ieškovė nurodė, kad 800 Eur gauna oficialiai, tačiau kitus gauna nelegaliai, pažeidžiant įstatymus. Apeliantas mano, kad, ieškovei pateikus aiškiai melagingus duomenis, teismas ne tik turėjo vertinti tokių duomenų atitiktį faktinei situacijai, bet ir vertinti sąžiningumo ir proceso piktnaudžiavimo kontekste. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise. Teismas šią aplinkybę apskritai ignoravo. Apelianto argumentai atmestini.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaikymas yra priteisiamas ne ieškovei, o atsakovo nepilnamečiam vaikui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino duomenis apie ieškovės gaunamas pajamas, kitų duomenų apie kitas ieškovės gaunamas pajamas byloje nėra. Teismas spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikui priteisimo klausimus vadovaujasi oficialiais pateiktais duomenimis apie gaunamą darbo užmokestį, o ar asmuo gauna pajamas legaliai, ar pažeidžiant įstatymus, aiškinasi Valstybinė mokesčių inspekcija.
27. Apeliantas teigia, kad netinkamai taikius anksčiau paminėtas materialiąsias teisės normas ir priteisus nepagrįstai didelį išlaikymą vaikui, šios lėšos nebūtinai yra skiriamos vaiko poreikiams tenkinti, o kaip matyti iš, pvz., ieškovės pateiktų mokėjimų kvitų už prekes, ieškovės asmeniniams nesąžiningiems poreikiams tenkinti.
28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad iki nagrinėjamos bylos iškėlimo atsakovas nepilnamečiam vaikui mokėjo 140 Eur išlaikymo, taigi atsižvelgiant į atsakovo mokamo išlaikymo dydį, akivaizdu, kad ieškovė negalėjo tokio dydžio atsakovo išlaikymo skirti dar ir savo poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, turimas galimybes ir pasirengimą reikiamai pasirūpinti savo vaiku, kadangi, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas jiems vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
29. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir (ar) priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo bylose.
30. Pažymėtina, kad kokio dydžio išlaikymas užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Apelianto nurodytose bylose faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl nėra pagrindo apelianto nurodytomis bylomis vadovautis.
31. Taip pat atmestini ir apelianto argumentai dėl teismo sprendimo nemotyvavimo.
32. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamo sprendimo turinyje pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų pagrindinių ieškovės ir atsakovo reikalavimų, pateikė teisinį ir faktinį vertinimą. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
33. Įvertinus bylos duomenis ir vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalimis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 330 Eur laikinas išlaikymas yra proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.
Dėl kitų argumentų
34. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė dėl atskirojo skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui, kiti argumentai laikytini neturinčiais įtakos išnagrinėto apeliacinio skundo rezultatui.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
37. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 500 Eur advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose už procesinių dokumentų paruošimą nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei I. Z. iš atsakovo V. N. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.