Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui V. N. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikui, paaugliui, yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, turi būti lavinami nepilnamečio vaiko gabumai. Vaikui augant, atsiranda ir papildomų poreikių dėl bendravimo su bendraamžiais, socialinio gyvenimo reikmių. Atsižvelgiant į vaiko gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus. Net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Fiziniai asmenys paprastai netvarko buhalterinės apskaitos, nekaupia prekių įsigijimo kvitų ir jų neapskaito. Išlaidų vaikams patiriama tada, kai būtina, dažnai negalvojant, kad vėliau gali tekti įrodinėti tikslius patirtų išlaidų dydžius teisme. Dėl šios priežasties situacija, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti vaikų išlaikymui skirtų lėšų, yra suprantama ir galima. Ieškovė pagal galimybes teismui pateikė prekių įsigijimo kvitus, sąskaitas, į bylą pateikė detalius vaiko poreikių paskaičiavimus. Be to, vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką. Išlaikymo vaikui dydis paprastai apskaičiuojamas, vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas per vienus metus padalijant į 12 mėnesių. Akivaizdu, kad vienais mėnesiais yra patiriamos didesnės išlaidos vieniems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, perkant žieminius batus, drabužius, o kitais – kitiems poreikiams, pavyzdžiui, vasarą išauga išlaidos vaiko laisvalaikiui, atostogoms. Akivaizdu, kad ieškovės nurodytos vaiko išlaikymui reikalingos sumos, yra jos preliminarūs skaičiavimai, sumos, reikalingos vaiko išlaikymui, o ne išlaidos, kurių ji net negali turėti, nes neturi tokių pajamų ir galimybių kiekvieną mėnesį sūnui skirti 782 Eur, atsakovui teikiant itin mažą išlaikymą – 140 Eur per mėnesį ir padengiant kai kurias papildomas išlaidas. Šalių sūnus paauglys, 15 metų amžiaus, aktyviai sportuojantis. Visos išlaidos, nurodytos ieškovės, reikalingos paauglio vaiko maistui, rūbams, mokymuisi, sveikatai, poilsiui, sportui, yra realios. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

Šalių sūnus gyvena su ieškove. Akivaizdu, kad vaikui gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaiką maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad jis augtų sveikas, jiems susirgus – slaugyti, rūpintis tinkama medicinine pagalba, kas neabejotinai reikalauja ir laiko, ir išlaidų. Tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, teikiantis tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis su sūnumi bendrauja gana dažnai, ieškovė pripažino, kad sūnus beveik kas antrą savaitgalį važiuoja į Telšius, būna su tėvu arba močiute, kas pagrįstai leidžia manyti, kad atsakovas nėra nusišalinęs nuo bendravimo su sūnumi, dalyvavimo jo gyvenime, jam žinomi vaiko pomėgiai, norai, problemos. Iš jo paaiškinimų, pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad jis duoda sūnui pinigų smulkioms kasdienėms išlaidoms.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Šios bylos šalių finansinės galimybės ir turtinės padėtys vienodos, todėl šalys privalo vienodai skirti lėšų sūnaus išlaikymui.

Pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2025 m. minimali mėnesinė alga – 1038 Eur, o minimali mėnesinė alga, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 777 Eur. Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

Ieškovė nurodė, kad sūnui išlaikyti per mėnesį reikalinga apie 782 Eur. Kaip jau minėta, ši suma preliminari, atsakovas jokiais paskaičiavimais ar įrodymais nepaneigė ieškovės nurodytų poreikių apimties ir dydžių, todėl daroma išvada, kad šalių sūnaus išlaikymui būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindu ieškovė iš valstybės gauna 122,50 Eur išmoką sūnui. Išminusavus gaunamą išmoką iš minimalios algos, tėvų teiktinas išlaikymas – 654,50 Eur.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog atsakovas privalo rasti galimybių savo vienintelio nepilnamečio sūnaus išlaikymui teikti kas mėnesį po 330 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti būtiniausius šalių sūnaus poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus poreikius, nes priteista suma neviršija 1/3 jo gaunamų darbinių pajamų, ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką, nes ilgą laiką atsakovas sūnui skyrė itin nedidelį išlaikymą. Priteisus mažesnes nei 330 Eur periodines išmokas, kaip to prašo atsakovas, nebūtų užtikrintas būtiniausių vaiko poreikių tenkinimas. Teismo vertinimu, atsakovas, mokėdamas sūnaus išlaikymui kas mėnesį 330 Eur, turės galimybių rasti lėšų nenumatytoms, papildomoms išlaidoms – dovanoms švenčių ir gimtadienio progomis, laisvalaikio praleidimui su sūnumi. Atsakovas jaunas, darbingas žmogus, neturintis sveikatos sutrikimų, todėl privalo siekti kuo geresnės materialinės paramos savo vaikui, kuriam iki pilnametystės liko treji metai.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena vaikas.

Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė į išlaikymą periodinėmis išmokomis atsiranda nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, šiuo atveju nuo 2025 m. vasario 10 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), priteistinas iš atsakovo, t. y. 65,61 Eur ((330 – 87) x 12 x 3% x 75 % = 65,61) už reikalavimą dėl padidinto išlaikymo periodinėmis išmokomis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį dėl išlaikymo padidinimo patenkinus iš esmės, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių šioje byloje susidarė 23,79 Eur, taip pat priteisiamos iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl jai iš atsakovo priteistinos advokatės atstovavimo išlaidos. Iš pateiktos sutarties dėl teisinių paslaugų, sąskaitų už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitų matyti, kad ieškovė už suteiktas teisines paslaugas advokatei sumokėjo 1300 Eur. Visos šios išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, pagrįstos pateiktais dokumentais, jų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatyto maksimalaus dydžio.

Teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį, kiekvienu atveju atsižvelgia į CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įvardytus kriterijus (bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo ir laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Teismas, įvertinęs ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų proporcingumą darbo ir laiko sąnaudų atžvilgiu, išlaidų būtinumą ir racionalumą, tai, kad byla dėl išlaikymo padidinimo nesudėtinga, nepasižyminti naujumu, ieškovės atstovė parengė tik vieną procesinį dokumentą – ieškinį, byla išnagrinėta surengiant vieną parengiamąjį posėdį, kitame parengiamajame posėdyje perėjus į teismo posėdį, ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovei priteistinų išlaidų sumą mažina iki 800 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai, padidinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2770-304/2011 priteistą išlaikymą iš V. N. nepilnamečiam sūnui E. N..

Priteisti iš V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos – 2025 m. vasario 11 d. – iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad E. N. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys ir tvarkys vaiko motina I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymą E. N. periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį - panaikinti, lėšas, sumokėtas pagal nutartį, įskaityti į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo V. N. ieškovei I. Z. 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. N. valstybei 89,40 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų 40 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.