- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-07
- Bylos Nr.
- 1S-256-843/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09285-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Aušra Bielskė, Evaldas Pašilis
- Nuteistasis
- R. L.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės ir Evaldo Pašilio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam R. L. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 2001 m. spalio 11 d. nuosprendžiu R. L. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 8 punktą, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 5, 7, 12 punktus, 206 straipsnį, 241 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 6 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 42 straipsnio 1, 2 dalimis, 43 straipsnio 1, 5 dalimis, subendrinta (tarpusavyje ir su Pasvalio rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 18 d. nuosprendžiu) laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su 12 500 Lt bauda, konfiskuojant visą turtą, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. R. L. nuteistas už tai, kad 2000 m. gegužės mėn. pabaigoje ar birželio mėn. pradžioje, apie 22 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe, R. L. ir A. B. pakartotinai, N. S. nurodžius R. L. ir A. B. nukentėjusįjį R. A. kaip asmenį, kuris turi mobiliojo ryšio telefoną ir iš kurio jį galima atimti, maždaug 22 val. visiems išviliojus R. A. iš poilsio vakaro, R. L. ir A. B. užpuolė R. A., abu užlaužė jam rankas, įvertė į griovį ir užvaldė 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 3210“ ir 20 Lt vertės kortelę ,,Ekstra“.
1.2. Be to, R. L. nuteistas už tai, kad įtraukė nepilnametę R. L. į nusikalstamą veiką – pasiūlė jai daryti plėšimą, taip pat už tai, kad 2001 m. vasario 25 d., apie 17 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su L. V., apgaule įsodino R. V. (duomenys neskelbtini), į R. L. automobilį ,,Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atvežė ją į (duomenys neskelbtini), prie nebaigto statyti namo, esančio šalia autostrados Šiauliai – Vilnius. R. L. ir L. V. nusivedė R. V. į nebaigtą statyti namą ir abu pradėjo ją mušti. R. L. rankomis smogė R. V. du kartus į galvą ir du kartus į veidą, tris kartus spyrė į šoną. L. V. pagaliu smogė R. V. du kartus į galvą ir du kartus į veidą, tris kartus spyrė koja į šoną. R. L. ir L. V. užvaldė R. V. 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną su pakrovėju, 40 Lt vertės rankinę, 130 Lt vertės moteriškus batus, 100 Lt ir 150 Lt vertės du geltonojo metalo žiedus, 100 Lt vertės auskarus, 160 Lt, pasą ir vairuotojo pažymėjimą, o taip pat J. V. priklausančią 525 Lt vertės striukę. Po to R. L. ir L. V. suspaudė smaugvirve R. V. kaklą ir ją uždusino, taip tyčia ją nužudė dėl savanaudiškų paskatų, o lavoną sudegino.
1.3. R. L. nuteistas ir už tai, kad pasiūlė R. L. padaryti plėšimą J. B. atžvilgiu, taip pat už tai, kad 2001 m. vasario 27 d., apie 23 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe, R. L. ir L. V. (duomenys neskelbtini), prie geležinkelio tilto per Sandžylos upę, R. L. automobilyje ,,Opel Ascona“, tikslu užvaldyti svetimą turtą, pakartotinai, panaudodami psichologinį smurtą, tai yra pagrasindami nužudyti J. B., užvaldė jos 250 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Philips savvy“, 20 Lt vertės šio telefono kortelę, 98 Lt vertės geltonojo metalo auskarus, 116 Lt vertės geltonojo metalo grandinėlę ir 34 Lt. Tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, padarę plėšimą, R. L. ir L. V., jau būdami anksčiau padarę tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, nuo 2001 m. vasario 27 d. 23 val. iki 2001 m. vasario 28 d. 4 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslą paslėpti kitą sunkų nusikaltimą, pasikėsino tyčia itin žiauriai nužudyti J. B., o būtent: nusitempė ją ant geležinkelio tilto per Sandžylos upę, abu suėmė už rankų ir numetė nuo tilto į upę. J. B. išplaukė ir atsisėdo ant ledo. R. L. ir L. V. ilgą laiką mėtė į ją akmenis ir ledo gabalus. Kai atėjusi prie tilto R. L. pamatė ant ledo J. B., pasiūlė jai išlipti į krantą ir pažadėjo nuvežti namo. Tačiau, kai J. B. išlipo į krantą, R. L. su L. V. vėl ją užsitempė ant tilto, pakartotinai abu suėmė už rankų ir numetė į upę. J. B. pasislėpė po tiltu. R. L. su L. V. po ilgo laiko įsitikinę, kad J. B. nužudyta, maždaug 4 val. išvažiavo, tačiau šio nusikaltimo R. L. ir L. V. nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes numesta pakartotinai J. B. išplaukė į krantą ir pasislėpė po tiltu. J. B. buvo padarytas lengvas kūno sužalojimas, nesukėlęs sveikatos sutrikdymo.
2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. vasario 12 d. nuosprendžiu R. L. nuteistas pagal 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo 2002 m. liepos 11 d. nutartimi, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 4 dalimi, Panevėžio apygardos teismo 2001 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2001 m. gegužės 11 d., Kauno rajono apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 28 d., Panevėžio apylinkės teismo 2002 m. vasario 12 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir R. L. skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, su 12 500 Lt bauda ir turto konfiskavimu.
4. Panevėžio apygardos teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartimi nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas R. L. P. apygardos teismo 2001 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotos į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus, 159 straipsnį, 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, kurią subendrinus su Pasvalio rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 18 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2001 m. kovo 2 d.
5. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas nuteistajam R. L. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi šis pataisos įstaigos teikimas buvo netenkintas, motyvuojant tuo, kad šiuo metu dar kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmei keliami tikslai.
II. Skundo bei atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
6. Nuteistasis R. L. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Nuteistasis nurodo, kad teismas visą dėmesį skyrė asmenybės vertinimui pagal OASys metodiką. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis jau yra atlikęs 21 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos, todėl paskirta bausmė iki gyvos galvos gali būti pakeista terminuota laisvės atėmimo bausme. Jis turės galimybę tobulėti ir keisti save geresne linkme.
6.2. Nurodo, kad atlikdamas bausmę yra padaręs pažeidimų, kuriuos pripažino, ir 3 metai nėra nusižengęs režimo taisyklėms. Dirba, moka alimentų įsiskolinimą, per metus sumoka apie 1 000 Eur, dar tiek pat liko sumokėti. Pažada, kad baigęs mokėti įsiskolinimą, mokės jam priteistą ieškinį ir į nukentėjusiųjų fondą.
6.3. Teigia, kad subkultūros nesilaiko. Socialinius ryšius palaiko su žmona, mama. Visų draugų išsižadėjo, todėl jų poveikio neturi. Nuteistojo nuomone, pakeitus jam bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, atlikęs bausmę, jis galės įrodyti, kad padarė tinkamas išvadas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime prokurorė nurodo, kad nesutinka su nuteistojo R. L. skundo argumentais ir prašo jo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais, nuteistojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentais, daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą, ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo R. L. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikęs ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Taigi, teismas turi įvertinti ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius baudžiamajame įstatyme numatytus kriterijus, suponuojančius išvadą, kad nuteistasis ateityje išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tuo užtikrinant visuomenės saugumo interesą. Tai vertindamas, teismas atsižvelgia į tai, ar nuteistasis padarė teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Bausmę atliekančio asmens elgesys pataisos proceso metu sudaro pagrindą spręsti apie bausmės poveikį ir kartu nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje.
10. Byloje nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis R. L. yra atlikęs daugiau nei 21 metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taigi jis atitinka BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų. Tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Būtina įvertinti ir materialiuosius BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikį nuteistojo asmenybei bei jo elgesio pokyčiams, kurie, kaip pagrįstai konstatuojama žemesniojo teismo nutartyje, šiuo metu dar nesudaro pagrindo taikyti R. L. BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas.
11. Iš aukštesniajam teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. L. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, pastaruoju metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, atlikdamas bausmę nuo 2004 m. dirbo ir iki šiol dirba. Taip pat R. L. bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, įgijo sandėlininko operatoriaus ir 2021 m. elektrinio krautuvo eksploatatoriaus profesinę kvalifikaciją bei palaiko artimus ir teigiamus socialinius ryšius su artimaisiais. Tai rodo elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau šioms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikšmingų, nuteistojo asmenybę ir pavojingumą apibūdinančių aplinkybių.
12. Viena iš įstatyme numatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. R. L. 2022 m. birželio 14 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-3092 (toliau – socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskirta vidutinei, o nuo paskutinio vertinimo, atlikto 2022 m. balandžio 6 d., ji nesumažėjo, tačiau nurodoma, kad daroma pažanga. Nors šiuo metu ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, R. L. yra nustatyta ir nemažai pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių: statiniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; dinaminiai – turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas; neutralizavimas; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant objektyvius, iki šiol neįvertintus, praeities faktus. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, R. L. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksmus, ypač susijusius su nusikalstamo elgesio priežastimis ir problemų sprendimo būdais. Nuteistasis turi kritiškai įvertinti jo socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir jo nusikalstamo elgesio rizika aiškiai mažėtų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, ji bus daug mažesnė, ir teismas bus tikras, kad nuteistasis nėra pavojingas visuomenei.
13. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, R. L. 24 kartus buvo skatintas už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Taip pat iš prie skundo pateiktų bei asmens byloje esančių padėkų ir darbdavio pateiktos charakteristikos matyti, jog jis vertinamas kaip geras darbuotojas, kuris ne kartą skatintas. Visgi R. L. per visą bausmės atlikimo laikotarpį nepakankamai geba išvengti rizikingų situacijų, laisvės atėmimo vietoje 7 kartus pažeidė pataisos įstaigos tvarką, 4 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis (2001 m. nubaustas už fizinio smurto naudojimą kito nuteistojo atžvilgiu), paskutinį kartą pataisos įstaigos tvarką pažeidė 2019 m. gegužės 3 d. Nors šiuo metu jis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo tam tikrą jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, kaip minėta, paskutinį kartą drausmine tvarka nuteistasis buvo baustas pakankamai neseniai – 2019 m. gegužės 3 d., ir tai, įvertinus R. L. skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo laikotarpį (nuo 2001 m. kovo 2 d.), leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistojo teigiama elgesio korekcija nėra stabili ir ilgalaikė, elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laikotarpį, kuris nėra pakankamas nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimui terminuota laisvės atėmimo bausme.
14. Analogiškas išvadas apie nuteistojo R. L. elgesio tendencijas bausmės atlikimo metu galima daryti ir analizuojant asmens byloje esančias nuteistojo charakteristikas, kurios aprašytos ir skundžiamoje nutartyje. Nuo 2002 iki 2014 metų Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija R. L. elgesį vertino tik patenkinamai, o nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Taigi, iš nuteistojo R. L. asmens bylos matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį jo elgesys nebuvo nepriekaištingas, didžiąją dalį bausmės laiko nuteistojo elgesys buvo vertinamas tik patenkinamai, o paskatinimų ir nuobaudų santykis, jų dinamika leidžia teigti, kad nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama, tam reikalingas papildomas laikas.
15. Spręsdama dėl bausmės pakeitimo, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis R. L. anksčiau buvo teistas. Šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už keletą nusikalstamų veikų, taip pat ir už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotą nužudymą ir pasikėsinimą žiauriai nužudyti, kurie padaryti bendrininkų grupe lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu. Šie nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų – įtraukė nepilnametę, siekiant apiplėšti nukentėjusiąsias, o būdamas anksčiau padaręs tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą paslėpti kitą sunkų nusikaltimą, pasikėsino tyčia itin žiauriai nužudyti J. B.. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo R. L. pavojingumą visuomenei, ir nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu R. L. skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat įvertintinos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis kaltę pripažįsta tik iš dalies, savo poelgį vertina atsainiai, ieško jį pateisinančių aplinkybių, kaltina bendrininkus, savo jauną amžių, didžiausia problema nuteistasis laiko tai, kad turi atlikti bausmę, bausmės atlikimo pasekmes suvokia tik sau ir šeimai, tačiau apie pasekmes nusikaltimų aukoms neužsimena, nėra savikritiškas, teigia galintis atsiriboti nuo neigiamos įtakos, nors vienas iš nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių susijęs su aplinkos (aplinkinių) įtaka nusikalstamumui. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2003 – 2011 m. charakteristikose išskirtas R. L. kaltės dėl padarytų nusikaltimų neigimas, pažymėta, kad rimtesnių išvadų jis nėra padaręs, nepalankiose situacijose gali būti konfliktiškas, nejaučia atsakomybės už savo poelgius. 2014 m. charakteristikoje nors ir pažymėta, kad R. L. kaltę pripažįsta, tačiau vis tik mano esantis nubaustas per griežta bausme, į taikomas socialinės reabilitacijos priemones reaguoja patenkinamai, kartais pasiduoda kriminalinės subkultūros pagrindu egzistuojančioms neteisėto elgesio normoms ir taisyklėms, yra charakterizuojamas patenkinamai.
16. Taigi iš pateiktų duomenų matyti, kad nors šiuo metu nuteistojo R. L. elgesys yra nukreiptas teigiama linkme, jis stengiasi keisti savo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas ir visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, tačiau šis pokytis yra matomas tik paskutiniaisiais keliais metais.
17. Vertinant nuteistojo elgesio korekciją, jo pažangos mažinant elgesio rizikos pakankamumą, reikšmės turi ir nuteistojo pastangos atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, R. L. privalo išmokėti 10 901,52 Eur, o per visą bausmės atlikimo laikotarpį atlygino vos 39,40 Eur. Apygardos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, jog nuteistasis, nors ir dirba, nesistengia atlyginti reikšmingesnę priteistų ieškinių dalį, prioritetą teigdamas asmeninių poreikių tenkinimui, todėl priteistos žalos atlyginimas tokia apimtimi vertintinas kaip simbolinis ir formalus. Pastebėtina ir tai, kad asmens bylos duomenimis, nuteistojo vaikai yra sulaukę pilnametystės (22 ir 25 metų amžiaus). Duomenų apie tai, kad jiems reikalingas tolimesnis išlaikymas, byloje nėra. Įvertinus šiuos duomenis, o taip pat aplinkybę, kad nuteistąjį materialiai rėmė ir artimieji, skundo argumentai, jog nuteistasis negali sumokėti jam priteisto ieškinio dėl didelių išskaitymų iš jo uždarbio, atmestini.
18. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors byloje nustatyta teigiamai nuteistąjį R. L. charakterizuojančių aplinkybių, fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog kol kas šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, o tuo pačiu būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.