Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo V. S. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. V. S. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje (7 veikos), 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 25 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje.

2. V. S. kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje, dėl savanaudiškų paskatų, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų ir šaudmenimis, nešaunamaisiais ginklais; įgijo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą; veikdamas organizuotoje grupėje, 2019 m. gruodžio 26 d. laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 21.15 val. įsibrovęs į svetimą teritoriją ir patalpą, padarė R. P. priklausančio 9 060 Eur vertės turto vagystę, R. P. 200 Eur vertės turto sugadinimą; veikdamas organizuotoje grupėje, 2020 m. vasario 15 d. apie 5.30–5.50 val. įsibrovęs į namo, adresu (duomenys neskelbtini), teritoriją, padarė V. Ž. priklausančio didelės 15 000 Eur vertės turto vagystę, sugadino L. B. priklausantį turtą – automobilį; veikdamas organizuotoje grupėje, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 26 d. 21.30 val. iki 2020 m. balandžio 27 d. 5.30 val. įsibrovęs į namo, adresu (duomenys neskelbtini), teritoriją, padarė J. Č. priklausančio didelės 10 872 Eur vertės turto vagystę; veikdamas organizuotoje grupėje, 2020 m. gegužės 5 d. nakties metu įsibrovęs į aptvertą statybvietės teritoriją, adresu Žeimenos g. 106, Kauno m., joje įsibrovęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių dviejų saugyklų–konteinerių vidų, į (duomenys neskelbtini) priklausančio pastato vidų, pagrobė minėtų bendrovių, jos darbuotojų ir gydymo įstaigos turtą bendros ne mažesnės nei 16 018,96 Eur vertės; veikdamas organizuotoje grupėje, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 16 d. 23.00 val. iki 2020 m. gegužės 18 d. 2.00 val. įsibrovęs į (duomenys neskelbtini), esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugyklos–konteinerio vidų, pagrobė minėtos bendrovės 3 204,64 Eur vertės turtą; veikdamas organizuotoje grupėje, 2020 m. gegužės 29 d. apie 0.30–2.00 val. įsibrovęs į aptvertą statomo gyvenamojo namo teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), nulaužęs dvi pakabinamas statybinio konteinerio spynas, įsibrovė į saugyklos vidų, iš kur pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės 12 837,89 Eur turtą; veikdamas organizuotoje grupėje, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 10 d. 23.00 val. iki 2020 m. birželio 11 d. 08.50 val., įsibrovęs į gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), teritoriją, padarė G. M. priklausančio didelės 50 510 Eur vertės turto vagystę; veikdamas organizuotoje grupėje, panaudodamas smurtą neteisėtai atėmė laisvę A. Š., po ko panaudodamas fizinį smurtą bei žmogui sužaloti pritaikytus daiktus, įsibrovęs į patalpas, pagrobė galimybės priešintis neturinčio nukentėjusiojo turtą, pagrobė jo asmens dokumentą, pasikėsino rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą; neteisėtai disponavo nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu be tikslo jas platinti; disponavo suklastotu dokumentu.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. S. 2020 m. gruodžio 8 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi V. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. S. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo V. S. parodymuose, taip pat iš dalies kitų kaltinamųjų, asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka, nukentėjusiojo, liudytojų parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūrų, kratų, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialistų išvadose bei kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti V. S. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.

9. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Šiuo atveju V. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam V. S. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šį suėmimo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Atsakant į skundo argumentus apie daromas prielaidas vertinant šiuos duomenis pažymėtina, kad tokių duomenų pakankamumas nutartyje negali būti prilyginamas duomenų pakankamumui, kuris yra būtinas priimant galutinį procesinį sprendimą byloje. Todėl šis skundo argumentas vertinamas kaip nepagrįstas.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Sutiktina, kad šioje baudžiamojoje byloje V. S. atžvilgiu nepriėmus galutinio sprendimo galioja nekaltumo prezumpcija, tačiau, priešingai, nei teigiama gynėjo skunde, teismui, sprendžiančiam kardomosios priemonės – suėmimo taikymo ar pratęsimo klausimus, nedraudžiama įvertinti nusikaltimų, kurių padarymu asmuo kaltinamas, pobūdį bei ankstesnius asmens teistumus, net jei asmuo jau yra atlikęs jam paskirtas bausmes. Tai, mažų mažiausiai, apibūdina kaltinamojo asmenybę. Pagal teismų praktiką nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto pagrindo buvimą, kaip į kriterijus, apibūdinančius asmens pavojingumą ir polinkį pažeisti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, atsižvelgtina ir į ankstesnius asmens teistumus, jo vaidmenį padarant inkriminuojamus nusikaltimus, taip pat kelių nusikaltimų padarymą ir kt.

12. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. S. anksčiau ne kartą teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje ((duomenys neskelbtini)). Nagrinėjamoje byloje V. S. kaltinamas padaręs devyniolika nusikalstamų veikų ir vieną pasikėsinęs padaryti, tarp jų devynių sunkių nusikaltimų, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymu. Kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu šaunamųjų ir nešaunamųjų ginklų bei šaudmenų disponavimu, nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimu, turto vagystėmis, turto sugadinimu, neteisėtu laisvės atėmimu panaudojant smurtą ir kt., bei dauguma jų galimai padarytos veikiant organizuotoje grupėje, o V. S. vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo aktyvus. Kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo ne atsitiktinės, bet iš anksto suplanuotos bei gerai organizuotos, galimai padarytos dėl savanaudiškų paskatų – turint tikslą neteisėtai pasipelnyti. Tokią išvadą leidžia daryti ir duomenys, jog kaltinamasis nuo 2013 m. iki jo suėmimo niekur oficialiai nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Nors V. S. nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau būtent tuo pačiu metu jis galimai padarė daugumą jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Todėl ši aplinkybė (registravimasis Užimtumo tarnyboje) gynėjo skunde be pagrindo suabsoliutinama, ir realiai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant nagrinėjamą klausimą.

13. Taigi, tiek inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, tiek ankstesni nusikaltimai, už kuriuos V. S. nuteistas įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, bei legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas rodo, kad lėšos, gautos iš nusikalstamų veikų, gali būti vienas iš V. S. pragyvenimo šaltinių. Priešingos išvados neleidžia daryti skunde nurodomos aplinkybės apie kaltinamojo sugyventinės darbą ir jos gautas legalias pajamas bei tai, kad laisvėje V. S. bus įdarbintas ir turės legalų pragyvenimo šaltinį. Šiuo atveju kaltinamasis jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė gyvendamas su sugyventine, kas rodo, kad galimai jos gaunamų legalių pajamų neužteko šeimos poreikiams patenkinti. Taip pat iš byloje esančio Sodros išrašo matyti, kad kaltinamasis V. S. oficialiai yra dirbęs tik vienoje darbovietėje, kur išdirbo nepilnus keturis mėnesius. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad jis būtų dirbęs užsienyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, jog nėra pakankamai duomenų, leidžiančių teisėjų kolegijai daryti pagrįstą išvadą, kad paleistas į laisvę V. S. iš tikrųjų pradės dirbti ir turės ilgalaikį legalų pragyvenimo šaltinį, o tai nesumažina tikimybės, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Šios išvados nepaneigia ir skunde akcentuojami socialiniai ryšiai (sugyventinės ir mažamečių vaikų turėjimas) bei paskolos turėjimas, kadangi šios aplinkybės iki šiol nesulaikė V. S. nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl abejotina, kad ateityje jie, tarp jų ir antro vaiko gimimas, galėtų sumažinti nusikaltimų darymo tikimybę. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo gynėjo skundo teiginiai apie būtinumą priimti po mamos mirties atsiradusį palikimą, šiuo atveju neleidžia spręsti, kad V. S. ateityje negali nusikalsti. Pažymėtina, kad notariniai veiksmai priimant palikimą bei sprendžiant kitus su tuo susijusius klausimus gali būti atlikti ir jam būnant įkalinimo įstaigoje.

14. Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad yra pagrindas pratęsti kaltinamajam suėmimo terminą pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tokia išvada padaryta ne tik įvertinus inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą ir pobūdį, bet ir anksčiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančias duomenis, kurių šioje proceso stadijoje pakanka nustatant, jog V. S. yra pavojingas visuomenei ir būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

15. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju toks kaltinamojo teisių suvaržymas nepažeidžia proporcingumo principo. Pažymėtina, jog tęsiamas suėmimas gali būti pateisinamas tam tikru atveju, jei yra viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria Konvencijos 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Jau minėta, kad, remiantis bylos duomenimis, V. S. yra pavojingas visuomenei ir galimai linkęs pažeidinėti nusistovėjusias elgesio taisykles asmuo. Šiuo atveju suėmimas taikomas įžvelgiant kaltinamojo naujų nusikalstamų veikų darymo riziką, kuri, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, vertintina itin rimtai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai teisme ištirti bei teisiškai įvertinti galimai padarytas pavojingas nusikalstamas veikas ir nubausti kaltą asmenį, kas šiuo atveju pateisina ilgesnį kardomosios priemonės – suėmimo taikymą bei yra svarbiau už asmens laisvės gerbimą.

16. Pasisakant dėl galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti taikant švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, pažymėtina, kad BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Kelios iš tokių kardomųjų priemonių yra ir skunde akcentuojami užstatas (BPK 133 straipsnis) bei intensyvi priežiūra (BPK 131¹ straipsnis). Vis dėlto, įvertinusi kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, kaltinamojo galimą vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, gresiančios bausmės dydį, ankstesnius teistumus bei kitus bylos duomenimis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo V. S. skirti švelnesnes kardomąsias priemones ar jų kompleksą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo gynėjo prašomi taikyti 5 000 Eur užstatas ir intensyvi priežiūra (net ir taikant jas kartu), vertinant pasikartojančių nusikalstamų veikų riziką, neleidžia užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo. Užstatas ir intensyvi priežiūra paprastai taikomi siekiant išvengti kaltinamojo pasislėpimo rizikos ir abejotina, jog šiuo atveju užkirs fizines galimybes kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Kitos kardomosios priemonės ar jų kompleksas, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų per švelnios ir nebus pakankamos sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Visa tai rodo, kad pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati V. S. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar BPK reikalavimų.

17. Taigi, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau kaltinamajam V. S. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Dėl to kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi kaltinamajam V. S. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.