Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Nerijaus Meilučio ir Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo V. U. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. U. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 19 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-74-348/2023 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. U. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su A. Ž. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), V. S., S. V., P. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), T. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), V. P., J. I. ir kitais tyrimo nustatinėjamais asmenimis, nuo 2020 metų pradžios iki 2020 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat ir Kauno mieste, neteisėtai disponavo (įgijo, laikė, nešiojo bei gabeno) dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų, jų priedėliais, šaudmenimis, nešaunamuoju ginklu.

2. V. U. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su A. Ž. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir V. S., 2020 m. vasario 15 d., apie 5.30 val. – 5.50 val., įsibraudamas į namo adresu (duomenys neskelbtini), teritoriją, padarė V. Ž. priklausančio didelės 15 000 eurų vertės turto vagystę, sugadino V. Ž. priklausantį turtą – vartelių spyną, taip pat apgadino automobilį „ŠKODA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas 529,86 eurų žalą.

3. V. U. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su A. Ž. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), V. S., laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 26 d., 21.30 val., iki 2020 m. balandžio 27 d., 5.30 val., įsibraudamas į namo adresu (duomenys neskelbtini), teritoriją, padarė J. Č. priklausančio didelės 10 872 eurų vertės turto vagystę.

4. V. U. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su V. S., P. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį), ikiteisminio tyrimo nustatinėjamu asmeniu, 2020 m. gegužės 5 d. nakties metu įsibraudamas į aptvertą statybvietės teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), joje įsibraudamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių dviejų saugyklų-konteinerių vidų bei į (duomenys neskelbtini) priklausančio pastato vidų, pagrobė minėtų bendrovių, gydymo įstaigos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo Š. J. ir (duomenys neskelbtini) darbuotojos A. K. turtą bendros didelės 16 018,96 eurų vertės.

5. V. U. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su A. Ž. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), V. S., P. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį), D. K., ikiteisminio tyrimo nustatinėjamais asmenimis, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 16 d., 23.00 val., iki 2020 m. gegužės 18 d., 2.00 val., įsibraudamas į (duomenys neskelbtini), esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugyklos-konteinerio vidų, pagrobė minėtos bendrovės 3 204,64 eurų vertės turtą.

6. V. U. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su A. Ž. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), V. S., P. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį), D. K., 2020 m. gegužės 29 d., apie 0.30 - 2.00 val., įsibrovė į aptvertą statomo gyvenamojo namo teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), nulaužęs dvi pakabinamas statybinio konteinerio spynas, įsibrovė į saugyklos vidų, iš kur pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės 12 837,89 eurų vertės turtą.

7. V. U. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su A. Ž. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), V. S., laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 10 d., 23.00 val., iki 2020 m. birželio 11 d., 8.50 val., įsibraudamas į namo, adresu (duomenys neskelbtini), teritoriją, padarė Italijos Respublikos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio BMW 640D GT Xdrive, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (Italijos registracija), didelės 51 300 eurų vertės, G. M. priklausančio turto bendros 510 eurų vertės vagystę.

8. V. U. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su A. Ž. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), V. S., S. V., P. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), V. P., J. I., T. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir kitais tyrimo nustatinėjamais asmenimis, neteisėtai disponuodamas šaunamaisiais ir nešaunamaisiais ginklais, teisėtai disponuodamas nešaunamaisiais ginklais, priemonėmis laisvei atimti ir žaloti žmogų, panaudodamas fizinį smurtą, neteisėtai laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 22 d., 19-20 val., iki 2020 m. birželio 23 d., 6.30 val., atėmė laisvę A. Š., panaudodamas fizinį smurtą, įsibrovęs į patalpas – butą adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė galimybės priešintis neturinčio nukentėjusiojo turtą bendros 265–275 eurų vertės, jo asmens dokumentą - tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pasikėsino rinkti informaciją apie privatų A. D. gyvenimą.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. U. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas V. U. buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

11. Kaltinamojo V. U. gynėjas advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra formali, nepagrįsta, neteisėta, grindžiama faktinės situacijos neatitinkančiais bendro pobūdžio pasvarstymais ir prielaidomis. Gynėjo nuomone, apygardos teismas netinkamai aiškino baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, nukrypo nuo aktualios teismų praktikos, nepagrįstai ir neteisėtai apribojo asmens teises, todėl priėmė neteisingą ir naikintiną procesinį sprendimą.

12. Advokatas pažymi, kad baigus ikiteisminį tyrimą ir perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui V. U. nėra kaltinamas pasikėsinimais nužudyti, nes ši baudžiamosios dalis buvo išskirta į atskirą bylą. Be to, byloje nėra konkrečių duomenų, jog V. U. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu šaunamaisiais ginklais. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai, kurie padidino turto vertės ir turtinės žalos dydžių skaičiavimus. Anot advokato, šiuo metu vagystė laikoma sunkiu nusikaltimu tik tuomet, kai pagrobiamo turto vertė viršija 45 000 eurų sumą. Tuo tarpu V. U. inkriminuojamas vienintelis nusikaltimas, kai pagrobto turto vertė viršija nurodytą sumą (dėl 51 000 eurų vertės automobilio vagystės). Gynėjo nuomone, V. U. nebuvo organizuotos grupės narys.

13. Advokatas pažymi, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis išties ketintų bėgti (slėptis) nuo teismo ar daryti naujus nusikaltimus. Žemesnysis teismas tik deklaratyviai išvardijo selektyviai atrinktus senesnius duomenis, kurie nepatvirtina prielaidų dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo kaltinamajam būtinumo. Pasak advokato, V. U. pripažino, kad yra buvęs užsienyje, kur gyvena bei dirba pažįstami asmenys, taip pat kad buvo teistas užsienyje, tačiau tai nesuteikia pakankamo pagrindo padaryti išvadą, jog kaltinamasis būtinai išvyks iš Lietuvos į užsienį ir slėpsis, bėgs nuo teismo. Nors V. U. anksčiau yra kelis kartus teistas Lietuvoje ir užsienyje, bet jis yra atlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes, turi pastovią gyvenamąją vietą Lietuvoje, yra vedęs, su žmona augina du mažamečius vaikus, iš kurių vienam yra reikalingas chirurginis gydymas. Gynėjas pažymi, kad kaltinamojo sutuoktinei yra sudėtinga vienai auginti du mažamečius vaikus ir išlaikyti šeimą, mokėti nuomą už butą, mokymosi įstaigas.

14. Advokatas atkreipia dėmesį, kad V. U. pastaruoju metu gyveno nepažeisdamas įstatymų, mokėsi ir įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, mokymosi įstaigoje charakterizuojamas teigiamai, privačiai dirbo remontininku, taip pat nuo 2020 m. lapkričio 18 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. mokėsi (duomenys neskelbtini) centre teorijos bei siekė praktikos. Be to, byloje pateiktas MB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas dėl planuojamo V. U. Įdarbinimo (duomenys neskelbtini). Taigi, būdamas laisvėje kaltinamasis dirbtų ir uždirbtų pajamų šeimos pragyvenimui. Gynėjas taip pat nurodo, kad Vilniaus pataisos namų administracija 2022 m. sausio 31 d. charakteristikoje teigiamai įvertino V. U. elgesį būnant suimtam, pažymėjo, kad V. U. pagal režimo galimybes bendrauja su žmona ir mažametėmis dukromis, laikosi režimo reikalavimų. Iš Kauno kalėjimo taipogi pateiktas dokumentas, kad kaltinamasis yra drausmingas, skatinamas. Advokato vertinimu, visos šios aplinkybės yra svarbios ir reikšmingos bei nusveria prielaidą dėl tariamo kaltinamojo ketinimo bėgti, slėptis ir daryti naujus nusikaltimus.

15. Gynėjas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nėra pateikta įtikinamų argumentų, kodėl kardomųjų priemonių tikslų šiuo atveju negalima pasiekti kaltinamajam paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, pvz. namų areštą ar intensyvią priežiūrą. Advokatas pažymi, kad suėmimas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai švelnesnės kardomosios priemonės yra netinkamos tiems patiems rezultatams pasiekti. Paskyrus griežčiausią kardomąją priemonę nesant tam būtinybės, žmogaus teisių suvaržymas tampa žmogaus teisių pažeidimu. Gynėjo nuomone, šiuo atveju BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų galima pasiekti kaltinamajam V. U. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones.

16. Advokatas atkreipia dėmesį, kad kaltinamajam suėmimas taikomas jau labai ilgą laikotarpį (dvejus su pusę metų). Gynėjas pažymi, kad baudžiamoji byla yra didelės apimties, jos nagrinėjimas yra pernelyg užtrukęs, dviem kaltinamiesiems buvo paskirtos ir atliktos stacionarios ekspertizės, dar vienas bendrininkų grupės narys A. Ž. jau atvežtas į Lietuvą ir jo atžvilgiu baigiamas ikiteisminis tyrimas, todėl bylos tikėtinai bus sujungtos, todėl bylos nagrinėjimas užtruks dar ilgiau, o teismo procesinio sprendimo paskelbimo data yra nenuspėjama. Tad visą ilgą laikotarpį kaltinamajam V. U. neteisingai būtų taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Anot advokato, pastaroji kardomoji priemonė šiuo atveju yra neteisinga ir neproporcinga, ypač atsižvelgiant į kaltinime belikusį vieną sunkų nusikaltimą dėl automobilio vagystės bei itin abejotinus kaltinimo duomenis dėl disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis.

17. Teismo posėdyje kaltinamasis V. U. prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. U. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus skundas netenkinamas.

18. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo V. U. gynėjo skundą ir įvertinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis, kuria V. U. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

19. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Dėl to teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra konkrečių duomenų, jog V. U. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu šaunamaisiais ginklais, tačiau aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti proceso dalyvių (tuometinio įtariamojo P. M., nukentėjusiųjų, liudytojų) apklausų protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, specialaus liudytojo P. M., nukentėjusiojo A. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, įvykio vietų ir kitų objektų apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose (dėl ginklų, pėdsakų, DNR pėdsakų), pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

20. Nagrinėjamu atveju V. U. yra kaltinamas galimai padaręs ne tik baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 258 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), bet ir nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, apysunkį nusikaltimus, numatytus BK 146 straipsnio 2 dalyje, BK 253 straipsnio 1 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje, sunkius nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (6 veikos), BK 180 straipsnio 3 dalyje, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Gynėjas skunde pagrįstai pažymėjo, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai, kurie padidino turto vertės ir turtinės žalos dydžių skaičiavimus. Tačiau gynėjas skunde nepagrįstai nurodo, kad šiuo metu vagystė laikoma sunkiu nusikaltimu tik tuomet, kai pagrobiamo turto vertė viršija 900 MGL (45 000 eurų) dydžio sumą. BK 178 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė labai didelės vertės svetimą turtą arba pagrobė didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šią nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Nagrinėjamu atveju V. U. kaltinamas vagystes padaręs dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Taigi, V. U. nusikaltimus perkvalifikavus pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), jie vis tiek būtų laikomi sunkiais.

21. Esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Kauno apygardos teismas kaltinamajam V. U. suėmimo terminą pratęsė dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

22. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. U. praeityje yra 11 kartų teistas Lietuvos Respublikoje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje (paskutinį kartą 2019 m. kovo 12 d.), daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (vagystes, plėšimus), teistumas neišnykęs. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytos aplinkybės apie daugkartinius teistumus Vokietijos Federacinėje Respublikoje (2007, 2011, 2012, 2013, 2019 metais) rodo, kad V. U. nemažą laiko tarpą praleido užsienyje, kur, įvertinus pastarojo teistumus, kaltinamasis gali turėti nusikalstamų ryšių. Be to, V. U. iki sulaikymo niekur oficialiai nedirbo ir neturėjo nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio, Užimtumo tarnyboje užsiregistravo tik prieš sulaikymą (2020 m. lapkričio 18 d.). Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad V. U., be kitų nusikalstamų veikų, yra kaltinamas galimai padaręs 8 sunkius nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje (6 veikos), BK 180 straipsnio 3 dalyje. Už pastarojo sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dešimties metų. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau tai yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų.

23. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad V. U. yra atlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes, turi pastovią gyvenamąją vietą Lietuvoje, yra vedęs, su žmona augina du mažamečius vaikus, iš kurių vienam yra reikalingas chirurginis gydymas, mokėsi ir įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, mokymosi įstaigoje charakterizuojamas teigiamai, privačiai dirbo remontininku, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. mokėsi (duomenys neskelbtini) centre, byloje pateiktas MB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas dėl planuojamo V. U. Įdarbinimo (duomenys neskelbtini). Gynėjas taip pat nurodo, kad Vilniaus pataisos namų administracija 2022 m. sausio 31 d. charakteristikoje teigiamai įvertino V. U. elgesį būnant suimtam, o iš Kauno kalėjimo taipogi pateiktas dokumentas, jog kaltinamasis yra drausmingas, skatinamas. Teisėjų kolegijos nuomone, šios skunde nurodytos aplinkybės nepanaikina slėpimosi nuo teismo tikimybės. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, V. U. turimi socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo tiek anksčiau, tiek galimai dabar. Pirmiau aptartų duomenų visuma (ankstesni teistumai, galimi nusikalstami ryšiai užsienyje, gresianti bausmė ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų kiekis bei sunkumas) leidžia manyti, kad kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

24. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. V. U., be kitų nusikalstamų veikų, yra kaltinamas galimai padaręs sunkius nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje (6 veikos), BK 180 straipsnio 3 dalyje, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip jau buvo minėta šioje aukštesniojo teismo nutartyje, V. U. praeityje yra 11 kartų teistas Lietuvos Respublikoje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje (paskutinį kartą 2019 m. kovo 12 d.), daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (vagystes, plėšimus), teistumas neišnykęs. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti, bei rodo, jog V. U. išvadų iš ankstesnių teistumų ir jo teisių suvaržymų galimai nėra padaręs. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio – buvo iš anksto suplanuotos, gerai organizuotos, galimai padarytos veikiant organizuotoje grupėje, suburtoje sistemingai vykdyti nusikaltimus. Pažymėtina, kad organizuota grupė, kurios sudėtyje galimai veikė V. U., galimai disponavo šaunamaisiais ginklais, kas rodo ne tik galimai įvykdytų nusikaltimų, bet ir paties kaltinamojo didesnį pavojingumą. Be to, kaltinamasis iki sulaikymo oficialiai nedirbo ir neturėjo pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl įvertinus galimai padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su svetimo turto pagrobimu, pobūdį, darytina išvada, kad V. U. lėšų pragyvenimui galėjo gauti iš nusikalstamų veikų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog V. U. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas taipogi pagrįstai.

25. Nors kaltinamojo gynėjas skunde pagrįstai nurodo, kad V. U. yra suimtas ilgą laiko tarpą (nuo 2020 m. gruodžio 8 d.), tačiau pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam V. U. už BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra dešimt metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

26. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl natūralu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Tačiau šiuo atveju, be nurodytų teisių suvaržymo, neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

27. EŽTT 2017 m. gegužės 2 d. sprendime byloje Lisovskij prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36249/14) pakartojo, kad Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis reikalauja, jog kompetentingos nacionalinės institucijos rodytų „ypatingą rūpestingumą“ dėl kaltinamojo sulaikymo baudžiamojo proceso metu (žr. EŽTT sprendimą byloje Labita prieš Italiją pareiškimo Nr. 2677/95). Vertinant, ar „ypatingo rūpestingumo“ reikalavimo buvo laikytasi, Teismas vertina bendrą proceso sudėtingumą, visus nepagrįsto atidėjimo periodus ir institucijų priimtus sprendimus pagreitinti procesą bei užtikrinti, kad bendras suėmimo terminas būtų racionalus (žr. EŽTT sprendimą byloje Suslov prieš Rusiją pareiškimo Nr. 2366/07). Nors labai ilgi suėmimo terminai automatiškai nereiškia Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo, Teismas pažymėjo, kad išimtinės aplinkybės, pateisinančios tokį terminą, turi būti nustatytos (žr. EŽTT sprendimą byloje Bulatovič prieš Juodkalniją pareiškimo Nr. 67320/10). Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra V. U. asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, mastas ir jų intensyvumas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad V. U. galimai sistemingai darė nusikalstamas veikas, be to, nusikaltimus galimai padarė veikdamas organizuotoje grupėje, ginkluotoje šaunamaisiais ir nešaunamaisiais ginklais. Inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, skaičius, intensyvumas leidžia V. U. vertinti kaip linkusį nusikalsti asmenį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas šaunamaisiais ir nešaunamaisiais ginklais ginkluotos organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas V. U., kiekį, pobūdį ir sunkumą, nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės - suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Šiuo metu kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

28. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo V. U. asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat į kaltinamojo galimai turimus nusikalstamus ryšius užsienyje, galimai padarytų nusikaltimų kiekį, pavojingumą (nusikaltimai (tarp jų ir nukreiptas į kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) galimai padaryti veikiant organizuotoje grupėje, ginkluotoje šaunamaisiais ir nešaunamaisiais ginklais), pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodomas intensyvią priežiūrą ar namų areštą).

29. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi kaltinamajam V. U. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.