Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus, nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimas dėl nuteistajam R. L. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. R. L. Panevėžio apygardos teismo 2001 m. spalio 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 8 punktą, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 5, 7, 12 punktus, 206 straipsnį, 241 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 6 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 42 straipsnio 1, 2 dalimis, 43 straipsnio 1, 5 dalimis, subendrinta (tarpusavyje ir su Pasvalio rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 18 d. nuosprendžiu) laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su 12 500 Lt bauda, konfiskuojant visą turtą, o būtent:

1.1. R. L. nuteistas už tai, kad 2000 m. gegužės mėn. pabaigoje ar birželio mėn. pradžioje, apie 22 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe, R. L. ir A. B. pakartotinai, N. S. nurodžius R. L. ir A. B. nukentėjusįjį R. A. kaip asmenį, kuris turi mobiliojo ryšio telefoną ir iš kurio jį galima atimti, maždaug 22 val. visiems išviliojus R. A. iš poilsio vakaro, R. L. ir A. B. užpuolė R. A., abu užlaužė jam rankas, įvertė į griovį ir užvaldė 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 3210“ ir 20 Lt vertės kortelę ,,Ekstra“.

1.2. Be to, R. L. nuteistas už tai, kad įtraukė nepilnametę R. L. į nusikalstamą veiką – pasiūlė jai daryti plėšimą, taip pat už tai, kad 2001 m. vasario 25 d., apie 17 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su L. V., apgaule įsodino R. V. Kauno g., Panevėžio mieste, į R. L. automobilį ,,Opel Ascona“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir atvežė ją į Paberžio k., Panevėžio rajone, prie nebaigto statyti namo, esančio šalia autostrados Šiauliai – Vilnius. R. L. ir L. V. nusivedė R. V. į nebaigtą statyti namą ir abu pradėjo ją mušti. R. L. rankomis smogė R. V. du kartus į galvą ir du kartus į veidą, tris kartus spyrė į šoną. L. V. pagaliu smogė R. V. du kartus į galvą ir du kartus į veidą, tris kartus spyrė koja į šoną. R. L. ir L. V. užvaldė R. V. 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną su pakrovėju, 40 Lt vertės rankinę, 130 Lt vertės moteriškus batus, 100 Lt ir 150 Lt vertės du geltonojo metalo žiedus, 100 Lt vertės auskarus, 160 Lt, pasą ir vairuotojo pažymėjimą, o taip pat J. V. priklausančią 525 Lt vertės striukę. Po to R. L. ir L. V. suspaudė smaugvirve R. V. kaklą ir ją uždusino, taip tyčia ją nužudė dėl savanaudiškų paskatų, o lavoną sudegino.

1.3. R. L. nuteistas ir už tai, kad pasiūlė R. L. padaryti plėšimą J. B. atžvilgiu, taip pat už tai, kad 2001 m. vasario 27 d., apie 23 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe, R. L. ir L. V. Berčiūnų k., Panevėžio rajone, prie geležinkelio tilto per Sandžylos upę, R. L. automobilyje ,,Opel Ascona“, tikslu užvaldyti svetimą turtą, pakartotinai, panaudodami psichologinį smurtą, tai yra pagrasindami nužudyti J. B., užvaldė jos 250 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Philips savvy“, 20 Lt vertės šio telefono kortelę, 98 Lt vertės geltonojo metalo auskarus, 116 Lt vertės geltonojo metalo grandinėlę ir 34 Lt. Tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, padarę plėšimą, R. L. ir L. V., jau būdami anksčiau padarę tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, nuo 2001 m. vasario 27 d. 23 val. iki 2001 m. vasario 28 d. 4 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslą paslėpti kitą sunkų nusikaltimą, pasikėsino tyčia itin žiauriai nužudyti J. B., o būtent: nusitempė ją ant geležinkelio tilto per Sandžylos upę, abu suėmė už rankų ir numetė nuo tilto į upę. J. B. išplaukė ir atsisėdo ant ledo. R. L. ir L. V. ilgą laiką mėtė į ją akmenis ir ledo gabalus. Kai atėjusi prie tilto R. L. pamatė ant ledo J. B., pasiūlė jai išlipti į krantą ir pažadėjo nuvežti namo. Tačiau, kai J. B. išlipo į krantą, R. L. su L. V. vėl ją užsitempė ant tilto, pakartotinai abu suėmė už rankų ir numetė į upę. J. B. pasislėpė po tiltu. R. L. su L. V. po ilgo laiko įsitikinę, kad J. B. nužudyta, maždaug 4 val. išvažiavo, tačiau šio nusikaltimo R. L. ir L. V. nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes numesta pakartotinai J. B. išplaukė į krantą ir pasislėpė po tiltu. J. B. buvo padarytas lengvas kūno sužalojimas, nesukėlęs sveikatos sutrikdymo.

2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. vasario 12 d. nuosprendžiu R. L. nuteistas pagal 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu.

3. Vilniaus apygardos teismo 2002 m. liepos 11 d. nutartimi, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 4 dalimi, Panevėžio apygardos teismo 2001 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2001 m. gegužės 11 d., Kauno rajono apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 28 d., Panevėžio apylinkės teismo 2002 m. vasario 12 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir R. L. skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, su 12 500 Lt bauda ir turto konfiskavimu.

4. Panevėžio apygardos teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartimi nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas R. L. Panevėžio apygardos teismo 2001 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotos į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus, 159 straipsnį, 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, kurią subendrinus su Pasvalio rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 18 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2001 m. kovo 2 d.

5. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkas (toliau – Institucija) teikimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas nuteistajam R. L. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartimi šis Institucijos teikimas buvo netenkintas, motyvuojant tuo, kad nuteistajam išliekanti nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, nuteistojo padaryti laisvės atėmimo vietos įstaigos taisyklių pažeidimai, išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistajam R. L. sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Žemesnysis teismas pažymėjo ir tai, jog nuteistojo R. L. elgesys bausmės atlikimo metu progresuoja teigiama linkme, tačiau vis dar nėra nepriekaištingas, o jo padaryta pažanga dar nėra akivaizdi ir įtikinanti.

II. Skundo bei atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

6. Nuteistasis R. L. skunde prašo įvertinti skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Nurodo, jog nusikaltimą padarė prieš 23 metus, prisipažįsta ir labai gailisi. Pažymi, kad tik savo darbais ir elgesiu gali įrodyti, jog daugiau niekada nebenusikals. Atkreipia dėmesį, kad dirba nuo tada, kai jam buvo pasiūlytas darbas. Po darbo, laisvalaikiu neužsiima kriminaliniu mąstymu, mokesčių inspekcijoje yra įregistravęs individualią veiklą ir su žmonos pagalba daro paveikslus.

6.2. Pažymi, kad pilnamečiams vaikams baigia išmokėti alimentus – 9 000 Eur. Nors teismui buvo pateikta informacija, kad jis skolingas 10 000 Eur, tačiau nuteistasis nurodo antstolių pateiktą pažymą, jog kai kurios skolos yra nutrauktos, o kitos – sumokėtos. Atsižvelgiant, kas skolos yra bendros, likusios skolos išskaičiuojamos iš žmonos atlyginimo, todėl po trijų mėnesių skolų nebeliks.

6.3. Dėl vidutinės rizikos vertinimo, nuteistasis pažymi, kad tai yra dinaminiai rodikliai, kurie niekada ir nepasikeis. Dėl to, kad padarė nusižengimą ir yra nubaustas, nuteistasis paaiškino, kad tai nutiko dėl mobiliojo telefono. Pasak nuteistojo, tada buvo pasimatymai kas du mėnesius, telefono skambutis – kartą per savaitę. Labai gailisi, jog nusižengė, tačiau noras būti su šeima, žmona buvo stipresnis. Akcentuoja, kad dabar atlieka bausmę lengvojoje grupėje, todėl trumpalaikiai pasimatymai nėra ribojami. Atvyksta 75 metų mama, žmonos dukra su vaiku. Ilgalaikiai pasimatymai su žmona būna tris kartus per mėnesį, leidžiama porą skambučių per dieną, todėl, nuteistojo teigimu, jam nėra noro daryti pažeidimus ir tokią galimybę prarasti.

7. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais, nuteistojo skundo argumentais, daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant Institucijos teikimą, ir pagrįstai konstatavo, kad dar negalima daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam R. L. sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pagal šio straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymu šiam nuteistajam, tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

10. Taigi, remiantis šiomis nuostatomis, teismas turi įvertinti ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius baudžiamajame įstatyme numatytus kriterijus, suponuojančius išvadą, kad nuteistasis ateityje išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tuo užtikrinant visuomenės saugumo interesą. Tai vertindamas, teismas atsižvelgia į tai, ar nuteistasis padarė teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Bausmę atliekančio asmens elgesys pataisos proceso metu sudaro pagrindą spręsti apie bausmės poveikį ir kartu nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kurioje nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).

11. Byloje nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis R. L. yra atlikęs beveik 23 metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmę atlieka nuo 2001 m. kovo 2 d.), taigi jis atitinka BVK 88 straipsnyje numatytą formalųjį kriterijų. Nuteistasis taip pat yra pateikęs laisvės atėmimo įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, vien šių formalių kriterijų nustatymo nepakanka. Išvados dėl bausmės pakeitimo galimumo gali būti daromos tik įvertinus ir materialiuosius BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikį nuteistojo asmenybei bei jo elgesio pokyčiams.

12. Žemesnysis teismas pagrįstai ir tinkamai vertino teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius – R. L. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, t. y. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, pagal galimybes dengia finansinius įsiskolinimus, kreipėsi į resocializacijos skyriaus psichologą, laikotarpyje nuo 2023 m. vasario 18 d. iki 2023 m. liepos 18 d. lankė ir baigė programą „Elgesio keitimo terapija“. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu 30 kartų skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Po paskutinio kreipimosi į teismą dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, R. L. buvo paskatintas 2022 m. rugsėjo 28 d., 2022 m. gruodžio 28 d., 2023 m. balandžio 14 d., 2023 m. birželio 23 d., 2023 m. liepos 19 d., 2023 m. spalio 19 d. (t. 4, d. 2, b. l. 23). Asmens bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis dirbo tiek iki bausmės atlikimo, tiek ją atliekant, iki šiol dirba VĮ „duomenys neskelbtini“, medienos ir baldų gamybos ceche, darbininko pareigose. Nuteistasis bausmės atlikimo metu išklausė dvylikos klasių kursą, įgijo sandėlio operatoriaus ir elektrinio krautuvo eksploatatoriaus profesines kvalifikacijas. R. L. pristatė UAB „duomenys neskelbtini“ vadovo 2023 m. liepos 5 d. išduotą pažymą, kurioje nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė įsipareigoja pravesti reikiamus apmokymus ir suteikti nuteistajam darbo vietą. Be to, nuteistajam R. L. kalėjimo viršininko 2023 metų rugsėjo mėnesio sprendimu leista užsiimti individualia veikla – paveikslų gamyba (t. 4, d. 2, b. l. 7). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo požiūris į mokymąsi ir darbą yra teigiamas. Žemesnysis teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais – mama, sutuoktine, brolio ir sesers vaikais, su jais bendrauja skambučių ir pasimatymų metu. Tai rodo, kad nuteistojo santykis su artimaisiais yra palaikančio pobūdžio. Nepastebėta, kad nuteistasis turėtų problemų dėl priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, neužfiksuota atvejų, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis laisvės atėmimo vietos įstaigoje būtų vartojęs psichiką veikiančias medžiagas. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę lengvojoje grupėje. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad R. L. stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri šiuo metu nėra pakankama paskirtos bausmės švelninimui.

13. Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas yra viena iš tokių aplinkybių, kuri reikšminga sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Ši rizika nustatoma atsižvelgiant ir į konkretaus nuteistojo socialinio tyrimo išvadą. Šiuo atveju teismui buvo pateikta nuteistojo R. L. 2023 m. lapkričio 14 d. socialinio tyrimo išvada Nr. RV-23-9634 (toliau – socialinio tyrimo išvada) (t. 4, d. 2, b. l. 13–22). Joje nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskirta vidutinei. Matyti, kad nuo pirminio – 2021 m. balandžio 6 d. atlikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo taikant OASys metodiką, iki šiol ši rizika nepakito. Paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje nustatyti šie pakartotinio nusikalstamo R. L. elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: statiniai – kriminalinė ir smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas bei lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. R. L. yra nustatyti ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių dinaminių veiksnių: turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra veikiamas asocialios grupės, jam būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, impulsyvus, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokojama tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja empatijos, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Priešingai nei nurodoma skunde, ne dinaminių, o statinių kriminogeninių veiksnių nuteistasis savo pastangomis sumažinti negali. Iš aptarto matyti, kad didžiąją dalį nuteistojo rizikos sudaro dinaminiai, t. y. kintantys kriminogeniniai veiksniai, kurie priklauso tik nuo nuteistojo elgesio pokyčių ir dedamų pastangų juos koreguoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl, nors skunde akcentuojami teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistojo elgesys ir jo vertybinės nuostatos nėra pakitusios pakankamai.

14. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, būtina atsižvelgti ne vien į nuteistojo elgesį paskutiniaisiais bausmės atlikimo metais. Turi būti įvertinamas nuteistojo elgesys, jo požiūris į padarytus nusikaltimus viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad R. L. bausmės atlikimo metu ne visada paisė laisvės atėmimo vietos įstaigoje nustatytų elgesio taisyklių, bausmės atlikimo laikotarpiu jo elgesys nebuvo nepriekaištingas. Nuteistasis tik nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2002 iki 2014 metų Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija R. L. elgesį vertino tik patenkinamai. R. L. laisvės atėmimo vietoje 7 kartus pažeidė pataisos įstaigos tvarką, 4 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis (2001 m. nubaustas už fizinio smurto naudojimą kito nuteistojo atžvilgiu), paskutinį kartą pataisos įstaigos tvarką pažeidė 2019 m. gegužės 3 d. Nors nuteistasis deda pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, vis tik elgesio keitimas yra sudėtingas ir ilgą laiko tarpą vykstantis procesas, kuris, šiuo metu, nėra pakankamai ilgalaikis sprendimo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę priėmimui.

15. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo R. L. pakartotinio nusikalstamumo riziką bei spręsdama dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, atsižvelgia ir į ankstesnius teistumus ir į nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas. R. L. anksčiau teistas, šiuo metu atlieka bausmę už keletą nusikalstamų veikų, taip pat ir už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotą nužudymą ir pasikėsinimą žiauriai nužudyti, kurie padaryti bendrininkų grupe lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu. Šie nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų – įtraukė nepilnametę, siekiant apiplėšti nukentėjusiąsias, o būdamas anksčiau padaręs tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą paslėpti kitą sunkų nusikaltimą, pasikėsino tyčia itin žiauriai nužudyti J. B.. Tai rodo itin didelį R. L. pavojingumą visuomenei. Nors nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, pobūdis, jų padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinami nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, visgi šios aplinkybės svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam. Skunde aukštesniajam teismui R. L. tvirtina, jog dėl nusikaltimo prisipažįsta ir labai gailisi, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistasis kaltę pripažįsta tik iš dalies, savo poelgį vertina atsainiai, ieško jį pateisinančių aplinkybių, kaltina bendrininkus, savo jauną ir nebrandų amžių. Kaip minėta, šios laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžioje (2001 metais) buvo fiksuotas fizinis smurtas prieš kitą nuteistąjį. Taigi, vyraujanti tokio pobūdžio paties nuteistojo pozicija neįtikina teisėjų kolegijos, kad R. L. iš esmės suprato savo veiksmų pavojingumą bei pasekmes, yra pakankamai motyvuotas, pasiruošęs atlikus terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir grįžus į gyvenimą laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusižengti.

16. Apygardos teismo nutartyje išskiriamos aplinkybės ir apie nuteistojo R. L. finansinius įsipareigojimus. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados bei Institucijos teikimo, pakartotinio vertinimo metu nuteistasis pristatė 2023 m. liepos 13 d. antstolės V. Žydelienės patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo Nr. S-23-113-14554, kuriame nurodyta, jog antstolė nutarė užbaigti 868,86 Eur piniginio išieškojimo vykdomąją bylą dėl vykdomosios bylos Nr. 0013/02/02742 nutraukimo. Taip pat nurodyta, kad 2023 m. spalio 20 d. buvo gauta Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. NFP-23-952 apie tai, kad R. L. turi aktualius vykdomuosius patvarkymus, pagal kuriuos nuo vykdymo pradžios išieškota: alimentų įsiskolinimas 4 406 Eur ir periodiniai mokėjimai po 46 Eur, išieškota alimentų 4 138 Eur. Išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 10 472 Eur, išieškota suma – 59 Eur. Savanoriškai dengė skolas – 0,00 Eur. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis deda pastangas siekdamas padengti skolas antstoliams. Skunde nuteistasis nurodo, kad likusios skolos išskaičiuojamos iš žmonos atlyginimo, todėl po 3 mėnesių skolų nebeliks. Tuo pačiu aukštesniajam teismui su skundu pateikė duomenis apie jo atžvilgiu 2021 m. lapkričio 8 d. ir 2021 m. gruodžio 21 d. užvestas bei vykdomas bylas, kurių pirminė suma yra 288,39 Eur ir 195,48 Eur. Svarbu ir tai, kad nuteistasis sunkumų dėl darbo vietos neturėjo dar būdamas laisvėje, tačiau darbo vietos turėjimas ir pajamų gavimas nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo.

17. Tokiu būdu padarytų nusikalstamų veikų pobūdis (kvalifikuotas nužudymas ir pasikėsinimas žiauriai nužudyti, padaryti bendrininkų grupe, iš savanaudiškų paskatų), nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (padaryti pažeidimai, už kuriuos skirtos nuobaudos), pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išlieka vidutinė, kriminogeniniai veiksniai (didžiąją jų dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti) rodo, kad šiuo metu R. L. pavojingumas visuomenei nėra sumažėjęs, o bausmės tikslai – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, pakeitus skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nebus pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo R. L. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.