Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Radviliškio lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6406-952/2021 pagal ieškovo Radviliškio lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei K. G. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

23. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

24. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo pateiktus papildomus įrodymus, K. G. Facebook paskyros „K. G.“ foto kopiją, bei paaiškinimus priimti ir pridėjus prie bylos, vertinti nes šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nurodė, kad apeliantas po apeliacinio skundo pateikimo, laisvai prieinamoje viešoje erdvėje - socialiniame tinklapyje Facebook, atsakovės K. G. paskyroje „K. G.“ prie atsakovės patalpintos nuotraukos užfiksavo byloje parodymus davusių liudytojų J. G. ir L. B. komentarus, iš kurių matyti, kad minėtas liudytojas ir atsakovę sieja artimesni, nei buvusių kolegių, draugiški santykiai. Todėl apelianto nuomone, liudytojų duoti parodymai pirmosios instancijos teisme pripažįstami kaip neobjektyvūs ir nepatikimi. Be to, šią aplinkybę duodamos parodymus pripažino liudytojos pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas nepagrįstai dėl šios aplinkybės nepasisakė ir jos nevertino.

25. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Konkrečiu atveju nors apeliantas nurodė, kad aplinkybės dėl galbūt draugiškų atsakovės ir liudytojų santykių paaiškėjo tik priėmus teismui ginčijamą sprendimą, tačiau iš apelianto nurodytų argumentų nėra galimybės spręsti apie paaiškėjusias naujas aplinkybes. Be to CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Iš prašymo turinio, foto kopijos nėra aišku, kokias aplinkybes siekia įrodinėti apeliantas, kokias konkrečiai atsižvelgiant į ginčo esmę aplinkybes patvirtina ar paneigia apelianto prašoma prijungti prie bylos minėta foto kopija, kurių pagrindu pasak apeliantą pirmosios instancijos teismo išvados pripažintinos kaip nepagrįstos. Apeliacinio teismo vertinimu dėl nurodytų aplinkybių bei atsižvelgiant į CPK 177, 180, 181straipsnių reikalavimus dėl įrodymų pateikimo, atsisakytina priimti apelianto pateiktus papildomus įrodymus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

27. Panevėžio DGK 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu K. G. pareiškimą tenkino iš dalies, pripažino K. G. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikino Radviliškio lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vasario 11 d. direktoriaus įsakymą Nr. K-22 (5.1) „Dėl darbo sutarties nutraukimo su K. G.“ darbo sutarties nutraukimą nuo 2021 m. vasario 15 d., vadovaujantis DK 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punktu, 4, 5 ir 6 dalimis ir 65 straipsniu; pripažino, kad darbo sutartis, pasirašyta tarp Radviliškio lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ ir K. G. nutraukta Panevėžio DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 punkto pagrindu; nusprendė išieškoti iš Radviliškio lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ K. G. naudai 1592,80 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021-02-17 iki sprendimo priėmimo dienos (2021-04-19) ir po 36,20 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną nuo 2021-04-20 iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; nusprendė išieškoti iš Radviliškio lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ K. G. naudai 2280,60 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) trijų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio už darbo santykių trukmės metus kompensaciją; pripažino negaliojančiu Radviliškio lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ priimtus įsakymus: 2020-04-14 Nr. 28 (1.17.4); 2020-07-09 Nr. 75 (1.17.4); 2020-08-03 Nr. 93 (1.17.4); 2021-02-08 Nr. 18 91.17.4) dėl įspėjimo skyrimo K. G.; panaikino Radviliškio lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ priimtą išvadą K. G. metinį veiklos vertinimą už 2020 m. darbo metus vertinti „nepatenkinamai“; nusprendė išieškoti iš Radviliškio lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ K. G. naudai 200 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčius) patirtai neturtinei žalai atlyginti.

28. Byloje kilo ginčas dėl K. G. atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinti ieškinį, taikyti ieškinio senatį – atsakovės K. G. 2021 m. kovo 15 d. prašymą „Dėl neteisėto atleidimo iš darbo“ pripažinti pateiktu praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą prašymui pateikti ir prašymą palikti nenagrinėtu, nusprendus netaikyti ieškinio senaties, atsakovės 2021 m. kovo 15 d. prašyme „Dėl neteisėto atleidimo iš darbo“ nurodytus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

31. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2020 m. birželio 4 d., gavus I. B. 2020 m. gegužės 8 d. tarnybinį pranešimą, prašyta pasiaiškinti raštu dėl to, kad 2020 m. gegužės 8 d. 11 val. su kita darbuotoja bei kartu su „D.“ grupės ugdytiniais nebuvo rasta paskirtoje lauko aikštelėje, buvo kitos grupės aikštelėje su „P.“ grupės ugdytiniais ir tos grupės darbuotoja. Atsakovė neturėdama atskiro darbdavio leidimo, nusprendusi su jai priskirtais ugdytiniais laiką leisti ne jos grupei priskirtoje lauko aikštelėje pažeidė Radviliškio lopšelio – darželis „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2019m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. B-55 (1.7) patvirtintas Darbo tvarkos taisyklių 38.4 punkto nuostatas bei Auklėtojos padėjėjos pareigybės aprašymo 23.1 (auklėtojos padėjėjas atsako už grupės vaikų saugumą) 23.3 (auklėtojos padėjėjas atsako lopšelio - darželio darbo tvarkos taisyklių <...> laikymąsi) punktų nuostatas. Atsakovei K. G. 2020 m. birželio 8 d. skirtas įspėjimas, kuriame nurodyta, kad atsakovė bus atleista iš auklėtojos padėjėjos pareigų, jeigu per dvylika mėnesių padarys tokį patį pažeidimą. tokiu būdu nesilaikydama karantino sąlygų, pažeidė Radviliškio lopšelio - darželis

33. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2021 m. sausio 11 d. gautas I. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. vasario 11 d., užėjus į „S.“ grupę, grupėje rasta po pietų pertraukos grįžusi K. G. su lauko rūbais, nurodė, kad auklėtojos padėjėja jau buvo įspėta 2021 m. sausio 7 d. dėl vaikščiojimo po kitas grupes. Atsakovė pateiktame paaiškinime nurodė, kad sausio 11 d., pareidama po pietų pertraukos, „S.“ grupės rūbinėlės tarpduryje padavė laikraščius kolegei, sausio 7 d. atnešė priešpiečiams skirtą vaisių kokteilį kitos grupės vaikams, nes auklėtojos padėjėja tuo metu dirbo be auklėtojos.

34. Byloje nustatyta, kad darbdavys 2021m. vasario 11 d. priėmė įsakymą Nr. K-22(5.1) dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2021m. vasario 15 d. vadovaujantis DK 58 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 4, 5 ir 6 dalimis ir 65 straipsniu. DK 65 straipsnio 5 dalis nurodo, kad darbo santykių pasibaigimo diena yra paskutinė darbuotojo darbo diena, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis nutraukiama nesant darbuotojo darbe arba kai darbuotojui neleidžiama tą dieną dirbti. DK 65 straipsnio 6 d. nurodo, kad jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną <...> darbuotojas: a) yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo, b) arba atostogų pabaigos, c) o darbuotojams, slaugantiems vaiką iki šešiolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, dar du mėnesius po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Tokiu atveju darbo santykių pasibaigimo diena atitinkamai laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos arba pirmoji diena pasibaigus dviejų mėnesių laikotarpiui po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Atsižvelgiant į tai, DK numato tik tris minėtus atvejus, kada atleidimo iš darbo diena turi būti nukeliama. Kitų atvejų, kada būtų galima nuketi atleidimo datą, nenumatyta. Byloje nustatyta, kad darbdavys gavo direktoriaus pavaduotojos ugdymui I. B. 2021m. sausio 11 d. tarnybinį pranešimą, kuriuo pranešama, kad užėjusi į „S.“ grupę, rado ieškovę po savo pietų pertraukos parėjusią su visais lauko drabužiais ne savo grupėje. 2021 m. sausio 25 d. buvo pateiktas prašymas atsakovei pateikti paaiškinimą ir atsakovė jį pateikė 2021 m. sausio 29 d. Byloje nekyla ginčo, kad atsakovės pažeidimas paaiškėjo 2021 m. sausio 11 d.

35. Darbdavys nusprendęs nutraukti darbo santykius su atsakove, per mėnesį laiko nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos priėmė Įsakymą 2021m. vasario 11 d. Nr. K-22, kuriame nurodoma, kad atsakovės darbo santykių pabaiga 2021m. sausio 15 d., t. y., kad darbo santykiai nutrūks po kelių dienų po minėto Įsakymo priėmimo dienos. Atsakovė su Įsakymu nutraukti darbo santykius pasirašytinai supažindinta jo priėmimo dieną – 2021m. vasario 11 d. Iš DGK priimto 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo turinio matyti, kad darbdavio atstovas paaiškino, kodėl nuspręsta atsakovę atleisti ne vasario 11 d., o 15 d., todėl, kad vis dar tikėjosi su atsakove susitarti geruoju dėl darbo santykiu nutraukimo. Tačiau, kaip minėta, DK nuostatos nenumato kitokių nei aukščiau išvardintų priežasčių atidėti darbo santykių pasibaigimo datą, toks atidėjimo pagrindas prieštarauja DK nuostatoms. Darbo santykių pasibaigimo diena (darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį su darbuotoju) turi sutapti su paskutine darbuotojo darbo diena. Darbdavys nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, turi laikytis įtvirtintos procedūros. Byloje nustatytos aplinkybės, į bylą pateikti įrodymai yra pakankami išvadai, jog nustatytos procedūros nesilaikymas (pažeidimas), be teisėto pagrindo nukėlus darbuotojos atleidimo datą, suteikia pagrindą spręsti, kad atsakovės atleidimas iš darbo yra pripažintinas pagrįstai neteisėtu. Todėl vadovaujantis DK 58 straipsnio 6 dalimi, 2021m. vasario 11 d. priimtas įsakymas Nr. K-22(5.1) dėl darbo sutarties su atsakove nutraukimo nuo 2021m. vasario 15 d. pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2 punktą, 4, 5 ir 6 dalis ir 65 straipsnį dėl procedūrinių pažeidimų yra naikintinas ir negaliojantis, kadangi DK nenumato ilgesnių kaip vieno mėnesio termino darbuotojui atleisti iš pareigų nuo nustatytojo darbo pareigų pažeidimo dienos.

36. Be to dėl 2021 m. sausio 7 d. bei 2021 m. sausio 11 d., pažeidimų, kai atsakovė atnešė į kitą grupę laikraštį bei vaisių kokteilį atsakovė nurodė, kad laikraščius, kuriuos atnešti paprašė kolegė, perdavė jai tarpduryje, o kitą dieną atnešė į kitą grupę priešpiečiams skirtą vaisių kokteilį, nes toje grupėje kolegė dirbo viena ir negalėjo palikti vaikų (pasiimti kokteilį pati). Atsakovė nurodė, kad abu kartus buvo su kauke, laikėsi saugaus atstumo, o veiksmai truko ne ilgiau nei minutę. Šias atsakovės aplinkybes patvirtino kitų darbuotojų paaiškinimai. Ieškovo darbuotoja R. Š., kuri dirbo grupėje atsakovei atnešus laikraštį, nurodė, kad su ja kontakto neturėjo. E. Ž., kuri paprašė atsakovės atnešti jai laikraštį, savo pasiaiškinime nurodė, kad atsakovė laikraštį perdavė laikydamasi visų saugumo reikalavimų, dėvėdama apsauginę kaukę, laikydamasi saugaus atstumo, buvo maksimaliai ribojamas kontakto laikas. Kad kitą dieną atsakovė jai atnešė priešpiečių kokteilį, nes ši grupėje dirbo viena ir negalėjo palikti vaikų, buvo laikomasi saugaus atstumo, atsakovė dėvėjo apsauginę veido kaukę. Atsakovės vertinimu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. V-2543 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“ redakcijoje, galiojusioje ginčo metu, 1.1.4 p. buvo numatyta, kad skirtingose grupėse dirbančių darbuotojų kontaktas turi būti ribojamas, jei kontakto išvengti neįmanoma, turi būti ribojamas kontakto laikas ir išlaikomas saugus atstumas. Dėl visiškai nesuprantamų aplinkybių ieškovas nusprendė, kad minėti atsakovės kontaktai su kita grupe perduodant laikraštį bei vaisių koktelį pažeidė aukščiau paminėtą operacijų vadovo sprendimą. Operacijų vadovo sprendime nėra minimas absoliutus draudimas darbuotojams kontaktuoti tarpusavyje. Sprendime naudojamas žodis ribojamas reiškia, kad darbuotojai gali kontaktuoti tarpusavyje, tačiau kontaktas turi būti ribojamas ir kontaktuoti galima tik tada, kai tai yra būtina. Atsakovė kontaktą su kita grupe turėjo tik du kartus, abu kartus kontaktas buvo visiškai minimalus, taip pat buvo neišvengiamas, kadangi kitoje grupėje dirbanti darbuotoja buvo viena ir ugdytinių palikti vienų negalėjo. Atsakovės vertinimu ieškovas 2021 m. vasario 11 d. sprendime nenurodė visiškai jokių aplinkybių, dėl kurių atsakovės kontaktas su kita grupe turėtų būti vertinamas kaip perteklinis, pakankamas pažeidimui konstatuoti. Ieškovas visiškai nesigilino į aplinkybes. Darbuotojų kontaktavimas tarpusavyje buvo įprasta praktika darželyje, todėl atsakovė negalėjo būti už tai baudžiama. Darželyje vyravo nusistovėjusi bendra praktika, kai darbuotojai su grupe dirbant vienai, priešpiečiams skirtą kokteilį į grupę atnešdavo kiti darbuotojai, tad darželyje kontaktuoti tarp darbuotojų buvo įprasta ir tai vyko darželio vadovybės nurodymu.

37. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.( DK 58 straipsnio 5 dalis). Atleidimas iš darbo yra kraštutinė priemonė ir jos taikymas už mažareikšmį pažeidimą gali būti laikomas neproporcingu. Kilus ginčui, atleidimo iš darbo proporcingumą ir teisėtumą turi įrodyti darbdavys. Prieš priimdamas sprendimą dėl darbuotojo atleidimo pagal DK 58 straipsnį darbdavys taip pat turi būti įvertinti: pažeidimo padarymo, pažeidimo sunkumą ir jo pasekmes; darbuotojo kaltę (ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl neatsargumo); priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių (ar žalos atsiradimą lėmė tik darbuotojo padarytas pažeidimas, ar tai įtakojo ir kitų darbuotojų elgesys, ar paties darbdavio netinkamas darbo organizavimas); darbuotojo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar jo padarymo metu. Šiuo atveju nustačius, kad atsakovės atleidimas iš darbo dėl procedūrinių pažeidimų yra neteisėtas, nėra tikslinga analizuoti konkrečių aplinkybių ar darbdavys panaudojo proporcingą ir teisingą priemonę pažeidimui įvertinti ir ar už drausmės pažeidimus galėjo būti taikomos DK 58 straipsnio nuostatos nes tai neturi esminės reikšmės.

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ( šios nutarties 34, 35 punktai) nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai termino pradžią skaičiavo ne nuo 2021 m. vasario 11 d. o nuo 2021 m. vasario 15 d., t. y. nuo faktinio atsakovės atleidimo momento, įvertinęs, kad būtent tuomet buvo pažeista jos teisė. Apelianto vertinimu teismas neatsižvelgė į tai, kad skundo pateikimas DGK siejamas ne su darbo santykių pabaigos terminu, o su subjekto žinojimu apie jo teisių pažeidimą. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad terminas skaičiuotinas nuo įsakymo paskelbimo. Pagal DK 58 straipsnio 6 dalį darbo sutartis su atsakove turėjo būti nutraukta vėliausiai 2021 m. vasario 11 d. Tačiau šią dieną ieškovas tik priėmė sprendimą darbo sutartį nutraukti nuo 2021 m. vasario 15 d. Atsižvelgiant į DK 220 straipsnio 1 dalies nuostatas darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į DGK su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, - per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Atsakovės teisės buvo pažeistos konkrečiu veiksmu - darbo sutarties nutraukimu. Darbo sutartis nutrūko 2021 m. vasario 15 d. Todėl būtent nuo šios dienos ir skaičiuotinas terminas, per kurį atsakovė galėjo kreiptis į DGK. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės prašymas dėl neteisėto atleidimo iš darbo Panevėžio DGK surašytas 2021 m. kovo 15 d., įteiktas 2021 m. kovo 19 d. Ieškovas nurodo, kad atsakovė, pateikdama prašymą Panevėžio DGK, nenurodė senaties termino praleidimo priežasčių bei neprašė šio termino atnaujinti, o Panevėžio DGK išnagrinėjusi atsakovės prašymą dėl termino atnaujinimo nepasisakė, todėl padarė procesinį pažeidimą, taip pat ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepraleido įstatymo numatyto vieno mėnesio senaties termino, numatyto kreiptis į DGK dėl neteisėto atleidimo iš darbo, pagrįsta.

40. Byloje kilo ginčas dėl DGK 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. DGKS-1718, kuriuo pareiškėjo K. G. prašymas tenkintas iš dalies, DGK panaikino Radviliškio lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vasario 11 d. direktorės įsakymą Nr. K-22 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su K. G.“ nuo 2021 m. vasario 15 d., pripažino, kad darbo sutartis, pasirašyta tarp Radviliškio lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ ir K. G. nutraukta DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, vadovaujantis DK 218 str. 4 d. pagrindu, nusprendė išieškoti iš Radviliškio lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ K. G. naudai 1592,80 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. vasario 17 d. iki sprendimo priėmimo dienos 2021 m. balandžio 19 d. ir po 36,20 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, nusprendė išieškoti iš Radviliškio lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ K. G. naudai 2280,60 Eur trijų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio už darbo santykių trukmės metus kompensaciją, pripažino negaliojančiais atsakovo Radviliškio lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ priimtus įsakymus: 2020-04-14 Nr. 28 (1.17.4); 2020-07-09 Nr. 75 (1.17.4); 2020-08-03 Nr. 93 (1.17.4); 2021-02-08 Nr. 18 91.17.4) dėl įspėjimo skyrimo K. G., panaikino Radviliškio lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ priimtą išvadą K. G. metinį veiklos vertinimą už 2020 m. darbo metus vertinti „nepatenkinamai“, nusprendė išieškoti iš Radviliškio lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ K. G. naudai 200 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

41. Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Jeigu teismas tai laiko tikslinga, nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės teisme gali būti remiamasi darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais. (DK 231 straipsnis).

42. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nustatydamas faktines aplinkybes bei vertindamas įrodymus rėmėsi ir darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių yra konfliktiniai santykiai, bei į tai, kad atsakovė K. G. nuo 2021 m. gegužės 24 d. yra įsidarbinusi, pritarė DGK išvadai kad K. G. į buvusias pareigas negražintina. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė į buvusias pareigas negrąžintina, todėl teismas pažymėjo, kad nepasisako dėl veiklos vertinimo išvados teisėtumo.

43. Pažymėtina, kad DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 37, 38 punktai; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019, 29–33 punktai). Taigi teikiant ieškinį teismui, turi būti išsamiai nurodomos visos ginčo aplinkybės, pridedami išdėstytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai ir pan.

44. Apeliantas nesutinka su teismo išvada pripažinti negaliojančiais atsakovo Radviliškio lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ priimtus dokumentus: 2020 m. balandžio 14 d. Nr. 28 (1.17.4); 2020 m. liepos 9 d. Nr. 75 (1.17.4); 2020 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 93 (1.17.4); 2021 m. vasario 8 d. Nr. 18 (1.17.4) dėl įspėjimo skyrimo K. G., kadangi su priimtais dokumentais atsakovė buvo supažindinta, atsakovė savo kaltę pripažino, šių dokumentų neskundė, be to terminai apskųsti yra suėję. Taip pat apelianto vertinimu teismas neturėjo pagrindo panaikinti ieškovės priimtą išvadą dėl atsakovės įvertinimo už 2020 m. nes tai yra išimtinai darbdavio kompetencija ir tik jis vertina darbuotojo pasiektus rezultatus. Be to atsakovė šios išvados per įstatymo nustatytą terminą neginčijo, iš to seka, kad ji sutiko su darbdavio išvada ir atsakovės metinis darbo įvertinimas nėra tiesiogiai susijęs su ginčijamu atleidimo pagrindu. 2020 m. atsakovės darbo veikla pagrįstai įvertinta nepatenkinamai, nes atsakovės veiklos vertinimo išvadoje už 2020 metus, ieškovo Darbo tarybos 2021 m. sausio 11 d. protokole Nr. 17 nurodyta, kad einamųjų metų užduotys nebuvo įvykdytos, vykdant nustatytas užduotis, atsakovė buvo ne kartą raštu įspėta dėl darbo pareigų, susijusių su užduotimis, pažeidimu.

45. Ieškovo nurodytus klausimus dėl darbuotojo darbų rezultatų ir kitus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas. Pažymėtina, kad biudžetinės įstaigos darbuotojas priimtus sprendimus dėl jo kasmetinio veiklos vertinimo turi teisę skųsti nustatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. ( 12 straipsnis). Atsakovė kreipėsi į DGK ir atitinkamai DGK minėtas aplinkybes tyrė ir įvertino. Todėl nėra pagrindo sutikti, kad atsakovė sutiko su išvadomis.

46. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

48. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo direktorės A. V. veiksmai buvo kryptingai ir tendencingai nukreipti siekiant atleisti K. G. iš užimamų auklėtojos padėjėjos pareigų. Apeliantės vertinimu teismas padarydamas tokias išvadas rėmėsi tik atsakovei palankių liudytojų parodymais, nepagrįstai atmesdamas kitų liudytojų parodymus.

49. Atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad tarp ieškovo atstovės direktorės A. V. ir atsakovės K. G. jau ilgą laiką buvo įtempti ir konfliktiniai santykiai. Atsakovės darbinė veikla buvo nuolat stebima, atsakovė vis buvo prašoma pasiaiškinti raštu (dėl dulkių darželio grupėje, kurioje nebedirbo, dėl poveikio darymo darželio darbuotojams, dėl išėjimo iš darbo nenustatytu laiku). Tai, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo įtempti santykiai teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojos J. G., L. B., A. B.. Teismas akcentavo, kad teismo posėdžio metu buvo apklausta ir daugiau liudytojų, tačiau teismas jų parodymus vertina kritiškai, nes liudytojas ir ieškovę iki šios dienos sieja darbiniai santykiai. Teismas įvertino ir DGK bylos duomenis, kurie patvirtina, kad dėl K. G. elgesio nuolat buvo rašomi tarnybiniai pranešimai. Dalis darželio auklėtojų, net ir tos, kurios nėra dirbusios su K. G., panašiu laikotarpiu (nuo birželio 11 d. iki birželio 23 d.) surašė prašymus įvertinti auklėtojos padėjėjos elgesį bei atsisakymus dirbti su šia auklėtojos padėjėja. Teismo vertinimu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Radviliškio lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ vadovė perdėtai ir dažnai nepagrįstai darė įtaką savo darbuotojams, kai kurių darbuotojų darbinei veiklai buvo teikiamas perdėtas dėmesys. Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad kai kuriems darbuotojams buvo leidžiama kontaktuoti ir Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino metu buvo leidžiama nunešti į grupę priešpiečių kokteilius, tačiau jei tai padarydavo auklėtojos padėjėja K. G., visa tai būdavo iškart vertinama tarnybiniais pranešimais. Taip pat teismas sprendė, kad tai, kad ieškovo Radviliškio lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. V. jau senai norėjo atleisti auklėtojos padėjėją K. G. patvirtina ir 2020 m. balandžio 14 d. susitarimas Nr. 27 (1.17.4) dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriuo buvo siūloma K. G. savo noru išeiti iš darbo. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti. Ieškovas byloje akcentavo, kad atsakovės atleidimą iš darbo lėmė ir kiti pažeidimai, nes tai charakterizuoja darbuotoją, ieškovas manė, kad K. G. elgesys keisis, bet jos elgesys nepasikeitė. 2020 m. ji buvo įvertinta nepatenkinamai, nes buvo daug neįvykdyta metinių užduočių. K. G. su įvertinimu nesutiko, pokalbio metu pasakė, kad gali sudaryti gerinimo planą, bet K. G. to plano nesudarė. Darbuotojai skundėsi jos elgesiu, K. G. buvo konfliktiška asmenybė, dokumentai, pareigybiniai nuostatai buvo interpretuojami savaip, administracijos sprendimai buvo aptariami viešai darbe, direktorė pastoviai gaudavo priekaištus dėl įvairių dokumentų ir pan. Priešingai nei nurodo apeliantas ieškovo parengtas 2020 m. balandžio 14 d. susitarimas Nr. 27 (1.17.4) dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriuo buvo siūloma K. G. savo noru išeiti iš darbo, kaip ir kitos byloje nustatytos aplinkybės įrodo darželio direktorės neigiamą nusistatymą prieš atsakovę.

50. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad šalies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiškinimų kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Taip pat ir aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Civilinėse bylose kaip liudytojai gali būti apklausiami darbdavio darbuotojai ar buvę darbuotojai, jeigu jie žino aplinkybes, turinčias ryšį su byla (CPK 189 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad jie gali būti suinteresuoti bylos aplinkybių tam tikru nustatymu vienos iš šalių interesais ar savo interesais (kad išvengtų atsakomybės už pažeidimus, kad jiems būtų sudarytos geresnės galimybės darbui ar karjerai arba kt.), nėra pagrindas atsisakyti juos apklausti kaip liudytojus, bet turi įtakos parodymų įvertinimui. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-199-701/2020). Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, liudytojų padėtį darbdavio atžvilgiu ir kita, visumą liudytojų parodymų, atsižvelgęs į jų turinį, santykį su kitais byloje surinktais įrodymais ir daro išvadą, kad ieškovo skundo argumentai nesuteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos netinkamai įvertino liudytojų paaiškinimus, ar neturėjo pagrindo juos vertinti kaip nepakankamai patikimus, ar, kad iš esmės netinkamai įvertino įrodymus.

51. Ieškovo vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei priteisė 200 Eur neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo padarytos išvados dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio pagrįstos. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė K. G. neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus kilus nesutarimams su darbdaviu. Sutiktina su atsakove, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, kad neturtinė žala patirta dėl tiesioginių ieškovo veiksmų atliekant, nuolat perdėtai stebint atsakovės darbą, keliant atsakovei aukštesnius reikalavimus nei kitiems darbuotojams, baudžiant atsakovę už tai, už ką kiti darbuotojai nebaudžiami, turint tikslą atleisti atsakovė iš darbo bei neteisėtai atleidžiant iš darbo. Teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo yra visiškai pagrįsta, apelianto argumentai atmestini.

52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

53. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Darbo ginčuose abejonės vertintinos darbuotojo, kaip silpnesniosios šalies interesais.

54. Apelianto argumentai, kad teismas turėjo sumažinti atsakovei priteistas kompensacijos dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo yra nepagrįsti, neįrodyti. Ieškovas nepateikė visiškai jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Nors teismas darbo bylose ir yra aktyvus tačiau neturi pareigos tokius įrodymus rinkti savo iniciatyva. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į skundą argumentais, kad ieškovas neįrodė kompensacijos peržiūrėjimo būtinybės. Ieškovas pats nesistengė išspręsti atsakovės darbo pareigų pažeidimo klausimų greitai ir sklandžiai, kas įtakoja ir didesnes ieškovo išlaidas. Apelianto argumentai nurodyti apeliaciniame skunde nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

55. Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino ginčo pobūdžio, sprendžiamų teisinių klausimų sudėtingumo, teisinių paslaugų trukmės, todėl priteistos išlaidos mažintinos.

56. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atsižvelgė į tai, kad atsakovė byloje iš viso patyrė 2226,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą ruošiant atsiliepimą į ieškinį teismui bei atstovaujant atsakovę teismo posėdžiuose. Sprendė, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus šių išlaidų dydžio. Todėl ieškinį atmetus, sprendė, kad atsakovei atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus ginčo esmę, bylos sudėtingumą, procesinių dokumento turinį, argumentus, galimai sugaištą laiką, teismo posėdžių laiką, spręstina, kad išlaidos atsakovei priteistos pagrįstai, jų mažinti nėra pagrindo.

57. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, teismo išvadas, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei padarė nepagrįstas išvadas. Spręstina, kad apelianto argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei padarytų išvadų.

58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

60. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos. Atsakovė pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą nors ir reiškė prašymą priteisti patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, duomenų apie patirtų išlaidų dydį nepateikė.

61. Teismui atmestus apelianto apeliacinį skundą, atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė pareiškė prašymą priteisti 726 Eur, nurodė aplinkybes dėl prašymo pateikimo. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovė patyrė 726 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11. punkte nustatyto dydžio, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, argumentus, galimai sugaištą laiką, atitinka bylos sudėtingumą, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovei iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Radviliškio lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus ) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.