Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-366-854/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-08
Bylos Nr.: e2A-366-854/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00537-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Čėsnienė, Rasa Gudžiūnienė, Aldona Tilindienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,RYŠIŲ STATYBA“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „ATEA“

Kategorijos

2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
2.6.18.3Statybos ranga
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė

Civilinė byla Nr. e2A-366-854/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00537-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.18.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,RYŠIŲ STATYBA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RYŠIŲ STATYBA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ATEA“ dėl vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „RYŠIŲ STATYBA“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „RYŠIŲ STATYBA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė pripažinti atsakovės UAB „ATEA“ 2023 m. vasario 10 d. atliktą 55 221,61 Eur vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), priteisti iš atsakovės ieškovei 83 697,15 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) skolą už ieškovės atliktus darbus, 3 771,11 Eur delspinigius, 10,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys 2022 m. balandžio 19 d. sudarė subrangos sutartį Nr. SID-K0NTR0-2022.04.19/01-22/0491 (toliau – sutartis), pagal kurią susitarė dėl rangos darbų atlikimo. Ieškovė įsipareigojo iš atsakovės pateiktų medžiagų įrengti ryšio bei elektros tiekimo technines komunikacijas, išskyrus akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) elektros linijų privedimą, (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas), o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus ieškovei sumokėti sutartyje nustatyta tvarka; bendra kaina – 400 000 Eur (be PVM); darbų pabaiga – 2022 m. liepos 19 d.

3. Remiantis sutarties nuostatomis, sutartis įsigalioja atsakovei pateikus techninį darbo projektą arbą jo dalį, kitą privalomą darbams pradėti dokumentaciją bei medžiagas pagal sutarties priede Nr. 4 pateiktą atsakovės teikiamų medžiagų sąrašą. Ieškovė per 5 darbo dienas po techninio darbo projekto gavimo ir sutarties pasirašymo pateikia detalų kalendorinį darbų atlikimo grafiką. Sutartyje numatyta, kad atsakovė darbus priima kas mėnesį pagal pateiktus darbų aktus ir kitus dokumentus; atsakovė atsiskaito su ieškove pagal pastarosios pateiktą ir atsakovės patvirtintą pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, atliktų darbų aktą bei patvirtinto akto pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą; aktavimas numatomas kiekvieno mėnesio pabaigoje.

4. Atsakovė nepateikė techninio darbo projekto, todėl ieškovė negalėjo pateikti kalendorinio darbų atlikimo grafiko, tačiau, atsakovei prašant, ieškovė pateikė kalendorinį darbų grafiką, kuriame numatyta, kad darbus įvykdys iki 2022 m. gruodžio mėn. pabaigos. Darbai pagal sutartį buvo vykdomi nuo 2022 m. balandžio mėn. Ieškovė atlikdavo ryšio bei elektros tiekimo techninius komunikacijų įrengimo darbus, kuriuos atsakovė faktiškai kas mėnesį priimdavo tokia tvarka: 1) atliktų darbų perdavimas–priėmimas kiekvieną mėnesį tarp šalių vykdavo susirašinėjant elektroniniu paštu, siunčiant atsakovei dokumentus: atliktų darbų aktus, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę ir PVM sąskaitą faktūrą (toliau – dokumentai), kad juos būtų galima suderinti su atsakovės paskirtu už objektą atsakingu asmeniu; 2) atsakovės atsakingas asmuo peržiūrėdavo, pasirašydavo ir patvirtindavo ieškovės siunčiamus dokumentus.

5. Ieškovė išsiuntė atsakovei pasirašyti dokumentus už 2022 m. lapkričio mėn. atliktus darbus. Nesulaukusi pasirašytų dokumentų, ieškovė 2023 m. sausio 3 d. išsiuntė atsakovei dokumentus dėl 2022 m. gruodžio mėn. atliktų darbų ir pakartotinai – dėl 2022 m. lapkričio mėn. atliktų darbų, tačiau atsakovė į tai nereagavo. Ieškovė 2023 m. sausio 12 d. išsiuntė atsakovei lydraštį su minėtais dokumentais.

6. Ieškovė samdė kitus subrangovus, kurie atliko dalį ieškovės darbų. Nesutikusi apmokėti ieškovės atliktų darbų, atsakovė, apeidama ieškovę, už subrangovės UAB „Masterlita“ atliktus darbus sumokėjo tiesiogiai subrangovei, nors tokiam mokėjimui nebuvo pagrindo.

7. Po lydraščio su dokumentais išsiuntimo atsakovė pateikė pastabas dėl papildomos dokumentacijos pateikimo ir nesutvarkytos kabelių klojimo trasos. Reaguodama į tai, ieškovė pateikė atsakovei visą prašomą papildomą dokumentaciją ir garantinį raštą dėl klojimo trasos palyginimo, kuriame nurodė, kad dėl žiemiškų oro sąlygų netikslinga maišyti purvą ir sniegą, nes tai neduos rezultato ir nurodė atsakovei, jog trasos išlyginimo darbai bus atlikti, kai leis oro sąlygos, bet ne vėliau kaip 2023 m. birželio 10 d.

Atsiliepimas

8. Atsakovė 2023 m. sausio 23 d. elektroniniu paštu atsiuntė ieškovei laišką, kuriame nurodė, kad gavo iš ieškovės papildomus dokumentus, tačiau nėra sutvarkyta kabelių klojimo trasa, ieškovė neva nėra įvykdžiusi visų sutartinių įsipareigojimų, todėl atsisakė pasirašyti baigiamąjį perdavimo–priėmimo aktą.

9. Ieškovė pažymėjo, kad ji niekada nesiuntė atsakovei pasirašyti baigiamojo perdavimo–priėmimo akto. Buvo siunčiami dokumentai už 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėn. atliktus darbus. Sutartyje buvo numatyta, kad atsakovė atsiskaito su ieškove pervesdama 90 proc. sąskaitoje nurodytos sumos per 30 dienų nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Likusi suma sumokama per 30 dienų, pasirašius baigiamąjį darbų priėmimo aktą.

Šalies argumentai

10. Ieškovė pateikė atsakovei 2023 m. sausio 26 d. pranešimą, kuriame nurodė, kad objekte galimai yra vietų, kur reikėtų palyginti trasą ir šių darbų ieškovė neatsižada. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovė turi 10 proc. sulaikytų ieškovės pinigų, kurie yra garantija, jog visi įsipareigojimai bus įvykdyti. Šiuo metu ši suma sudaro 22 339,79 Eur, įskaitant ir 2022 m. gruodžio mėn. užaktuotus darbus. Be to, ieškovė nurodė, kad sutarties vykdymo metu ieškovė nesulaukė bendradarbiavimo iš atsakovės, jog vienos trasos dalies brėžiniai buvo pateikti pasirašius sutartį, o kitos dalies brėžiniai buvo pateikti tik likus 10 dienų iki numatyto sutartinių įsipareigojimų įvykdymo termino.

11. Atsakovė 2023 m. vasario 10 d. ieškovei pateikė pretenziją (toliau – pretenzija). Atsakovė pasirašė ieškovės pateiktus dokumentus už 2022 m. gruodžio mėn., taip pat ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0008242, suma – 50 708,56 Eur (be PVM), t. y. atsakovė pripažino, jog turi prievolę ieškovei, tačiau nurodė, jog turi priešpriešinių reikalavimų: ieškovės mokėtini delspinigiai pagal sutartį sudaro 83 600 Eur, o nuostoliai, patirti dėl trečiųjų asmenų samdymo – 70 344,19 Eur (153 944,19 Eur su PVM – 83 600 Eur). Atsakovė 2023 m. vasario 10 d. atliko 153 944,19 Eur dydžio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, t. y. įskaitė ieškovei mokėtiną sumą į savo neva patirtus nuostolius.

Šalies argumentai

12. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepagrįstai pačios padarytus sutarties pažeidimus bando perkelti ieškovei. Ieškovė objektyviai negalėjo pateikti darbų vykdymo grafiko, kadangi sutartis buvo pradėta vykdyti atsakovei pateikus ne visą techninį darbo projektą, o tik dalį jo. Todėl ieškovė nėra atsakinga už nepateiktą darbų vykdymo grafiką. Pagal sutartį atsakovei vėluojant pateikti techninį darbo projektą, sutarties terminas pratęsiamas darbo dienų skaičiui, kiek ieškovei trukdėsi darbų atlikimas dėl atsakovės kaltės. Techninio darbo projekto atsakovė nėra pateikusi iki šiol, todėl ieškovė negali būti laikoma atsakinga už praleistus terminus; neturint reikalingos techninės dokumentacijos, įvykdyti visus darbus iki nustatyto termino buvo neįmanoma. Be to, ieškovė negalėjo laiku įvykdyti darbų, nes kabelių klojimo trasa nebuvo išvalyta nuo medžių ir kelmų, nebuvo laiku teikiamos medžiagos, kurias pagal sutartį turėjo pateikti atsakovė. Ieškovė 2022 m. birželio 16 d. apie tai informavo atsakovę. Nors ieškovė kelis kartus prašė atsakovę pateikti techninį darbo projektą, atsakovė to nepadarė. Atsakovė pateikė tik kabelių ir kamerų išdėstymo schemas bei vamzdžių ilgius tarp atramų.

13. Sutarties vykdymo metu atsakovė tris kartus indeksavo ir keitė 2021 m. lapkričio 9 d. tarp jos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) sudarytą (duomenys neskelbtini) stebėjimo sistemos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – generalinė sutartis). Pirmu pakeitimu sutarties su VSAT kaina buvo padidinta 265 844,21 Eur (su PVM), antru pakeitimu – 588 239,60 Eur (su PVM). Trečiu pakeitimu dėl geopolitinių priežasčių ir nepalankių oro sąlygų buvo pratęstas sutarties su VSAT įvykdymo terminas iki 2023 m. sausio 31 d. Ieškovė taip pat kelis kartus prašė padidinti objektyviai pasikeitusią sutarties kainą dėl tapačių priežasčių, dėl kurių atsakovė padidino kainą su VSAT, tačiau atsakovė sutarties nepakeitė ir neindeksavo pasikeitusių kainų. Padidindama kainą su VSAT ir atsisakydama atitinkama dalimi tai padaryti su ieškove, atsakovė pažeidė sutarčių vykdymo principus ir pasididino gautiną pelną ieškovės sąskaita. Atsakovė pažeidė sutarčių vykdymo principus, todėl negalėjo patirti pretenzijoje nurodomų nuostolių ir delspinigių.

Šalies argumentai

14. Atsakovė UAB „ATEA“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 98 722,57 Eur nuostolius, 10,5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

15. Nurodė, kad ieškovei netinkamai vykdant tarp šalių pasirašytą sutartį, t. y. šiurkščiai pažeidžiant sutartyje nustatytus darbų įvykdymo terminus, atsakovė patyrė nuostolius, nes turėjo samdyti kitus subrangovus, jog šie skubiai įvykdytų didelę dalį ieškovės įsipareigotų įvykdyti darbų.

16. Pagal generalinę sutartį atsakovė privalėjo joje nustatytais terminais įrengti (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo sistemą. Kabelių klojimo darbams atsakovė pasitelkė ieškovę. Sistema pagal generalinę sutartį turėjo būti suprojektuota ir suderinta su VSAT ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos bei turėjo veikti ir būti priduota per 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Po generalinės sutarties pasirašymo atsakovė sužinojo, kad lygiagrečiai generalinės sutarties vykdymo laikui (duomenys neskelbtini) bus atliekami fizinio barjero įrengimo darbai. Be to, atsakovė susidūrė su situacija, kai generalinės sutarties vykdymo pradžia sutapo su žiemos laikotarpiu, po kurio dėl iškritusių kritulių kiekio buvo pakankamai sudėtingos sąlygos atsakovės pagal generalinę sutartį prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti. Be to, 2022 m. vasario 24 d. prasidėjo Rusijos karinė invazija į Ukrainą, dėl to pradėjo augti medžiagų, ypač metalų (jų gaminiai (prekės) sudarė itin didelę generalinės rangos sutarties kainos dalį), kuro ir kitos kainos.

17. Atsakovė, matydama kliūtis pačios pagal generalinę sutartį turimos suprojektuoti ir įrengti vaizdo stebėjimo sistemos suprojektavimui, 2022 m. vasario mėn. kreipėsi į VSAT ir 2022 m. kovo 7 d. gavo atsakymą, jog fizinio barjero įrengimo darbai vykdomi bus tik dalyje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ruožų, o tai sudaro galimybę kitose (duomenys neskelbtini) ruožų dalyse netrukdomai vykdyti projektavimo ir (duomenys neskelbtini) stebėjimo sistemos įrengimo darbus. VSAT pasiūlė techninį projektą derinti dalimis, o darbus derinti su fizinio barjero projekto vykdytoju.

18. Atsakovė į ieškovę, su kuria jau siejo bendradarbiavimo patirtis analogiškuose projektuose, kreipėsi 2021 m. gruodžio mėn., t. y. po generalinės sutarties sudarymo. Netrukus ieškovė pateikė atsakovei savo darbų kainos pasiūlymą.

19. Kai buvo gauta informacija iš VSAT dėl generalinės sutarties vykdymo, pradėtos rengti techninio darbo projekto dalys ir atsakovė buvo atlikusi kitus pasirengimo veiksmus generalinei sutarčiai vykdyti, atsakovė 2022 m. kovo 10 d. kreipėsi į ieškovę dėl pasiūlymo atnaujinimo. Ieškovei žodžiu paprašius atsiųsti informaciją, susijusią su elektros pajungimo vietomis, 2022 m. kovo 16 d. atsakovė šią informaciją ieškovei pateikė. Ieškovei buvo nurodyta ruožo vieta, kur ji turės atlikti darbus, buvo pateiktas orientacinis kamerų linijos ilgis, planuojamas pastatyti vaizdo kamerų kiekis, atstumai tarp kamerų ir kt.

20. Ieškovė 2022 m. kovo 17 d. pateikė atsakovei kainos pasiūlymą. Atsakovė 2022 m. balandžio 4 d. elektroniniu paštu pateikė ieškovei orientacinį kamerų išdėstymo planą ruože, kuriame nebuvo statomas fizinis barjeras, t. y. ieškovei buvo pateikta sutarties sudarymui aktuali informacija ir ieškovė turėjo galimybę įsivertinti ruožą, kuriame turės būti atliekami darbai, gamtines sąlygas, darbams atlikti reikalingas sąnaudas, laiką ir t. t. Be to, sutarties projektas ieškovei buvo pateiktas derinti dar prieš sutarties pasirašymą, ieškovė turėjo pastabų ir sutartis buvo koreguojama.

21. Sutarties pasirašymo dieną atsakovė nusiuntė ieškovei techninio projekto dalį. Dar iki sutarties pasirašymo atsakovė užsakė ieškovės darbams atlikti reikalingas medžiagas (dviejų tipų (ilgių) vamzdžius), kurias tiekėjas vežė į objekto teritoriją ((duomenys neskelbtini)). Sutarties laikotarpiu buvo užtikrinamas nenutrūkstamas medžiagų tiekimas. Medžiagų tiekėjui pristačius medžiagas į objektą, tiekėjas elektroniniu paštu pateikdavo atsakovei apmokėti sąskaitas faktūras – kabelių apsaugos vamzdžiai HDPE d32x2,9 ir kabelių apsaugos vamzdžiai HDPE d63x3,6 buvo pristatyti į objektą ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 2 d. ir 2022 m. gegužės 10 d.

22. Atsakovė trasą, kurioje turėjo būti atliekami darbai, sužymėjo kuoliukais. Ieškovė nuo vieno iki kito kuoliuko (tuo metu būsimos kamerų stulpų montavimo vietos) turėjo iškasti griovelius, juose nutiesti vamzdžius, o jau vėliau, pagal darbų vykdymo technologiją, nutiesti laidus. Sutarties šalių atstovai fiziškai buvo nuvykę į objektą, apžiūrėjo ruožus, kuriuose ieškovė galėjo nedelsdama pradėti vykdyti darbus. Ieškovė pagal sutartį darbus, išskyrus pareigą dalyvauti pripažįstant statinį tinkamu naudoti, privalėjo įvykdyti iki 2022 m. liepos 19 d. Tačiau ieškovė darbus vykdė vangiai – praktiškai jų beveik nevykdė. Ieškovė iki 2022 m. liepos mėn. pabaigos buvo įvykdžiusi darbų tik už 36 443,46 Eur, o tai nesiekia net 10 proc. darbų apimties (kiekio).

Šalies argumentai

23. Ieškovė 2022 m. birželio 16 d. raštu kreipėsi į atsakovę, teigdama, kad ji nespės įvykdyti darbų laiku, į kurį atsakovė 2022 m. liepos 5 d. pateikė motyvuotą atsakymą. Nors tuo metu ieškovė buvo įvykdžiusi tik nedidelę dalį darbų objekto ruože, kur nebuvo statomas fizinis barjeras, 2022 m. liepos 7 d. atsakovė pateikė ieškovei ir kito ruožo dalies techninio darbo projekto dalį, tačiau ieškovė ir toliau vengė vykdyti darbus, nors atsakovė dėl to ragino ieškovę. 2022 m. rugpjūčio mėn. įvyko šalių susitikimas. Ieškovė suprato, kad jai gresia atsakomybė dėl laiku neįvykdytų darbų, juolab kad atsakovė buvo papildomai įspėjusi apie tai, jog tuo atveju, jeigu VSAT taikys kokią nors atsakomybę atsakovei, ji bus nukreipta į savo įsipareigojimų nevykdžiusią ieškovę. Susitikimo metu ieškovė buvo paraginta kuo skubiau užbaigti darbus. Ieškovė, akivaizdžiai neturėdama tam reikalingų pajėgumų, 2022 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje pasitelkė subrangovę UAB „Masterlita“, kuri atliko darbų tik už 7 311,25 Eur (be PVM). Nepaisant įvykusio susitikimo ir ieškovės pažadų, darbai ir toliau vyko itin vangiai, ieškovė iki 2022 m. rugpjūčio mėn. pabaigos teatliko 18 proc. visų darbų.

24. Dėl itin vangaus darbų vykdymo, ieškovei žymiai praleidus darbų įvykdymo terminą ir matydama, kad ieškovė nėra pajėgi įvykdyti darbų savarankiškai net ir vėluodama, atsakovė buvo priversta pasitelkti trečiuosius asmenis (UAB „KRS“, UAB „Evgusta“, UAB „Lampėdis“, UAB „DA Kontaktas“), jog darbai būtų užbaigti iki 2022 m. gruodžio mėn., jau ir taip vėluojant vykdyti įsipareigojimus pagal generalinę sutartį. Sutartį su UAB „Masterlita“ sudarė pati ieškovė, 2022 m. spalio 10 d. atsakovė sudarė sutartį su UAB „KRS“, 2022 m. spalio 4 d. – su UAB „Evgusta“. Su UAB „Lampėdis“ ir UAB „DA kontaktas“ sutartys raštu nebuvo sudaromos, apmokama buvo pagal perdavimo–priėmimo aktus ir sąskaitas faktūras. Minėti subrangovai atliko ir perdavė darbus tam, kad kaip įmanoma greičiau būtų įvykdyti ieškovės prisiimti, tačiau nevykdomi įsipareigojimai. Nors atitinkamiems subrangovams atsakovė sumokėjo darbų kainą be PVM dėl tokiems atsiskaitymams taikomo atvirkštinio PVM, atitinkamas PVM sumas atsakovė sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), todėl nuostolių suma apskaičiuojama skaičiuojant subrangovų kainas su PVM. Darbus reikėjo įvykdyti itin greitai, be to, atėjus šaltajam sezonui, todėl atsakovė buvo priversta mokėti tretiesiems asmenims žymiai didesnę darbų kainą.

25. Pagal sutartį ieškovė atliko darbų už 250 378,58 Eur (be PVM) iš 400 000 Eur (be PVM) sutarties vertės. Pasitelkti tretieji asmenys ieškovės likusius neatliktus darbus atliko už 276 848,02 Eur (be PVM). Taigi bendra pagal sutartį turėtų atlikti darbų kaina – 527 226,60 Eur (be PVM), dėl to skirtumas nuo sutarties kainos sudaro 127 226,60 Eur (be PVM) arba 153 944,19 Eur (su PVM). Būtent tokio dydžio nuostolius atsakovė patyrė, pasisamdydama trečiuosius asmenis dėl ieškovės neįvykdytų įsipareigojimų pagal sutartį.

26. Ieškovė dalį darbų, iš turėtų įvykdyti pagal sutartį, įvykdė (pašalino dalį jų trūkumų) tik 2023 m. sausio mėn. pabaigoje, o į darbų apimtį pagal sutartį patenkančius trasos sutvarkymo darbus – tik 2023 m. birželio 1 d. Todėl atsakovė, ieškovei pažeidus sutarties įvykdymo terminus, skaičiavo delspinigius pagal sutartį. Ieškovei atsisakius kompensuoti bent dalį atsakovei padarytų nuostolių, atsakovė 2023 m. vasario 10 d. raštu informavo ieškovę apie atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą tokiu būdu – pagal ieškovės 2023 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0008242, kurios suma 50 708,56 Eur (be PVM) arba 61 357,36 Eur (su PVM), atsakovės mokėtina suma ieškovei – 55 221,61 Eur (5 070,86 Eur (be PVM) arba 6 135,74 Eur (su PVM) sudaro ieškovės pagal sutartį sulaikomą 10 proc. sumą, kuri apmokama tik po baigiamojo akto pasirašymo). Atitinkamai buvo pranešta, kad 55 221,61 Eur dydžio suma yra vienašališkai įskaityta, kadangi atsakovės ieškovei apskaičiuoti delspinigiai sudarė žymiai didesnę sumą. Atsakovė pareikalavo ieškovę sumokėti likusį paskaičiuotų delspinigių bei patirtų nuostolių dėl priverstinio trečiųjų asmenų samdymosi skirtumą po atlikto vienašalio įskaitymo – 98 722,57 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

27. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį patenkino ir priteisė atsakovei iš ieškovės 98 722,57 Eur nuostolius, 10,5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (98 722,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 16 706 Eur bylinėjimosi išlaidas.

28. Teismas nustatė, kad sprendžiant dėl priešieškinio reikalavimų esminėmis laikytinos sutarties 5 dalies nuostatos (5.1, 5.3, 7.1, 18.1 punktai).

29. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl šių aplinkybių: 2022 m. balandžio 22 d. atsakovė ieškovei pateikė brėžinius (dėl objekto trasos, kur nebuvo vykdoma fizinio barjero statyba); kitos objekto trasos dalies (kur buvo statomas fizinis barjeras) brėžinius atsakovė ieškovei pateikė 2022 m. liepos 7 d.; medžiagas į objektą atsakovė pristatė 2022 m. gegužės 2 d. ir 2022 m. gegužės 10 d. Ieškovė pripažino priešieškinio argumentą, kad ji darbus pagal sutartį turėjo įvykdyti iki 2022 m. rugpjūčio 10 d., neginčijo, jog darbai iki šios datos nebuvo atlikti; tą patvirtino ir šalių elektroninis susirašinėjimas, atliktų darbų priėmimo aktai, ieškovės pateikta 2022 m. gruodžio 30 d. pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę.

30. Vertindamas darbų apimtis, teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad sutartimi ji prisiėmė tik pareigą atlikti vamzdžių klojimo darbus, kuriuos galima (įmanoma) atlikti klotuvu. Teismas, įvertinęs sutarties 2.1 punkto nuostatą sistemiškai su generalinės sutarties objektu, pagal kurį (duomenys neskelbtini) ruožo, kuriame sistema turi būti įdiegta, ilgis yra apie 52,45 km, padarė išvadą, kad ieškovė sutartimi įsipareigojo atlikti darbus visame objekto ruože. Pabrėžė, kad jokia teisės akto ir (ar) sutarties nuostata nepagrindžia, jog darbų įvykdymo būdą, darbams atlikti reikalingus kitus pajėgumus nustatyti (įvertinti) pareigą turėjo atsakovė. Be to, sutartyje šalys neįtvirtino išlygos ieškovės prisiimtų įsipareigojimų vykdymo sąlygoms (gamtinėmis, techninėmis ir pan.), o tai reiškia, kad ieškovė, savo darbus įvertinusi darbo klotuvu kainomis ir pateikusi atsakovei šį sutarties kainos pasiūlymą, veikė išskirtinai savo rizika.

31. Teismas nurodė, kad tai, jog tam tikruose objekto trasos ruožuose atlikti darbų klotuvu nebuvo galimybės, neatleido ieškovės nuo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Ieškovei dar iki pasirašant sutartį buvo pateikta grafiškai atvaizduota objekto trasa, kurioje planuojama įrengti vaizdo stebėjimo sistemą.

32. Teismas kritiškai įvertino ieškovės argumentą, kad atsakovei teko pareiga suteikti ieškovei informaciją apie tai, ar vykdant kabelių klojimo darbus bus poreikis mechanizuotam kasimui, ar klojimui rankiniu būdu, jeigu būtų neparuošta kabelių klojimo trasa, dėl to darbų atlikimas pigiausiu ir greičiausiu būdu – kabelių klotuvu, nebūtų įmanomas. Teismas padarė išvadą, kad tokia ieškovės pozicija prieštarauja rangos sutarties esmei, pagal kurią atsakovei teko pareiga suformuluoti užduotį, o ieškovei – pareiga atlikti darbą savo rizika, taigi ir savo pasirinktomis priemonėmis. Byloje nenustatyta, kad atlikti vamzdžių klojimo darbus dėl gamtinių ar kitų nepalankių sąlygų buvo apskritai neįmanoma. Priešingai, šiuos darbus atliko atsakovės pasitelkti tretieji asmenys. Į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas teismui leido nuspręsti, kad ieškovė, atlikdama sutartimi prisiimtus darbus jos pačios pasirinktu būdu (klotuvu), susidūrė su techniniais sunkumais, o pakeisti darbų atlikimo būdą (priemones) jai tapo finansiškai nenaudinga. Šią aplinkybę, teismo vertinimu, patvirtino ir ieškovės argumentas, kad šalims susitarus dėl sutarties kainos padidinimo, ieškovė būtų nedelsdama nuo rugpjūčio mėn. pradėjusi vykdyti darbus.

33. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepasinaudojo teise sutartį nutraukti ar ją pakeisti, remdamasi sutarties 18.2, 18.4 ar 18.5 punktais. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės nurodoma aplinkybė, jog sutarties vykdymo metu atliekant darbus paaiškėjo, kad darbus teks atlikti pelkėtoje, miškingoje vietovėje, jog žemės danga bus šlapia, nekoreliuoja su ieškovės deklaracija (sutarties 3.1 punktas). Pabrėžė, kad sutartis buvo pasirašyta po ikisutartinių derybų, kurių metu ieškovė ne tik turėjo galimybę, bet ir pareigą susipažinti su objektu ir įvertinti jai, kaip rangovei, tenkančias rizikas. Ieškovė neįrodė (neįrodinėjo), kad objektas sutarties vykdymo metu reikšmingai pakito po sutarties pasirašymo, lyginant jį su padėtimi iki sutarties pasirašymo.

34. Teismui nenustačius force majeure aplinkybių (sutarties 14 dalis), nepalankiai susiklosčiusios oro sąlygos nevertintos kaip atleidžiančios ieškovę nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Paaiškėjusią aplinkybę, kad kartu su sutartimi sulygtais darbais objekte bus statomas ir fizinis barjeras, teismas taip pat nelaikė aplinkybe, eliminuojančia ieškovės įsipareigojimus. Teismas nustatė, kad darbus buvo galimybė vykdyti etapais (ruožais), kuriems nedarytų įtakos paraleliai atliekami kiti darbai.

35. Teismas nepagrįstu laikė ieškovės argumentą, kad dėl neparuoštos trasos visos darbų apimties atlikti klotuvu nebuvo įmanoma. Viena vertus, pažymėjo, kad darbų atlikimo būdas sutartimi nebuvo įtvirtintas. Kita vertus, ieškovė pretenzijas atsakovei dėl neparuoštos statybos aikštelės, t. y. dėl kelmų, reiškė tik iki 2022 m. birželio mėn. (2022 m. birželio 16 d. ieškovės raštas atsakovei Nr. 22/187). Teismas pastebėjo, kad tuo metu, t. y. 2022 m. birželio mėn., kai ieškovė, tikėtina, jau buvo susipažinusi su visu objekto trasos ruožu, ieškovė nesiekė atsisakyti sutarties dėl negalėjimo jos įvykdyti, tačiau nurodė tik aplinkybes, pateisinančias sutarties terminų nesilaikymą.

36. Teismas padarė išvadą, kad pagal sutartį atsakovė neturėjo pareigos pateikti techninį darbo projektą. Sutarties 5.1 punkte šalys buvo įtvirtinusios atsakovės pareigą pateikti ieškovei techninį darbo projektą arba jo dalį, kitą privalomą darbams pradėti dokumentaciją. Tai, kad ieškovė jai pateiktus dokumentus (duomenis) laikė pakankamais pradėti darbus, rodė tai, jog pagal šią dokumentaciją ieškovė darbus ir vykdė. Ieškovės lūkestis, kad jai bus pateiktas visas techninis darbo projektas, teismo vertinimu, nėra pagrįstas sutarties nuostatomis.

37. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentai, jog tik turėdama visą techninį darbo projektą ji būtų galėjusi tinkamai susiplanuoti darbus, apsispręsti, kokie būdai yra reikalingi ir geriausi atlikti darbams, t. y. kur galima dirbti klotuvu, o kur tinkamesnės kitos priemonės – rankinis ar (ir) mechanizuotas kasimo būdas, prieštarauja ieškovės pozicijai, kad sutartimi ji buvo prisiėmusi pareigą atlikti išskirtinai tik darbus klotuvu. Kokios kitos techninio darbo projekto dalys: technologijų, techninių specifikacijų, reljefo aukščių altitudžių ir (ar) pan., būtų nulėmusios sklandesnį ieškovės darbą ir užtikrinusios jos įsipareigojimų vykdymą sutartyje nustatytais terminais, ieškovė neatskleidė. Tai, kad ieškovei buvo žinoma, kokie ir kur kabeliai turėjo būti klojami, rodė tai, jog dalį šių darbų ieškovė atliko pagal jai pateiktus duomenis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad techninio darbo projekto, jeigu toks būtų buvęs teikiamas po sutarties pasirašymo, pateikimas pagal sutarties 5.1 ir 18.1 punktus būtų galėjęs būti reikšmingas skaičiuojant sutarties įsigaliojimo termino pradžią, bet nebūtų galėjęs pakeisti ieškovės įsipareigojimų apimties ir (ar) atlikimo būdų (sutarties 2.1 punktas).

38. Teismas nusprendė, kad ieškovės argumentas dėl atsakovės vėlavimo pateikti į objektą darbams reikalingas medžiagas yra reikšmingas tik sutarties terminams skaičiuoti, bet nevertintinas kaip eliminuojantis ieškovės atsakomybę dėl neįvykdytos sutarties. Atsakovė medžiagas į objektą pristatė 2022 m. gegužės 2 d. ir 2022 m. gegužės 10 d., taigi vėlavimas truko 21 dieną ir tai, pagal sutarties 5.1 punktą sudarė pagrindą spręsti apie sutarties įsigaliojimo termino perkėlimą šiam laikui.

39. Teismas nusprendė, kad galiojant sutarčiai ieškovės įsipareigojimai įvykdyti darbus sutartyje įtvirtintais terminais išliko. Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog po 2022 m. liepos 7 d. egzistavo pagrįstos priežastys ieškovės tolesniam netinkamam įsipareigojimų vykdymui. Byloje nustatyta, kad ieškovė atliko tik dalį sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Netgi ir atidėjus sutarties įsigaliojimo datą dėl medžiagų ir dokumentacijos pateikimo vėlavimo, 2022 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, kai sutartis ieškovės turėjo būti įvykdyta, pastaroji tebuvo atlikusi darbų tik už 151 125,52 Eur. Pagal ieškovės į bylą pateiktą 2022 m. gruodžio mėn. pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę iki 2022 m. gruodžio 30 d. darbų iš viso buvo atlikta už 288 408,83 Eur, o sutarties kaina sudarė 400 000 Eur.

40. Teismas pažymėjo, kad ieškovė į bylą nepateikė objektyvių duomenų, jog buvo pajėgi darbus atlikti pagal 2022 m. spalio 10 d. darbų vykdymo grafiką, pagal kurį 20 000 m vamzdžių klojimo ir 41 000 m kabelių traukimo darbai turėjo būti atlikti iki 2022 m. gruodžio mėn. vidurio. Teismas nurodė, kad bylos duomenys neleidžia spręsti apie ieškovės ketinimus darbus atlikti kitu būdu, ne klotuvu. Priešingai, ieškovė įrodinėjo, kad pagal sutartį neturėjo pareigos įvykdyti sutartyje apibrėžtos apimties darbų ir jos pareigos apsiribojo tik tais darbais, kuriuos galima buvo atlikti klotuvu. Ieškovė nepagrindė, kad likusius 20 000 m darbus (beveik pusę pagal sutartį numatyto trasos ruožo) ji būtų galėjusi atlikti klotuvu. Teismas pabrėžė, kad ieškovė, teigdama, jog klotuvu negalima dirbti ypač šlapiuose ruožuose, neatskleidė, kaip tokiems darbams įtakos būtų turėjusios gamtinės ir oro sąlygos spalio–gruodžio mėn.

41. Teismas nusprendė, kad neatliktiems darbams atlikti, turėdama įsipareigojimų pagal generalinę sutartį su VSAT, be kita ko, aiškiu terminu (2023 m. sausio 31 d.), o šių įsipareigojimų (pvz. sumontuoti kamerų stulpus, įrengti kameras ir pan.) negalėdama vykdyti prieš tai neatlikus sutartyje nurodytų darbų (ryšio ir elektros tiekimo techninių komunikacijų įrengimas), atsakovė pagrįstai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.658 straipsnio 3 dalis) turėjo teisę pasitelkti trečiuosius asmenis ir reikalauti iš ieškovės su tuo susijusių nuostolių atlyginimo.

42. Teismas pažymėjo, kad CK XXXIII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos neįtvirtina privalomos rašytinės formos rangos sutarčiai sudaryti. Teismo vertinimu, atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai yra tinkami ir pakankami atsakovės patirtiems nuostoliams pagrįsti, t. y. įrodo, kad atsakovė patyrė išlaidas už UAB „Masterlita“, UAB „KRS“, UAB „Evgusta“, UAB „DA Kontaktas“ ir UAB „Lampėdis“ atliktus darbus, kuriuos pagal sutartį turėjo atlikti ieškovė ir šių išlaidų atsakovė nebūtų patyrusi, jeigu ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi savo sutartines prievoles (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

43. Atliktų darbų priėmimo–pardavimo aktuose nurodyti minėtų subjektų atlikti darbai (mechanizuotas kasimas ir vamzdžių paklojimas, elektros kabelio įtraukimas į vamzdžius, tranšėjų kasimas (užkasimas), darbas ekskavatoriumi), palyginus juos su ieškovės pagal sutartį turėtais atlikti darbais, detalizuotais sutarties priede Nr. 1, teismui leido padaryti išvadą, kad atsakovės pateikti įrodymai atitinka ir yra pakankami pagrįsto teismo įsitikimo standartui vertinant įrodymus pripažinti. Ieškovės iškeltos abejonės dėl tikslingumo nuomotis darbuotojus, juos apgyvendinti, teismo vertinimu, nepaneigia, kad būtent dėl ieškovės kaltės atsakovė šias išlaidas patyrė, taip pat neįrodo, jog ieškovės neatliktų darbų atlikimui darbuotojai nebuvo reikalingi. Teismas pažymėjo, kad būtent tretieji asmenys, būdami atsakovės subrangovais, turėjo teisę pasirinkti tinkamiausią užduoties įvykdymo būdą ir jo kainą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pati ieškovė laikėsi pozicijos, jog mechanizuotas arba rankinis darbas kainuoja žymiai daugiau nei ieškovės pasirinktas darbas klotuvu. Todėl atsakovės pasitelktų trečiųjų asmenų atliktų darbų kainų teismas nelaikė neprotingomis ar nepagrįstai per daug padidinusiomis atsakovės nuostolius.

44. Teismas, vertindamas ieškovės argumentus dėl atsakovės subrangovei UAB „Masterlita“ be pagrindo pervestos atliktų darbų kainos, pabrėžė, kad UAB „Masterlita“ ieškovės buvo pasitelkta būtent darbams pagal ginčo sutartį už ieškovę atlikti. Į bylą pateikti duomenys, kad už šiuos darbus PVM sąskaitą faktūrą UAB „Masterlita“ išrašė atsakovei, šią sąskaitą atsakovei persiuntė pati ieškovė, nesant ginčo, jog UAB „Masterlita“ atliko 2022 m. lapkričio 25 d. pažymoje užfiksuotus darbus, ir nesat duomenų, kad ieškovė su UAB „Masterlita“ už šiuos darbus būtų atsiskaičiusi pagal 2022 m. rugpjūčio 29 d. tarp ieškovės ir UAB „Masterlita“ pasirašytą sutartį Nr. 22/106, teismui leido padaryti išvadą, jog atsakovė turėjo pagrindą šią sumą sumokėti tiesiogiai UAB „Masterlita“. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog jai neatlikus sutartimi prisiimtus darbų, atsakovė tą patį rezultatą galėjo pasiekti mažesnėmis sąnaudomis nei buvo sumokėta tretiesiems asmenims. Ieškovė, nurodydama, kad buvo siūliusi atsakovei padidinti sutarties kainą, realios tokių darbų vertės neįrodinėjo. Be to, CK 6.658 straipsnio 3 dalis neįpareigoja užsakovo pavesti tretiesiems asmenims atlikti pradinio rangovo darbus tik tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo sulygtos su pradiniu rangovu.

45. Atsižvelgdamas į tai, kad sutarties kaina šalių buvo įtvirtinta sutartyje ir ji nebuvo susieta su generalinės sutarties kaina, teismas, kaip nesusijusius su nagrinėjamos bylos dalyku, atmetė ieškovės argumentus dėl atsakovės pagal generalinę sutartį gautą didesnę kainą nei buvo sutarta iki pasirašant sutartį. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė, pasitelkdama trečiuosius asmenis ir sumokėdama jiems už ieškovės neatliktus darbus, nuostolių nepatyrė, nes gavo iš VSAT generalinės sutarties kainą, kadangi generalinės sutarties kaina nebuvo susieta su realiomis atsakovės išlaidomis vykdant šią sutartį. Teismas kaip neesminius ir negalinčius nulemti kitokio ieškovės sutarties vykdymo pažeidimo (termino praleidimo) vertinimo atmetė ieškovės argumentus, kad generalinės sutarties terminas šalių sutarimu buvo pratęstas. Nesusijusiais su nagrinėjamu ginču teismas laikė ir ieškovės argumentus dėl generalinės sutarties 5.10 papunkčio, kuriame nustatyta teisė atsakovei vykdant generalinę sutartį pasitelkti tik tokius trečiuosius asmenis (subtiekėjus), kurie yra numatyti atsakovės pasiūlyme ir kurie turi atitinkamą kvalifikaciją, taikymu.

46. Teismas pažymėjo, kad priteisiant atsakovei nuostolius, aktuali yra sutarties 13.1 papunkčio nuostata, pagal kurią subrangovė (ieškovė), nustatytais suderintais terminais neįvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų, privalo sumokėti generalinei rangovei (atsakovei) pastarosios reikalavimu 0,1 proc. sutarties kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną ir atlygina generalinei rangovei jos patirtus nuostolius, kiek jų nepadengia nuostoliai.

Šalies argumentai

47. Teismas nustatė, kad atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės skirtumą tarp dėl ieškovės neatliktų darbų patirtų nuostolių 153 944,19 Eur (su PVM), kuriuos sudarė: tretiesiems asmenims už ieškovės neatliktus pagal sutartį darbus sumokėtos sumos nulemtas sutarties kainos padidėjimas (250 378,58 Eur (be PVM) (ieškovės atlikti darbai), tretiesiems asmenims sumokėti 276 848,02 Eur (be PVM), iš viso – galutinė (reali) sutarties kaina – 527 226,60 Eur (be PVM), skirtumas tarp realios sutarties kainos ir numatytos sutarties kainos yra 127 226,60 Eur (be PVM) arba 153 944,19 Eur (su PVM)) ir 55 221,61 Eur pagal sutarties 13.1 papunktį apskaičiuota delspinigių suma, kuri atsakovės buvo vienašališkai įskaityta, t. y. 98 722,57 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

48. Teismas nustatė, kad atsakovės atsiskaitymams su UAB „KRS“, UAB „Lampėdis“ ir UAB „Evgusta“ buvo taikomas atvirkštinis PVM apmokestinimas. Įvertinęs Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) nuostatas (96 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis), teismas nusprendė, kad būtent atsakovei kilo prievolė sumokėti į biudžetą PVM sumas, todėl atsakovė pagrįstai PVM įtraukė į nuostolius.

49. Teismas 153 944,19 Eur (su PVM) atsakovės tiesioginių nuostolių sumą laikė byloje įrodyta.

50. Teismas nustatė, kad iki 2023 m. vasario 10 d., kai buvo atliktas ginčijamas vienašalis įskaitymas, ieškovė buvo įgijusi teisę į 61 357,36 Eur atlyginimą už pagal sutartį atliktus darbus už 2022 m. gruodžio mėn. Pagal sutarties 8.2 ir 8.3 punktus atsakovė turėjo pareigą sumokėti ieškovei 90 proc. sąskaitoje nurodytos sumos, o likusią sumą sumokėti pasirašius baigiamąjį darbų priėmimo aktą (kuris įskaitymo metu nebuvo pasirašytas). Atsakovė už ieškovės vėlavimą atlikti darbus pagal sutartį apskaičiavo 83 600 Eur delspinigius. Atsižvelgdamas į tai, nenustatęs CK 6.134 straipsnyje įtvirtintų pagrindų įskaitymo draudimui, teismas padarė išvadą, kad atsakovė turėjo teisę atlikti vienašalį įskaitymą, todėl jį pripažinti negaliojančiu nėra teisinio pagrindo. Teismas ieškovės ieškinį atmetė.

51. Ieškinį atmetęs, teismas patenkino atsakovės priešieškinį dėl 98 722,57 Eur nuostolių atlyginimo (153 944,19 Eur – 55 221,61 Eur).

52. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, iš ieškovės atsakovei priteisė 10,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (98 722,57 Eur) nuo bylos pagal priešieškinį iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

53. Teismas nustatė, kad atsakovės patirtas išlaidas sudaro 1 706 Eur žyminis mokestis ir 21 471,26 Eur išlaidos už teisines paslaugas. Įvertinęs CPK 98 straipsnio nuostatas, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) numatytus maksimalius išlaidų dydžius, tai, kad dalis patirtų išlaidų apima viena kitą, be to, dalies procesinių dokumentų turinys kartojasi, teismas sumažino atsakovės teisinės pagalbos išlaidas iki 15 000 Eur. Teismas, atmetęs ieškovės ieškinį ir patenkinęs atsakovės priešieškinį, atsakovei iš ieškovės iš viso priteisė 16 706 Eur (1 706 Eur + 15 000 Eur) bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

54. Ieškovė UAB „RYŠIŲ STATYBA“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

54.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė šalių sudarytos sutarties sąlygas ir pažeidė contra preferentem (neaiškios, dviprasmiškos sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios ar parengusios šalies nenaudai) bei kitas sutarčių aiškinimo taisykles. Visos sutarties sąlygos buvo aiškinamos remiantis pažodiniu sutarties tekstu ir išimtinai atsakovės, parengusios sutartį, naudai, nevertinant individualiai aptartų sąlygų sutarties priede Nr. 1 ir atsakovei tenkančių sutartinių pareigų.

54.2. Teismas ikisutartines derybas vertino tik per ieškovei tenkančiais pareigas, ignoruodamas atsakovės pareigas, kurių ji neįvykdė: 1) paruošti darbų frontą, kad ieškovė galėtų vykdyti darbus kabelių klotuvu; 2) pateikti techninį darbo projektą ar jo dalį; 3) laiku tiekti medžiagas; 4) koordinuoti subrangovų darbus (atsakovės sprendimai ir vykstančios fizinio barjero statybos lėmė vėlesnį darbų atlikimą). Kadangi atsakovės pareigų nevykdymas lėmė vėlesnį ieškovės darbų atlikimą, taigi ir atsakovės išlaidas, dėl to ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų nėra.

54.3. Teismas nenustatė, dėl kokių esminių sutarties sąlygų šalys susitarė apsikeisdamos oferta ir akceptu. Teismas rėmėsi atsakovės pasiūlyta tipine sutartimi, kurioje buvo nurodytos tik bendrosios sutarties sąlygos (sutarties 2.1 punktas), tačiau iš ieškovės ofertos ir atsakovės akcepto matyti, kad buvo susitarta dėl šių esminių sąlygų dėl sutarties dalyko, kurios buvo įtvirtintos sutarties priede Nr. 1: 1) darbai vykdomi kabelių klotuvu (dėl darbų rankiniu ar mechanizuotu būdų nebuvo tartasi); 2) atsakovė turi pateikti techninį darbo projektą; 3) pareigą išvalyti trasą turi atsakovė; 4) nėra susitarta, jog darbai bus atliekami kitais būdais, jei atsakovė neparuoš trasos. Atsakovė ieškovės ofertą akceptavo be išlygų ir pasirašė.

54.4. Teismas visą su sutarties įvykdymu ir sąlygomis susijusią riziką perkėlė ieškovei ir iš esmės atsakovę vertino kaip vartotoją. Teismas nevertino, jog abi ginčo šalys yra verslininkės, lygiavertės ir taip iškreipė sutarties šalių teisių bei pareigų balansą.

54.5. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad neigiamas pasekmes ir papildomą sutarties vykdymo naštą dėl atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų turi prisiimti ieškovė. Atsakovė neturi teisės į išlaidų atlyginimą už darbus, dėl kurių šalys nesitarė. Šalys buvo susitarusios dėl atsakomybės ribų ir rizikos pasidalinimo – darbų atlikimas klotuvu buvo subrangovės – ieškovės, atsakomybė ir rizika, o darbų fronto parengimas, kad ieškovė galėtų darbus atlikti klotuvu, techninio darbo projekto ir medžiagų pateikimas buvo generalinės rangovės – atsakovės, atsakomybė ir rizika.

54.6. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė neturėjo suteikti informacijos apie tai, ar vykdant kabelių klojimo darbus bus reikalingas mechanizuotas ar rankinis klojimas. Ieškovė pasiūlė atsakovei pigiausią, ekonomiškiausią ir greičiausią darbų atlikimo būdą, kuris yra prieinamas tik tuo atveju, kai nuo medžių ir kelmų yra išvalyta trasa. Atsakovei neketinant išvalyti trasos, ji turėjo apie tai informuoti ieškovę, kuri būtų pateikusi ofertą, kurioje butų numatytas mechanizuotas ir (ar) rankinis darbų atlikimas, reikalingas esant neišvalytai trasai.

54.7. Teismas nepagrįstai atsakovei iš ieškovės priteisė netesybas. Darbai vėlavo ne dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių, o dėl atsakovės kaltės. Remdamasi sutarties 5.3 papunkčiu, ieškovė turėjo teisę pratęsti įsipareigojimų vykdymą tokiam laikui, kiek atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų, todėl darbai buvo užbaigti ne 2022 m. liepos mėn., bet 2022 m. gruodžio mėn.

54.8. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovės patirtos išlaidos samdant trečiuosius asmenis yra atsakovės patirti nuostoliai. Teismas nevertino, kad savo sutartinius įsipareigojimus pažeidė atsakovė, jog dėl atsakovės pasamdytų subrangovų atliktų darbų šalys nesitarė, todėl ieškovė neturi atlyginti dėl to neva atsakovės patirtų nuostolių. Trečiųjų asmenų išrašytos ir atsakovės apmokėtos sąskaitos, atliktų darbų aktai savaime neįrodo, kad atsakovė šias išlaidas patyrė dėl ieškovės neatliktų darbų. Atsakovė buvo generalinė rangovė, todėl, vykdydama generalinę sutartį, galėjo samdyti subrangovus, nuomotis darbuotojus ir kitiems darbams atlikti.

54.9. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei išlaidas už darbuotojų nuomą. UAB „Lampėdis“ išrašytoje sąskaitoje (33 382 Eur (su PVM)) nurodyta, kad išnuomoti darbuotojai atliko vaizdo stebėjimo sistemos įrengimą, tačiau įrengimas susideda iš daugelio atskirų darbų, t. y. kabelių klojimas sudaro tik nedidelę dalį vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo darbų. Taigi nėra pagrindo teigti, kad išnuomoti darbuotojai, atlikdami vaizdo sistemos įrengimo darbus, atliko tik ieškovei priskirtus darbus. Be to, tarp atsakovės ir UAB „Lampėdis“ nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, o tai yra nebūdinga įprastai tokio verslo praktikai. Atsakovė neįrodė, dėl kokių nuomos įkainių ir darbų buvo susitarta.

54.10. Tarp atsakovės ir UAB „DA Kontaktas“ nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, teismas rėmėsi tik atsakovės nurodomomis aplinkybėmis. Iš pateikto darbų perdavimo–priėmimo akto nėra aišku, kur ir kokie darbai buvo atlikti, kokie asmenys šiuos darbus priėmė. Be to, teismas priteisė atsakovei išlaidas už UAB „Evgusta“ darbuotojų apgyvendinimą, nors įrodymais nėra pagrįsta, kad darbuotojų apgyvendinimas objektyviai buvo būtinas. Teismas nepagrįstai priteisė išlaidas už medžiagų transportavimą, nors pagal sutarties 2.1 papunktį medžiagų tiekimas buvo išimtinai atsakovės atsakomybė.

54.11. Atsakovė sumokėjo UAB „Masterlita“ už darbus, nors neturėjo prievolės to daryti. UAB „Masterlita“ buvo ieškovės subrangovė, todėl atsakovei tiesiogiai atlyginus jai už šios atliktus darbus, ieškovė atlyginimo už šios subrangovės atliktus darbus negavo. Apmokėdama už UAB „Masterlita“ atliktus darbus, atsakovė negalėjo patirti nuostolių, nes įprastu atveju už UAB „Masterlita“ atliktus darbus atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei sutartyje nurodytą kainą, o ieškovė vėliau būtų sumokėjusi sulygtą sumą UAB „Masterlita“, kuri būtų mažesnė nei ieškovės gauta suma iš atsakovės.

54.12. Ieškovės vykdyti elektros ir ryšių komunikacijų įrengimo darbai nėra statybos darbai, o atsakovės subrangovai vykdė statybos darbus. Žurnalas yra privalomas statybos darbų vykdymo dokumentas atsakovei, kuri buvo generalinė rangovė (STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4 priedo 1 punktas). Turint žurnalą būtų galima įsitikinti, ar atsakovės nurodomi darbai sutampa, tačiau šio įrodymo ieškovė į bylą nepateikė ir savo patirtų nuostolių neįrodinėjo. Teismas vadovavosi tik pačios atsakovės priešieškinyje surašyta lentele.

54.13. Atsakovė, gavusi didesnę sumą iš savo užsakovės (VSAT), realiai nuostolių nepatyrė arba jos nuostoliai yra mažesni nei nurodoma priešieškinyje. Teismas vertino generalinę sutartį ir sutartį atsietai bei nesivadovavo principu grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Ieškovė buvo nubausta, kadangi padengė atsakovei išaugusias generalinės sutarties vykdymo išlaidas, nors šias išlaidas atsakovė atgavo iš savo užsakovės.

54.14. Teismas nepagrįstai atsakovės išsakytus teiginius priskyrė ieškovei ir vėliau jais sprendime rėmėsi. Nors teismas nurodė, kad ieškovė pripažino, jog ji darbus pagal sutartį turėjo atlikti iki 2022 m. rugpjūčio 10 d., tačiau ieškovė to neteigė. Ieškovė tik patvirtino faktą, kad kitos dalies trasos brėžinių fragmentus gavo 2022 m. liepos 7 d., referavo, jog atsakovė pripažįsta faktą, kad darbai turėjo būti baigti vėliau nei numatyta sutartyje. Be to, teismo teiginiai apie sutarties įvykdymą iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir jokių kliūčių nebuvimą įvykdyti sutartį po 2022 m. liepos 7 d. prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir liudytojų parodymams. Ieškovė ir po 2022 m. liepos 7 d. nepateikė ieškovei techninio darbo projekto ar jo dalies, nepašalino kelmų ir medžių. Be to, ieškovė negalėjo vykdyti darbų, kol nebuvo baigti fizinio barjero darbai (jie baigti tik 2022 m. rugpjūčio mėn.).

54.15. Teismo sutarties sąlygų (3.1, 5.1 papunkčiai) aiškinimas, prilyginant brėžinio fragmento pateikimą techninio darbo projekto dalies pateikimui, neatitinka sutarties sąlygų. Teismui buvo paaiškinta, kad darbai buvo atliekami vadovaujantis atsakovės žodiniais nurodymais, sukaltais kuoliukais ir brėžinių fragmentais, tačiau tai nereiškia tinkamo atsakovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymo ir techninio projekto, parengto teisės aktų nustatyta tvarka, ar jo dalies pateikimo ieškovei. Techninio darbo projekto dalį abi šalys suprato kaip konkrečios ruožo dalies parengtą techninį darbo projektą – vientisą dokumentą, o ne kaip pateiktą vieną projekto lapą – fragmentą, ištrauką iš techninio darbo projekto ar brėžinį.

54.16. Nepagrįsti teismo motyvai, kad techninio darbo projekto pateikimas turėjo reikšmę tik sutarties įsigaliojimo termino pradžiai. Techninis projektas ieškovei buvo svarbus, kadangi jį turėdama, ieškovė būtų galėjusi susiplanuoti darbus, jų atlikimo būdus ir darbų atlikimo kainą, darbas turint visą reikalingą projektinę dokumentaciją yra spartesnis. Atsakovė turėjo suprasti, kad nepateikusi techninio darbo projekto, prisiima riziką, jog pateiktoje ofertoje gali būti nurodyti ne visi darbai ir dėl kitų darbų tektų tartis papildomai.

54.17. Teismo sprendimas priimtas nukrypstant nuo suformuoto precedento Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2A-772-861/2022. Teismas skundžiamame sprendime šios bylos nenurodė (nors ji buvo nurodyta teismo posėdžio metu ir ieškovės baigiamojoje kalboje) ir nemotyvavo, kodėl joje priimtas sprendimas negali būti priimtas ir šioje byloje.

54.18. Teismo sprendimas įtraukti atsakovės sumokėtą PVM į atsakovės patirtus nuostolius yra priimtas klaidingai aiškinant ir taikant PVMĮ nuostatas. Tiek atsakovė, tiek jos samdyti subrangovai yra PVM mokėtojai. Todėl, kai juridinis asmuo, kuris yra PVM mokėtojas, įsigyja prekes, paslaugas ar darbus, tai, remiantis PVMĮ 57 straipsniu, sumokėtą PVM įtrauks į PVM atskaitą, t. y. sumokėta PVM suma sumažins mokėtiną į valstybės biudžetą PVM arbą šią sumą susigrąžins iš biudžeto (PVMĮ 89 straipsnio 1 dalis). Taigi atsakovė, susigražinusi prašomą priteisti PVM iš biudžeto, dar gautų ir priteistą PVM nuostolį, o tai reikštų nepagrįstą praturtėjimą – atsakovė PVM sumą gautų du kartus. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad neturėjo teisės į PVM atskaitą, dėl to negalėjo susigrąžinti PVM sumos iš valstybės biudžeto ir patyrė nuostolius, lygius į biudžetą sumokėtai PVM sumai.

54.19. Teismo sprendimas, kad atsakovės atliktas vienašalis įskaitymas yra teisėtas, lėmė visos ieškovės ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos atmetimą, nors atsakovės atlikto įskaitymo suma – 55 221,62 Eur, neapima visos ieškovės reikalaujamos priteisti sumos – 83 697,15 Eur. Dėl likusios sumos dalies (28 475,33 Eur), kurią sudarė atsakovės sulaikyta mokėtina suma ieškovei (22 339,79 Eur (pagal ankstesnes sąskaitas sulaikyta suma) + 6 135,74 Eur (sulaikyta suma nuo gruodžio mėn. sąskaitos), teismas privalėjo pasisakyti atskirai. Teismui atmetus visą ieškinio reikalavimą atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita sulaikytų pinigų suma.

Atsiliepimas

55. Atsakovė UAB „ATEA“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

55.1. Teismas išsamiai atskleidė bylos esmę ir tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino šalių sudarytą sutartį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės tam tikrų įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo trūkumai nenulėmė to, jog ieškovė ne tik nepateisinamai daug vėlavo atlikti darbus pagal sutartį, bet jų dalies taip ir neįvykdė, dėl to atsakovė patyrė nuostolius.

Šalies argumentai

55.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino ikisutartinių šalių santykių. Sutartis buvo pasirašyta būtent po ikisutartinių derybų, kurių metu ieškovė ne tik turėjo galimybę, bet ir pareigą susipažinti su objektu ir įsivertinti jai, kaip rangovei, tenkančias rizikas. Ieškovė neįrodė (neįrodinėjo), kad objektas sutarties vykdymo metu reikšmingai pakito po sutarties pasirašymo, lyginant jį su padėtimi iki sutarties pasirašymo.

55.3. Ieškovė nepagrįstai bando įteigti, kad jai iki sutarties sudarymo nebuvo žinoma objekto situacija (gamtinės sąlygos, tai, jog dėl lygiagrečiai atitinkamoje (duomenys neskelbtini) įrenginėjamo fizinio barjero subrangovė negalės vykdyti darbų jos įsivaizduotu būdu). Sutarties nuostatos (sutarties 3.1 papunktis), kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad aplinkybės apie įrengiamą fizinį barjerą subrangovei buvo ar galėjo būti žinomos iš viešai prieinamos informacijos, be to, būtent dėl šių aplinkybių buvo numatyta sutarties 5.1 papunkčio nuostata dėl darbų vykdymo termino skaičiavimo. Generalinė rangovė iki sutarties pasirašymo pateikė visą subrangovės prašytą informaciją (kiek jos buvo prašoma).

55.4. Sutarties priedą Nr. 1 parengė ieškovė. Todėl, laikantis ieškovės pozicijos dėl contra proferentem taikymo, sutarties priedo Nr. 1 aiškinimą sutartyje apibrėžto objekto kontekste reikėtų aiškinti būtent ieškovės nenaudai. Sutarties nuostatos nėra neaiškios. Sutarčiai buvo naudojama standartinė tokio tipo darbų sutartis.

55.5. Nors ieškovė nurodo, kad teismas neįvertino, jog derybų metų šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų – kad darbai bus atliekami su klotuvu, jei bus pateiktas techninis darbo projektas ir paruoštas darbų frontas – išvalyta trasa, tačiau neaišku, kokiu byloje esančiu įrodymu tokių neva egzistavusių derybų buvimas yra įrodinėjamas.

55.6. Ieškovė melagingai teigia, kad buvo deramasi dėl darbų atlikimo būdo ir (ar) naudojamų įrankių. Ieškovė iškraipo ikisutartinių derybų metu šalių sulygtas sutarties sąlygas ir nepagrįstai teigia, kad ji neturėjo įvykdyti darbų visa apimtimi, o tik turėjo atlikti tuos darbus, kurie galimi atlikti tam tikru būdu (klotuvu) (sutarties priedas Nr. 1). Tokia pozicija nepagrįsta, nes: 1) sutartimi buvo aiškiai apibrėžtas objektas – darbai (vamzdžių klojimas, kabelių įvėrimas, kt.) ir kiekis; 2) sutartis numato visų prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo pareigą subrangovės jėgomis, ištekliais bei rizika (sutarties 2.1 punktas), 3) sutarties 4.1 punkte yra nurodyta bendra sutarties kaina, o sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad į sutarties kainą įeina subrangovės pasiūlyme (priedas Nr. 1 nurodyti darbai (tranšėjų kasimas, vamzdelių, kabelių paklojimas); 4) sutarties 2.1 punkte vartojamas terminas „pateikta užduotis“, sistemiškai aiškinant sutarties nuostatas, reiškia ne subrangovės pasirinktą darbų vykdymo (kabelių klojimo) būdą, o darbus, jų kiekį; 5) sutarties priede Nr. 1 subrangovė nurodė darbus pagal atsakovės užsakytus kiekius, tiesiog nurodydama būdą (atsakovė to neprašė), kuriuo ji planuoja atlikti vamzdžių klojimo darbus (atsakovei nebuvo aktualūs darbų atlikimo būdai ar priemonės) ir pati nustatė darbų įkainį; 6) pati ieškovė generalinei rangovei pateikdama 2022 m. spalio mėn. darbų vykdymo grafiką, nurodė visą vamzdžių klojimo ir elektros, optinio ir skirstomųjų kabelių įtraukimo į vamzdžius sutarties kiekį (48 600 m) ir likutį 2022 m. spalio 10 d. (20 000 m vamzdžių klojimo ir 41 000 m kabelių įtraukimo) bei visus likusius darbus nurodė atliksianti iki maždaug 2022 m. gruodžio mėn. vidurio. Be to, jei atsakovė ieškovę būtų samdžiusi tik vamzdžių paklojimo klotuvu darbams, tai atsakovė, pati turėdama įsipareigojimų pagal generalinę sutartį (apibrėžtus terminus), kitiems darbams trečiuosius asmenis būtų samdžiusi ne 2022 metų pabaigoje, o lygiagrečiai su ieškove. Ieškovės pasiūlymas buvo pridėtas prie sutarties kaip dokumentas, iš kurio būtų galima nustatyti darbo vieneto įkainį, jeigu nustatytas darbų kiekis (ne būdas) pakistų.

55.7. Techninio darbo projekto neturėjimas neturi nieko bendro su ieškovės negalėjimu ar nepajėgumu vykdyti darbus: ieškovė iš pradžių teigė, kad negalėjo laiku vykdyti darbų, nes neturėjo techninio darbo projekto, jog darbus buvo vykdyti sunku, nes reikėjo juos atlikti ir kitu būdu, tačiau vėliau jau tvirtino ir apeliaciniame skunde tvirtina, jog ji apskritai visos sutartyje nurodytos apimties darbų neturėjo įvykdyti, nes ketino atitinkamus darbus vykdyti tik klotuvu. Sutarties įsigaliojimas susietas ne su techninio darbo projekto, o, kaip teisingai konstatavo teismas, techninio darbo projekto ar jo dalies, kitos darbų atlikimui reikalingos dokumentacijos pateikimu, bei numatant, kad atsakovė atliks trasos valymo darbus. Kad ieškovė atsakovės pateiktus dokumentus (duomenis) laikė pakankamais pradėti darbus, rodo tai, jog pagal šią dokumentaciją ieškovė darbus ir vykdė.

55.8. Teismas tinkamai kvalifikavo šalių sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Jų pažeidimas (vėlesnis trasos išvalymas, pavėlavimas pristatyti medžiagas visa apimtimi) nepadarė esminės įtakos ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Net jeigu būtų padvigubintas (kas faktiškai ir įvyko atsakovei vis laukiant tinkamo ieškovės įsipareigojimų įvykdymo) darbų atlikimo terminas, ieškovė vis vien per tą laiką neįvykdė sutartimi sulygtų darbų. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė, atlikdama sutartimi prisiimtus darbus jos pačios pasirinktu būdu (klotuvu), susidūrė su techniniais sunkumais, o pakeisti darbų atlikimo būdą (priemones) jai tapo finansiškai nenaudinga.

55.9. Atsakovė, vadovaudamasi sutarties 6.2, 10.1.2, 10.1.13, 9.2.3, 13.1 papunkčiais, turėjo teisę skaičiuoti sutartyje nustatyto dydžio netesybas iki baigiamojo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, kuris atliekamas subrangovei visiškai atlikus darbus pagal sutartį. Net ir laikantis ieškovės pozicijos, kad darbų vykdymui buvo kliūtys, nes antros (duomenys neskelbtini) ruožo trasos techninio darbo projekto dalis buvo gauta 2022 m. liepos 7 d., o iki tol ieškovė neva apskritai negalėjo vykdyti darbų (su kuo atsakovė nesutinka), nes ruože buvo nepašalintų medžių, kelmų, dalis medžiagų pristatyta ne iš karto, tai į bylą nėra pateikta įrodymų, jog po 2022 m. liepos 7 d. egzistavo pagrįstos priežastys ieškovės tolimesniam netinkamam įsipareigojimų vykdymui. Tokiu atveju prie darbų įvykdymo termino (2022 m. liepos 19 d.) net ir pridėjus visas (apskaičiuojant maksimaliai) dienas nuo sutarties pasirašymo (2022 m. balandžio 22 d.) iki antros (duomenys neskelbtini) ruožo trasos atkarpos techninės dokumentacijos gavimo (2022 m. liepos 7 d.), t. y. iš viso – 76 dienos, išeitų, kad ieškovė visus darbus pagal sutartį turėjo atlikti iki 2022 m. rugsėjo 21 d. Tačiau ieškovė iki 2022 m. rugsėjo mėn. pabaigos buvo atlikusi tik 1/3 darbų pagal sutartį ir netgi planavo visus darbus užbaigti tik 2022 m. gruodžio mėn. viduryje. Tačiau net ir iki 2022 m. gruodžio mėn. vidurio ieškovė nebuvo tinkamai užbaigusi darbų, atsakovė nurodė trūkumus, kuriuos ieškovė šalino 2023 m. sausio mėn., o trasos sutvarkymo darbus apskritai atliko tik 2023 m. birželio mėn. Be to, atsakovė atliko tik dalies delspinigių sumos vienašalį įskaitymą (buvo apskaičiuota 83 600 Eur (nuo 2022 m. liepos 20 d. iki 2023 m. vasario 13 d.; 209 d.), tačiau įskaityta 55 221,61 Eur).

55.10. Ieškovė apie lygiagrečiai pradėtus fizinio barjero įrengimo darbus žinojo, nes: 1) standartinė subrangos sutartis buvo papildyta nuostatomis apie būtent techninio darbo projekto dalies pateikimą; 2) sutarties pasirašymo dieną atsakovė siuntė ieškovei techninės dokumentacijos dalį, nurodydama, kad tai ruožas, „kur tvoros nebus”. Ieškovei dėl tokių atsakovės veiksmų, el. laiško formuluotės nekilo klausimų, o tai patvirtina, kad ieškovė nepagrįstus argumentus teikia tik dėl pasirinktos ginčo strategijos.

55.11. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė turėjo pareigą pratęsti ieškovės pagal sutartį turėtų atlikti darbų terminą, todėl, jog jis buvo pratęstas pačiai atsakovei. Be to, atsakovei darbų terminas pratęstas tik 2022 m. gruodžio 16 d. susitarimu iki 2023 m. sausio 31 d. Net analogišku terminu (1,5 mėn.) pratęsus ieškovės darbų terminą, ieškovė visų darbų per jį nebūtų atlikusi.

55.12. Atsakovė neneigė to, kad jos įsipareigojimų apimčiai buvo priskirtas medžių bei kelmų trasoje šalinimas, jog dėl pakilusio vandens trasoje ji tam tikru laikotarpiu nebuvo visiškai išvalyta. Tačiau ieškovė įrodymais nepagrindė, kad dėl šios aplinkybės jis apskritai negalėjo vykdyti darbų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė reagavo į ieškovės nurodomas darbų atlikimo kliūtis, ieškovė galėjo vykdyti darbus tose trasos atkarpose, kur medžių nebuvo.

55.13. Teismas, priteisdamas iš ieškovės atsakovei patirtų nuostolių skirtumą, tinkamai įvertino, kad egzistavo visos ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos, bei nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

55.14. Kai atsakovei tapo aišku, kad ieškovė neįvykdys darbų pagal sutartį net ir žymiai praleidusi terminus, atsakovė turėjo teisę pasitelkti trečiuosius asmenis tokių darbų atlikimui, ji juos pasamdė 2022 m. spalio mėn., papildomai ir 2022 m. lapkričio mėn.

55.15. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad dėl atsakovės pasitelktų trečiųjų asmenų atliktų darbų šalys ginčo sutartimi nebuvo sulygusios, t. y. jog tretieji asmenys atliko visai kitus darbus. Be to, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė įrodymus dėl trečiųjų asmenų atliktų darbų: kam jie buvo skirti (ar išties ieškovės neatliktų darbų įvykdymui) ir pan. Atsakovė paaiškino, kad pasitelktų trečiųjų asmenų atlikti darbai skaičiuojami kaip atsakovės patirti nuostoliai dėl ieškovės neįvykdytų darbų pagal sutartį tik ta apimtimi, kuria jų darbų apimtis buvo reikalinga ieškovės darbų trūkumų pašalinimui, t. y. neįvykdytiems darbams atlikti, be to, pateikti darbų atlikimą bei jų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai. Atsakovė turi teisę pašalinti ieškovės darbų trūkumus nebūtinai trečiuosius asmenis samdydama identiškų darbų atlikimui (dėl to buvo būtina darbuotojų nuoma, darbuotojų apgyvendinimas ir medžiagų transportavimas, mechanizuoti kasimo darbai).

55.16. Atsakovė tretiesiems asmenims UAB „Masterlita“ ir UAB „DA kontaktas“ apmokėjo sumą su PVM, be to, viena iš UAB „Evgusta“ sąskaitų apmokėta su PVM. Nors atitinkamiems pasitelktiems tretiesiems asmenims atsakovė sumokėjo darbų kainą be PVM dėl tokiems atsiskaitymams taikomo atvirkštinio PVM, atitinkamas PVM sumas atsakovė sumokėjo VMI. Todėl atsakovės patirtų nuostolių suma apskaičiuota, remiantis subrangovų kainomis su PVM.

55.17. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė savavališkai sumokėjo UAB „Masterlita“ už jos atliktus darbus. Pati ieškovė persiuntė atsakovei dvi UAB „Masterlita“ sąskaitas faktūras. Todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovei nepagrįstai priteisti nuostoliai, į juos įskaičiavus UAB „Masterlita“ atliktus darbus, t. y. darbus, kuriuos įvykdė pati ieškovė, yra nelogiški ir nepagrįsti. Atsakovė, apskaičiuodama nuostolius, sumavo ieškovės (įskaitant ir jos pasitelktos subrangovės) bei trečiųjų asmenų darbų ir (ar) kitų resursų kainą, iš kurios atėmė sutarties kainą, už kurią ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti visus reikalingus (išskyrus nurodytus kaip papildomus) darbus. Todėl susidaręs bendras kainos skirtumas laikytinas atsakovės patirtais nuostoliais.

55.18. Ieškovė nepagrįstai atsakovės tariamą nuostolių nepatyrimą argumentuoja tuo, kad atsakovė gavo didesnę generalinės sutarties kainą iš VSAT. Pabrėžtina, kad generalinės sutarties kaina nebuvo susieta su realiomis atsakovės išlaidomis vykdant šią sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

56. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

57. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos bei delspinigių priteisimo atmestas, o atsakovės priešieškinys dėl nuostolių atlyginimo patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

58. Byloje nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 9 d. tarp atsakovės ir VSAT buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini) stebėjimo sistemos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios objektas – (duomenys neskelbtini) stebėjimo sistemos projektavimas, įsigijimas ir įdiegimas bei 6 VSAT specialistų išmokymas ir parengimas mokyti kitus naudotis sistema. Atsakovė įsipareigojo perduoti VSAT nuosavybės teise anksčiau nurodytas prekes, o VSAT įsipareigojo sumokėti atsakovei šioje sutartyje nurodyta tvarka ir terminais (generalinė sutartis). Generalinės sutarties kaina, įtvirtinta šios sutarties III skyriuje – 4 897 419,35 Eur (be PVM) arba 5 925 877,41 Eur (su PVM), kuri buvo didinama 2022 m. kovo mėn. ir 2022 m. rugsėjo 8 d. susitarimais dėl generalinės sutarties pakeitimo. 2022 m. gruodžio 16 d. susitarimu dėl generalinės sutarties pakeitimo sutarties dėl sistemos perdavimo terminas pratęstas iki 2023 m. sausio 31 d.

59. Tarp ieškovės UAB „RYŠIŲ STATYBA” ir atsakovės UAB „ATEA” buvo pasirašyta 2022 m. balandžio 19 d. subrangos sutartis Nr. SID-KONTRO-2022.04.19/01-22/049 (šalys sutartį faktiškai pasirašė 2022 m. balandžio 22 d.), pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka savo jėgomis, ištekliais bei rizika iš atsakovės pateiktų medžiagų objekte ((duomenys neskelbtini) stebėjimo sistemos įrengimas (sutarties 1.3 papunktis)) atlikti šiuos darbus: pagal pateiktą užduotį įrengti ryšio ir elektros tiekimo technines komunikacijas, išskyrus ESO elektros linijų privedimą, o atsakovė įsipareigojo tinkamai, laiku ir kokybiškai atliktus darbus (inžinerinių ar bendrųjų statybos darbų visuma (sutarties 1.6 papunktis) nustatyta tvarka priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 2 punktas).

60. Ieškovė 2022 m. birželio 16 d. raštu Nr. 22/187 informavo atsakovę apie aplinkybes, kurios trukdo vykdyti darbus sutartyje aptartomis sąlygomis, kadangi ieškovė ne iš karto gavo medžiagas, reikalingas objekto statybai, projektinius sprendinius, trasa neišvalyta nuo medžių, nepanaikinti kelmai, didžiojoje trasos dalyje dėl gamtinių sąlygų (pakilusio vandens lygio) skęsta technika.

61. Atsakovė 2022 m. liepos 5 d. rašte Nr. 22/705 nurodė ieškovei pateikusi techninio darbų projekto dalį, pagal kurį darbus vykdyti galima ten, kur vandens lygis nėra pakilęs, todėl pareikalavo ieškovės ištaisyti pažeistus sutarties punktus (5.2), nedelsiant atnaujinti komunikacijų įrengimo darbus ir vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

62. Pagal sutartį ieškovė 2022 m. gegužės 31 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą NRN Nr. 0007792, suma – 9 688,65 Eur; 2022 m. birželio 30 d. – PVM sąskaitą faktūrą NRN Nr. 0007860, suma – 8 370,84 Eur; 2022 m. liepos 29 d. – PVM sąskaitą faktūrą NRN Nr. 0007908, suma – 26 037,09 Eur; 2022 m. rugpjūčio 31 d. – PVM sąskaitą faktūrą NRN Nr. 0008006, suma – 54 099,31 Eur; 2022 m. rugsėjo 30 d. – PVM sąskaitą faktūrą NRN Nr. 0008071, suma – 72 565,99 Eur; 2022 m. spalio 28 d. – PVM sąskaitą faktūrą NRN Nr. 0008126, suma – 82 272,38 Eur; 2023 m. sausio 26 d. – PVM sąskaitą faktūrą NRN Nr. 0008242, suma – 61 357,36 Eur. Iš viso ieškovė už atliktus darbus atsakovei pateikė PVM sąskaitų faktūrų už 314 391,62 Eur.

63. Atsakovė 2022 m. birželio 28 d. sumokėjo ieškovei 9 688,65 Eur, 2022 m. liepos 28 d. – 7 770,84 Eur, 2022 m. rugpjūčio 23 d. – 26 037,09 Eur, 2022 m. rugsėjo 20 d. – 27 049,66 Eur, 2022 m. rugsėjo 28 d. – 27 049,65 Eur, 2022 m. spalio 18 d. – 58 453,44 Eur ir 2022 m. lapkričio 8 d. – 74 045,14 Eur.

64. Tarp ieškovės ir UAB „Masterlita“ 2022 m. rugpjūčio 29 d. pasirašyta sutartis Nr. 22/106, pagal kurią UAB „Masterlita” įsipareigojo savo jėgomis ir rizika už sulygtą kainą atlikti elektros ir ryšių kabelių įtraukimo darbus į vamzdžius objekte ((duomenys neskelbtini) stebėjimo sistemos įrengimas už 9 755,02 Eur), o ieškovė įsipareigojo sumokėti už tinkamai ir laiku atliktų darbų rezultatą.

65. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 6 d., 2022 m. rugsėjo 12 d. elektroniniais laiškais paragino ieškovę mobilizuotis ir spartinti darbus. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 12 d. elektroniniu laišku atsakė atsakovei, kad po sutarties pasirašymo pakito sąlygos, kurių ieškovė negalėjo įsivertinti anksčiau, t. y. žymiai pakilo kainos (ypač kuro), žmonės buvo priversti dirbti pelkėje, todėl dalis žmonių išėjo iš darbo, pavasario ir vasaros klimatinės sąlygos nepalankios, dalyje trasos šlapia, todėl vietoje vieno sunkiosios technikos vieneto buvo naudojami du vienu metu, tai padidino išlaidas, kadangi darbų frontas nėra ištisinis nuolat buvo poreikis pervažiuoti iš vienos vietos į kitą. Tuo pačiu elektroniniu laišku ieškovė deklaravo atsakovei, kad tam, jog galėtų vykdyti projektą, turi užsidirbti pinigų, nes objekto kaina nepadengia patiriamų išlaidų. Laišku primenama, kad ieškovė siūlė atsakovei sutartį nutraukti, tačiau atsakovė su tuo nesutiko. Raginimai spartinti darbus elektroniniu paštu ieškovei buvo siunčiami ir 2022 m. rugsėjo 21 d., 2022 m. spalio 6 d., 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. spalio 12 d., 2022 m. lapkričio 4 d.

66. Pagal ieškovės parengtą darbų vykdymo kalendorinį grafiką trasai likę 20 000 m (iš 48 600 m pagal sutartį) vamzdžių (D63 + D40 + D32) turėjo būti pakloti nuo 2022 m. spalio 10 d. (41 savaitė) iki 2022 m. gruodžio 11 d. (49 savaitė), o elektros, optinio ir skirstomųjų kabelių įtraukimas į vamzdžius (41 000 m iš 48 600 m pagal sutartį) turėjo būti atliktas nuo 2022 m. spalio 10 d. (41 savaitė) iki 2022 m. gruodžio 25 d. (51 savaitė).

67. Tarp atsakovės ir UAB „Evgusta“ 2022 m. spalio 4 d. pasirašyta subrangos sutartis Nr. 22-10-04, kuria subrangovė UAB „Evgusta“ įsipareigojo iki 2022 m. lapkričio 15 d. atlikti „(duomenys neskelbtini) stebėjimo sistemos“ komunikacijų tiesimo darbus – suverti kabelius į paklotus PVC vamzdžius ir užvesti į paruoštus vaizdo stebėjimo kamerų pamatus, o atsakovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir už jį sumokėti. UAB „Evgusta“ 2022 m. spalio 28 d. pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą EVG 000418 (suma – 47 870 Eur) už atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytus darbus: 32 skoptikos ir 4x50-93 įvėrimo į d63 darbus; UTP ir 3x2,5 įvėrimo į d32 darbus; banketės atkasimo ir (ar) užkasimo rankiniu ir (ar) mechanizuotu būdu darbus; darbuotojų apgyvendinimą 15 dienų ir medžiagų transportavimą iki objekto (kabeliai, ritės). UAB „Evgusta“ 2022 m. lapkričio 4 d. atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą EVG 000423 (suma – 18 232,50 Eur) už atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytus darbus – tranšėjos iškasimas ir (ar) užkasimas, paklojant 2 kabelius. 2022 m. lapkričio 14 d. pateikta PVM sąskaita faktūra EVG 000424 (suma – 1 368,95 Eur) už medžiagas; 2022 m. lapkričio 15 d. – PVM sąskaita faktūra EVG 000426 už atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytus darbus; 2022 m. lapkričio 30 d. – PVM sąskaita faktūra EVG 000433 (suma – 50 286,80 Eur) už atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytus darbus: UTP ir 3x2,5 įvedimas į d32; banketės atkasimas ir (ar) užkasimas rankiniu ir (ar) mechanizuotu būdu; darbuotojų apgyvendinimas 15 dienų; medžiagų transportavimas; kameros stulpo montavimas, apsauginė tvorelė nuo vandalizmo, RJ 45 jungčių montavimas; komutacinės spintos montavimas su įranga; papildomi darbai (tranšėjos kasimas, vamzdžių sujungimas/montavimas, movų montavimas); 2022 m. gruodžio 7 d. – PVM sąskaitą faktūrą EVG 000434 (suma – 12 715,20 Eur) už pagal atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą už 32 skoptikos ir 4x50-93 įvėrimo į d63 darbus. Atsakovė 2022 m. lapkričio 4 d., 2022 m. lapkričio 10 d., 2022 m. lapkričio 17 d., 2022 m. lapkričio 24 d., 2022 m. gruodžio 6 d. ir 2022 m. gruodžio 13 d. pavedimais UAB „Evgusta“ sumokėjo iš viso 163 140,25 Eur.

68. UAB „Masterlita“ 2022 m. lapkričio 25 d. pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą M-129 (suma – 8 846,61 Eur) už (duomenys neskelbtini) stebėjimo sistemos įrengimo darbus. Atsakovė šią sumą UAB „Masterlita“ sumokėjo 2022 m. gruodžio 13 d.

69. UAB „KRS“ 2022 m. spalio 31 d. pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą KT Nr. 775 66 (suma – 715,62 Eur) pagal atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1 už (duomenys neskelbtini) stebėjimo sistemos įrengimo, telekomunikacijų, elektros tinklo kabelio paklojimo darbus: mechanizuoto kasimo 2xd32 + 1d63 vamzdžių paklojimo darbus (4750 m), elektros kabelio 4x25 – 4x50 įtraukimo į d63 vamzdžius darbus (5000 m); sensorinio optinio kabelio įtraukimo ir (ar) įpūtimo į vamzdį darbus (5000 m); skirstomųjų kabelių tarp atramų įvėrimo į vamzdį d32 darbus (12000 m) uždaro perėjimo įrengimo darbus (250 m), kabelių užvedimo į atramų pamatus darbus (75 m) ir elektros movų įrengimo darbus (25 m). UAB „KRS“ 2022 m. lapkričio 30 d. pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą KT Nr. 776 72 (suma – 129,69 Eur) pagal atliktų darbų galutinį priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2. Atsakovė 2022 m. lapkričio 14 d. sumokėjo UAB „KRS“ 55 136,88 Eur, o 2023 m. sausio 26 d. – 59 611,31 Eur.

70. UAB „DA Kontaktas“ 2022 m. spalio 21 d. pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą ABC Nr. 000072 (suma – 8 991,51 Eur), o 2022 m. spalio 28 d. – PVM sąskaitą faktūrą ABC Nr. 000073 (suma – 6 158,90 Eur) už tranšėjos kabeliams kasimo ir užlyginimo darbus (duomenys neskelbtini) pagal kasimo darbų perdavimo–priėmimo aktą. Atsakovė 2022 m. spalio 27 d. sumokėjo UAB „DA Kontaktas“ 8 991,51 Eur, o 2022 m. lapkričio 8 d. – 6 158,90 Eur.

71. UAB „Lampėdis“ 2022 m. gruodžio 6 d. pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą LMP Nr. 486 (suma – 38 332,80 Eur) už vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo (duomenys neskelbtini), darbus, pagal tos pačios dienos atliktų darbų priėmimo aktą, kuriame darbai ir išlaidos apibūdintos, kaip 6 darbuotojų nuoma 33 darbo dienoms. Atsakovė 2022 m. gruodžio 13 d. UAB „Lampėdis“ sumokėjo 31 680 Eur.

72. VSAT 2022 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 21-14-2529 paragino atsakovę nedelsiant suaktyvinti sistemos įrengimo darbus ir nurodė, kad kitu atveju VSAT taikys generalinėje sutartyje įtvirtintas sankcijas.

73. Ieškovė 2023 m. sausio 12 d. lydraščiu Nr. 23/067 atsakovei pakartotinai pateikė PVM sąskaitą faktūrą Serija NRN Nr. 0008231 (sąskaita) (suma – 61 357,36 Eur (su PVM)), 2022 m. gruodžio mėn. pažymą apie pagal sutartį atliktų darbų ir išlaidų vertę (iš viso – 61 357,36 Eur) ir 2022 m. gruodžio mėn. atliktų darbų priėmimo aktą.

74. Atsakovė 2023 m. sausio 12 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad atmeta pateiktą atliktų darbų aktą su pastabomis: nepateikti paslėptų darbų aktai; nepateiktos naudotų (subrangovo) medžiagų atitikties deklaracijos ar eksploatacinių savybių deklaracijos; pakloti kabeliai nesumarkiruoti, nepateikti uždarų praėjimų išpildomoji dokumentacija (pjūviai, ilgiai, gyliai ir t. t.); nesutvarkyta kabelių klojimo trasa.

75. Ieškovė 2023 m. sausio 18 d. raštu Nr. 23/075 atsakovei pateikė garantinį raštą dėl trasos sutvarkymo, kuriame nurodė, kad dėl žiemiškų oro sąlygų netikslinga maišyti purvą ir sniegą trasoje, todėl garantavo, jog trasos sutvarkymo darbai bus atlikti kai tik leis oro sąlygos, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 1 d.

76. 2023 m. sausio 23 d. elektroniniu laišku (siuntėjas (duomenys neskelbtini), gavėjui (duomenys neskelbtini)) nurodė apie tai, jog nesutvarkyta kabelių klojimo trasa, todėl atmetamas 2022 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktas ir atsisakoma pasirašyti baigiamąjį perdavimo–priėmimo aktą, kuris bus pasirašomas tik visiškai pabaigus darbus.

77. Ieškovė 2023 m. sausio 26 d. raštu Nr. 23/083 atsakovę dar kartą paragino pasirašyti 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėn. atliktų darbų aktus. Tą pačią dieną ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą NRN Nr. 0008242 (suma – 61 357,36 Eur) pagal atliktų darbų priėmimo aktą už 2022 m. gruodžio mėn.

78. UAB „Evgusta“ sudarytu 2023 m. sausio 31 d. defektiniu aktu fiksuota, kad „10 – 15 m kabelis patiestas be apsauginio vamzdžio. Kabeliai tiesiog sumesti į molį ir užkasti.“.

79. Atsakovė 2023 m. vasario 10 d. raštu Nr. S23.02/039, atsakydama į 2023 m. sausio 26 d. raštą, ieškovei pateikė pretenziją dėl 2022 m. balandžio 19 d. subrangos sutarties Nr. SID-KONTRO-2022.04.19/01-22/049 vykdymo ir subrangovės atsakomybės, kuria pareikalavo nedelsiant pašalinti kartu pateikiamame defektiniame akte nurodytus darbų defektus, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoti, kada bus atlikti trasos sutvarkymo darbai, pašalinus darbų trūkumus ir (ar) galutinai baigus darbus pateikti atsakovei baigiamąjį perdavimo–priėmimo aktą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Pretenzijoje atsakovė ieškovei nurodė, kad sutinka, jog turi pareigą sumokėti ieškovei 55 221,62 Eur (su PVM) pagal darbų priėmimo aktą (61 357,36 Eur x 90 proc.; sutarties 8.1 punktas), tačiau, tuo pačiu nurodė turinti priešpriešinius reikalavimus ir, atlikusi įskaitymą, pareikalavo ieškovės apmokėti likusią neįskaitytą ieškovės atžvilgiu apskaičiuotų delspinigių dalį 28 378,38 Eur (83 600 Eur (delspinigiai) – 55 221,62 Eur) bei nuostolių sumą, kurių nepadengia ieškovei apskaičiuoti delspinigiai nuo 2022 m. liepos 20 d. (153 944,19 Eur (tiesioginiai nuostoliai) – 83 600 Eur (delspinigiai) = 70 344,19 Eur)) iki 2023 m. vasario 25 d. Kartu su šia pretenzija atsakovė ieškovei išsiuntė savo pasirašytus ieškovės jai siųstus sąskaitą, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (iš viso – 61 357,36 Eur sumai) bei atliktų darbų priėmimo aktą, PVM sąskaitą faktūrą Serija AA Nr. 0356503 apskaičiuotų delspinigių 83 600 Eur sumai, pažymą dėl kasimo ir kabelių klojimo darbų (duomenys neskelbtini).

80. Atsakovė 2023 m. vasario 14 d. ieškovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą AA Nr. 0356503 dėl 83 600 Eur delspinigių pagal sutartį.

81. Ieškovė 2023 m. kovo 16 d. pretenzija pareikalavo atsakovės atšaukti atliktą neteisėtą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 27 d., apmokėti pradelstą sąskaitą.

82. Pagal 2023 m. birželio 1 d. pažymą ieškovė trasą išvalė 2023 m. gegužės 29 d.–2023 m. birželio 1 d. VSAT patvirtino pretenzijų darbams neturinti.

83. Ieškovė 2023 m. birželio 6 d. surašė ir pasirašė baigiamąjį perdavimo–priėmimo aktą Nr. 06-06-2023.

84. Ieškovė 2023 m. liepos 21 d. raštu informavo atsakovę apie vienašalį darbų perdavimą.

Dėl šalių sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, jų apimties

85. Remiantis 2022 m. balandžio 19 d. subrangos sutartimi Nr. SID-KONTRO-2022.04.19/01-22/049 (faktiškai sutartis pasirašyta 2022 m. balandžio 22 d.) tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, todėl, sprendžiant ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

86. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl šalių sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir jų apimties, sutarties vykdymo tinkamumo. Ieškovė teigia, kad ji sutartimi įsipareigojo atlikti tik kabelių klojimo darbus konkrečiu būdu – klotuvu, tą, ieškovės vertinimu, pagrindžia šalių ikisutartinės derybos, sutarties priedas Nr. 1 (ieškovės atsakovei pateiktas pasiūlymas). Atsakovė su tuo nesutinka ir laiko, kad šalys sutartimi susitarė tik dėl pačių rangos darbų, jų kiekio, tačiau ne dėl to, kokiu būdu ir (ar) priemonėmis ieškovė šiuos darbus atliks. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, tai, kad šalys skirtingai aiškina ginčo sutarties nuostatas, kurios turi įtakos jų sutartinių įsipareigojimų vykdymui, toliau pasisako šiuo aspektu.

87. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 73 punktas; 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022, 70 punktas).

88. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo metodą, taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-403/2022, 33 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 34 punktas; 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-916/2023, 49 punktas). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, atsižvelgti į sutarties rūšį, tokiai sutarčiai taikytiną teisinį reguliavimą ir įpareigojimą pagal sutartį atlikti ne tik tai, kas sutartyje tiesiogiai nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė ir įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 44 punktas; 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-403/2024, 29 punktas).

89. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių ikisutartinius santykius, jų sudarytos sutarties turinį, šalių elgesį iki ir po sutarties sudarymo, remdamasi anksčiau aptartomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad ji sutartimi įsipareigojo atlikti kabelių klojimo darbus, kuriuos galima atlikti tik su klotuvu, t. y. vienu konkrečiu būdu (CPK 185 straipsnis). Tokios išvados neleidžia daryti nei iki sutarties sudarymo tarp šalių vykęs bendravimas (susirašinėjimas el. laiškais), nei sutarties turinys.

90. Byloje nustatyta, kad šalių bendradarbiavimas dėl ginčo darbų atlikimo prasidėjo 2021 m. gruodžio mėn. (po atsakovės ir VSAT 2021 m. lapkričio 9 d. generalinės sutarties sudarymo), kuomet atsakovė 2021 m. gruodžio 13 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti komunikacijų įrengimo pasiūlymą. Ieškovė 2021 m. gruodžio 15 d. pateikė ieškovei atliktinų darbų kainos pasiūlymą dėl (duomenys neskelbtini) stebėjimo sistemos įrengimo, kuriame nurodė 22 pozicijas atliktinų darbų, mato vnt., kiekį, preliminarią darbų kainą (804 963,40 Eur be PVM); pasiūlyme nurodyta, kad neįvertintas melioracijos, pralaidų, tiltelių įrengimas bei trasos valymas, medžiagos – užsakovės. Atsakovė 2022 m. kovo 10 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę, prašydama atnaujinti pasiūlymą, įvertinant atsakovės laiške nurodytus kiekius. Ieškovė 2022 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku pateikė atsakovei informaciją, susijusią su elektros pajungimo vietomis (brėžinyje matoma ruožo vieta, kur atsakovė turėjo atlikti darbus, pateiktas orientacinis kamerų linijos ilgis (49,75 km), planuojamas pastatyti vaizdo kamerų kiekis (978 kameros), atstumai tarp kamerų (50,9 m) ir kiti techniniai sprendimai). Atsakovė 2022 m. kovo 17 d. pateikė ieškovei pasiūlymą, kuriame nurodė 9 pozicijas atliktinų darbų, mato vnt., kiekį, preliminarią darbų kainą (595 143,76 Eur (be PVM)); pasiūlyme nurodyta, kad medžiagos – užsakovės. Ieškovė 2022 m. balandžio 4 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovei orientacinį kamerų išdėstymo planą ruože, kuriame nebuvo statomas fizinis barjeras. Ieškovė 2022 m. balandžio mėn. pateikė atsakovei pasiūlymą, kuriame nurodė 7 pozicijas atliktinų darbų (2 vamzdžių (D40 + D60 arba D32 + D63) klojimas su klotuvu; 3 vamzdžių (D63 + D32 + D40) klojimas su klotuvu; elektros kabelio įtraukimas į vamzdžius, optinio kabelio įtraukimas į vamzdžius, skirstomųjų kabelių tarp atramų įvėrimas į vamzdį D40, uždarojo perėjimo įrengimas (vieno vamzdžio iki D110); kabelių užvedimas į atramų pamatus), mato vnt., kiekį, preliminarią darbų kainą (399 997,40 Eur be PVM); pasiūlyme nurodyta, kad neįvertintas atramų, pamatų statymas, įžeminimas, trasos valymas, melioracijos, pralaidų ir tiltelių įrengimas, ESO įrengimo darbai ir kiti darbai, nenumatyti sąmatoje; medžiagos – generalinės rangovės pagal priedą Nr. 4; pasiūlyme taip pat numatyti papildomi darbų (elektros movų įrengimas, optinių skaidulų virinimas ir testavimas) įkainiai. Pasiūlymas pridėtas prie sutarties kaip priedas Nr. 1.

91. Iš šalių sutarties 2.1 punkto matyti, kad ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka savo jėgomis, ištekliais bei rizika iš atsakovės pateiktų medžiagų, objekte ((duomenys neskelbtini)) atlikti šiuos darbus: pagal pateiktą užduotį įrengti ryšio bei elektros tiekimo technines komunikacijas, išskyrus ESO elektros linijų privedimą. Sutarties 4.1 papunktyje šalys numatė, kad bendra sutarties kaina, neįskaitant papildomai numatytų elektros movų įrengimo bei optinių skaidulų virinimo ir testavimo, yra 400 000 Eur (be PVM). Pagal sutarties 4.2 papunktį, į sutarties kainą įeina subrangovės pasiūlyme (Nr. 1) nurodyti darbai (tranšėjos kasimas, vamzdelių, kabelių paklojimas, reikiamų uždarų pradūrimų įrengimas, darbų organizavimo išlaidos, atlyginimas subrangovės darbuotojams, tvarkos palaikymas aikštelėje, statybinių šiukšlių išvežimas ir trasos sutvarkymas baigus statybos darbus). Be kita ko, atskirai nurodyti papildomų darbų įkainiai.

92. Nurodytos aplinkybės, šalių ikisutartinės derybos ir jų metu pasiektas rezultatas – šalių sudaryta subrangos sutartis, pagrindžia, kad šalių susitarimas buvo orientuotas į konkrečių darbų, apibrėžiant jų mastą, turintį įtakos darbų įkainojimui, atlikimą, tačiau neleidžia spręsti buvus šalių susitarimą dėl konkretaus sulygtų darbų atlikimo būdo, t. y. to, jog šalys būtų susitarusios tik dėl tų kabelių klojimo darbų, kuriuos ieškovė objekte gali atlikti vieninteliu pagiedaujamu būdu – su klotuvu (CPK 185 straipsnis).

93. Ieškovė nepagrįstai savo pačios įsivertintą ir pasirinktą darbų atlikimo būdą, kurį ji nurodė atsakovei pateiktame pasiūlyme (sutarties priedas Nr. 1), bando įteigti esant šalių sulygta esmine rangos sutarties sąlyga, apibrėžiančia sutarties dalyką. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovei buvo svarbu tai, kokiu būdu ieškovė atliks atsakovės užsakytus darbus (pateiktą užduotį), ir ji, prašydama ieškovės pateikti pasiūlymą, šią aplinkybę būtų nurodžiusi, t. y. detalizavusi, jog darbai objekte gali būti atliekami išimtinai tik vienu būdu, tokia aplinkybė byloje nėra įrodyta (CPK 178 straipsnis). Priešingai, ikisutartinis šalių bendravimas kaip tik sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovei buvo aktualu tai, už kokią kainą ieškovė gali atlikti atsakovei reikalingus darbus (pasiekti sulygtą darbų rezultatą), būtent dėl to ji ir prašė ieškovės pateikti pasiūlymą pagal atsakovės nurodytus darbų kiekius (ne būdus) (atsakovės 2022 m. kovo 10 d. elektroninis laiškas). Tai, kad sutarties darbai nebuvo apibrėžiami pagal jų atlikimo būdą (būdas neturėjo reikšmės susitariant dėl darbų), papildomai patvirtina ir sutarties 4.2 papunktis, kuriame yra tik išvardijami atliktini darbai (be kita ko, didesnės apimties negu ieškovės pasiūlyme (priede Nr. 1)), tačiau nėra įvardijamas konkretus jų atlikimo būdas, t. y. nei ieškovės akcentuojamas ,,su klotuvu”, nei kitas (rankinis ar mechanizuotas).

94. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad ieškovės pasiūlymas buvo pridėtas prie sutarties kaip priedas Nr. 1, nekeičia teisinės situacijos vertinimo ir nėra pagrindas nuspręsti, jog buvo susitarta dėl to, kokiu būdu (priemonėmis) darbai turi būti atlikti. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sutartinius santykius, jų eigą, faktinį šalių elgesį, byloje esančius įrodymus, pritaria atsakovės pozicijai, kad priedo Nr. 1 paskirtis buvo nustatyti (orientuotis), kokie ir kokio masto darbai turi būti atlikti bei už kokią kainą (tiek priede Nr. 1, tiek sutartyje darbų kaina iš esmės atitinka – atitinkamai 399 997,40 Eur (be PVM) ir 400 000 Eur (be PVM)), bet ne apibrėžti šių darbų atlikimo būdą.

Žemesnės instancijos teismas

95. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ruožas, kuriame ieškovė turėjo pakloti kabelius, sudarė apie 48 600 m (ieškovės pasiūlymas – priedo Nr. 1 lentelės 1 ir 2 eilutės), o tai, atsižvelgus į tai, jog, remiantis atsakovės su VSTA sudaryta sutartimi, (duomenys neskelbtini) ruožo, kuriame sistema turėjo būti įdiegta, ilgis yra apie 52,45 km, leidžia spręsti, kad ieškovė sutartimi įsipareigojo atlikti darbus praktiškai visame objekto ruože, ir tą ji, teikdama pasiūlymą (kuriame savo pasirinkimu atliktinų darbų kainą visame ruože įsivertino kainomis, panaudojant klotuvą) neabejotinai suprato (turėjo suprasti). Remiantis CK 6.645 straipsnio 3 dalimi, jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Šiuo atveju nesant pagrindo daryti išvadą, kad šalys būtų susitarusios dėl darbų atlikimo būdo, būtent ieškovė turėjo teisę pasirinkti, kokiu būdu ji darbus atliks ir priklausomai nuo to pateikti jų kainos pasiūlymą atsakovei, ką ji ir padarė.

96. Byloje nustatyta, kad dar iki pasirašant sutartį, 2022 m. kovo 16 d. ir 2022 m. balandžio 4 d. ieškovei buvo pateikta grafiškai atvaizduota objekto trasa, kurioje planuojama įrengti vaizdo stebėjimo sistemą, o 2022 m. balandžio 22 d. išsiųsta pasirašyti 2022 m. balandžio 19 d. subrangos sutartis. Ieškovė – privatus juridinis asmuo (verslininkė), būdama savo srities profesionalė, turinti ilgametę patirtį tokio pobūdžio teisiniuose santykiuose, veikdama apdairiai ir rūpestingai pagal bonus pater familia elgesio standartą, turėjo galimybę įvertinti faktinę situaciją, sutarties nuostatas ir, siekdama sutartyje įtvirtinti salygą dėl konkretaus darbų atlikimo būdo (jeigu jai tai buvo aktualu), galėjo teikti atsakovei dėl to pastabas, juolab nėra ginčo dėl to, kad atitinkamas pastabas dėl kitų sutarties nuostatų ieškovė iki sutarties pasirašymo atsakovei pateikė ir sutartis buvo pakoreguota. Atsakovė nurodė, kad šalių atstovai buvo nuvykę į objektą, jį apžiūrėjo, o tai tik papildomai patvirtina, jog ieškovė įsivertino (galėjo įsivertinti) sutartimi prisiimamus įsipareigojimus. Tą pagrindžia ir sutarties 3.1 papunktis, kuriuo ieškovė patvirtino, kad yra susipažinusi su objektu, aplinkybėmis ir sąlygomis, kurioms esant bus atliekami darbai, su techniniais sprendimais <...>.

97. Ieškovės šioje byloje užimta gynybinė pozicija ginčo sutarties nuostatas aiškinti taip, kad šalys sulygo tik dėl darbų, atliktinų su klotuvu, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės yra nulemta to, jog ieškovė, jau pradėjusi vykdyti sutartyje numatytus darbus, suprato, kad pagal esamą faktinę situaciją juos atlikti vien tik klotuvu jai nepavyks, o kito būdo (rankinio, kitokio mechanizuoto) pasirinkimas jai finansiškai nėra naudingas ir reikštų tik papildomas išlaidas, kurių ieškovė, atsakovei teikdama pasiūlymą ir sulygdama dėl darbų kainos, neįsivertino. Tačiau nurodyta aplinkybė nėra pagrindas ieškovei atsisakyti vykdyti šalių laisva valia sudaryta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tai, kad ieškovė atsakovės užsakytus darbus ketino atlikti su klotuvu ir atitinkamai pagal tai apskaičiavo darbų kainas, pateikdama pasiūlymą atsakovei, yra nulemta išimtinai pačios ieškovės pasirinkto veikimo modelio, tačiau ir su tuo susijusių pasekmių rizika tenka jai pačiai. Aplinkybė, kad ieškovė galimai netinkamai nusistatė atliktinų darbų sąmatą, nėra pagrindas tokio veikimo pasekmes perkelti atsakovei, užsakiusiai šiuos darbus iš ieškovės. Pažymėtina, kad sutarties ekonominis nenaudingumas ieškovei savaime nekeičia šalių sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir jų apimties. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad CK 6.204 straipsnyje nustatyta sutarties pakeitimo galimybė tais atvejais, kai po jos sudarymo pasikeičia aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui, tačiau ieškovė tokia galimybe nepasinaudojo, nesikreipė į ieškovę dėl sutarties pakeitimo, o šalims nesutarus – į teismą.

98. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo atveju šalys susitarė, jog ieškovė objekte atliks kabelių klojimo darbus, nedetalizuojant, kokiu būdu šis darbų rezultatas bus pasiektas, t. y. nenumatant, kad šie darbai ieškovės privalo būti atlikti vien tik su klotuvu, nepasitelkiant (negalint pasitelkti) kitų darbams atlikti reikalingų būdų ir (ar) priemonių (CK 6.193–6.195 straipsniai; CPK 185 straipsnis).

99. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CK 6.193 straipsnio 4 dalies taisyklė (lot. contra proferentem) yra subsidiari sutarčių aiškinimo taisyklė. Ši taisyklė reiškia, kad neaiškios, dviprasmiškos sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios ar parengusios šalies nenaudai. Ji taikoma, kai nepasiseka išaiškinti sutarties, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-403/2021, 29 punktas; 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022, 79 punktas). Kadangi tiek subjektyvusis, tiek objektyvusis sutarčių aiškinimo metodai leido atskleisti sutarties šalių valią dėl jų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, jų apimties, nagrinėjamu atveju remtis ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojama CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisykle nėra pagrindo.

Dėl šalių įsipareigojimų vykdymo tinkamumo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių

100. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovės priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo negalėjo būti patenkintas, kadangi pačios atsakovės netinkamas sutartinių įsipareigojimų (paruošti trasą (išvalyti nuo kelmų ir medžių), pateikti techninį darbo projektą, laiku pateikti medžiagas ir koordinuoti subrangovų darbus (dėl fizinio barjero statybų)) vykdymas lėmė sutarties termino praleidimą ir dėl to ieškovei apskaičiuotas netesybas, poreikį atsakovei pasitelkti trečiuosius asmenis darbams atlikti, iš kurių atsakovė kildina savo nuostolius. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutinka ir vertina, kad ji turi teisę į nuostolių atlyginimą. Atsakovė neneigia, kad trasos valymas, medžiagų tiekimas buvo jos pareiga, taip pat aplinkybės, jog lygiagrečiai ieškovės vykdomiems darbams objekte vyko ir fizinio barjero statybos, tačiau pažymi, kad visa tai nesutrukdė (negalėjo sutrukdyti) ieškovei vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o vėlavimas atlikti darbus iš esmės buvo nulemtas pačios ieškovės neveiklumo ir pasyvumo, nepakankamų pajėgumų turėjimo. Be to, nurodo, kad, remiantis sutartimi, techninio projekto dalies pateikimas buvo pakankamas ieškovei pagal sutartį darbams pradėti ir vykdyti.

101. Taigi nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad tarp šalių ginčas kilo dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumo ir to nulemto teisinių pasekmių – ieškovės civilinės atsakomybės – taikymo.

102. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties šaliai nevykdant ar netinkamai vykdant sutartį, atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jo kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Kilus sutarties šalių ginčui dėl atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, skolininkas turi teisę įrodinėti, kad kreditorius savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie sutarties neįvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo, nuostolių padidėjimo ar jų nesumažinimo, todėl skolininko atsakomybė atitinkamai turi būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-611/2018, 20 punktas, 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, 56, 58 punktai).

103. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246-6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015; 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-611/2023, 47 punktas).

104. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas). Šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012; 2020 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, 32 punktas).

105. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, jų vykdymo aplinkybes, daro išvadą, kad ginčo atveju būtent ieškovės sutartinių įsipareigojimų netinkamas vykdymas buvo esminė aplinkybė, nulėmusi atsakovės patirtus nuostolius: ieškovei praleidus sutarties įvykdymo terminą, atsakovė ne tik pagrįstai apskaičiavo ieškovei sutartyje įtvirtintas netesybas (delspinigius), tačiau ir ieškovės neatliktiems darbams pasitelkusi trečiuosius asmenis patyrė papildomas išlaidas. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.

- dėl techninio projekto (jo dalies) pateikimo, medžiagų tiekimo, trasos valymo ir fizinio barjero statybos įtakos ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymui

106. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovei sutarties pasirašymo metu (2022 m. balandžio 22 d.) nepateikus viso techninio darbo projekto sutartyje numatytas darbų įvykdymo terminas (2022 m. liepos 19 d.) ieškovei prasitęsė ir juolab jos nurodomu terminu – mažiausiai 2,5 mėn.

107. Darbų atlikimo terminas kasacinio teismo praktikoje laikomas viena iš esminių rangos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-219/2018). Nagrinėjamu atveju šalys sutarties 5.1 papunktyje numatė, kad subrangovas darbus pradeda ir vykdo laikydamasis darbų vykdymo grafiko. Paslaugas subrangovas pradeda teikti nuo sutarties įsigaliojimo. Sutartis įsigalioja generaliniam rangovui pateikus techninį darbo projektą arba jo dalį, kitą privalomą darbams pradėti dokumentaciją bei medžiagas <...> pagal priede Nr. 4 pateiktą generalinio rangovo teikiamų medžiagų sąrašą. Darbus, <...>, subrangovas turi įvykdyti ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 19 d. Generaliniam rangovui vėluojant pateikti techninį darbo projektą (ar jo dalį) ar medžiagas, sutarties terminas pratęsiamas darbo dienų skaičiui, kiek subrangovui trukdėsi darbų atlikimas dėl rangovo kaltės (sutarties 5.3 papunktis).

108. Teisėjų kolegija pažymi, kad lingvistinis ir sisteminis ginčo sutarties nuostatų aiškinimas, priešingai nei teigia ieškovė, nesudaro pagrindo vertinti, jog darbams pagal sutartį pradėti (sutarčiai įsigalioti) turėjo būti pateiktas visas techninis darbo projektas. Sutarties nuostatos aiškiai pagrindžia, kad sutarties įsigaliojimas, turintis reikšmės ir jos įvykdymo terminui, buvo siejamas su alternatyviomis sąlygomis, t. y. viso techninio projekto arba tik jo dalies, kitos privalomos darbams pradėti dokumentacijos pateikimu. Šiuo gi atveju byloje nėra ginčo, kad iki pasirašant sutartį (2022 m. kovo 16 d. ir 2022 m. balandžio 4 d.) ieškovei buvo pateikta grafiškai atvaizduota objekto trasa, kurioje planuojama įrengti vaizdo stebėjimo sistemą (tą patvirtina byloje esantis šalių susirašinėjimas), be to, 2022 m. balandžio 22 d. atsakovė elektroniniu laišku pateikė brėžinius dėl objekto trasos, kur nebuvo vykdoma fizinio barjero statyba. Ieškovė, įvertinusi jai pateiktus dokumentus, ne tik pasirašė sutartį, tačiau ir faktiškai ją pradėjo vykdyti, t. y. atliko dalį sutartyje sulygtų darbų. Šią aplinkybę (darbų pradėjimą ir dalies jų atlikimą) pagrindžia ir tai, kad ieškovė už 2022 m. gegužės, birželio, liepos mėn. atliktus darbus išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras.

109. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovei pakako iš atsakovės gautos informacijos darbams pradėti, o tai, įvertinus sutarties 5.1, 5.3 papunkčius, ir buvo esminis nuostatos dėl dokumentų pateikimo įtvirtinimo sutartyje tikslas. Aplinkybė, kad ieškovė kitą techninio projekto dalį gavo 2022 m. liepos 7 d. (brėžinius dėl objekto trasos dalies, kur buvo vykdoma fizinio barjero statyba), nepakeičia nustatyto ieškovės darbų pradėjimo fakto ir to, jog ieškovė laikė, jog ji jau sutarties pasirašymo metu iš atsakovės gautų dokumentų pagrindu galėjo atlikti darbus. Ieškovės teiginys, jog ji, turėdama iš karto visą techninį darbo projektą, būtų galėjusi tinkamai objekte susiplanuoti darbus, apsispręsti, kokie būdai yra reikalingi ir geriausi atlikti darbams, t. y. kur galima dirbti klotuvu, o kur tinkamesnės kitos priemonės – rankinis ar (ir) mechanizuotas kasimo būdas, prieštarauja kitam ieškovės teiginiui, kad sutartimi ji buvo prisiėmusi pareigą darbus atlikti išimtinai tik su klotuvu. Į šią aplinkybę, įrodančią ieškovės pozicijos nenuoseklumą ir prieštaringumą, pagrįstai dėmesį atkreipė ir pirmosios instancijos teismas.

110. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad dėl lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) ruože atliekamos fizinio barjero statybos ar dėl atitinkamoje trasos dalyje tam tikru metu buvusių kelmų, medžių ieškovė negalėjo vykdyti sutartimi prisiimtų darbų ir šios aplinkybės nulėmė nesavalaikį ieškovės įsipareigojimų vykdymą.

111. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad darbai objekte galėjo būti atliekami etapais (ruožais). Minėta, kad atsakovė 2022 m. balandžio 22 d. pateikė ieškovei brėžinius dėl objekto trasos, kur nebuvo vykdoma fizinio barjero statyba, todėl spręstina, jog ieškovė turėjo galimybę atlikti darbus toje objekto dalyje ir lygiagrečiai kito ruožo dalyje vykdomo fizinio barjero statyba tam nebuvo kliūtis. Kita vertus, ieškovės siekis pateisinti savo įsipareigojimų nevykdymą, remiantis fizinio barjero statybomis, apskritai nėra pagrįstas, kadangi ši aplinkybė ieškovei buvo žinoma jau sutarties sudarymo metu (atsakovė 2022 m. balandžio 22 d. 8.23 val. elektroniniu paštu nusiuntė ieškovei brėžinius dėl ruožo dalies, kurioje fizinio barjero statyba nebuvo vykdoma; ieškovė, pateikusi pastabas dėl sutarties, ją pasirašytą atsiuntė 2022 m. balandžio 22 d. 10.58 val.), todėl jos įtaką sutartinių įsipareigojimų vykdymui ieškovė turėjo įsivertinti pasirašydama sutartį. To nepadarius, ieškovės vėlesnis apeliavimas į tai, kad jai sutartinius įsipareigojimus vykdyti trukdė fizinio barjero statyba, be kita ko, nelaikytinas sąžiningu.

112. Paminėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neneigė, jog trasos valymas buvo jos sutartimi prisiimtas įsipareigojimas, ir kad tam tikru metu dėl pakilusio vandens ji nebuvo visiškai išvalyta. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta aplinkybė pati savaime nepateisina ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, kadangi byloje neįrodyta, kad būtent tai nulėmė ieškovės vėlavimą atlikti darbus, kaip ir tai, jog ieškovė apskritai negalėjo atlikti darbų toje trasos dalyje, kurioje nebuvo medžių, kelmų. Šalių susirašinėjimas pagrindžia, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškove, ir ieškovei nurodžius apie atitinkamoje trasos dalyje esančius medžius, nurodė, jog ieškovė gali atlikti darbus toje trasos dalyje, kurioje nėra medžių, vandens lygis nepakilęs. Tai, kad ieškovė darbus galėjo atlikti ir faktiškai dalį jų atliko, patvirtina ir jau anksčiau aptartos ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros.

113. Be to, teisėjų kolegija šioje nutartyje jau atmetė kaip nepagrįstą ieškovės poziciją, kad ji buvo įsipareigojusi atlikti darbus tik su klotuvu, o tai reiškia, jog netgi ieškovei susidūrus su kliūtimis, ji, siekdama įgyvendinti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, savo pasirinkimu turėjo imtis kitų įmanomų priemonių (būdų), kurių pagalba darbus galėtų atlikti tinkamai ir laiku, pavyzdžiui, juos atlikti rankiniu ir (ar) kitokiu mechanizuotu būdu (byloje nepaneigta aplinkybė, kad šiais būdais darbai objekte galėjo būti atlikti, tą patvirtina ir atsakovės pasitelktų trečiųjų asmenų darbų atlikimo būdai) (CK 6.645 straipsnio 3 dalis). O tai, kad ieškovė kitų būdų (priemonių) nenorėjo naudoti dėl jų ekonominio nenaudingumo (ieškovei dėl to pabrangtų sutarties vykdymas), neatleidžia ieškovės nuo sutartinių įsipareigojimų.

114. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė pretenzijas dėl neišvalytos trasos reiškė tik iki birželio mėn. (2022 m. birželio 16 d. ieškovės raštas Nr. 22/187), byloje nėra įrodymų, kad vėliau, taigi ir po 2022 m. liepos 7 d. (kai ieškovė gavo kitą techninio projekto dalį), egzistavo kokios nors pagrįstos priežastys, pateisinančios ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė, įsivertinusi savo realias galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, iki sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pabaigos (2022 m. liepos 19 d.) būtų siekusi su atsakove sudarytą sutartį pakeisti ar ją nutraukti (ieškovės pasiūlymas nutraukti sutartį atsakovei pateiktas tik 2022 m. rugpjūčio mėn.).

115. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent rangovui, kuris nukrypimą nuo sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminų grindžia užsakovo kalte, tenka pareiga įrodyti, koks konkrečiai nukrypimo nuo termino praleidimo laikotarpis (visas ar dalis jo) buvo nulemtas būtent užsakovo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020, 44 punktas; 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-916/2022, 46 punktas). Visgi šioje byloje ieškovė, teigdama, kad ji dėl anksčiau nurodytų aplinkybių (techninio darbo projekto nepateikimo, trasos neišvalymo, fizinio barjero statybos) negalėjo laiku atlikti sutartimi sulygtų darbų, be kito ko, neįrodė (iš esmės ir neįrodinėjo) ir to, kokį konkretų laiko tarpą, pasak ieškovės, kiekvienu atveju jai buvo trukdoma atlikti darbus ir kokiam terminui sutarties vykdymas, ieškovei dėl to nepatiriant neigiamų pasekmų, turėjo būti pratęsiamas, nors būtent jai teko tokių aplinkybių įrodinėjimo našta.

116. Jau minėta, kad ieškovė sutartyje numatytu terminu (nuo 2022 m. balandžio 22 d. (kada faktiškai buvo pasirašyta šalių sutartis) iki 2022 m. liepos 19 d. (kada darbai turėjo būti baigti) turėjo galimybę atitinkamuose ruožuose darbus atlikti, tą ir darė. Taigi darbus ji vykdė ir iki 2022 m. liepos 7 d. (kai gavo kitą techninio projekto dalį). Todėl ieškovės teiginys, kad sutarties įvykdymo terminas turėjo būti pratęsiamas mažiausiai 2,5 mėn., t. y. beveik tokios pačios trukmės, kokios buvo visas sutarties terminas (3 mėnesiai), nelaikytinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad net ir pridėjus papildomą 2,5 mėn. terminą, byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog ieškovė nebūtų pabaigusi darbų laiku, t. y. iki 2022 m. rugsėjo pabaigos, kadangi juos ji, pašalinusi trūkumus, galutinai pabaigė tik 2023 m. sausio mėn. pabaigoje (net nevertinant to, jog tik 2023 m. birželio mėn. atliko paskutinius – trasos sutvarkymo – darbus). Be to, svarbu pažymėti, kad ieškovė ir aptartu terminu atliko tik dalį pagal sutartį sulygtų darbų, kadangi kitiems ieškovės neatliktiems darbams atsakovė jau 2022 m. spalio–lapkričio mėn. pasitelkė trečiuosius asmenis. Ieškovė neįrodinėjo, kad ji net ir pratęsus sutarties terminą būtų buvusi pajėgi atlikti darbus visa apimtimi (CPK 178 straipsnis). Taigi, esant šioms aplinkybėms, ieškovės akcentuojamas sutarties pratęsimas (papildomas terminas) nekeistų fakto, kad ieškovė terminą sutarčiai įvykdyti bet kuriuo atveju praleido.

117. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis sutartimi, techninio projekto dalies pateikimas buvo pakankamas ieškovei darbams pagal sutartį pradėti (ieškovė tą ir padarė, o vėliau gavo ir kitą techninio projekto dalį; ieškovė neįrodė to, jog ir po to egzistavo aplinkybės, trukdžiusios jai vykdyti sutartinius įsipareigojimus), o tam tikru metu objekte vykę fizinio barjero įrengimo darbai, trasoje buvę medžiai, kelmai iš esmės netrukdė ieškovei atlikti darbų kitoje laisvoje trasos dalyje (ieškovė to neįrodė). Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovei turėjo būti pratęstas darbų atlikimo terminas, juolab kad ieškovė ir neįrodė, kokį konkretų terminą ji dėl nurodytų kliūčių darbų visiškai negalėjo atlikti. Nagrinėjamu atveju ieškovei praleidus terminą sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, yra pagrindas konstatuoti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus, ir spręsti dėl to kilusių teisinių pasekmių taikymo (CK 6.246 straipsnis).

118. Kadangi nekilo ginčas ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė vėlavo pateikti medžiagas ieškovei, jos į objektą buvo pristatytos 2022 m. gegužės 2 d. ir 2022 m. gegužės 10 d., taigi vėlavimas truko 21 dieną, remiantis sutarties 5.3 papunkčiu, tai sudaro pagrindą spręsti apie sutarties įvykdymo termino pratęsimą šiam laikui. Nors ši aplinkybė nepaneigia anksčiau konstatuoto fakto, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, tačiau į ją atsižvelgtina, vertinant atsakovės ieškovei apskaičiuotas netesybas (delspinigius).

- dėl netesybų (delspinigių) ir vienašalio įskaitymo pagrįstumo

119. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Taigi netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 28 punktas).

120. Nagrinėjamu atveju sutarties 13.1 papunkčiu šalys susitarė, kad ieškovė nustatytais suderintais terminais neįvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų, privalo sumokėti atsakovei 0,1 proc. sutarties kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną ir atlyginti atsakovei jos patirtus nuostolius, kiek jų nepadengia delspinigiai.

121. Byloje nėra ginčo dėl to, kad darbai sutartyje numatytu terminu (2022 m. liepos 19 d.) pabaigti nebuvo. Ieškovė pagrindinius rangos darbus (išskyrus tuos, kurie 2022 m. spalio–lapkričio mėn. atsakovės buvo perduoti jos pasitelktiems tretiesiems asmenims) pabaigė 2023 m. sausio mėn. pabaigoje (pašalinusi trūkumus), galutinai – 2023 m. birželio 1 d., sutvarkiusi trasą.

122. Atsakovė ieškovei už sutarties termino praleidimą nuo 2022 m. liepos 20 d. iki 2023 m. vasario 13 d. apskaičiavo 83 600 Eur (400 000 x 0,1 proc. / 100 proc. x 209 d.) dydžio delspinigius. Atsakovė dalį delspinigių – 55 221,61 Eur, 2023 m. vasario 10 d. pretenzija įskaitė į ieškovei mokėtiną už 2022 m. gruodžio mėn. atliktus darbus pagal sutartį sumą – 61 357,36 Eur (su PVM) (2023 m. sausio 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0008242).

123. Kadangi šioje nutartyje jau konstatuota, kad ieškovė praleido terminą sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, darytina išvada, jog atsakovė įgijo teisę į sutartyje numatytus delspinigius. Vertinant delspinigių dydį, pažymėtina, kad nors atsakovė iš viso apskaičiavo 83 600 Eur delspinigius, tačiau tik dalį jų – 55 221,61 Eur, įskaitė į ieškovei mokėtiną sumą. Todėl net ir turint omenyje, kad atsakovė 21 dieną vėlavo pateikti medžiagas (šios nutarties 118 punktas), ši aplinkybė neturi įtakos ginčo delspinigių sumai, kuri buvo atsakovės vienašališkai įskaityta, sudengiant priešpriešinius šalių reikalavimus, t. y. net ir sumažinus bendrą delspinigių sumą 21 dienai tenkančia delspinigių suma, delspinigių dydis būtų 75 200 Eur (400 000 x 0,1 proc. / 100 proc. x 188 d.) ir jis viršija atsakovės įskaičiuotą delspinigių sumą.

124. Be to, net ir imant maksimalų laikotarpį, kuomet, ieškovės teigimu, ji negalėjo atlikti darbų dėl atsakovės kaltės (nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. liepos 7 d. (šią dieną ieškovė gavo likusią techninio projekto dalį), t. y. 76 d., delspinigių dydis tokiu atveju vis tiek sudarytų 53 200 Eur (400 000 x 0,1 proc. / 100 proc. x 133 d.) ir būtų tik 2 021,61 Eur (55 221,61 Eur – 53 200 Eur) mažesnis nei atsakovės įskaityta suma. Tačiau šiame kontekste įvertinus tai, kad ieškovė nurodytą laikotarpį (nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. liepos 7 d.) vykdė tam tikrus darbus, nėra pagrindo, skaičiuojant delspinigius, remtis maksimaliu 76 dienų terminu. Kita vertus, tam, kad būtų galima apskaičiuoti minėtus 2 021,61 Eur delspinigius, ieškovė turėjo turėti galimybę aptariamu laikotarpiu (nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. liepos 7 d.) vykdyti darbus bent 5 dienas, o įvertinus byloje esančius įrodymus (išrašytas PVM sąskaitas faktūras) pagrįstai manytina, kad taip bet kuriuo atveju buvo.

125. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai nurodyto dydžio delspinigius (55 221,61 Eur) 2023 m. vasario 10 d. pretenzija įskaitė į ieškovei turimą priešpriešinį reikalavimą – dalį užmokesčio už ieškovės atliktus rangos darbus.

126. Remiantis CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovei neįrodinėjant kitų sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas atsakovės atliktą vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pripažinti neteisėtu (CK 6.134 straipsnis), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti aptariamą vienašalį įskaitymą negaliojančiu ir priteisti iš atsakovės 55 221,61 Eur skolą atmetė pagrįstai. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis).

- dėl atsakovės nuostolių ir jų dydžio

127. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jos išlaidas, atsakovės patirtas samdant trečiuosius asmenis. Ieškovės teigimu, dėl atsakovės pasamdytų subrangovų atliktų darbų šalys nesitarė, todėl ieškovė neturi atlyginti atsakovės su tuo susijusių nuostolių. Be to, laiko, kad į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai savaime neįrodo, jog atsakovė šias išlaidas patyrė dėl ieškovės neva neatliktų darbų. Teisėjų kolegija su tokia ieškovės pozicija nesutinka.

128. CK 6.658 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, jog jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, – atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita.

129. Minėta, kad ieškovė visų darbų sutartyje numatytu terminu (2022 m. liepos 19 d.) neatliko. Be to, netgi ir laikant, kad sutartyje sulygti darbai galėjo būti atlikti bent 2,5 mėn. vėliau (ieškovės nurodytas terminas dėl atsakovės vėlavimo pateikti medžiagas ir dokumentus), matyti, jog ir tuo metu (2022 m. rugsėjo mėn. pabaigoje) ieškovė visų darbų nebuvo atlikusi, o atliktų darbų vertė sudarė tik 141 125,52 Eur (apie trečdalį visų darbų). Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, jog ieškovė buvo pajėgi visus darbus atlikti pagal 2022 m. spalio 10 d. darbų vykdymo grafiką ir iki 2022 m. gruodžio mėn. vidurio. Pačios ieškovės 2022 m. gruodžio mėn. pažyma apie atliktų darbų vertę iki 2022 m. gruodžio 30 d. patvirtina, kad tuo metu ji buvo atlikusi darbų tik už 288 408,83 Eur, kai tuo tarpu bendra sutarties darbų kaina – 400 000 Eur (be PVM).

130. Remiantis tuo, kas išdėstyta, akivaizdu, kad ieškovė ne tik žymiai vėlavo atlikti sutartimi prisiimtus darbus, tačiau ir nebuvo pajėgi jų visų atlikti. Kadangi pati atsakovė turėjo sutartinių įsipareigojimų pagal generalinę sutartį su VSAT ir darbus (kurių daliai atlikti buvo pasamdyta ieškovė) turėjo atlikti jų sutartyje numatytu terminu (2023 m. sausio 31 d.), atsakovė, siekdama išvengti didesnių nuostolių atsiradimo, turėjo teisę ieškovės pagal sutartį neatliktiems darbams pasitelkti trečiuosius asmenis ir vėliau reikalauti iš ieškovės dėl to patirtų nuostolių atlyginimo.

131. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 38 punktas; 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022, 51 punktas).

132. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovės pasamdyti subrangovai atliko darbus, dėl kurių šalys nesitarė, kad į bylą pateikti įrodymai neįrodo, jog šiuos darbus turėjo atlikti ieškovė, tačiau šie ieškovės teiginiai, įvertinus jau anksčiau šioje nutartyje konstatuotas aplinkybes, laikytini deklaratyviais, todėl atmestini kaip nepagrįsti (CPK 185 straipsnis). Atsakovė, siekdama pagrįsti jos patirtų nuostolių faktą ir dydį, pateikė į bylą įrodymus – rašytines sutartis (su kai kuriais subrangovais), PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad atsakovė trečiuosius asmenis pasitelkė 2022 m. spalio–lapkričio mėn. (šalių sutarties vykdymo metu), darbų atlikimo vieta, darbų pobūdis iš esmės atitinka darbus dėl kurių atlikimo ginčo sutartimi susitarė ieškovė ir atsakovė. Jau minėta, kad šalys jų sudaryta sutartimi nesusitarė dėl to, jog darbai pagal sutartį gali būti atliekami tik su klotuvu. Todėl aplinkybė, kad tretieji asmenys ieškovės neatliktiems darbams naudojo kitus būdus (priemones), nėra pagrindas vertinti, jog objekte buvo atliekami kiti darbai negu šalys buvo sulygusios sutartimi, t. y. kad tretieji asmenys atliko darbus, kurių ieškovė nebūtų turėjusi atlikti pagal sutartį. Tretieji asmenys, būdami rangovais pagal jų su atsakove sudarytą sutartį, turėjo teisę patys nuspręsti dėl sutarties įvykdymo būdo (CK 6.645 straipsnio 3 dalis).

133. Ieškovė kvestionuoja atsakovės patirtų nuostolių dydį, nurodydama šiuos argumentus: 1) tarp UAB „Lampėdis“ ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė sutartis; nėra pagrindo teigti, kad UAB „Lampėdis“ išnuomoti darbuotojai, atlikdami vaizdo sistemos įrengimo darbus, vykdė tik ieškovei priskirtus darbus; 2) tarp atsakovės ir UAB „DA Kontaktas“ nebuvo sudaryta rašytinė sutartis; nėra aišku, kur ir kokie darbai buvo atlikti, kokie asmenys šiuos darbus priėmė; 3) nepagrįstai priteistos išlaidos už UAB „Evgusta“ darbuotojų apgyvendinimą, kadangi neįrodyta, kad darbuotojų apgyvendinimas buvo objektyviai būtinas; nepagrįstai priteistos išlaidos už medžiagų transportavimą, nors pagal sutarties 2.1 punktą medžiagų tiekimas buvo atsakovės pareiga; 4) atsakovė nepagrįstai sumokėjo UAB „Masterlita“ už šios darbus, nors prievolės to daryti neturėjo, dėl to ieškovė patyrė nuostolius.

134. Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai, sąskaitos išrašai), atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė už pasitelktų trečiųjų asmenų atliktus darbus patyrė šias išlaidas, kurias laiko savo nuostoliais dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo: 1) UAB „Lampėdis“ – 25 880 Eur be PVM; 2) UAB „Evgusta“ – 116 761,30 Eur be PVM; 3) UAB „DA Kontaktas“ – 12 521 Eur be PVM; 4) UAB ,,KRS” – 114 374,47 Eur be PVM; 5) UAB „Masterlita“ – 7 311,25 Eur be PVM; iš viso – 276 848,02 Eur be PVM.

135. Įvertinusi bendrą sutarties kainą (527 226,60 Eur), kurią sudaro ieškovės atliktų darbų vertė (250 378,58 Eur be PVM) ir tretiesiems asmenims sumokėta suma (276 848,02 Eur be PVM), šalių sulygtą sutarties kainą (400 000 Eur be PVM), atsakovė laiko, kad jos patirti nuostoliai yra 127 226,60 Eur be PVM (527 226,60 Eur – 400 000 Eur) arba 153 944,19 Eur su PVM. Atsižvelgdama į sutarties 13.1 punktą, atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 98 722,57 Eur nuostolių atlyginimą (153 944,19 Eur tretiesiems asmenims sumokėtos lėšos (įskaičius PVM)) – 55 221,61 Eur (įskaityta delspinigių suma)).

136. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės argumentus dėl atsakovės patirtų nuostolių ir jų dydžio, visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog įstatymas neįtvirtina privalomos rašytinės formos rangos sutarčiai sudaryti. Įrodinėti susiklosčiusius rangos teisinius santykius šalys gali visomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, nėra objektyvaus pagrindo spręsti, kad aplinkybė, jog tarp atsakovės ir UAB „Lampėdis“ bei UAB „DA Kontaktas“ nebuvo sudarytos rašytinės rangos sutartys, paneigia tai, kad šios subrangovės sutartinių santykių pagrindu su atsakove faktiškai atliko darbus, kuriuos sutartimi buvo prisiėmusi atlikti, tačiau neatliko, ieškovė. Byloje esantys įrodymai tokios išvados daryti neleidžia.

137. Iš atsakovės į bylą pateiktos 2022 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų priėmimo akto matyti, kad UAB „Lampėdis“ atliko vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo darbus ((duomenys neskelbtini)) už 31 680 Eur be PVM (su PVM – 38 332,80 Eur). Ieškovė teigia, kad vaizdo stebėjimo sistemos įrengimą sudaro ne tik kabelių klojimo darbai, tačiau ir kiti darbai, todėl atsakovė neturi teisės į visų patirtų išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pastebi, kad nors atsakovė ir pateikė į bylą minėtą sąskaitą faktūrą, atliktų darbų priėmimo aktą, sąskaitos išrašą apie atliktą mokėjimą, tačiau dar priešieškinyje paaiškino, jog ne visi darbai (ką iš esmės teigia ir pati ieškovė) patenka į ieškovės darbų apimtį, todėl šioje dalyje jos patirtų nuostolių suma sudaro 25 880,00 Eur be PVM, o ne 31 680 Eur be PVM. Atsižvelgiant į tai, kad ir ieškovė iš esmės neneigia to, jog kabelių klojimo darbai (kuriuos ieškovė turėjo atlikti) yra sudėtinė vaizdo sistemos įrengimo dalis, nustačius, kad atsakovė nereikalauja visų dėl to patirtų išlaidų atlyginimo, be kita ko, ieškovei nepateikus įrodymų, jog šie darbai galėjo būti atlikti mažesne kaina, ieškovės su tuo susiję argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės nuostoliai šioje dalyje yra įrodyti.

138. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės teiginiais, kad nėra aišku, kur ir kokius darbus atliko UAB „DA Kontaktas“. Į bylą pateikti darbų perdavimo–priėmimo aktai patvirtina, kad ši subrangovė objekte – (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 28 d. atliko tranšėjos kasimo darbus, darbų aktai pasirašyti tiek darbus priėmusio, tiek juos perdavusio subjekto, atsakovei dėl to 2022 m. spalio 21 d. ir 2022 m. spalio 28 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurias ji apmokėjo. Remiantis ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties 4.2 papunkčiu, matyti, kad tranšėjos kasimas pateko į ieškovės darbų apimtis, todėl, įvertinus darbų pobūdį, objektą, kuriame jie buvo atliekami, laikotarpį, kuriuo tas buvo daroma, atsakovė pagrįstai dėl to patirtas išlaidas, kurios laikytinos jos nuostoliais, prašė priteisti iš ieškovės.

139. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovės ir UAB „Evgusta“ 2022 m. spalio 4 d. buvo sudaryta statybos subrangos sutartis dėl komunikacijų tiesimo darbų objekte, sutarties priede Nr. 1 šalys numatė atliekamų darbų įkainius. Ši subrangovė atliko darbus už 163 140,25 Eur (iš to: 1 368,95 Eur su PVM (medžiagos)), tačiau atsakovė į prašomus iš ieškovės priteisti nuostolius įtraukė tik 116 761,30 Eur be PVM. Dėl to, kokie darbai pateko į ieškovės atliktinų darbų apimtis atsakovė paaiškino priešieškinyje.

140. Nors ieškovė kvestionuoja išlaidas už darbuotojų apgyvendinimą, medžiagų transportavimą, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių išlaidų būtinumu ir pagrįstumu. Atsakovė ir UAB „Evgusta“ sudaryta sutartimi susitarė tiek dėl atliktinų darbų pobūdžio, tiek dėl jų įkainių, į kuriuos pateko ir darbuotojų apgyvendinimas bei medžiagų transportavimas (sutarties 1.1, 2.1 papunkčiai, priedas Nr. 1). Pažymėtina tai, kad aplinkybė, jog ieškovė šiuos darbus galimai būtų galėjusi atlikti kitais būdais ar priemonėmis, pajėgumais (jeigu ji būtų juos atlikusi) nėra pagrindas spręsti, jog atsakovė dėl ieškovės neatliktų pagal sutartį darbų su kitais subrangovais turėjo susitarti būtent tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir šalys ginčo sutartimi. Įvertinus subrangovės buveinės adresą (Lazdijų r. sav.), atliktinų darbų vietą ((duomenys neskelbtini)) darbų pobūdį (komunikacijų tiesimas), pasirinktą jų atlikimo būdą, laikotarpį, per kurį šie darbai turėjo būti atlikti, jų skubumą (įvertinus ir generalinės sutarties terminą, kurio atsakovė buvo saistoma), nėra pagrindo teigti, kad darbuotojų apgyvendinimas darbų atlikimo metu nebuvo pagrįstas, nebūtinas ir dėl to ieškovė neturėtų atlyginti atsakovės patirtų išlaidų (CPK 185 straipsnis).

141. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškove, kad nebuvo pagrindo atsakovei priteisti išlaidų, patirtų už UAB „Evgusta“ naudotų medžiagų transportavimą. Pažymėtina tai, kad atsakovės ir subrangovės sudarytoje sutartyje šalys numatė, jog šios išlaidos patenka į darbų kainą (sutarties 2.1 papunktis, priedas Nr. 1), įgyvendindamos sutarčių laisvės principą, sutarties šalys dėl to sutartyje galėjo susitarti (CK 6.156 straipsnis). O aplinkybė, kad medžiagų tiekimas, remiantis ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartimi, buvo atsakovės atsakomybė, nepaneigia būtent atsakovės ir UAB „Evgusta“ sutartyje numatytų tarpusavio teisių ir pareigų, jų privalomumo, kaip ir papildomų atsakovės išlaidų, susijusių su medžiagų pristatymu į objektą (medžiagų kaina nėra įskaičiuojama). Minėta, kad atsakovė, siekdama, jog laiku būtų įvykdyti ieškovės pagal sutartį neatlikti darbai, neprivalėjo su trečiaisiais asmenimis sudaryti sutarties tapačiomis šalių sudarytai sutarčiai sąlygomis, juolab kad sutartys buvo sudaromos kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis.

142. Teisėjų kolegija ieškovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su apmokėjimu už darbus UAB „Masterlita“, atmeta kaip nepagrįstus. Nors ieškovė kvestionuoja tai, kad atsakovė neturėjo pagrindo tiesiogiai sumokėti UAB „Masterlita“ (kuri buvo ieškovės rangovė) už šios objekte atliktus darbus, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Masterlita“ PVM sąskaitą faktūrą išrašė atsakovei ir šią sąskaitą atsakovei 2022 m. gruodžio 7 d. elektroniniu laišku persiuntė pati ieškovė. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Masterlita“ atliko darbus, kuriuos pagal ginčo sutartį buvo įsipareigojusi atlikti ieškovė, ieškovės elgesį (sąskaitos persiuntimą atsakovei), tai, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų atsiskaičiusi su UAB „Masterlita“, ieškovės apeliavimas į tai, jog atsakovė be pagrindo apmokėjo UAB „Masterlita“ sąskaitą ir dėl to ji patyrė nuostolius, nelaikytinas ne tik pagrįstu, tačiau ir sąžiningu, o vertintinas tik kaip ieškovės užimta gynybinė pozicija, siekiant paneigti atsakovės patirtus nuostolius, jų dydį.

143. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad anksčiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog atsakovė ne tik patyrė aptartas išlaidas už trečiųjų asmenų atliktus darbus, tačiau ir atsakovės apskaičiuota nuostolių suma – 127 226,60 Eur be PVM, o, atlikus nuostolių ir netesybą įskaitymą – 72 004,99 Eur (127 226,60 Eur be PVM – 55 221,61 Eur (delspinigiai)), yra pagrįsto dydžio ir šioje dalyje nuostolių dalis pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo priteista atsakovei iš ieškovės.

144. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties uždarumo principas reiškia, jog sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-381/2024, 39 punktas). Todėl aplinkybė, kad atsakovė keitė tarp jos ir VSAT sudarytos generalinės sutarties sąlygas dėl kainos (ar kitų sąlygų) savaime neturi įtakos ieškovės ir atsakovės sudarytai sutarčiai, t. y. nereiškia, jog dėl to pakinta ar privalo pakisti ir šalių sudarytos sutarties nuostatos, įskaitant ir darbų kainą, juolab tai neturi įtakos atsakovės reikalavimui atlyginti jos patirtus nuostolius, kurie grindžiami ieškovės netinkamu įsipareigojimų pagal šalių sudarytą sutartį vykdymu. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad generalinės sutarties kaina nebuvo susieta su realiomis atsakovės išlaidomis vykdant šią sutartį.

145. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginiai, kad atsakovė nagrinėjamu atveju nepatyrė nuostolių, kylančių iš šalių sudarytos sutarties (ieškovei netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus), vien tik todėl, kad atsakovei generalinės sutarties vykdymas galimai buvo pelningas, atmestini kaip nepagrįsti ir nekeičiantys ginčo situacijos teisinio vertinimo.

- dėl nuostolių PVM forma atlyginimo

146. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės į nuostolius įskaičiuoto PVM. Kadangi atsakovė patyrė 127 226,60 Eur be PVM nuostolius, o nuostolius skaičiavo nuo sumos kartu su PVM – 153 944,19 Eur, šalys nesutaria dėl 26 717,59 Eur (153 944,19 Eur – 127 226,60 Eur) nuostolių PVM forma atlyginimo.

147. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į atsakovei atlygintinus nuostolius įtraukė PVM, neatsižvelgęs į tai, jog atsakovė yra PVM mokėtoja, įsigijusi, prekes, paslaugas ar darbus, todėl, remiantis PVMĮ 57 straipsniu, sumokėtą PVM ji įtrauks į PVM atskaitą, t. y. sumokėta PVM suma sumažins mokėtiną į valstybės biudžetą PVM arbą šią sumą susigrąžins iš biudžeto (PVMĮ 89 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija tokiai ieškovės pozicijai iš esmės pritaria.

148. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės atsiskaitymams su UAB „KRS“, UAB „Lampėdis“ ir UAB „Evgusta“ buvo taikomas atvirkštinis PVM apmokestinimas pagal PVMĮ 96 straipsnį. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju būtent atsakovei kilo prievolė sumokėti PVM į biudžetą, dėl to atsakovė pagrįstai PVM įtraukė į jos patirtus nuostolius. Visgi, teisėjų kolegija, įvertinusi šią konkrečią faktinę situaciją ir teisinį reglamentavimą ginčui aktualiais aspektais, nusprendžia, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada stokoja pagrįstumo.

149. Pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 28 dalį PVM atskaita – pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai pagal šio įstatymo nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma. PVM atskaita nėra besąlyginė, siekiantis pasinaudoti šia teise asmuo turi atitikti įstatyme nustatytas sąlygas.

150. Siekiant nustatyti, ar asmuo galės pasinaudoti PVM atskaita, reikia nustatyti, ar asmuo turi tokią teisę pagal įstatymą: ar jis yra PVM mokėtojas (paminėtina, kad pagal PVMĮ 57 straipsnį teisę į PVM atskaitą turi ne visi PVM mokėtojai, o tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais ją turi ir PVM mokėtojais neįregistruoti asmenys, be to, asmenys, turintys teisę į PVM atskaitą, gali šia teise nesinaudoti); ar įsigytos PVM apmokestintos prekės ir paslaugos panaudotos tokiai veiklai, kai leidžiama PVM atskaita (PVMĮ 58 straipsnis); ar asmuo laikėsi PVM sumų įtraukimo į PVM atskaitą reikalavimų, nustatytų PVMĮ 64 straipsnyje (tinkamai įforminta PVM sąskaita faktūra, įtraukimas į PVM deklaraciją ir kt.). Paminėtina ir tai, kad PVMĮ nustato PVM atskaitos tikslinimo institutą, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms (PVMĮ 65–70 straipsniai).

151. Nors byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovei kilo pareiga sumokėti į biudžetą PVM (PVMĮ 96 straipsnis), ką teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau šiuo atveju, nusprendžiant dėl nuostolių dydžio, byloje buvo svarbu įvertinti ne tik šį faktą, bet ir anksčiau nurodytas aplinkybes dėl PVM atskaitos, atsakovės galėjimo susigrąžinti sumokėtas PVM sumas iš valstybės biudžeto, kaip ir tai, ar tas faktiškai buvo padaryta. O šiuo atveju su tuo susijusios aplinkybės pirmosios instancijos teismo apskritai nebuvo nustatinėjamos ir vertinamos, skundžiamame sprendime dėl to nepasisakyta, nors jos buvo svarbios, nusprendžiant dėl realiai atsakovės patirtų nuostolių dydžio, tuo pačiu nesudarant ir prielaidų atsakovei nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita.

152. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas ir ši bylos dalis – dėl 26 717,59 Eur dydžio nuostolių PVM forma atlyginimo – perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų

153. Ieškovė ieškiniu prašė atsakovės atliktą 55 221,61 Eur vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir priteisti iš atsakovės 83 697,15 Eur su PVM skolą, 3 771,11 Eur delspinigius, 10,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nusprendęs, kad vienašalis priešpriešinių reikalavimų įskaitymas yra pagrįstas, ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog vienašalis įskaitymas dėl 55 221,61 Eur yra teisėtas, ieškinį atmetė neįvertinęs to, kad ši suma neapima visos ieškovės ieškiniu reikalaujamos sumos (83 697,15 Eur), dėl to atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita.

154. CPK 265 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

155. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 83 697,15 Eur sumą grindė tuo, jog atsakovė nepagrįstai atliko vienašalį 55 221,61 Eur dydžio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, be to, pabaigus darbus, negrąžino sulaikytos 10 proc. sumos, atitinkamai – 6 135,74 Eur už gruodžio mėn. atliktus darbus ir 22 339,79 Eur pagal ankstesnes sąskaitas, iš viso – 28 475,33 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad atsakovės atliktas vienašalis įskaitymas dėl 55 221,61 Eur buvo pagrįstas, dėl to šios sumos nėra pagrindo ieškovei iš atsakovės priteisti, dėl kitų ieškinio reikalavimų – atsakovės sulaikytų 28 475,33 Eur priteisimo, be kita ko, ir ieškovės teisės į 3 771,11 Eur delspinigių bei 10,5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimą iš atsakovės, nepasisakė. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų ieškovės ieškinio reikalavimų ir tai sudaro pagrindą šiuos neišnagrinėtus ieškinio reikalavimus grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

Dėl teismo precedento taikymo

156. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė, nukrypdamas nuo suformuoto precedento Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2A-772-861/2022. Teisėjų kolegija su tuo neturi pagrindo sutikti.

157. Kasacinio teismo konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas).

158. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo civilinę bylą Nr. e2A-772-861/2022 laikytine precedentine. Nors ieškovės minimoje civilinėje byloje ir buvo sprendžiamas rangovės civilinės (sutartinės) atsakomybės klausimas, jai vėlavus atlikti sutartyje sulygtus darbus, ir kuri, siekdama paneigti savo atsakomybę, rėmėsi užsakovės kalte, jos sutartinių pareigų netinkamu vykdymu (darbų fronto neparengimu, nebendradarbiavimu, kt.), visgi šios aplinkybės savaime nelemia to, jog išnagrinėta civilinė byla yra precedentinė šiai bylai ir juolab kad šios bylos rezultatas turi būti analogiškas kaip ir aptariamoje byloje.

159. Tiek civilinėje byloje Nr. e2A-772-861/2022, tiek šioje byloje buvo vertinamos skirtingos sudarytos rangos sutartys, jose sutarties šalių sulygti įsipareigojimai, analizuojamos individualių aplinkybių nulemtos konkrečios faktinės situacijos (darbų nesavalaikis vykdymas ir to priežastys), tiriami ir vertinami būtent tam ginčui išspręsti aktualūs įrodymai. Vien tai, kad civilinėje byloje Nr. e2A-772-861/2022 ginčas kilo iš rangos teisinių santykių kaip ir šioje byloje, tai, jog buvo sprendžiamas sutartinės atsakomybės klausimas, nėra pagrindas toje byloje teismo, ištyrus ir įvertinus konkrečias bylos faktines aplinkybes ir įrodymus, padarytomis išvadomis remtis šioje byloje, kurioje buvo vertinami kiti, būtent tarp ginčo šalių susiklostę teisiniai santykiai, jų tarpusavio įsipareigojimų vykdymo aplinkybės.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

160. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, tik iš dalies tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad egzistuoja ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos ir būtent ji yra atsakinga už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą atsakovei, taigi ir dėl to kilusių nuostolių atlyginimo. Teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad nėra pagrindo atsakovės atlikto vienašalio įskaitymo dėl 55 221,61 Eur pripažinti negaliojančiu ir šioje dalyje tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo. Visgi, nuspręsdamas dėl tikrojo nuostolių dydžio, teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir neatskleidė ginčo esmės dėl reikalavimo atlyginti 26 717,59 Eur nuostolius PVM forma pagrįstumo, todėl sprendimas šioje dalyje naikinamas ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kita sprendimo dalis paliekama nepakeista. Kadangi teismas neišsprendė visų ieškovės ieškiniu pareikštų reikalavimų – dėl atsakovės sulaikytų 28 475,33 Eur, 3 771,11 Eur delspinigių bei 10,5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo ieškovei iš atsakovės, byla neišspręstų ieškinio reikalavimų dalyje grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

161. Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

162. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). Kadangi bylos dalis grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas. Šis klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus grąžintos bylos dalį, kompleksiškai įvertinus ieškinio bei priešieškinio patenkintas ir atmestas reikalavimų dalis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 2 dalimi, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimo dalį dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ reikalavimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „RYŠIŲ STATYBA“ atlyginti 26 717,59 Eur nuostolius (dėl priskaičiuoto PVM) panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti neišspręstą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RYŠIŲ STATYBA“ ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ATEA“ reikalavimą dėl 28 475,33 Eur skolos, 3 771,11 Eur delspinigių bei 10,5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo.

Teisėjos Giedrė ČėsnienėRasa GudžiūnienėAldona Tilindienė