- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-07
- Bylos Nr.
- e3K-3-80-611/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00836-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algis Norkūnas (pirm.), Andžej Maciejevski (pran.), Vincas Verseckas
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Rokiškio sūris“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei akcinei bendrovei „Rokiškio sūris“ ir atsakovės akcinės bendrovės „Rokiškio sūris“ priešieškinį E. K. dėl pieno pirkimo–pardavimo sutarties ir jos priedų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarties vykdymą bei pakeitimą, aiškinimo bei taikymo.Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 18 607,70 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Ieškovas nurodė, kad 2015 m. kovo 27 d. tarp jo ir atsakovės buvo sudaryta pieno pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovė – nupirkti natūralų žalią pieną Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovė netinkamai vykdė iš šios Sutarties kylančias prievoles, todėl susidarė skola. Ieškovo buhalterinės apskaitos duomenimis, nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio jis pardavė atsakovei 683 569,40 kg pieno pagal bazinius pieno rodiklius, tačiau atsakovė už nupirktą pieną atsiskaitė ne sutartyje nustatytomis kainomis. Išanalizavęs sąskaitas, ieškovas nustatė, kad atskirais laikotarpiais atsakovė vienašališku sprendimu sumažino sutartinę kainą, pakeitė kainos apskaičiavimo tvarką, numatydama išmokėti priedus. Per laikotarpį nuo 2015 m. liepos iki 2016 m. vasario mėnesio už nupirktą iš ieškovo pieną atsakovė sumokėjo 8791,15 Eur, įskaitant PVM, mažiau nei sutarties priede, t. y. Kainos suderinimo akte Nr. 2, nustatyta kaina. Nustatęs neatitikimus, ieškovas atsakovei pateikė reikalavimą, prašydamas sumokėti už minėtu laikotarpiu nupirktą pieną Sutartimi nustatytos kainos ir bendrovės faktiškai sumokėtos sumos skirtumą – 7265,41 Eur plius PVM. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo nuo sudarymo momento prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2015 m. kovo 27 d. pieno pirkimo–pardavimo sutartį ir jos priedus – Kainos suderinimo aktus Nr. l ir Nr. 2. Atsakovė nurodė, kad, 2015 metų kovo 27 d. jos darbuotojai nuvykus pas ieškovą pasirašyti sutarties, ieškovas atsisakė Sutartyje įrašyti, kokį pieno kiekį kas mėnesį jis parduos bendrovei iki 2016 metų sausio 31 d., ir Sutarties nepasirašė. Sutarties 22 straipsnyje yra nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja kalendorinius metus. Tačiau Sutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.306 straipsnio 4 daliai; 2015 metų birželio 25 d. Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nuostatoms, jog ūkio subjektai, parduodantys pieną, skirstomi į grupes pagal parduodamą natūralaus riebumo žalio pieno kiekį (kilogramais per vieną dieną), be to, turi būti sudaryta žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis; Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymui; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-604 patvirtintoms Pieno supirkimo taisyklių nuostatoms.