Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei G. D. (buvusi pavardė – Š.) dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių), netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „NEO Finance“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo. Jai apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos negarinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp ieškovės AB „NEO Finance“ ir atsakovės 2022-09-26 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 15 000 Eur vartojimo kreditas 110 mėn. terminui. Atsakovė gautą kreditą su 12 684,80 Eur palūkanomis (taikant 15 proc. metinę palūkanų normą) ir 1 633,40 Eur tarpininkavimo mokestį įsipareigojo grąžinti iki 2031-11-15. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl tarp šalių sudaryta sutartis 2024-03-26 buvo nutraukta. Po sutarties nutraukimo atsakovė ieškovei gauto kredito negrąžino bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų neatliko.

2024-02-15 atsakovei buvo išsiųstas Raginimas, kuriuo ieškovė pareikalavo nedelsiant padengti esamą 941,69 Eur įsiskolinimą, susidariusį laiško išsiuntimo dienai. 2024-03-20 Pranešimu dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo ieškovė paprašė atsakovės nedelsiant padengti esamą 1 212,71 Eur įsiskolinimą, susidariusį laiško parengimo dienai ir nurodė, kad nesumokėjus šio įsiskolinimo, vadovaujantis sudaryta vartojimo kredito sutartimi vartojimo kredito sutarties nutraukimas įsigalioja 2024-03-26. Duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą dienos būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsnis).

Dėl negrąžinto kredito dalies ir mokėjimo (pelno palūkanų).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 14 100,13 Eur negrąžinto kredito dalis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo dienos, taigi, teismas konstatuoja, kad ieškovė turi teisę į 812,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024-03-26), todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 812,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas yra pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl tarpininkavimo mokesčio.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 434,59 Eur tarpininkavimo mokestį.

Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad šia vartojimo kredito sutartimi numatyta 1 633,40 Eur tarpininkavimo mokesčio suma. Teismo vertinimu, ginčo šalių Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 1 633,40 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovei turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovės mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Vis dėlto, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas (Vartojimo kredito duomenų surinkimas, paraiškos nagrinėjimas, dokumentų parengimas, įforminimas ir pan.). Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3 punkte nurodyta tvarka, o konkretus Tarpininkavimo mokesčio dydis nurodomas Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose. Sutarties 8.6 punkte numatyta atsakovės prievolė mokėti tarpininkavimo mokestį ir tuo atveju, jei sutartis yra nutraukiama dėl jos nevykdymo (netinkamo vykdymo).

Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte tarpininkavimo mokesčio apibrėžimas vidutiniškai apdairiam, atidžiam ir rūpestingam vartotojui suprantamas kaip vartotojo mokėtina tam tikra pinigų suma už Sutarties sudarymą, priežiūrą, tačiau ne kaip paskolos davėjo pajamos. Taigi, ieškovės teiginys, kad tarpininkavimo mokestis yra ieškovės pajamos, prieštarauja šalių sudarytos Sutarties nuostatoms (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.193 straipsnio 1 dalis), o taip pat apeliacinės instancijos teismų formuojamai praktikai, jog tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2021-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2438-565/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021).

Pažymėtina, jog nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą, abi sutarties šalys yra atleidžiamos nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjas (ieškovė) išsaugo teisę reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nagrinėjamu atveju iki 2024-03-26 (Kauno apygardos teismo 2022-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-692-924/2022, 2022-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-134-921/2022, 2022-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-45-459/2022; Panevėžio apygardos teismo 2022-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-32-425/2022, 2022-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-31-252/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-29-856/2022, 2022-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022; Vilniaus apygardos teismo 2021-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021, 2021-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-517/2021, 2022-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-56-430/2022, Kauno apygardos teismo 2023-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-220-775/2023, Kauno apygardos teismo 2023-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-331-390/2023). Pažymėtina, kad nurodyta Sutarties 8.6 punkto nuostata, teismo vertinimu, įtvirtina aiškiai neproporcingą vartotojo civilinę atsakomybę sutarties nutraukimo atveju, nes atsakovė, būdama vartotoja, nepaisant sutarties nutraukimo, įsipareigoja sumokėti tą patį atlygį ieškovei, kurį ji turėtų mokėti, jeigu sutartis nebūtų nutraukta (Klaipėdos apygardos teismo 2022-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-917-513/2022). Taip pat akivaizdu, kad numatytos patirti išlaidos sutarčiai administruoti ir atsakovės mokumui įvertinti nėra pajamos, be to, ieškovė nedetalizavo kokius ji su Sutarties administravimu, tarpusavio skolinimo platformos administravimu, atsakovės mokumo įvertinimu susijusius nuostolius patiria nutraukus Sutartį.

Iki Sutarties nutraukimo (2024-03-26) tarpininkavimo mokestis pagal Sutarties mokėjimų grafiką ir ieškovės pateiktus duomenis nesumokėta tarpininkavimo mokesčio suma yra 66,49 Eur, o po sutarties nutraukimo likęs tarpininkavimo mokestis sudaro 1 566,91 Eur. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti tik 66,49 Eur iki sutarties nutraukimo, o tarpininkavimo mokesčio sumą dėl likusio 1 368,10 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto po Sutarties nutraukimo dienos (2024-03-26) iki Sutarties termino pabaigos (2031-11-15) tenkinti nėra pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl negautų pajamų (nuostolių)

Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 15 proc. (9 378,26 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024-03-26) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2031-11-15) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.

Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl sutartis buvo nutraukta. Faktas, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas (Kauno apygardos teismo 2020-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020). Būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga, o dėl pažeidimo ji šias pajamas prarado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-09 vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52; Kauno apygardos teismo 2021-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-26-413/2021).

Atsakovei taikytina civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), tai yra mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Todėl šiuo atveju yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 15 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024-03-26) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2031-11-15) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos vartojimo kredito likučio ir kurios bendrai, pasibaigus kredito sutarties terminui (2031-11-15), negali viršyti 9 378,26 Eur sumos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas).

Dėl delspinigių

Ieškovė prašo priteisti 38,36 Eur delspinigių.

CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės nevykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Vartojimo kredito sutarties 6.1 punkte numatyta, kad Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku, Bendrovė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovei priskaičiavo 38,36 Eur delspinigių, taikydama 0,05 procento netesybų dydį. Įvertinus tai, kad atsakovė nesilaikė sutarties sąlygų ir praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą bei vadovaujantis sutarties Bendrosios dalies 6.1. punktu, ieškovei iš atsakovės priteistina 38,36 Eur delspinigių.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024-07-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės sumokėtas už šį ieškinį žyminio mokesčio dydis sudaro 580 Eur, be to ji patyrė 200 Eur ieškinio parengimo išlaidų. Teismas tenkina 95 procentus ieškovės reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 741 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546:

- 15 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024-03-26) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2031-11-15) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos vartojimo kredito likučio ir kurios bendrai, pasibaigus kredito sutarties terminui (2031-11-15), negali viršyti 9 378,26 Eur sumos,

- 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 24 395,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024-07-04) iki teismo sprendimo įvykdymo,

- 741 Eur (bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.