- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-05
- Bylos Nr.
- e2A-32-425/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01500-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- AB „NEO Finance“
- Atsakovas
- J. M.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-7264-1151/2021 pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3 100,25 Eur negrąžintą kredito dalį; 311,73 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2021-06-01; 24 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 3 100,25 Eur vartojimo kreditą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2021-06-01 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023-11-24; 1 481,05 Eur tarpininkavimo mokestį; 13,48 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2021-01-25 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2021-06-01; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 310 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės J. M. 2018-11-17 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovei suteiktas 4 310,97 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 130,23 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 24 proc.) ir 736,67 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023-11-24. Atsakovė nevykdė įsipareigojimų. Ieškovė 2021-05-26 siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį (kredito sutarties nutraukimo diena – 2021-06-01).
3. Be to, atsakovė įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jai procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, o ieškovė pareikštame ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu už akių teismas ieškinį tenkino iš dalies, pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2018-11-17 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 5.4 papunktyje įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimas ir apskaičiavimas, taip pat vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies sąlygas (specialiųjų sąlygų 4 grafa), nustatančią sutarties tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („9,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos). Vartojimo kredito sutarties 5.3.1. p. Apskaičiuojamas vartojimo kredito sutarties 5.3.2. p. nustatyta tvarka“), ta apimtimi, kuria sutarties tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas; priteisė ieškovei iš atsakovės J. M. 3 100,25 Eur negrąžinto kredito dalį, 311,73 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2021-06-01, 63,78 Eur tarpininkavimo mokesčio, 13,48 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2021-01-25 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2021-06-01 ir 24 procentus negautų pajamų, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2021-06-01 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023-11-24 nuo pagal vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafike atitinkamą mėnesį mokėtinos vartojimo kredito likučio sumos, neviršijant 928,25 Eur; taip pat ieškovei iš atsakovės J. M. priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 3 489,24 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021-07-08 iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 219,45 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai, leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovė, sumokėjusi 24 eilines kredito įmokas, nuo 25 kredito įmokos kredito įmokų nebemokėjo. Tokia faktinė aplinkybė įgalina teismą konstatuoti, jog atsakovė pažeidė pagal Sutartį prisiimtų piniginių prievolių grąžinimo terminą, o ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę įvykdyti 3100,25 Eur piniginę prievolę yra pagrįstas. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovės 311,73 Eur pelno palūkanas; 13,48 Eur kompensacines palūkanas; nuostolius nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo bet ne ilgiau nei iki Sutarties pabaigos, kurių dydis neviršija 928,25 Eur; 5 proc. procesines palūkanas bei proporcingo dydžio bylinėjimosi išlaidas.
6. Vertindamas ieškovės reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kredito sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti 736,67 Eur tarpininkavimo mokesčio suma – aiški ir atsakovei turėjo būti suprantama, kad aptartą 736,67 Eur mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą. Tokio dydžio tarpininkavimo mokestis buvo imamas (skaičiuotinas) nurodant bendrą atsakovės mokėtiną vartojimo kredito sumą. Teismas sprendė, kad kredito sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis, lieka galioti nepaisant negaliojančiomis pripažintų kredito sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).
7. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nėra pagrindo priteisti didesnį tarpininkavimo mokestį, nei šalys susitarė Sutartyje, t. y. 736,67 Eur. Kaip matyti iš Sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.5 papunkčio, ieškovė, sudarydama Sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Be to, tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Vis dėl to, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad Sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 papunktyje pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu). Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Pastebėtina, jog aptarta pozicija dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo yra vyraujanti ir aukštesnės grandies teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-07-15 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1704-467/2021, nutarties 28–34 punktus; Vilniaus apygardos teismo 2021-04-27 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1101-866/2021, nutarties 55 punktą).
8. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas perskaičiavo priteistiną tarpininkavimo mokesčio dydį. Kadangi kredito suma atsakovei buvo pervesta 2018-11-24, o kreditas turėjo būti grąžintas iki 2023-11-24, tai reiškia, jog iš viso aiškiai sulygtas 736,67 Eur tarpininkavimo mokestis skaičiuotinas už laikotarpį nuo 2018-11-25 (kita diena po lėšų pervedimo atsakovei (CK 1.118 straipsnio 1 dalis)) iki 2023-11-24, kas aptariamu atveju sudaro 1 825 kalendorines dienas. Jau nustatyta, kad atsakovė piniginių prievolių nebevykdė nuo 2020-12-25, o Sutartis nutraukta 2021-06-01 (aptartas laikotarpis sudaro 158 kalendorines dienas). Tokios aplinkybės rodo, kad viena kalendorinė diena sudaro 0,4036 Eur tarpininkavimo mokesčio ((736,67 Eur)/(1 825 k.d.) = 0,403655 Eur/k. d.). Teismas sprendė, jog ieškovė turi teisę į 63,78 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą (0,403655 Eur/k. d. X 158 k. d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl tarpininkavimo mokesčio dydžio ir priteisti ieškovei 1481,05 Eur tarpininkavimo mokesčio bei atitinkamai perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9.1. Nurodo, kad remiantis Sutarties 1.29. punktu, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat, tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Apeliantė pabrėžia, kad šalys Sutartyje aiškiai apibrėžė tarpininkavimo mokesčio paskirtį bei šio mokesčio apskaičiavimo tvarką. Kredito davėjas iš anksto negali numatyti, kokius vartojimo kredito sutarties priežiūros veiksmus gali reikėti atlikti ateityje, kadangi sudarant sutartį iš anksto nėra aišku, ar kredito gavėjas tinkamai vykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ar įmokas atliks laiku, ar atliks įmokas nesilaikydamas grafiko, ar įmokas atliks dalimis per kelis kartus (pvz., kas dieną ar savaitę), ar jam reikės siųsti informacinius pranešimus dėl vėluojamų apmokėti įmokų, ar jam reikės siųsti VKĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatytus raginimo bei sutarties nutraukimo pranešimus ir pan.
9.2. Tarpininkavimo mokesčio suma yra padalinama kiekvienai mėnesinei įmokai visam sutarties laikotarpiui. Priteisiant tarpininkavimo mokestį tik iki sutarties nutraukimo, apeliantė neatgauna net savo jau patirtų išlaidų, susijusių su teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu ir kita. Papildomai pažymėtina, kad sutarties priežiūra, įmokų surinkimas ir paskirstymas plačiąja prasme nesibaigia nutraukus sutartį ir teismui priėmus sprendimą. Skolininkui nesumokėjus skolos bylos nagrinėjimo teisme stadijoje arba per sprendimo įsiteisėjimo terminą, kreditorius privalo kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Priverstinio skolos išieškojimo proceso trukmės bei iš antstolio gaunamų išskaitymų dydžio ir dažnumo neįmanoma numatyti iš anksto, todėl net ir šioje stadijoje vykdoma intensyvi sutarties priežiūra, įmokų surinkimas bei paskirstymas. Todėl kredito davėjas patiria kaštus ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir po sutarties nutraukimo ir net vykdymo procese.
9.3. Remiantis VKĮ 5 straipsniu, apeliantė atliko informavimo pareigą, kadangi atsakovė, per protingą terminą, pakankamą susipažinti su pateikiama informacija, iki vartojimo kredito sutarties sudarymo, galėjo susipažinti su siūlomomis vartojimo kredito sąlygomis, kad šis galėtų palyginti skirtingus konkurentų pasiūlymus ir pasirinkti jam priimtinas vartojimo kredito sutarties sąlygas. Informacija buvo pateikta vienodai matoma, pateikiama raštu patvarioje laikmenoje, nurodytos visos siūlomo vartojimo kredito pagrindinės ypatybės ir galimas konkretus poveikis kredito gavėjui.
9.4. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 9,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1. p.) ir kad apskaičiuojamas 5.3.2. p. nustatyta tvarka. Sutarties specialiosiose sąlygose taip pat yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio su nuolaida tvirta suma yra 736,67 Eur, kuri yra įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą bei atsakovei buvo suprantama, kad jis šią sumą turės grąžinti. Kredito gavėjas, sudarydamas sutartį, žinojo tarpininkavimo mokesčio tvirtą sumą su nuolaida, kurią jis bet kuriuo atveju turės sumokėti. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta konkreti tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma (736,67 Eur) sudarant vartojimo kredito sutartį buvo įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą, kuri neviršijo bendros vartojimo kredito sumos bei buvo išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai kredito gavėjo patogumui. Vien tas faktas, jog kredito gavėjas šios sumos nepadengė sudarant vartojimo kredito sutartį ar kartu su pirma įmoka, o konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, kaip atlygis tarpusavio skolinimo platformos operatoriui už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas, buvo išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai kredito gavėjo patogumui, neturėtų būti pagrindas tarpininkavimo mokesčio tvirtą sumą, išdalintą dalimis kiekvienai mėnesinei įmokai, priteisti tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
9.5. Apeliantės vertinimu, tarpininkavimo mokesčio priteisimas tik iki Sutarties nutraukimo pažeidžia kreditoriaus teisėtus lūkesčius. Šiuo atveju šalys Sutarties 1.29. bei 5.3. punktuose aiškiai apibrėžė tarpininkavimo mokesčio paskirtį bei šio mokesčio apskaičiavimo tvarką. Taigi, šalys, 2018-11-17 sudarydamos vartojimo kredito sutartį, susitarė dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, o šio mokesčio dydis ir skaičiavimo tvarka nurodyta tarp šalių sudarytos Sutarties tiek bendrosiose, tiek ir specialiosiose sąlygose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, nutraukimu, skolos dydžiu, šią civilinę bylą nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose, vertina tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės prašyto priteisti tarpininkavimo mokesčio dydį nuo 1481,05 Eur iki 63,78 Eur.
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių 2018-11-17 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei suteiktas 4 310,97 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 130,23 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 24 proc.) ir 736,67 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023-11-24. Atsakovė nevykdė įsipareigojimų. Ieškovė 2021-05-26 siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį (kredito sutarties nutraukimo diena – 2021-06-01).
12. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jai sumažintas prašytas priteisti tarpininkavimo mokestis.
13. VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Ji apima visas išlaidas, taip pat ir palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie žinomi vartojimo kredito davėjui (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis). Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte, be kitų duomenų nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, o šis mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.
14. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą, tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: 1) vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas pradelstas (sutarties 5.3.1 papunktis); 2) 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka paskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur (5.3.2 papunktis). Sutarties 5.4 punkte įtvirtinta, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau negu 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nenaudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, bet skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu.
15. Pagal Sutarties 5.14 punktą, bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Jei kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus, t.y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau negu 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visą tolimesnį vartojimo kredito sutarties laikotarpį.
16. Skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1–5.3.2 nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis ir jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai; kad aptartos sąlygos neskaidrios, kadangi vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks konkretus mokestis bus taikomas. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų reiškia ne ką kitą, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, dėl ko buvo pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas dar ir į tai, kad specialiosiose sąlygose nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos bei taikytinas šio mokesčio procentas esant vėlavimui, su išdėstytu pirmosios instancijos teismo vertinimu visiškai sutinka ir plačiau dėl to nepasisako.
17. Nagrinėjamu atveju Sutartyje šalys susitarė, kad tarpininkavimo mokestis – 9,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos, o tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 736,67 Eur, kuri taip pat buvo įtraukta į atsakovės mokėtiną kasmėnesinę įmokos sumą.
18. Vertinant ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl gerokai didesnio tarpininkavimo mokesčio priteisimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad 736,67 Eur tarpininkavimo dydis aptartas kredito sutarties specialiose sąlygose, nereiškia, kad ieškovė, nutraukusi vartojimo kredito sutartį, turi teisę reikalauti tos tarpininkavimo mokesčio dalies, kurią būtų sumokėjusi atsakovė, tinkamai ir laiku vykdydama sutartinius įsipareigojimus.
19. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Nutraukus sutartį, kredito davėjas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (tiek tiesioginius, tiek negautas pajamas). Tarpininkavimo mokestis – tai kredito davėjo patiriamos išlaidos, susijusios su jo teikiamomis paslaugomis (teikiamų paslaugų komunikavimas, kliento mokumo vertinimas ir tikrinimas, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimas su klientu, vartojimo kredito sutarties parengimas ir kt.). Šis mokestis neskirtas kredito davėjo patirtiems nuostoliams kompensuoti, kai tų nuostolių atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ir jos nutraukimo. Dėl to tarpininkavimo mokestis skaičiuotinas už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad dėl to, jog kredito gavėjas netinkamai vykdė sutartį, ieškovės patirtus nuostolius (taip pat ir, nutraukus kredito sutartį, negautą tarpininkavimo mokestį) ieškovei kompensuoja kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalį, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant kredito davėjo teisę reikalauti negautų pajamų vartojimo kredito sutartį nutraukus iki joje nustatyto termino pabaigos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
20. Šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patirta administruojant atsakovės sutartį ir siekiant atgauti iš atsakovės skolą, t. y. kokia konkreti dalis tenka atsakovei išlaidų, kurių ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir atnaujindama, komunikuodama apie teikiamas paslaugas, vertindama atsakovės (klientės) mokumą ir tikrindama atsakovės duomenis mokamose duomenų bazėse, derindama vartojimo kredito sutarties sąlygas su atsakove (kliente), rengdama atsakovės vartojimo kredito sutartį. Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į tai, kad po bylos iškėlimo teisme, išlaidas kompensuoja teismo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Be to, vykdymo procese patiriamos išlaidos išieškomos taip pat CPK nustatyta tvarka. Dėl to, ieškovei priteisus visą tarpininkavimo mokestį, skaičiuojamą taip pat ir po sutarties nutraukimo, bei bylinėjimosi išlaidas ir dar vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, su skolos atgavimu susiję nuostoliai būtų trigubi, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
21. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad pagal Kredito sutartį paskolos suma atsakovei buvo pervesta 2018-11-24, o kreditas turėjo būti grąžintas iki 2023-11-24, tai reiškia, jog iš viso aiškiai sulygtas 736,67 Eur tarpininkavimo mokestis skaičiuotinas už laikotarpį nuo 2018-11-25 (kita diena po lėšų pervedimo atsakovei (CK 1.118 straipsnio 1 dalis) iki 2023-11-24, kas aptariamu atveju sudaro 1 825 kalendorines dienas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė piniginių prievolių nebevykdė nuo 2020-12-25, o Sutartis nutraukta 2021-06-01 (aptartas laikotarpis sudaro 158 kalendorines dienas), pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog viena kalendorinė diena sudaro 0,4036 Eur tarpininkavimo mokesčio ((736,67 Eur)/(1 825 k.d.) = 0,403655 Eur/k. d.), dėl ko ieškovei priteistino tarpininkavimo mokesčio suma yra 63,78 Eur (0,403655 Eur/k. d. X 158 k. d.).
22. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą už akių, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio dydžio pakeitimo nėra tenkinamas, nėra pagrindo vertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, todėl pagrįstai proporcingai sumažino apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.