Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1704-467/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-15
Bylos Nr.: e2A-1704-467/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05861-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
Ieškovas: AB NEO Finance
Atsakovas: M. R.

Kategorijos

2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1704-467/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05861-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.; 2.6.29.3.; 3.3.1.18.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) NEO Finance apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB NEO Finance ieškinį atsakovei M. R. dėl skolos, palūkanų ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB NEO Finance kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. R. ir prašė priteisti iš atsakovės 4 882,06 EUR negrąžinto kredito, 255,88 EUR mokėjimo palūkanas, 17 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 882,06 EUR nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 11 d.), 370,45 EUR tarpininkavimo mokesčio, 0,32 EUR kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 16 d.), 17 proc. kompensacinių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 882,06 EUR nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 324,00 EUR bylinėjimosi išlaidas (124,00 EUR žyminį mokestį ir 200 EUR už advokato teisinę pagalbą).

2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gruodžio 10 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė atsakovei suteikė 5 231,77 EUR dydžio kreditą 84 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 3 749,51 EUR palūkanas (metinių palūkanų norma 17 procentų), 422,11 EUR tarpininkavimo mokestį, mokant periodinėmis įmokomis, iki 2026 m. gruodžio 11 d. Atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl 2021 m. vasario 10 d. pranešimu ieškovė nuo 2021 m. vasario 16 d. nutraukė sutartį su atsakove.

3. Atsakovė M. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 4 882,06 EUR negrąžinto kredito, 255,88 EUR mokėjimo palūkanas, 0,32 EUR kompensacines palūkanas, penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 5 138,26 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, 17 procentų negautų pajamų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos 4 882,06 EUR nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 11 d.) ir neviršijant 3 493,63 EUR sumos, bei 302,55 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei 4 882,06 EUR negrąžinto kredito ir 255,88 EUR iki sutarties nutraukimo paskaičiuotų mokėjimo palūkanų, sprendė, jog yra pagrindas šias sumas priteisti.

6. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovė už sutartą mokestį (mokėjimo palūkanas) paskolino atsakovei pinigus ir dėl jos neteisėtų veiksmų vienašališkai nutraukė sutartį, tačiau iki šiol nėra atgavusi nei dalies paskolintų pinigų (4 882,06 EUR), nei sutartų mokėjimo palūkanų (metinė palūkanų norma 17 proc.), todėl tai sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas. Atsakovės neteisėtas neveikimas (sutartinių prievolių nevykdymas) yra priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės nuostoliais (negautomis pajamomis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovei taikė sutartinę atsakomybę ir iš jos priteisė ieškovei 17 proc. negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 882,06 EUR nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 11 d.) ir neviršijant 3 493,63 EUR (3 749,51 EUR (suma, kurią ieškovė tikėjosi gauti) ir 255,88 EUR (ieškovei jau priteista suma)) sumos.

7. Vertinant ieškovės reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vartojimo kredito sutarčių bendrosios dalies sąlygos, apibrėžiančios kintantį tarpininkavimo mokestį (sutarties 5.3.2 punktas) yra klaidinančios, kadangi tarpininkavimo mokestis be nuolaidos apskaičiuojamas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, kurių dydis nėra žinomas sudarant vartojimo kredito sutartį, nes nežinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, nėra aiškus tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydis vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad sutarties tarpininkavimo mokestis, kuriam buvo taikoma 100 proc. nuolaida pagal sutartį, kvalifikuotinas, kaip netesybos, taikomos atsakovei už sutartinių prievolių neįvykdymą, todėl ieškovės reikalavimą dėl 370,45 EUR tarpininkavimo mokesčio atmetė.

8. Konstatavęs, kad atsakovė pažeidė prievolę tinkamai su ieškove atsiskaityti, priteisė ieškovei 0,32 EUR kompensacines palūkanas, kadangi jų dydis ir skaičiavimo tvarka atitiko Vartojimo kredito įstatyme mustatytus dydžius (ribojimus). Kartu nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl priteisimo iš atsakovės 17 proc. kompensacinių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 882,06 EUR nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ženkliai viršija Vartojimo kredito įstatymu nustatytus ribojimus, be to, teisėtas ieškovės lūkestis apima tik tas negautas pajamas (nuostolius), kuriuos ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, t. y. 17 proc. negautos pajamos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 882,06 EUR skaičiuotinos nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir neviršijant 3 493,63 EUR sumos. Minėtos negautos pajamos ieškovei jau buvo priteistos, todėl ieškovės reikalavimą dėl 17 proc. kompensacinių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 882,06 EUR nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo iš atsakovės atmetė.

9. Konstatavęs, kad ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies, teismas jos naudai priteisė 302,55 EUR bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10. Ieškovė AB NEO Finance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą: dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, ir priteisti apeliantei iš atsakovės 17 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 882,06 EUR nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2026 m. gruodžio 11 d.; dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantei iš atsakovės 370,45 EUR tarpininkavimo mokesčio; dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės 324 EUR bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Apeliantė nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat teismas visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.

12. Atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik dešimt pilnų įmokų pagal galiojusį sutarties grafiką ir negrąžinta kredito dalis tik iš dalies sumažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nuo paskutinės įmokos sumokėjimo dienos nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovė toliau nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, jog, atsakovei neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 17 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 882,06 EUR nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.

13. Apeliantė nurodo, kad tiek tarpininkavimo mokestis su nuolaida, tiek ir tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis, paskaičiuota pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą, savo esme nėra mokestis už vėlavimą atlikti mėnesines įmokas. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra mokamas nepriklausomai nuo to, ar atsakovė įsipareigojimus pagal sutartį vykdys tinkamai, o tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies, paskaičiuotos pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą, paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą taikymas, todėl teismas vartojimo kredito gavėjui suteiktą tarpininkavimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai prilygino netesyboms. Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos (2 942,11 EUR), yra nurodyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida, kuri yra 2 520 EUR bei nurodyta tarpininkavimo mokesčio su nuolaida tvirta suma, kuri yra 422,11 EUR. Ieškinyje buvo prašoma priteisti tik likusią atsakovės neapmokėtą tarpininkavimo mokesčio sumą su nuolaida (370,45 EUR), o tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies apeliantė neskaičiavo ir nereikalavo priteisti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

16. Ieškovė, nesutikdama su sprendimo už akių dalimi, kuria netenkinti jos reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 882,06 EUR nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 11 d.), nepriteistos dalies tarpininkavimo mokesčio (iš viso prašoma priteisti 370,45 EUR tarpininkavimo mokestį) bei nepriteistos dalies bylinėjimosi išlaidų (iš viso prašoma priteisti 324 EUR bylinėjimosi išlaidų), sumokėtų pirmosios instancijos teisme, apeliaciniu skundu šiose dalyse prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje ieškovės reikalavimai nebuvo patenkinti, tuo tarpu kitoje dalyje (neapskųstoje) pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 320 straipsnis).

17. Byloje nustatyta, kad šalys 2019 m. gruodžio 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 5 231,77 EUR dydžio kreditą 84 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 3 749,51 EUR palūkanas (metinių palūkanų norma 17 procentų) ir 422,11 EUR tarpininkavimo mokestį, mokant periodinėmis įmokomis iki 2026 m. gruodžio 11 d. Tačiau atsakovė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų, todėl ieškovė 2021 m. vasario 10 d. pranešimu nutraukė kredito sutartį nuo 2021 m. vasario 16 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą dienos būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 12, 178 straipsniai).

18. Ieškovė vienu iš reikalavimų prašė priteisti iš atsakovės 17 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 882,06 EUR) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 11 d.). Spręsdamas dėl šio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformuluotais išaiškinimais ir ieškovės negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 11 d.), skaičiavo ne pagal negrąžinto kredito sumą – 4 882,06 EUR, kaip prašė ieškovė, o pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką, jeigu prievolės pagal sutartį būtų buvusios vykdomos tinkamai. Ieškovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo skaičiavimu, iš esmės nurodo, kad teismas, skaičiuodamas ieškovės negautas pajamas, nepagrįstai pasirinko vienintelį kriterijų – mokėjimo grafiką.

19. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; kt.). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika.

21. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovės padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

22. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys kredito sutartyje sulygo dėl atsakovės ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 17 procentų), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2026 m. gruodžio 11 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas negautų pajamų (nuostolių) dydį, tinkamai pritaikė teisės normas, aktualią teismų formuojamą praktiką ir darė pagrįstas bei teisėtas išvadas nagrinėjamu klausimu. Ieškovės argumentai dėl negautų pajamų skaičiavimo, atsižvelgiant į negrąžinto kredito sumą – 4 882,06 EUR, o ne sutartą mokėjimo grafiką, atmestini, kaip nepagrįsti.

23. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o, pasibaigus sutarties terminui, neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Tokius teiginius patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo formuojama horizontali teismų praktika (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1100-392/2021; 2021 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1101-886/2021; 2021 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1026-852/2021; 2021 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-289-603/2021), kurioje jau ne kartą yra pasisakyta dėl ieškovės (apeliantės) dėstomų apeliacinio skundo argumentų.

24. Šiuo atveju sutiktina su apeliante, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą), tačiau šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo šios orientacinės negautų pajamų sumos. Vertinant ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu (17 procentai) nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (4 882,06 EUR), kaip prašo ieškovė, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Kaip jau minėta, vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį, atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas teigti, kad ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 11 d.), būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

25. Taigi, teisėjų kolegija pritaria tiek pirmosios instancijos teismo sprendimui priteisti ieškovei negautas pajamas, tiek ir teismo pasirinktam šių negautų pajamų apskaičiavimo būdui. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyti konkretūs negautas pajamas apibrėžiančių palūkanų skaičiavimo terminai, t. y. teismas tik nurodė, kad ieškovei priteisiama 17 procentų negautų pajamų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos 4 882,06 EUR nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 11 d.) ir neviršijant 3 493,63 EUR; taip pat netiksliai nurodyta negautų pajamų maksimali suma, todėl šioje dalyje teismo sprendimas tikslintinas.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei priteistinos negautos pajamos negali viršyti 3 493,63 EUR (3 749,51 EUR - 255,88 EUR) sumos, kadangi pagal sutartį ieškovė tikėjosi gauti iš viso 3 749,51 EUR mokėjimo palūkanų, iš kurių iki sutarties nutraukimo ieškovei buvo priteista 255,88 EUR. Šioje vietoje, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nustatant maksimalią ieškovei priteistinų negautų pajamų sumą, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog dalį mokėjimo palūkanų atsakovė jau yra sumokėjusi ieškovei iki sutarties nutraukimo. Pagal mokėjimo grafiką iki sutarties nutraukimo atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 1 004,55 EUR mokėjimo palūkanų (14 pilnų įmokų ir 5 dienos). Ieškovė ieškiniu iš atsakovės prašė priteisti tik 255,88 EUR mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, todėl laikytina, kad likusią dalį atsakovė yra sumokėjusi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuo sutarties nutraukimo, ieškovė galėjo tikėtis gauti ne daugiau nei 2 744,96 EUR (3 749,51 EUR – 1 004,55 EUR).

27. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinės instancijos teismo formuojamą horizontaliąją praktiką analogiškose bylose, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis turėtų būti patikslinta, nustatant, kad ieškovei priteistinos negautos pajamos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2026 m. gruodžio 11 d., skaičiuojant 17 procentų dydžio palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likutis: nuo 2021 m. vasario 16 d. – 4 767,19 EUR; 2021 m. kovo 11 d. – 4 727,81 EUR; 2021 m. balandžio 11 d. – 4 687,87 EUR; 2021 m. gegužės 11 d. – 4 647,37 EUR; 2021 m. birželio 11 d. – 4 606,29 EUR; 2021 m. liepos 11 d. – 4 564,63 EUR; 2021 m. rugpjūčio 11 d. – 4 522,38 EUR; 2021 m. rugsėjo 11 d. – 4 479,53 EUR; 2021 m. spalio 11 d. – 4 436,07 EUR; 2021 m. lapkričio 11 d. – 4 392 EUR; 2021 m. gruodžio 11 d. – 4 347,3 EUR; 2022 m. sausio 11 d. – 4 301,97 EUR; nuo 2022 m. vasario 11 d. – 4 256 EUR; 2022 m. kovo 11 d. – 4 209,38 EUR; 2022 m. balandžio 11 d. – 4 162,1 EUR; 2022 m. gegužės 11 d. – 4 114,15 EUR; 2022 m. birželio 11 d. – 4 065,52 EUR; 2022 m. liepos 11 d. – 4 016,2 EUR; 2022 m. rugpjūčio 11 d. – 3 966,18 EUR; 2022 m. rugsėjo 11 d. – 3 915,45 EUR; 2022 m. spalio 11 d. – 3 864 EUR; 2022 m. lapkričio 11 d. – 3 811,82 EUR; 2022 m. gruodžio 11 d. – 3 758,91 EUR; 2023 m. sausio 11 d. – 3 705,25 EUR; nuo 2023 m. vasario 11 d. – 3 650,83 EUR; 2023 m. kovo 11 d. – 3 595,63 EUR; 2023 m. balandžio 11 d. – 3 539,65 EUR; 2023 m. gegužės 11 d. – 3 482,88 EUR; 2023 m. birželio 11 d. – 3 425,31 EUR; 2023 m. liepos 11 d. – 3 366,92 EUR; 2023 m. rugpjūčio 11 d. – 3 307,7 EUR; 2023 m. rugsėjo 11 d. – 3 247,64 EUR; 2023 m. spalio 11 d. – 3 186,73 EUR; 2023 m. lapkričio 11 d. – 3 124,96 EUR; 2023 m. gruodžio 11 d. – 3 062,31EUR; 2024 m. sausio 11 d. – 2 998,78 EUR; nuo 2024 m. vasario 11 d. – 2 934,35 EUR; 2024 m. kovo 11 d. – 2 869 EUR; 2024 m. balandžio 11 d. – 2 802,73 EUR; 2024 m. gegužės 11 d. – 2 735,52 EUR; 2024 m. birželio 11 d. – 2 667,36 EUR; 2024 m. liepos 11 d. – 2 598,23 EUR; 2024 m. rugpjūčio 11 d. – 2 528,12 EUR; 2024 m. rugsėjo 11 d. – 2 457,02 EUR; 2024 m. spalio 11 d. –2 384,91 EUR; 2024 m. lapkričio 11 d. – 2 311,78 EUR; 2024 m. gruodžio 11 d. – 2 237,61 EUR; 2025 m. sausio 11 d. – 2 162,39 EUR; nuo 2025 m. vasario 11 d. – 2 086,11 EUR; 2025 m. kovo 11 d. –2 008,75 EUR; 2025 m. balandžio 11 d. – 1 930,29 EUR; 2025 m. gegužės 11 d. – 1 850,72 EUR; 2025 m. birželio 11 d. – 1 770,02 EUR; 2025 m. liepos 11 d. – 1 688,18 EUR; 2025 m. rugpjūčio 11 d. – 1 605,18 EUR; 2025 m. rugsėjo 11 d. – 1 521 EUR; 2025 m. spalio 11 d. – 1 435,63 EUR; 2025 m. lapkričio 11 d. – 1 349,05 EUR; 2025 m. gruodžio 11 d. – 1 261,25 EUR; 2026 m. sausio 11 d. – 1 172,2 EUR; nuo 2026 m. vasario 11 d. – 1 081,89 EUR; 2026 m. kovo 11 d. – 990,3 EUR; 2026 m. balandžio 11 d. – 897,41 EUR; 2026 m. gegužės 11 d. – 803,21EUR; 2026 m. birželio 11 d. – 707,67 EUR; 2026 m. liepos 11 d. – 610,78 EUR; 2026 m. rugpjūčio 11 d. – 512,52 EUR; 2026 m. rugsėjo 11 d. – 412,87 EUR; 2026 m. spalio 11 d. – 311,8 EUR; 2026 m. lapkričio 11 d. –209,3 EUR; 2026 m. gruodžio 11 d. –105,28 EUR, bet ne daugiau nei maksimali galima apskaičiuoti 2 744,96 EUR dydžio palūkanų suma.

28. Ieškovė taip pat prašė iš atsakovės priteisti 370,45 EUR tarpininkavimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių šio tarpininkavimo mokesčio nepriteisė. Apeliantės nuomone, šis apeliantės reikalavimas turėjo būti tenkinamas, kadangi ieškovė prašo priteisti tik tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dalį.

29. Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.

30. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju - 4,70 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas); 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė kaip 30 EUR (5.3.2 punktas). Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkto nuostatas, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant „sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas didesnės rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su didesnės rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11 punktu.

31. Taigi, ieškovė prašo priteisti tik tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dalį, todėl teisėjų kolegija nevertina sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies atitikimo teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamu atveju sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida - 422,11 EUR, todėl ši sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, yra aiški, apibrėžta, atsakovei turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti, grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovės mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė (apeliantė), sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas) ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas.

32. Vis dėl to, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

33. Vadovaujantis mokėjimo grafiku, iki sutarties nutraukimo atsakovės mokėtinas tarpininkavimo mokestis (apskaičiuotas su nuolaida) sudarė 71,18 EUR (14 įmokų ir 5 dienos). Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė yra pilnai sumokėjusi 10 įmokų pagal mokėjimo grafiką (iš jų 50,25 EUR tarpininkavimo mokesčio) todėl darytina išvada, kad atsakovė iki sutarties nutraukimo liko neapmokėjusi ieškovei 20,93 EUR tarpininkavimo mokesčio ir šis mokestis ieškovei pirmosios instancijos teismo nepriteistas nepagrįstai.

34. Nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos sprendimo už akių dalį, kuria buvo išspręstas tarpininkavimo mokesčio klausimas, ir priteisti ieškovei iš atsakovės iki sutarties nutraukimo likusią nesumokėtą tarpininkavimo mokesčio sumą - 20,93 EUR (71,18 EUR – 50,25 EUR). Pakeitus ieškovei priteistinų sumų dydį, koreguotina ir suma, nuo kurios skaičiuojamos procesinės 5 procentų palūkanos.

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1-4 dalys). Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies bei pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 324 EUR bylinėjimosi išlaidų, todėl patenkinus 93,65 procentų ieškovės reikalavimų, jai iš atsakovės priteistina iš viso 303,43 EUR bylinėjimosi išlaidų.

36. Patenkinus apeliantės apeliacinį skundą iš dalies, spręstina dėl apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliantė sumokėjo 15 EUR žyminio mokesčio ir patyrė 200 EUR teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 215 EUR (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą patenkinus 5,65 procentų, ieškovei iš atsakovės priteistina 12,15 EUR apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 882,06 EUR (keturis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 6 euro centus) negrąžinto kredito, 255,88 EUR (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 88 euro centus) mokėjimo palūkanų, 0,32 EUR (32 euro centus) kompensacinių palūkanų, 20,93 EUR (dvidešimt eurų 93 euro centus) tarpininkavimo mokesčio, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 5 159,19 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, 17 (septyniolika) procentų negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likutis: nuo 2021 m. vasario 16 d. – 4 767,19 EUR; 2021 m. kovo 11 d. – 4 727,81 EUR; 2021 m. balandžio 11 d. – 4 687,87 EUR; 2021 m. gegužės 11 d. – 4 647,37 EUR; 2021 m. birželio 11 d. – 4 606,29 EUR; 2021 m. liepos 11 d. – 4 564,63 EUR; 2021 m. rugpjūčio 11 d. – 4 522,38 EUR; 2021 m. rugsėjo 11 d. – 4 479,53 EUR; 2021 m. spalio 11 d. – 4 436,07 EUR; 2021 m. lapkričio 11 d. – 4 392 EUR; 2021 m. gruodžio 11 d. – 4 347,3 EUR; 2022 m. sausio 11 d. – 4 301,97 EUR; nuo 2022 m. vasario 11 d. – 4 256 EUR; 2022 m. kovo 11 d. – 4 209,38 EUR; 2022 m. balandžio 11 d. – 4 162,1 EUR; 2022 m. gegužės 11 d. – 4 114,15 EUR; 2022 m. birželio 11 d. – 4 065,52 EUR; 2022 m. liepos 11 d. – 4 016,2 EUR; 2022 m. rugpjūčio 11 d. – 3 966,18 EUR; 2022 m. rugsėjo 11 d. – 3 915,45 EUR; 2022 m. spalio 11 d. – 3 864 EUR; 2022 m. lapkričio 11 d. – 3 811,82 EUR; 2022 m. gruodžio 11 d. – 3 758,91 EUR; 2023 m. sausio 11 d. – 3 705,25 EUR; nuo 2023 m. vasario 11 d. – 3 650,83 EUR; 2023 m. kovo 11 d. – 3 595,63 EUR; 2023 m. balandžio 11 d. – 3 539,65 EUR; 2023 m. gegužės 11 d. – 3 482,88 EUR; 2023 m. birželio 11 d. – 3 425,31 EUR; 2023 m. liepos 11 d. – 3 366,92 EUR; 2023 m. rugpjūčio 11 d. – 3 307,7 EUR; 2023 m. rugsėjo 11 d. – 3 247,64 EUR; 2023 m. spalio 11 d. – 3 186,73 EUR; 2023 m. lapkričio 11 d. – 3 124,96 EUR; 2023 m. gruodžio 11 d. – 3 062,31 EUR; 2024 m. sausio 11 d. – 2 998,78 EUR; nuo 2024 m. vasario 11 d. – 2 934,35 EUR; 2024 m. kovo 11 d. – 2 869 EUR; 2024 m. balandžio 11 d. – 2 802,73 EUR; 2024 m. gegužės 11 d. – 2 735,52 EUR; 2024 m. birželio 11 d. – 2 667,36 EUR; 2024 m. liepos 11 d. – 2 598,23 EUR; 2024 m. rugpjūčio 11 d. – 2 528,12 EUR; 2024 m. rugsėjo 11 d. – 2 457,02 EUR; 2024 m. spalio 11 d. –2 384,91 EUR; 2024 m. lapkričio 11 d. – 2 311,78 EUR; 2024 m. gruodžio 11 d. – 2 237,61 EUR; 2025 m. sausio 11 d. – 2 162,39 EUR; nuo 2025 m. vasario 11 d. – 2 086,11 EUR; 2025 m. kovo 11 d. –2 008,75 EUR; 2025 m. balandžio 11 d. – 1 930,29 EUR; 2025 m. gegužės 11 d. – 1 850,72 EUR; 2025 m. birželio 11 d. – 1 770,02 EUR; 2025 m. liepos 11 d. – 1 688,18 EUR; 2025 m. rugpjūčio 11 d. – 1 605,18 EUR; 2025 m. rugsėjo 11 d. – 1 521 EUR; 2025 m. spalio 11 d. – 1 435,63 EUR; 2025 m. lapkričio 11 d. – 1 349,05 EUR; 2025 m. gruodžio 11 d. – 1 261,25 EUR; 2026 m. sausio 11 d. – 1 172,2 EUR; nuo 2026 m. vasario 11 d. – 1 081,89 EUR; 2026 m. kovo 11 d. – 990,3 EUR; 2026 m. balandžio 11 d. – 897,41 EUR; 2026 m. gegužės 11 d. – 803,21EUR; 2026 m. birželio 11 d. – 707,67 EUR; 2026 m. liepos 11 d. – 610,78 EUR; 2026 m. rugpjūčio 11 d. – 512,52 EUR; 2026 m. rugsėjo 11 d. – 412,87 EUR; 2026 m. spalio 11 d. – 311,8 EUR; 2026 m. lapkričio 11 d. –209,3 EUR; 2026 m. gruodžio 11 d. –105,28 EUR, bet ne daugiau nei maksimali 2 744,96 EUR dydžio palūkanų suma, bei 303,43 EUR (tris šimtus tris eurus 43 euro centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB NEO Finance (juridinio asmens kodas 303225546) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovės AB NEO Finance naudai iš atsakovės M. R. 12,15 EUR (dvylika eurų 15 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Visvaldas KazakiūnasDainius RinkevičiusAlma Urbanavičienė