Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – akcinė bendrovė ,,Swedbank“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas P. S. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. S. (toliau – ir atsakovas) dėl pažeistų teisių gynimo, prašydamas pripažinti ieškovui teisę įsirengti naujo buitinio vartotojo dujų sistemą adresu (duomenys neskelbtini), bei prisijungti prie akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Energijos skirstymo operatorius“ dujų skirstymo sistemos be atsakovo sutikimo, priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvienas po ½ dalį, valdo 0,0552 ha bendro ploto žemės sklypą, 282,06 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka: ieškovui skirtos naudotis patalpos yra antrame gyvenamojo namo aukšte (plane pažymėtos indeksais nuo 1-15 iki 1-25); atsakovui skirtos naudotis patalpos (plane pažymėtos indeksais nuo 1-1 iki 1-13) ir bendram naudojimuisi skirta patalpa 1-14 yra pirmame gyvenamojo namo aukšte. Naudojimosi tvarka žemės sklypu nėra nustatyta. Bendraturčių santykiai konfliktiški, ieškovas siekia maksimaliai išvengti bendro turto ir bendro naudojimosi su atsakovu.

3. Ieškovas pažymėjo, kad siekia įsivesti dujas į jo atskiram naudojimuisi skirtas gyvenamojo namo patalpas. Ieškovas yra sudaręs su AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) Naujo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie operatoriaus dujų sistemos paslaugos sutartį (toliau – Sutartis). (duomenys neskelbtini) ESO išdavė Prisijungimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu buvo parengti dujotiekio (lauko) ir dujotiekio (vidaus) techniniai darbo projektai. Suprojektuotas mažo slėgio (P=0,023 bar) požeminis kiemo dujotiekis nuo spintos ties valdos riba iki gyvenamojo namo su uždarymo prietaisu ant sienos spintelėje bei vidaus dujotiekis. Abu projektai ESO yra suderinti, tačiau jų įgyvendinimui būtinas atsakovo sutikimas, kurio atsakovas neduoda. Ieškovas nurodė, kad pagal parengtus projektus ieškovo naudojamos gyvenamojo namo dalies patalpų prijungimui prie dujų sistemos yra suprojektuoti dujotiekio vamzdžiai per gyvenamojo namo pirmo aukšto fasado lauko sieną, su kuo atsakovas nesutinka, tačiau nenurodo nesutikimo argumentų. Gamtinių dujų įvedimo paslauga susideda iš kelių etapų, paraiška buvo pateikta, prijungimo paslaugos sutartis sudaryta ir prijungimo įmoka sumokėta dar 2016 metais. Sutartis su ESO buvo sudaryta ieškovo iniciatyva, kurią pasirašė ieškovas ir kurios pagrindu įrengta dujų apskaitos spinta. Atsakovas sumokėjo tik nustatytą prijungimo įmoką 710,94 Eur, nes tuo metu dar sutiko su dujų įvedimu į gyvenamąjį namą, žadėjo prisidėti, tačiau vėliau persigalvojo, šiame procese toliau nebedalyvavo, be kita ko, sutrukdė ir ieškovui įvesti dujas į gyvenamąjį namą. Atsakovo atsisakymas duoti ieškovui sutikimą įsirengti naujo buitinio vartotojo dujų sistemą ir prisijungti prie ESO dujų sistemos nėra nei protingai motyvuotas, nei pagrįstas faktais, specialistų išvadomis ar kitais patikimais duomenimis, todėl pripažintinas trukdymu ieškovui įgyvendinti savo kaip bendraturčio teises. Ieškovas pažymėjo, kad ieškovas nekilnojamuoju turtu naudojasi, gyvena su šeima, prižiūri, rūpinasi. Šiai dienai ieškovo naudojama gyvenamojo namo dalis (patalpos) yra šildoma granuliniu katilu, kuris kūrenamas anglimis. Ieškovas siekia įsivesti dujas, kad galėtų užsitikrinti savo gyvenamojo būsto šildymą, maisto bei vandens ruošimą dujomis, todėl ieškovui yra ypatingai aktualus operatyvus dujų įvedimo klausimo sprendimas, viskas jau seniai yra parengta ir darbai galėtų būti pradėti nedelsiant. Tokie ieškovo ketinimai neturi jokios neigiamos įtakos atsakovo teisėms ar interesams, kuris, be kita ko, savo nekilnojamąjį turtą yra apleidęs, neprižiūri, nesirūpina juo.

4. Ieškovas nurodė, kad, siekiant išnaudoti visas galimybes išspręsti ginčą be teismo, atsakovui buvo išsiųstas ieškovo atstovės pasiūlymas, kuriame, be kita ko, buvo pasiūlytas ir alternatyvus būdas, kuris užtikrintų konfliktuojantiems bendraturčiams visiškai atskiras vartotojų dujų sistemas, tik tokiu atveju atsakovui reikėtų sudaryti sutartį su ESO savo vardu ir perimti iš ieškovo ESO įrengtą skirstymo sistemą ties sklypo riba, kas būtų naudinga abiem bendraturčiams. Į šį pasiūlymą buvo gautas tik atsakovo pranešimas, kuriame nurodyta, kad atsakymą pateiks artimiausiu metu, užsiminta apie pasirengimą teisminiam procesui ir pasiūlyta truputį kantrybės. Atsakovo atsakymas negautas, nors pasiūlymą atsakovas patvirtino gavęs dar 2023 m. spalio 17 d. Šios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad atsakovas nesuinteresuotas bendradarbiauti, kooperuotis ir derinant abiejų bendraturčių interesus operatyviai spręsti ginčą dėl dujų įvedimo.

5. Atsakovas J. S. prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodė, kad neginčijo ir neginčija bei nekvestionuoja ieškovo, kaip ginčo gyvenamojo namo bendraturčio, teisės įsirengti naujo buitinio vartotojo dujų sistemą adresu (duomenys neskelbtini), bei prisijungti prie ESO dujų skirstymo sistemos. Atsakovas nesutinka su ieškovo vienašališkai, be atsakovo žinios ir sutikimo, su juo nederinus, pasirinktu tik ieškovui tinkamu, patogiu bei priimtinu tokios teisės įgyvendinimo būdu, t. y. pagal ieškovo kartu su ieškiniu pateiktus vartotojo (lauko bei vidaus) dujų sistemos įrengimo projektus.

6. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo ir atsakovo vardu sutartis su ESO dėl dujų apskaitos spintos įrengimo sudaryta dar 2016 m. birželio 3 d., o ieškovas vienašališkai kreipėsi į ESO dėl sąlygų išdavimo tik 2023 metų pradžioje. Atsakovo sutikimas ESO pateiktas nebuvo, taip ignoruojant bei pažeidžiant jo, kaip bendraturčio, teises bei teisėtus interesus. Ieškovas be atsakovo žinios, kreipėsi į rangovą A. J., buvo parengti techniniai projektai dėl dujų komunikacijų išdėstymo. Projektuose neteisingai (melagingai) nurodoma, kad trečiųjų juridinių ir fizinių asmenų teisės nepažeistos, nes šių projektų nei su atsakovu, nei su hipotekos kreditoriumi ieškovas nederino, apie jų rengimą atsakovo neinformavo. Techniniuose projektuose neteisingai ir nepagrįstai teigiama, kad namas yra dvibutis. Kadangi šie techniniai projektai parengti neteisėtai ir nepagrįstai, yra niekiniai, su ESO suderinti apgaule, todėl negali atsakovui sukelti jokių neigiamų teisių padarinių.

7. Atsakovo teigimu, ieškovo pateiktuose techniniuose sprendiniuose numatytas dujų į namą įvedimo būdas pažeidžia bei neproporcingai apsunkina atsakovo, kaip bendraturčio, teises ir teisėtus interesus. Dujų vamzdžio požeminė dalis yra numatyta po atsakovo faktiškai valdoma žemės sklypo dalimi, o antžeminės dalies įvadas – tiesiai ant atsakovo naudojamos namo fasado dalies tarp atsakovo naudojamų patalpų langų, kita projekte numatyta dujų vamzdžio dalis eina keliasdešimt metrų virš atsakovo naudojamos namo dalies per namo išorę išimtinai tik palei atsakovo faktiškai naudojamą žemės sklypo dalį. Taigi, ieškovas, prisidengdamas poreikiu prižiūrėti dujų infrastruktūrą, be jokių apribojimų turės galimybę naudotis žemės sklypo dalimi aplink visą namą, t. y. ir ta dalimi, kurią yra pats priskyręs naudotis atsakovui. Nors šiai dienai naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta, tačiau ieškovui įgyvendinus savo siekį dujas įsivesti pagal ieškovo pasirengtus techninius projektus, ateityje bus beveik neįmanoma šalims susitarti ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos taip, kad ieškovo ir atsakovo teisės būtų subalansuotos bei įgyvendinamos proporcingai, teisingai, sąžiningai bei protingai. Tokiu būdu yra užprogramuojamas dar vienas potencialus ginčas. Techniniuose sprendiniuose yra nurodyti reikalavimai dėl apsaugos zonų aplink numatytą dujų vamzdį, todėl atsakovui bus suvaržyta teisė valdyti ir naudoti jam bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, atsakovas nebegalės nieko statyti, koreguoti, pristatyti ir t. t., šiose zonose. Atsakovas negalės apsišiltinti jo valdomos namo išorinės fasado dalies, negalės pasistatyti nei pastogės, nei šiltnamio, nei kitos pastatui tarnaujančios infrastruktūros. Tokie techniniai projektai neužtikrina galimybės tuo pačiu ir atsakovui įsivesti dujas. Jam bus reikalingi nauji techniniai sprendiniai, juos reikės derinti su ieškovu ir bus vėl užprogramuotas potencialus ginčas ir papildomos didelės investicijos. Atsakovas siūlė ieškovui taikiai susitarti dėl abu bendraturčius tenkinančio dujų įvedimo būdo ir naudojimosi žemės sklypų tvarkos aptarimo, nes ieškovo pasirengti techniniai projektai akivaizdžiai pablogina atsakovo teises. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo techniniuose sprendiniuose numatyta patalpa dujų šildymui įrengti neatitinka katilinei keliamų reikalavimų, todėl kelia realų (įskaitant sprogimą) pavojų turtui bei žmonių sveikatai ir gyvybei. Ieškovas, siekdamas pagal projektinius sprendinius ir teisės aktų reikalavimus įrengti dujų katilinę projektiniuose sprendiniuose numatytoje patalpoje, turėtų ardyti išorinės pastato laikančiosios sienos konstrukciją (ją griauti ir plėsti lango angą), kas reiškia, kad turėtų būti keičiamas viso pastato projektas, atliekama bendro naudojimo patalpos rekonstrukcija. Išorinė pastato siena yra bendro naudojimo, todėl tokie projektiniai sprendiniai pažeidžia atsakovo teises bei teisėtus interesus.

8. Atsakovas pažymėjo, kad atsakovui atsakyti į ieškovo pasiūlymą ieškovas nustatė tik 3 dienų terminą, nors žino, jog atsakovo sveikatos būklė yra itin prasta, jis yra ligotas, nuolat gydosi, guli ligoninėje, yra nedarbingas ir turi ribotas mobilumo ir bendravimo galimybes. Ieškovas nesutiko su atsakovo prašymu suteikti daugiau laiko naujai pateiktam alternatyviam pasiūlymui, sudaryti galimybę susirasti teisininką, neatsakė į atsakovo pateiktą prašymą, jį ignoravo bei visai netrukus, paskubomis, neišnaudojęs taikaus susitarimo su atsakovu galimybės, pateikė ieškinį teismui. Iš ieškovo elgesio matyti, kad taikaus susitarimo pagal ieškovo pateiktą antrą pasiūlymą ieškovas realiai ir nesiekė. Atsakovas turėjo arba sutikti su labai nekonkrečiu apibendrintu pasiūlymu, arba jo atsisakyti. Jokios alternatyvos leidžiamos nebuvo.

9. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2016 m. birželio 3 d. sutartis su ESO sudaryta ir dujų apskaitos sistema (skaitiklis) su spintele įrengta atsakovo iniciatyva ir tik vieno atsakovo šeimos lėšomis. Visą 710,94 Eur sumą pagal sutartį už šią ESO paslaugą numatytas lėšas (už atšaką bei dujų spintos privedimą prie ginčo žemės sklypo ribos) apmokėjo atsakovas (atsakovo žmona). Nuo dujų spintos iki ieškovui ir atsakovui bendram naudojimui skirtos katilinės yra tik keli metrai ir dujos galėtų bei turėtų būti įvestos į bendro naudojimo patalpą, iš kurios tiek ieškovas, tiek atsakovas galėtų atstatyti atitinkamas atšakas (vamzdžiai ieškovo yra perpjauti) į jų naudojamas pastato dalis ir jas šildyti dujomis, dujas naudoti vandeniui šildyti ir t. t. Toks būdas būtų racionalus, logiškas ir proporcingas, mažiausiai varžantis tiek ieškovo, tiek atsakovo teises bei teisėtus interesus. Atitinkamai ir antras, nors labai abstraktus, tačiau ieškovo pasiūlytas būdas (jeigu atskira dujų spinta būtų statoma prie ieškovo faktiškai naudojamos žemės sklypo dalies, pvz. greta jo šiltnamio, ar pan.) yra iš esmės subalansuotas, pakankamai proporcingas ir pernelyg nevaržantis atsakovo teisių bei teisėtų interesų. Atsakovas pažymėjo, kad jis nuo pat pradžių iš esmės su ieškovo alternatyviu pasiūlymu sutiko, supranta, jog naujų projektinių sprendinių parengimą turėtų dengti bendrai su ieškovu, tačiau nesupranta, kodėl turėtų prisidėti prie dujotiekio bei jau ieškovo savo rizika, neinformavus atsakovo patirtų išlaidų kompensavimo. Atsakovas sutinka, kad dujotiekis būtų atvestas į bendrai ieškovui ir atsakovui priskirtą katilinę (patalpą 1-14), iš kurios abu bendraturčiai galėtų vidaus tinklais (ne per lauko sienas) šildyti kiekvienas savo naudojamas patalpas atskirais dujų katilais, nes toks būdas yra ne tik pigiausias, paprasčiausias, greičiausiai įgyvendinamas, tačiau ir priimtinas abiem šalims. Ieškovas, siekiantis visiškai atskiros sistemos, taip pat kaip ir atsakovas 2016 m., turi pats sumokėti atskiros dujų (apskaitos) spintos rinkos kainą.

10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB ,,Swedbank“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2253-1134/2024, ieškinį tenkino ir pripažino ieškovo teisę be atsakovo (bendraturčio) sutikimo įsirengti naujo buitinio vartotojo dujų sistemą adresu (duomenys neskelbtini), bei prisijungti prie AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ dujų skirstymo sistemos, priteisė ieškovui iš atsakovo 3 922 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 16,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

12. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvienas po ½ dalį, valdo 0,0552 ha bendro ploto žemės sklypą, 282,06 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodytam nekilnojamajam turtui įregistruota hipoteka, hipotekos kreditorius – AB „Swedbank“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-722-8191/2019 nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, pagal kurią ieškovui skirtos naudotis patalpos, plane pažymėtos indeksais nuo l-15 iki 1-25, o atsakovui skirtos naudotis patalpos, plane pažymėtos indeksais nuo l-1 iki l-13. Patalpa, plane pažymėta indeksu 1-14, ieškovui ir atsakovui skirta naudotis bendrai. Ieškovui skirtos naudotis patalpos yra antrame gyvenamojo namo aukšte. Atsakovui skirtos naudotis patalpos ir bendram naudojimuisi skirta patalpa l-14 yra pirmame gyvenamojo namo aukšte. Naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta.

13. Teismas nustatė, kad ieškovas siekia įsivesti dujas į jo atskiram naudojimuisi skirtas gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais nuo 1-15 iki l-25, esančias antrame gyvenamojo namo aukšte. 2016 m birželio 3 d. ieškovas yra sudaręs su AB „Energijos skirstymo operatorius“ Naujo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie operatoriaus dujų sistemos paslaugos Sutartį. (duomenys neskelbtini) ESO išdavė Prisijungimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu buvo parengti dujotiekio (lauko) ir dujotiekio (vidaus) techniniai darbo projektai. Suprojektuotas mažo slėgio požeminis kiemo dujotiekis nuo spintos ties valdos riba iki gyvenamojo namo su uždarymo prietaisu ant sienos spintelėje bei vidaus dujotiekis. Gamtinių dujų naudojimas numatytas ieškovo patalpų šildymui, karšto vandens ir maisto ruošimui. Abu projektai ESO yra suderinti, tačiau jų įgyvendinimui būtinas atsakovo sutikimas (Prisijungimo sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) 5.2. punktas), kurio atsakovas neduoda.

14. Teismas nustatė, kad 2023 m. rugpjūčio 23 d. atsakovui buvo išsiųstas ieškovo prašymas dėl sutikimo įsivesti dujas ir abu projektai. 2023 m. rugsėjo 28 d. gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad atsakovas prieštarauja ir nesutinka, jog ieškovas vykdytų dujotiekio vamzdžio tvirtinimo darbus prie jam priklausančių patalpų lauko sienos, taip pat visus kitus darbus, reikalingus dujotiekio pajungimui kartu valdomame žemes sklype, gyvenamajame name ir kituose sklype esančiuose statiniuose, derintų sąlygas su ESO dėl dujų tiekimo ir kt. 2023 m. spalio 13 d. atsakovui buvo išsiųstas ieškovo atstovės pasiūlymas, kuriame, be kita ko, buvo pasiūlytas ir alternatyvus būdas, kuris užtikrintų konfliktuojantiems bendraturčiams visiškai atskiras vartotojų dujų sistemas, tik tokiu atveju atsakovui reikėtų sudaryti sutartį su ESO savo vardu ir perimti iš ieškovo ESO įrengtą skirstymo sistemą ties sklypo riba. Į šį pasiūlymą buvo gautas atsakovo pranešimas, kuriame nurodyta, kad atsakymą pateiks artimiausiu metu.

15. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas neteisėtai bei nepagrįstai, pažeisdamas esmines atsakovo kaip bendraturčio teises, vienašališkai inicijavo bendraturčiams priklausančio nekilnojamojo turto (pastato) prijungimo prie ESO administruojamos dujų skirstymo sistemos lauko bei vidaus dujų techninio dujų sistemos projektų parengimą, kad prieš kreipiantis į ESO dėl dujų sistemos prijungimo sąlygų išdavimo, buvo reikalinga gauti bei ESO pateikti atsakovo, kaip gyvenamojo pastato ir žemės sklypo bendraturčio, sutikimą.

16. Teismas pažymėjo, jog ieškovo iniciatyva 2016 m. birželio 3 d. buvo sudaryta su ESO Naujo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie operatoriaus dujų sistemos paslaugos sutartis, kurią pasirašė ieškovas ir kurios pagrindu buvo įrengta dujų apskaitos spinta prie žemės sklypo ribos. Atsakovas 2016 m. liepos 13 d. sumokėjo tik nustatytą prijungimo įmoką (710,94 Eur), nes tuo metu dar sutiko su dujų įvedimu į gyvenamąjį namą, tačiau vėliau persigalvojo, šiame procese toliau nebedalyvavo, be kita ko, sutrukdė ieškovui įvesti dujas į gyvenamąjį namą. ESO įrengus dujų apskaitos spintą, 2017 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas kreipėsi į ESO dėl projektavimo sąlygų išdavimo. 2018 m. balandžio 24 d. ieškovas sudarė su ESO Dujotiekio įrengimo paslaugos sutartį požeminio dujotiekio suprojektavimui ir įrengimui žemės sklype pagal išduotas prisijungimo sąlygas bei pastato dujotiekio gyvenamajame name suprojektavimui ir įrengimui, o 2018 m. balandžio 25 d. ieškovas sudarė su UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. KA12418651, užsakė dujinį katilą ir darbus. Atsakovas jokių veiksmų, kad į gyvenamąjį namą būtų įvestos dujos (išskyrus prijungimo įmokos pavėluotą sumokėjimą) neatliko, taip pat nedavė sutikimo įvesti dujas ir ieškovui. Todėl 2019 m. balandžio 12 d. raštu ESO atsisakė suteikti ieškovui mažo slėgio lauko dalies ir vidaus dalies dujų sistemos įrengimo paslaugas ir informavo apie ieškovo sumokėtos įmokos pagal sutartį, atskaičius išlaidas, kurios buvo patirtos rengiant projektą, grąžinimą. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, pirmą kartą ieškovas kreipėsi į ESO dėl sąlygų išdavimo dar 2017 metais, tačiau būtent dėl atsakovo neveikimo ir sutikimo nedavimo, iki pat šios dienos į gyvenamąjį namą dujos nėra įvestos.

17. Teismas konstatavo, kad tiek ieškovo kreipimasis į ESO dėl sąlygų išdavimo, tiek ir projektų parengimas negali būti vertinamas atsakovo teisių ar CK 4.72, 4.75 straipsnių nuostatų pažeidimu. Priešingai, atsakovui buvo pateikti dokumentai, kad jis, kaip bendraturtis, galėtų tinkamai susipažinti su ieškovo planuojamais atlikti dujotiekio įvedimo į gyvenamojo namo dalį darbais ir pareikšti savo poziciją. Todėl šiuo atveju būtent atsakovas, eilę metų trukdantis ieškovui įsivesti dujas, pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo teisėmis.

18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gamtinių dujų įvedimo paslauga susideda iš kelių etapų bei į atsakovo nurodytą aplinkybę, kad dujų apskaitos sistema buvo įrengta šio iniciatyva ir tik vieno atsakovo šeimos lėšomis, sprendė, kad atsakovo sutikimas teikiant paraišką, tikėtina, buvo, o ta aplinkybė, kad atsakovas vėliau persigalvojo ir nusprendė nebedalyvauti procese, nei savo jėgomis, nei lėšomis, dėl ko ieškovas toliau veikė vienas ir ESO teikė tokius dokumentus, kokių buvo reikalaujama, neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas nieko nežinojo ir pan., nes, kaip patvirtina byloje esantys duomenys, su atsakovu visada buvo siekiama susitarti geranoriškai, o atsakovo sutikimas buvo/yra būtinas projektinių sprendinių įgyvendinimui, bet ne jų parengimui. Teismas vertino, kad, priešingai nei teigia atsakovas, jam buvo sudaryta galimybė susipažinti su parengtais ir suderintais projektiniais sprendiniais, kurie nepažeidžia atsakovo teisių, nelemia esminio atsakovo naudojimosi jo nuosavybe pablogėjimo ir niekaip nekeičia atsakovo gyvenimo bei veiklos sąlygų turte. Priešingų įrodymų į bylą nėra. (duomenys neskelbtini) ESO išduotų Prisijungimo sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) 5 dalies 5.2 punkte numatyta, kad jei projekto sprendiniai gali įtakoti ar įtakoja trečiųjų asmenų interesus, reikalinga gauti visus būtinus suinteresuotų asmenų sutikimus tokiems sprendiniams įgyvendinti. Taigi, pagal ESO išduotas prisijungimo sąlygas parengti projektai buvo pateikti atsakovui, kaip bendraturčiui, susipažinti, prašant sutikimo jų įgyvendinimui, atitinkamai, jokių atsakovo, kaip bendraturčio teisių pažeidimo nebuvo padaryta, nes projektų įgyvendinimo darbai nėra pradėti.

19. Teismas kritiškai vertino atsakovo teiginius, jog techniniuose sprendiniuose numatytas dujų į namą įvedimo būdas yra patogus ir naudingas išimtinai tik ieškovui, nepagrįstai ir neproporcingai suvaržant atsakovo nuosavybės teisę į bendrąja nuosavybe šalių valdomą turtą. Teismas pažymėjo, kad gyvenamasis namas yra dviejų aukštų. Atsakovo atskiram naudojimui paskirtos patalpos yra pirmame aukšte, o ieškovui paskirtos patalpos yra antrame aukšte, todėl, ieškovui projektuojant dujų įvadą į antrame gyvenamojo namo aukšte esančias patalpas nuo dujų apskaitos spintos, įrengtos ties sklypo riba ir įėjimu į atsakovo naudojamą žemės sklypo dalį (su kuo atsakovas sutiko), visais atvejais dujas teks vesti po atsakovo faktiškai valdoma žemės sklypo dalimi, kitų variantų nėra. Be to, gyvenamojo namo fasadas, kaip ir bet kuri kita bendra namo konstrukcija, nėra ir negali būti naudojamas tik atsakovo. Naudojimosi tvarka yra nustatyta konkrečiomis patalpomis, esančiomis gyvenamajame name, tuo tarpu gyvenamojo namo bendro naudojimo konstrukcijos yra naudojamos bendrai.

20. Pasisakydamas dėl atsakovo nurodomos projektinių sprendinių neigiamos įtakos būsimai žemės sklypo naudojimosi tvarkai, teismas nurodė, kad gyvenamasis namas yra dviejų aukštų, todėl, nustatant naudojimosi tvarką žemės sklypu bet kokiu atveju turės būti palikta galimybė bendraturčiams apeiti aplink visą namą jo priežiūrai, remontui ir pan. Todėl projektinių sprendinių įgyvendinimas neturės jokios neigiamos įtakos naudojimosi tvarkos nustatymui, nes bet kokiu atveju galimybė apeiti namą turės būti palikta, nepriklausomai nuo to, bus ar nebus įvestos dujos pagal projektinius sprendinius. Nors atsakovas akcentuoja, kad ieškovo naudojama žemės sklypo dalis yra didesnė, tačiau tokia yra žemės sklypo konfigūracija ir gyvenamojo namo išsidėstymas sklype. Be to, plotų skirtumai nustatant naudojimosi tvarką galėtų būti sprendžiami kompensavimo būdu ar pan.

21. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad įgyvendinus projektinis sprendinius, dėl dujų vamzdynui taikytinos apsaugos zonos atsakovas nebegalės nieko statyti, koreguoti, pristatyti, apšiltinti fasado, pasistatyti pastogės, šiltnamio ir pan. Teismas argumentavo, kad šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, jog reikiamos kvalifikacijos specialisto parengtų ir su ESO suderintų projektų sprendiniai būtų pripažinti netinkamais ar pažeidžiančiais atsakovo teises. Byloje nustatyta, jog toje žemės sklypo dalyje, kur atsakovas nurodo planuojantis papildomai statyti, yra vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas ir ryšių įvadas, kuriems taip pat yra taikomos apsaugos zonos. Taigi, atsakovo statybos planų įgyvendinimui 1 metro dujotiekio apsaugos zona (kuri patenka į jau vandentiekio įvadui, nuotekų išvadui ir ryšio tinklų įvadui taikomas apsaugos zonas) neturės papildomos neigiamos įtakos, o fasado apšiltinimas bus galimas, tik darbus reikės suderinti su ESO, dujotiekį atjungti ir patraukti, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog projektinių sprendinių įgyvendinimas jokių papildomų nepatogumų atsakovui nesukels.

22. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus, jog ieškovas nepateikė dokumentų, kad patalpa, kurioje pagal ieškovo pateiktus projektus turėtų būti katilinė, atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Teismas argumentavo, kad šiems teiginiams pagrįsti atsakovas rėmėsi teisės aktu, kuris nagrinėjamu atveju netaikytinas. 2016 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 249 patvirtintų Katilinių įrenginių įrengimo taisyklių 3 punkte yra numatyta, kad katilinės, kuriose įrengiami katilai, naudojantys dujinį kurą, kurių bent vieno galingumas yra ne didesnis kaip 400 kW, o bendras jų galingumas ne didesnis kaip 1,5 MW, projektuojamos vadovaujantis Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 „Dėl Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimais, kuriais ir buvo vadovautasi. Visi reikalavimai, tiek lauko, tiek ir vidaus dujotiekio įrengimui yra nurodyti Techniniuose darbo projektuose, kuriuos parengė reikiamą kvalifikaciją turintis specialistas, remdamasis dujotiekio projektavimui ir įrengimui taikytinais teisės aktais, kurie yra nurodyti pačiuose projektuose bei ESO išduotomis prisijungimo sąlygomis ir kurie yra suderinti su ESO. Preziumuojama, kad projektai atitinka nustatytus reikalavimus, įskaitant patalpą, kurioje suplanuotas dujinis katilas. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentai dėl jo turto saugumo nepagrįsti. Vartotojo dujų sistemos įrengimo projektus, vadovaudamasis teisės aktų keliamais reikalavimais, parengė atitinkamą kvalifikaciją turintis specialistas. Projektai buvo suderinti su ESO, darbus atliks taip pat tik reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai, o įrengus dujų sistemą, ją tikrins ir paleis taip pat ESO.

23. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad patalpa, kurioje bus dujinis katilas, nėra įrengta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kad ieškovas visų pirma turi įrengti katilinės patalpą, ją įregistruoti kaip katilinę VĮ Registrų centre ir tik tada prašyti atsakovo sutikimo. Teismas pritarė ieškovui, jog dujotiekio, įskaitant vidaus, įrengimui, ir yra prašomas atsakovo sutikimas, o pastato (jo patalpų) kadastrinių duomenų pasikeitimai galės būti fiksuojami tik po darbų atlikimo. Kitaip tariant, kol nėra atlikti dujotiekio įrengimo darbai, nėra pagrindo atlikinėti patalpų kadastrinių matavimų, kurie ir būtų pagrindas keisti duomenis registre.

24. Teismas pažymėjo, kad, nors atsakovas nurodo, jog nuo dujų spintos iki ieškovui ir atsakovui bendram naudojimui skirtos katilinės yra tik keli metrai ir dujos galėtų būti įvestos į bendro naudojimo patalpą, iš kurios abu bendraturčiai galėtų atstatyti atitinkamas atšakas į jų naudojamas pastato dalis, ir toks būdas būtų racionalus, logiškas ir proporcingas, tačiau atsakovas dar 2018-2019 m. sutrukdė dujų įvedimui, kai buvo planuojamas viso namo šildymas. Šalių santykiai itin konfliktiški, todėl, kaip nurodė ieškovas, jis siekia maksimaliai išvengti sąlyčio taškų su atsakovu ir jokio bendro dujotiekio su atsakovu neplanuoja. Nors atsakovas nurodo, kad jam yra tinkamas ir kitas būdas, jeigu atskira dujų spinta būtų statoma kitoje vietoje prie ieškovo naudojamos žemės sklypo dalies, tačiau tokiu atveju atsakovui tektų prisidėti prie naujo dujotiekio įrengimo bei projektavimo išlaidų, taip pat prie ieškovo jau patirtų išlaidų kompensavimo, su kuo atsakovas kategoriškai nesutiko.

25. Teismas konstatavo, kad pagrįstų argumentų ir įrodymų, kurie galėtų kelti abejones projektinių sprendinių tinkamumu ar atsakovo teisių galimu pažeidimu įgyvendinus projektinius sprendinius, nepateikta, o atsakovo argumentai neteikia pagrindo pripažinti atsakovo nesutikimą pagrįstu ir protingai motyvuotu. Ieškovo projektai parengti teisėtai, suderinti su ESO ir pateikti bendraturčiui (atsakovui) susipažinti, prašant sutikimo jų įgyvendinimui. Teismas taip pat vertino, kad nagrinėjamu atveju ieškovas siekia įsivesti į savo valdomą gyvenamojo namo dalį dujas, kurios būtų naudojamos patalpų šildymui ir karšto vandens bei maisto ruošimui, kas yra objektyviai būtina ten nuolat gyvenančiam ieškovui ir jo šeimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad atsakovas neįrodė esminių jo bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą nepripažinti ieškovui teisės įsirengti naujo buitinio vartotojo dujų sistemą bei prisijungti prie AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ dujų skirstymo sistemos, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

26. Apeliaciniu skundu atsakovas J. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2253-1134/2024, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (arba ieškinį palikti nenagrinėtu), priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas argumentuoja, kad teismas netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės įgyvendinimą, pažeidė bei netinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, netinkamai bei nevisapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, juos vertino selektyviai, fragmentiškai, atsietai vienas nuo kito ir dėl to padarė neteisingas išvadas dėl ieškinio pagrįstumo. Teismas, neatskleidęs ginčo (bylos) esmės, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnis, 293 straipsnio 1 dalis). Šiuos teiginius atsakovas grindžia šiais argumentais:

26.1. Teismas netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės įgyvendinimą (CK 4.37, 4.39, 4.72, CK 4.75 straipsniai), nes:

26.1.1. Teismas nepagrįstai nevertino, jog apeliantas sutiko su ieškovo alternatyviu pasiūlymu dėl atskiros įvadinės dujų spintos įsirengimo, taip pat siūlė dar vieną papildomą racionalią bei abiejų šalių interesus suderinančią alternatyvą dėl dujų atskirų katilų ieškovui ir apeliantui įrengimo bendram naudojimui skirtoje katilinėje, kuri yra vos keli metrai nuo įrengtos įvadinės dujų spintos. Teismas alternatyvų išsamiai nevertino, todėl neatskleidė ginčo (bylos) esmės. Apeliantui sutikus su ieškovo pateiktu alternatyviu pasiūlymu, nebeliko šalių ginčo dėl šios ieškovo teisės realizavimo būdo ieškovui įsirengiant atskirą dujų įvadą prie jo faktiškai naudojamos sklypo dalies, apeliantui paliekant naudotis senąjį įvadą. Apeliantas tiek iki bylos iškėlimo teisme, tiek teisminio nagrinėjimo stadijoje, siūlė kitą racionalią, optimalią ir labai logišką alternatyvą, pagal kurią abiem bendraturčiams būtų galimybė įsirengti ir naudotis dujomis: įvesti dujas 2019 m. teismo sprendimu bendram naudojimui priskirtoje katilinės patalpoje (plane pažymėta indeksu 1-14), kuri yra tik per kelis metrus nuo įrengto dujų įvado. Toks dar vienas alternatyvus ieškovo teisės įgyvendinimo būdas gerokai praktiškesnis, racionalesnis, proporcingesnis ir mažiau varžantis apelianto teises (atitinkantis bendraturčių interesų suderinamumo principą) bei teisėtus interesus dar ir dėl saugumo (reikšmingai trumpesnis vamzdyno atstumas iki dujų katilo), žymiai mažesnis taikomų apsaugos zonų plotas (po vieną metrą į abi puses keliasdešimt metrų – pagal ieškovo Techninius darbo projektus ir tik keli metrai pagal šį alternatyvų variantą), neproporcingai neapsunkinamas pastato fasado remontas, renovacija. Pagal ieškovo parengtus projektus vamzdynas eina namo lauko siena keliasdešimt metrų, o dujas įrengus katilinėje, lauko vamzdyno dalis būtų keli metrai vertikaliai išorine namo siena), ieškovo pasirinktu būdu vamzdynas numatytas tik jo asmeniniams poreikiams tenkinti, be to, numatytas per lauko sieną, kas ir estetiniu požiūriu yra nelogiška ir t.t.).

26.1.2. Teismas nepagrįstai preziumavo, kad projektai atitinka nustatytus reikalavimus, nes Techniniuose darbo projektuose nurodžius, jog ginčo namas yra dvibutis, o ieškovui prieštaraujant apelianto pasiūlytai alternatyvai, ieškovas ieškinio reikalavimu faktiškai siekia pradėti faktinio ginčo namo atidalinimo procedūrą. Techniniuose darbo projektuose bendrąja nuosavybe esantis vienbutis namas buvo nurodytas kaip dvibutis ir kaip neva dvibutis buvo suderintas su ESO, nors pagal viešuosius VĮ Registrų centro duomenis namas yra vienbutis.

26.1.3. Ieškinio dalykas, t. y. reikalavimas suteikti teisę be apelianto sutikimo įsirengti dujų sistemą bei prisijungti prie ESO dujų skirstymo sistemos, yra iš esmės ydingas, suformuluotas abstrakčiai. Teismų praktikoje išaiškinta, jog jeigu yra bendraturčių nesutarimų dėl valdymo, naudojimo, disponavimo tvarkos ir tokiai tvarkai įgyvendinti būtinas bendraturčio sutikimas, tai su ieškiniu besikreipiantis bendraturtis turi prašyti sutikimo atlikti konkrečius veiksmus (darbus), o ne abstrakčios teisės atlikti bet ką.

26.1.4. Teismas, netinkamai aiškindamas CK 4.75 straipsnį, nepagrįstai sprendė, kad ieškovas tinkamai įgyvendino pareigą susitarimo dėl bendrosios nuosavybes teisės įgyvendinimo pasiekti (jo siekti) maksimaliai bendradarbiaujant, dedant realias pastangas, elgiantis ekonomiškai, racionaliai, visapusiškai kooperuojantis, laisva valia derinant savo interesus. Ieškovas apie sprendimą įsirengti dujas neinformavo apelianto nei prieš kreipiantis į ESO dėl Prisijungimo sąlygų išdavimo (2023 m. sausio 17 d.), nei rengiant Techninius darbo projektus (buvo parengti 2023 m. balandžio 28 d. (lauko), 2023 m. gegužės 2 d.), nei juos derinant su ESO (2023 m. gegužės mėn.). Toks ieškovo elgesys nelaikytinas nei tinkamu, pakankamu tiek CK 4.75 straipsnio prasme, tiek CK 6.38, 6.200 straipsnių, tiek CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų kontekste, tiek ginčo situaciją vertinant iš bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai perspektyvos. Ieškovas nepagrindė ir neįrodė, kaip jo elgesys, eliminuojant apeliantą kaip bendraturtį, nederinant su apeliantu tarpusavio interesų, šias esmines aplinkybes dėl ketinimo įsivesti dujas nuo apelianto nuslepiant (nutylint), nepasiklausiant apelianto pozicijos nei dėl apelianto poreikio įsivesti dujas apeliantui priskirtai naudoti namo daliai, nei dėl ieškovo pasirinkto būdo įsivesti dujas, dera su ieškovo pareigos bendradarbiauti įgyvendinimu.

26.1.5. Teismas nepagrįstai nevertino, ar ieškovo vienašališkai pasirinktas dujų tik jo naudojamai namo daliai įrengimo būdas yra proporcingiausias, priimtiniausias, racionaliausias, ar jis tikrai mažiausiai įtakos kito bendraturčio (apelianto) teises ir teisėtus interesus, atitinka pareigos elgtis ekonomiškiausiu kitai šaliai būdu reikalavimus, ar juo, palyginus su kitais galimais būdais, bus padaryta mažiau galimos neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Teismas ignoravo ir nevertino fakto, kad savo pasirinktu teisės įgyvendinimo būdu ieškovas siekia patenkinti tik savo asmeninius interesus, o tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise.

26.2. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei padarė bylos medžiaga nepagrįstas bei neteisingas išvadas dėl ieškinio pagrįstumo. Nepagrįsta teismo išvada, kad nepateikta argumentų ir įrodymų, kurie keltų abejones projektinių sprendinių tinkamumu ar atsakovo teisių galimu pažeidimu, nes:

26.2.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apelianto naudojimasis bendrąja nuosavybe nepablogės ieškovui įsirengiant dujas vien tik sau name ieškovo pasirinktu būdu.

26.2.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad nėra kitos galimybės, kaip tik ieškovui dujas įsivesti per apelianto faktiškai naudojamą žemės sklypo dalį. Tokie teismo argumentai prieštarauja bylos medžiagai, nes vien tik ieškovo pasiūlytu alternatyviu būdu (dėl atskiros dujų spintos įvedimo prie ieškovo faktiškai naudojamos žemės sklypo dalies) komunikacijas yra galima pravesti palei žemės sklypo ribą palei kelią.

26.2.3. Teismas nepagrįstai neįžvelgė atsakovo interesų pažeidimo dėl ieškovo pasirinkto dujų įvedimo į savo naudojamą namo dalį per visą namo plotą lauko siena. Be papildomų apsunkinimų, finansinių kaštų bus neįmanoma vėliau nei apšiltinti fasadą, renovuoti namą ir t.t. Paprastai dėl saugumo, estetikos ir praktiškumo dujų komunikacijos yra vedamos per namo vidų, ne per išorę.

26.2.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo planų įgyvendinimui 1 metro dujotiekio apsaugos zona neturės papildomos neigiamos įtakos. Dujų vamzdyno apsauginė zona yra 2 metrai, ne vienas. Taip pat teismas nevertino, kad ieškovas yra atsitvėręs ir sau prisiskyręs kelis kartus didesnį bendrojoje nuosavybėje esančio žemės sklypo dalį, todėl atsakovui ieškovo savavališkai paliktoje naudoti sumažintoje žemės sklypo dalyje atėmus dar tik ieškovo interesams skirto dujų vamzdyno 2 m į abi puses apsaugos zoną per visą požeminio vamzdyno ilgį, atsakovui nebelieka vietos savo poreikiams augintis nei vaiskrūmių, vaismedžių, nei pastatyti šiltnamio, nei kitaip užimti šios apsaugos zonos. Teismas nevertino, kad apeliantui siekiant įsivesti dujas, jam taip pat reikės atskiros vamzdyno atšakos, todėl įrengus dar vieną dujų įvadą, apelianto naudojamas žemės sklypo plotas dar atitinkamai sumažės. Jei dujos būtų vedamos vienu iš alternatyvių būdų, ši potenciali problema savaime būtų nebeaktuali.

26.2.5. Teismas nepagrįstai preziumavo, kad projektai atitinka nustatytus reikalavimus, įskaitant patalpą, kurioje yra suplanuotas dujinis katilas. Techniniuose darbo projektuose neteisingai ir nepagrįstai nurodyta, kad namas yra dvibutis, nors tokie techninių projektų duomenys neatitinka viešųjų registrų duomenų, kurių teisingumas yra preziumuojamas įstatyme. Ginčo namas nėra įregistruotas kaip dvibutis, namas yra vienbutis. Negana to, Techniniame lauko darbo projekte pastabų dalyje 6 punkte yra neteisingai patvirtinama, kad trečiųjų juridinių ir fizinių asmenų teisės nepažeistos. Atitinkamai tokia pati neteisinga pastaba nurodyta ir Techninio vidaus darbo projekto pastabų dalyje 8 punkte. Tokiu būdu projektų derinimo procese ESO galimai buvo suklaidinta ir projektai buvo suderinti projektuose nurodant netikslius ir neteisingus duomenis.

26.2.6. Ieškovo vienašališkai pasirengti techniniai projektai neužtikrina galimybės tuo pačiu ir apeliantui įsivesti dujas. Apeliantui bus reikalingi nauji techniniai sprendiniai, juos reikės derinti su ieškovu ir bus vėl užprogramuotas potencialus ginčas ir papildomos didelės investicijos.

26.2.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas kategoriškai nesutiko prisidėti prie naujo dujotiekio įrengimo bei projektavimo išlaidų, taip pat, kad įvadinė dujų spinta namui 2016 m. įrengta ieškovo, ne apelianto iniciatyva. 2016 m. paslaugų sutarties šalimis yra ir ieškovas ir apeliantas, o 710,94 Eur kainą už įvadinės dujų įrengimą apmokėjo apelianto sutuoktinė (t. y. apeliantas). Ieškovas neprisidėjo. 710,94 Eur piniginė vertė (perkamoji galia) 2016 m. liepos mėn. negali būti lyginama pagal nominalą 2024 m. spalio mėn. Oficialios statistikos portalo duomenimis per šį laikotarpį vien tik infliacijos aspektu pinigai nuvertėjo 51,4 proc. 2016 m. birželio mėn. ieškovas nesutiko prisidėti prie įvadinės dujų spintos įrengimo jokia dalimi, todėl teismas, darydamas priešingas išvadas, netinkamai, selektyviai, atsietai vienas nuo kito įvertino byloje esančius rašytinius duomenis, neatsižvelgė į apelianto pateiktus rašytinius įrodymus. Teismas padarė nepagrįstas ir bylos medžiagai prieštaraujančias išvadas ir dėl to, kieno iniciatyva buvo sudaryta 2016 m. birželio 3 d. sutartis su ESO dėl dujų spintos įrengimo ir dėl apelianto neva atsisakymo prisidėti prie apelianto pasiūlytos naujai įsirengti dujų spintos išlaidų, dėl projektavimo išlaidų (apelianto atstovas bylos nagrinėjimo metu ne kartą patvirtino, kad naujų Techninių darbo projektų parengimo išlaidas šalys turėtų dengti kartu). Apeliantas nesutiko dengti ieškovo bylinėjimosi išlaidų (jos yra proceso išlaidos). Apeliantas taip pat nesutiko apmokėti pusę naujos prie ieškovo naudojamos namo ketinamos įrengti dujų spintos, nurodydamas, kad prie sklypo šiuo metu stovinti įvadinė dujų spinta 2016 m. (pagal to meto realias rinkos kainas įrengta vien tik apelianto lėšomis, todėl pagal ieškovo alternatyvų pasiūlymą (su kuriuo sutiko apeliantas) numatyta kita ieškovui skirta dujų spinta turėtų būti įrengta ieškovo lėšomis – kas yra logiška, pagrįsta, proporcinga ir teisinga.

26.2.8. Nors šiai dienai naudojimosi bendraturčiams priklausančiu žemės sklypu tvarka nėra nustatyta, tačiau ieškovui įgyvendinus savo siekį dujas įsivesti pagal ieškovo pasirengtus techninius projektus, ateityje bus beveik neįmanoma šalims susitarti ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos taip, kad šalių teisės būtų subalansuotos bei įgyvendinamos proporcingai, teisingai, sąžiningai bei protingai. Užprogramuojami papildomi potencialūs ginčai.

26.3. Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Apeliantas dar iki teismui pradėjus nagrinėti bylą teismo posėdyje sutiko su ieškovo alternatyviu siūlymu, todėl iš esmės dingo šalių ginčo dalykas, t. y. išnyko ieškovo faktinis pagrindas teigti, esą atsakovas (apeliantas) neduoda sutikimo dėl dujų įsivedimo (vienu iš) ieškovo nurodytu būdu. Nesant ieškovo teisių pažeidimo (apelianto atsisakymo sutikti dėl bet kokio dujų įrengimo būdo), teismas turėjo palikti ieškinį nenagrinėtu, nes ieškovo subjektyvinės teisės nebebuvo pažeidžiamos.

27. Ieškovas P. S. atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo papildomas 2 015 Eur išlaidas už advokato paslaugas apeliaciniame procese. Ieškovas argumentuoja, kad apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą: teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, tinkamai taikė įstatymą, bylos faktus nustatė ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, išanalizavęs bei įvertinęs jų įrodomuosius duomenis atskirai ir jų visumą. Atsakovas ignoruoja arba klaidingai interpretuoja bylos faktiniais duomenimis patvirtintas aplinkybes dėl ginčo esmės. Taip pat nurodė, kad atsakovo minimo alternatyvaus pasiūlymo įgyvendinimas yra susijęs su neproporcingomis išlaidomis, prie kurių prisidėti atsakovas atsisakė, todėl šalims nepavyko susitarti. Atsakovas pageidauja, kad ieškovas, kuris jau patyrė nemažas išlaidas, savo sąskaita įrengtų antrą dujų apskaitos spintą, pirmąją palikdamas atsakovui, kas pareikalautų ne tik neproporcingai didelių išlaidų, bet ir laiko. Teismas įvertino apelianto nurodytus dujų įvedimo būdus pagal byloje pateiktus duomenis; jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo nurodyti alternatyvūs dujų įvedimo būdai būtų racionalesni ar labiau atitinkantys abiejų šalių interesus, negu ieškovo pasirinktas būdas, byloje nėra.

28. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Pažymėtina, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

31. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo ir ieškovo atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvienas po ½ dalį, valdo 0,0552 ha bendro ploto žemės sklypą, 282,06 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodytam nekilnojamajam turtui įregistruota hipoteka, hipotekos kreditorius – AB „Swedbank“.

33. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-722-8191/2019, nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, pagal kurią ieškovui skirtos naudotis patalpos antrame gyvenamojo namo aukšte, plane pažymėtos indeksais nuo l-15 iki 1-25, o atsakovui skirtos naudotis patalpos pirmame namo aukšte, plane pažymėtos indeksais nuo l-1 iki l-13. Pirmame aukšte esanti patalpa, plane pažymėta indeksu 1-14, skirta bendram naudojimui. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta.

34. 2016 m. birželio 3 d. šalys ir ESO sudarė Naujo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie operatoriaus dujų sistemos paslaugos sutartį, kurią pasirašė ieškovas ir kurios pagrindu įrengta dujų apskaitos spinta prie žemės sklypo ribos. Atsakovas 2016 m. liepos 13 d. sumokėjo nustatytą prijungimo įmoką.

35. 2017 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas kreipėsi į ESO dėl projektavimo sąlygų išdavimo, 2018 m. balandžio 24 d. ieškovas sudarė su ESO Dujotiekio įrengimo paslaugos sutartį požeminio dujotiekio suprojektavimui ir įrengimui žemės sklype pagal išduotas prisijungimo sąlygas bei pastato dujotiekio gyvenamajame name suprojektavimui ir įrengimui, o 2018 m. balandžio 25 d. ieškovas sudarė su UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ Pirkimo-pardavimo sutartį, užsakė dujinį katilą ir darbus. Atsakovui nedavus sutikimo ieškovui įvesti dujas, 2019 m. balandžio 12 d. raštu ESO atsisakė suteikti ieškovui mažo slėgio lauko dalies ir vidaus dalies dujų sistemos įrengimo paslaugas ir informavo apie ieškovo sumokėtos įmokos pagal sutartį, atskaičius išlaidas, kurios buvo patirtos rengiant projektą, grąžinimą.

36. (duomenys neskelbtini) ESO išdavė Prisijungimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu buvo parengti dujotiekio (lauko) ir dujotiekio (vidaus) techniniai darbo projektai. Suprojektuotas mažo slėgio (P=0,023 bar) požeminis kiemo dujotiekis nuo spintos ties valdos riba iki gyvenamojo namo su uždarymo prietaisu ant sienos spintelėje bei vidaus dujotiekis. Abu projektai ESO yra suderinti. Jų įgyvendinimui yra būtinas atsakovo sutikimas (Prisijungimo sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) 5.2. punktas).

37. 2023 m. rugpjūčio 23 d. atsakovui buvo išsiųstas ieškovo prašymas dėl sutikimo įsivesti dujas ir abu projektai. 2023 m. rugsėjo 28 d. gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad atsakovas prieštarauja ir nesutinka, kad ieškovas vykdytų dujotiekio vamzdžio tvirtinimo darbus prie jam priklausančių patalpų lauko sienos, taip pat visus kitus darbus, reikalingus dujotiekio pajungimui kartu valdomame žemes sklype, gyvenamajame name ir kituose sklype esančiuose statiniuose, derintų sąlygas su ESO dėl dujų tiekimo ir kt.

38. 2023 m. spalio 13 d. atsakovui buvo išsiųstas ieškovo atstovės pasiūlymas, kuriame, be kita ko, buvo pasiūlytas alternatyvus būdas, kuris užtikrintų konfliktuojantiems bendraturčiams visiškai atskiras vartotojų dujų sistemas, tik tokiu atveju atsakovui reikėtų sudaryti sutartį su ESO savo vardu ir perimti iš ieškovo ESO įrengtą skirstymo sistemą ties sklypo riba. Į šį pasiūlymą buvo gautas atsakovo pranešimas, kuriame nurodyta, kad atsakymą pateiks artimiausiu metu.

39. 2023 m. lapkričio 8 d. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti ieškovui teisę įsirengti naujo buitinio vartotojo dujų sistemą bei prisijungti prie AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ dujų skirstymo sistemos be atsakovo sutikimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino.

40. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas ieškinį tenkino ir pripažino ieškovo teisę be atsakovo (bendraturčio) sutikimo įsirengti naujo buitinio vartotojo dujų sistemą bei prisijungti prie AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ dujų skirstymo sistemos. Atsakovas (apeliantas), ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kelia klausimus dėl: ieškovo kaip bendraturčio pareigų, nustatytų CK 4.75 straipsnyje, įgyvendinimo (ne)tinkamumo; įrodymų vertinimo (ne)tinkamumo; dėl atsakovo sutikimo su ieškovo alternatyviu pasiūlymu ir siūlytos papildomos alternatyvos (ne)įvertinimo teisme; dėl ieškinio (ne)palikimo nenagrinėtu ir / ar bylos (ne)nutraukimo; dėl vidaus ir lauko dujotiekio techninių darbo projektų įtakos atsakovo teisėms ir teisėtiems interesams.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo

41. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pagal CK 4.39 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

42. Konkrečių patalpų savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę į patalpas, turi teisę, inter alia (be kita ko), jas pertvarkyti, rekonstruoti ar keisti paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko teisė disponuoti savo turtu gali būti ribojama tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, tuo tarpu kitų bendraturčių sprendimu asmens nuosavybės teisė negali būti ribojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-916/2022).

43. Kita vertus, atitinkamų pastate esančių patalpų savininkui įgyvendinant nuosavybės teisę ir tenkinant savo interesus, kartu yra įgyvendinama ir kiekvieno tame pastate esančių patalpų savininko, o kartu ir pastato bendraturčio, bendrosios dalinės nuosavybės teisė, todėl savininko asmeniniai interesai turi būti derinami su kitų pastate esančių patalpų savininkų, o kartu ir pastato bendraturčių, interesais, užtikrinant šių interesų pusiausvyrą. Patalpų savininko teisė rekonstruoti patalpas, jas pertvarkyti ar keisti paskirtį negali būti paneigta (sutikimo nedavimo forma) be materialiojo teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2022).

44. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimų statybos darbų ir (arba) patalpų paskirties keitimo planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų arba statinio projekto (kaip jie apibūdinami Statybos įstatyme) pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015; 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-701/2023).

45. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018). Protingais atsisakymo motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip, nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

46. Kitų statinio bendraturčių nesutikimas gali būti grindžiamas ir tokiais teisiniais argumentais, kad projekto pasiūlymų sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų (pavyzdžiui, blogina statinio techninę būklę) ar kitų panašaus pobūdžio teisės aktų (pavyzdžiui, higienos standartų) reikalavimų, kita vertus, tai nereiškia, jog tokio pobūdžio argumentai yra vieninteliai argumentai, kuriais bendraturčiai gali įrodinėti savo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Bendraturčiai, siekdami apginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus nuo galimo jų pažeidimo, gali nurodyti įvairias priežastis ir remtis įvairiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis jų interesus, pavyzdžiui, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bendrų patalpų naudojimo pasikeitimo, klientų srauto atsiradimo ar pasikeitimo, naudojimosi daugiabučio namo įranga ar infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimo ir pan. aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016). Taigi, bet kuriuo atveju, net ir nurodydamas, kad statybos projekto sprendiniai neatitinka teisės norminiuose aktuose įtvirtintų reikalavimų, bendraturtis, atsisakydamas duoti sutikimą atlikti atitinkamus statybos darbus, privalo motyvuotai pagrįsti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį būtent jo teisėms ir teisėtiems interesams.

47. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-701/2023).

Dėl ieškovo, kaip bendraturčio, pareigų įgyvendinimo (ne)tinkamumo

48. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tiek ieškovo kreipimasis į ESO dėl sąlygų išdavimo, tiek projektų parengimas negali būti vertinamas atsakovo teisių ar CK 4.72, 4.75 straipsnių nuostatų pažeidimu. Priešingai, atsakovui buvo pateikti dokumentai, kad jis, kaip bendraturtis, galėtų tinkamai susipažinti su ieškovo planuojamais atlikti dujotiekio įvedimo į gyvenamojo namo dalį darbais ir pareikšti savo poziciją. Bylos duomenys patvirtina, kad paraiška buvo pateikta, prijungimo paslaugos sutartis sudaryta, o prijungimo įmoka sumokėta dar 2016 metais. Atsakovas nurodo, kad dujų apskaitos sistema buvo įrengta jo iniciatyva ir lėšomis, todėl atsakovo sutikimas teikiant paraišką, tikėtina, buvo, o ta aplinkybė, kad atsakovas vėliau persigalvojo ir nusprendė nebedalyvauti procese, dėl ko ieškovas toliau veikė vienas ir ESO teikė tokius dokumentus, kokių buvo reikalaujama, neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas nieko nežinojo ir pan. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad su atsakovu visada buvo siekiama susitarti geranoriškai, o atsakovo sutikimas būtinas projektinių sprendinių įgyvendinimui, bet ne jų parengimui.

49. Apeliantas, nesutikdamas su minėtomis teismo išvadomis, pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas CK 4.75 straipsnį, nepagrįstai sprendė, jog ieškovas tinkamai įgyvendino pareigą susitarimo dėl bendrosios nuosavybes teisės įgyvendinimo pasiekti (jo siekti) maksimaliai bendradarbiaujant, dedant ne formalias, o realias pastangas, elgiantis ekonomiškai, racionaliai, visapusiškai kooperuojantis, laisva valia derinant savo interesus. Įgyvendindamas savo kaip bendraturčio teisę įsirengti dujas, ieškovas pasirinko neinformuoti apelianto apie tokį savo sprendimą nei prieš kreipiantis į ESO dėl Prisijungimo sąlygų išdavimo (2023 m. sausio 17 d.), nei rengiant Techninius darbo projektus (buvo parengti 2023 m. balandžio 28 d. (lauko), 2023 m. gegužės 2 d.(vidaus)), nei juos derinant su ESO (2023 m. gegužės mėn.). Toks ieškovo elgesys nelaikytinas tinkamu, pakankamu CK 4.75 straipsnio prasme, CK 6.38, 6.200 straipsnių bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų kontekste, tiek ginčo situaciją vertinant iš bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai perspektyvos.

50. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti atsakovo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pritartina teismo išvadai, kad ieškovo kreipimasis į ESO dėl sąlygų išdavimo bei projektų parengimas negali būti vertinamas atsakovo teisių ar CK 4.72, 4.75 straipsnio nuostatų pažeidimu.

51. Pirma, minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimų statybos darbų ir (arba) patalpų paskirties keitimo planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų arba statinio projekto (kaip jie apibūdinami Statybos įstatyme) pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015; 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-701/2023). Nagrinėjamu atveju 2023 m. rugpjūčio 23 d. atsakovui buvo išsiųstas ieškovo prašymas dėl sutikimo įsivesti dujas ir Techniniai darbo projektai, kas laikytina tinkamu ieškovo būsimų dujotiekio įvedimo į ieškovo naudojamą gyvenamojo namo dalį planų ir darbų atskleidimu. Taigi, atsakovui buvo pateikti dokumentai, kad jis, kaip bendraturtis, galėtų tinkamai susipažinti su ieškovo planuojamais atlikti dujotiekio įvedimo į gyvenamojo namo dalį darbais ir pareikšti savo poziciją.

52. Antra, atsakovo sutikimas būtinas projektinių sprendinių įgyvendinimui, bet ne jų parengimui. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) ESO išduotų Prisijungimo sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) 5 dalies 5.2 punkto, visus būtinus suinteresuotų asmenų sutikimus projekto sprendiniams įgyvendinti reikalinga gauti, jei projekto sprendiniai gali įtakoti ar įtakoja trečiųjų asmenų interesus. Taigi, pagal ESO išduotas prisijungimo sąlygas parengti projektai ir buvo pateikti atsakovui, kaip bendraturčiui, susipažinti, prašant sutikimo jų įgyvendinimui, atitinkamai, atsakovo, kaip bendraturčio, teisių pažeidimo nebuvo padaryta, nes projektų įgyvendinimo darbai nėra pradėti.

53. Trečia, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad paraiška buvo pateikta, prijungimo paslaugos sutartis sudaryta, o prijungimo įmoka sumokėta dar 2016 metais. Atsakovas nurodo, kad dujų apskaitos sistema buvo įrengta jo iniciatyva ir lėšomis, kas leidžia manyti, jog atsakovo sutikimas teikiant paraišką buvo, o ta aplinkybė, kad atsakovas vėliau persigalvojo ir nusprendė nebedalyvauti procese, dėl ko ieškovas toliau veikė vienas ir ESO teikė tokius dokumentus, kokių buvo reikalaujama, neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas ar nieko nežinojo. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmą kartą dėl prisijungimo sąlygų ieškovas kreipėsi į atsakovą 2017 m., tačiau atsakovas nedavė sutikimo įvesti dujas ieškovui. Be to, iš bylos duomenų spręstina, kad ieškovas siekė su atsakovu dėl dujų įvedimo į ieškovo naudojamas patalpas susitarti geranoriškai. 2016 m. birželio 3 d. šalys ir ESO sudarė Naujo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie operatoriaus dujų sistemos paslaugos sutartį, kurią pasirašė ieškovas ir kurios pagrindu įrengta dujų apskaitos spinta prie žemės sklypo ribos. Atsakovas 2016 m. liepos 13 d. sumokėjo nustatytą prijungimo įmoką ir daugiau veiksmų, kad į gyvenamąjį namą būtų įvestos dujos, atsakovas neatliko, nedavė sutikimo įvesti dujas ieškovui. ESO įrengus dujų apskaitos spintą, 2017 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas kreipėsi į ESO dėl projektavimo sąlygų išdavimo, 2018 m. balandžio 24 d. ieškovas sudarė su ESO Dujotiekio įrengimo paslaugos sutartį požeminio dujotiekio suprojektavimui ir įrengimui žemės sklype pagal išduotas prisijungimo sąlygas bei pastato dujotiekio gyvenamajame name suprojektavimui ir įrengimui, o 2018 m. balandžio 25 d. ieškovas sudarė su UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ Pirkimo-pardavimo sutartį, užsakė dujinį katilą ir darbus. Atsakovui nedavus sutikimo ieškovui įvesti dujas, 2019 m. balandžio 12 d. raštu ESO atsisakė suteikti ieškovui mažo slėgio lauko dalies ir vidaus dalies dujų sistemos įrengimo paslaugas.

54. Ketvirta, nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovas netinkamai įgyvendino pareigą kooperuotis, bendradarbiauti, derinti interesus, ieškoti priimtiniausio sprendimo būdo. Viena vertus, atsakovo teiginiai, kad apie ieškovo atliktus veiksmus dėl dujų įvedimo jis buvo informuotas tik 2023 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, vertintini kritiškai. Ieškovo teigimu, atsakovas apie ieškovo atliktus veiksmus buvo informuotas daug anksčiau, kai ieškovas bandė su atsakovu susitarti pats, be teisininkų dalyvavimo. Ieškovas atsakovui skambino telefonu ir Viber programa, ką patvirtina teikiami įrodymai. Ieškovo teigimu, 2023 m. gegužės 25 d. paskambinus telefonu, atsakovas neatsiliepė, todėl ieškovas paskambino Viber programa. Atsakovas atsiliepė, buvo informuotas apie ieškovo parengtus projektus dujų įvedimui ir pažadėjo atvykti pas ieškovą pasikalbėti, tačiau neatvyko, o į pakartotinius nuolatinius ieškovo skambučius daugiau nebeatsiliepė ir neperskambino. Priešingų duomenų byloje nėra, todėl neatmestina, kad atsakovas ignoravo ieškovo skambučius. Pagal teikiamus duomenis ieškovas skambino atsakovui telefonu 2023 m. gegužės 25 d., 2023 m. birželio 6 d., 2023 m. birželio 7 d., 2023 m. birželio 11 d., 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. liepos 10 d., 2023 m. liepos 19 d., tačiau atsakovas nei karto neatsiliepė ir neperskambino ieškovui. Taip pat ieškovas pakartotinai atsakovui skambino Viber programa 2023 m. birželio 6 d., 2023 m. birželio 7 d., 2023 m. birželio 11 d., 2023 m. birželio 13 d., 202 m. spalio 7 d., tačiau nei į vieną iš pakartotinių skambučių atsakovas neatsakė.

55. Kita vertus, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovui registruotu paštu buvo išsiųstas 2023 m. rugpjūčio 23 d. ieškovo prašymas dėl sutikimo įsivesti dujas ir abu projektai, į kurį atsakovas pateikė 2023 m. rugsėjo 28 d. rašytinį atsakymą, nurodydamas, kad prieštarauja ir nesutinka su projektais, tačiau iš esmės nenurodydamas nesutikimo motyvų, nepateikdamas situacijos sprendimo būdų, kas rodo atsakovą nesiekus bendradarbiauti, derinti bendraturčių interesus. 2023 m. spalio 13 d. atsakovui buvo išsiųstas ieškovo atstovės pasiūlymas, kuriame, be kita ko, buvo pasiūlytas alternatyvus būdas, kuris užtikrintų konfliktuojantiems bendraturčiams visiškai atskiras vartotojų dujų sistemas. Į šį pasiūlymą buvo gautas atsakovo pranešimas, kuriame nurodyta, kad atsakymą atsakovas pateiks artimiausiu metu, tačiau iki ieškovo kreipimosi su ieškiniu į teismą 2023 m. lapkričio 8 d. atsakovas atsakymo nepateikė. Pastebėtina, kad atsakovas 2019 m. rugpjūčio 26 d. išdavė savo dukrai M. S. įgaliojimą, be kita ko, atstovauti atsakovo interesus visose institucijose, santykiuose su visais fiziniais ir juridiniais asmenimis, visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir kt., pasirašyti atsakovo vardu prašymus, sutikimus ir t.t., taigi, dėl sveikatos problemų negalėdamas susitikti, bendrauti su ieškovu, atsakovas turėjo galimybę pasitelkti dukros, specialistų pagalbą, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į paminėtą, spręstina, kad ieškovas turėjo pakankamą pagrindą vertinti, jog visos galimybės taikiam ginčo išsprendimui bendraturčiams susitariant tarpusavyje jau išnaudotos.

56. Apibendrinant paminėtą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog tiek ieškovo kreipimasis į ESO dėl sąlygų išdavimo, tiek ir projektų parengimas negali būti laikomas atsakovo teisių ar CK 4.72, 4.75 straipsnių pažeidimu. Pripažintina, kad apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas neįgyvendino pareigos bendradarbiauti, derinti bendraturčių interesus, siekiant užtikrinti bendraturčių interesų pusiausvyrą, nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl alternatyvių pasiūlymų (ne)įvertinimo

57. Apeliantas kvestionuoja ginčijamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nurodydamas, kad teismas nepagrįstai nevertino, jog apeliantas sutiko su ieškovo alternatyviu pasiūlymu dėl atskiros įvadinės dujų spintos įsirengimo, taip pat siūlė dar vieną papildomą racionalią bei abiejų šalių interesus suderinančią alternatyvą dėl dujų atskirų katilų ieškovui ir apeliantui įrengimo bendram naudojimui skirtoje katilinėje. Apeliantas argumentuoja, kad šios abi alternatyvos racionalios, suderinančios abiejų šalių interesus, ieškovo pasirinkto būdo kontekste išsamiai ginčo sprendime nevertintos, šiuo aspektu neanalizuotos, dėl to neatskleista ginčo esmė. Be to, apeliantui sutikus su ieškovo pateiktu alternatyviu pasiūlymu, nebeliko šalių ginčo dėl ieškovo teisės realizavimo būdo ieškovui įsirengiant atskirą dujų įvadą prie jo faktiškai naudojamos sklypo dalies, apeliantui paliekant naudotis senąjį įvadą. Apeliantas tiek iki bylos iškėlimo teisme, tiek teisminio nagrinėjimo stadijoje, siūlė kitą racionalią, optimalią ir logišką alternatyvą, pagal kurią abiem bendraturčiams būtų galimybė įsirengti ir naudotis dujomis: įvesti dujas 2019 m. teismo sprendimu bendram naudojimui priskirtoje katilinės patalpoje (plane pažymėta indeksu 1-14), kuri yra tik per kelis metrus nuo įrengto dujų įvado.

58. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo sutikimo su ieškovo alternatyviu pasiūlymu ir siūlytos papildomos alternatyvos, pažymėjo, kad atsakovas dar 2018-2019 m. sutrukdė dujų įvedimui, kai buvo planuojamas viso namo šildymas, be to, šalių santykiai yra itin konfliktiški, ieškovas siekia maksimaliai išvengti sąlyčio taškų su atsakovu, todėl bendro dujotiekio su atsakovu neplanuoja. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors atsakovui yra tinkamas ir kitas būdas, jeigu atskira dujų spinta būtų statoma kitoje vietoje, prie ieškovo naudojamos žemės sklypo dalies, tačiau, tokiu atveju atsakovui tektų prisidėti prie naujo dujotiekio įrengimo bei projektavimo išlaidų, taip pat, prie ieškovo jau patirtų išlaidų kompensavimo, su kuo atsakovas kategoriškai nesutiko.

59. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms.

60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tinkamai neatskleidė savo siekių dėl nurodomų dujų ieškovui įrengimo alternatyvų. Pažymėtina, jog tam, kad teismas galėtų įvertinti galimas ginčo sprendimo alternatyvas, o ieškovas galėtų pareikšti savo poziciją dėl alternatyvaus atsakovo siūlomo dujų įvedimo būdo, turi būti tiek teismui, tiek ieškovui atskleisti konkretūs būsimo dujotiekio įrengimo (tiek išorės, tiek vidaus) alternatyvų projektiniai pasiūlymai ar projektai, iš kurių būtų galima nustatyti konkrečius dujotiekio įrengimo darbus, konkretų dujotiekio įrengimo būdą. Nagrinėjamu atveju byloje dujų įrengimo ieškovui nuo atskiros įvadinės dujų spintos projektas nepateiktas. Taip pat, nors atsakovas ir nurodo siūlęs dar vieną papildomą alternatyvą dėl dujų atskirų katilų ieškovui ir apeliantui įrengimo bendram naudojimui skirtoje katilinėje, tačiau atsakovas nepateikė tokios dujų įrengimo alternatyvos projekto. Dėl paminėto teismas neturėjo galimybės išsamiai įvertinti atsakovo nurodomas dujų ieškovui įrengimo alternatyvas, pvz. neturėjo galimybės įvertinti jų įgyvendinimo galimumą, atitiktį bendraturčių interesams, taip pat teisės aktų reikalavimams; nesant tokių konkrečių projektų, apelianto teiginiai dėl minimų alternatyvų racionalumo, atitikties bendraturčių interesams iš esmės vertintini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti.

61. Be to, nėra pagrindo spręsti, kad, atsakovui sutinkant su ieškovo anksčiau teiktu alternatyviu pasiūlymu, nebeliko ginčo dėl ieškovo teisės įvesti dujas realizavimo būdo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nebepalaikė (nebeteikė) minėto alternatyvaus pasiūlymo, alternatyvaus pasiūlymo projektas teismui nepateiktas, šalys nepateikė teismui taikos sutarties, kuria būtų išspręstas šalių ginčas, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, šalys dėl tokio alternatyvaus pasiūlymo tinkamumo nesutarė ir dėl to, kad apeliantas nesutiko apmokėti ieškovo bylinėjimosi išlaidų, taip pat nesutiko apmokėti pusę naujos prie ieškovo naudojamos namo sienos ketinamos įrengti dujų spintos.

62. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į konfliktiškus šalių santykius, pagrįstai kritiškai vertino apelianto siūlytą dujų įrengimo alternatyvą dujas įvedant 2019 m. teismo sprendimu bendram naudojimui priskirtoje katilinės patalpoje (plane pažymėta indeksu 1-14). Kaip matyti, šalių santykiai yra itin konfliktiški, o tokios alternatyvos įgyvendinimas padidintų bendraturčių ūkinės ar kitokios veiklos bendrumą, kartu ir jų nesutarimų ar konfliktų galimybę, taigi, tokia alternatyva vertinant ją prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti aspektu, neatitiktų socialinės taikos kriterijaus, be to, pats ieškovas nurodė dėl šalių konfliktiškų santykių neplanuojantis bendrų šalių dujų tinklų.

Dėl ieškinio (ne)palikimo nenagrinėtu ir /ar bylos (ne)nutraukimo

63. Apeliantas argumentuoja, kad iki teismui pradėjus nagrinėti bylą teismo posėdyje, apeliantui sutikus su ieškovo alternatyviu siūlymu, iš esmės dingo šalių ginčo dalykas. Esant apelianto sutikimui, kad ieškovas įsivestų dujas ieškovo pasiūlytu alternatyviu būdu, ieškovas nebeturi teisės į materialinius padarinius, t. y. ieškinio reikalavimo patenkinimą, nes jo teisė įsivesti dujas vienu iš jo pageidaujamų būdų tokiu būdu yra realizuota ir trukdžių jo teisei įsivesti dujas objektyviai nebeliko; teismo sprendimu nebebus pasiektas materialinis teisinis rezultatas.

64. Argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo palikti ieškinį nenagrinėtą arba civilinę bylą nutraukti, atmestini kaip nepagrįsti.

65. Pirmiau šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti, kad, atsakovui sutinkant su ieškovo anksčiau teiktu alternatyviu pasiūlymu, nebeliko šalių ginčo dėl ieškovo teisės įvesti dujas realizavimo būdo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nebepalaikė minėto alternatyvaus pasiūlymo, be to, tokio pasiūlymo konkretus projektas teismui nepateiktas. Šalys nepateikė teismui ir taikos sutarties, kuria būtų išspręstas šalių ginčas, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, šalys dėl tokio alternatyvaus pasiūlymo tinkamumo nesutarė taip pat ir dėl to, kad apeliantas nesutiko apmokėti ieškovo bylinėjimosi išlaidų bei pusę naujos prie ieškovo naudojamos namo sienos ketinamos įrengti dujų spintos. Taigi, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas nebeturi teisės į materialinius padarinius, t. y. ieškinio reikalavimo patenkinimą, nes jo teisė įsivesti dujas vienu iš jo pageidaujamų būdų tokiu būdu yra realizuota ir trukdžių jo teisei įsivesti dujas objektyviai nebeliko. Dėl paminėto konstatuotina, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, o turėjo palikti ieškinį nenagrinėtą arba civilinę bylą nutraukti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta ieškinio palikimo nenagrinėtu ir / ar civilinės bylos nutraukimo pagrindų.

Dėl dujotiekio techninių darbo projektų sprendinių įtakos atsakovo teisėms ir teisėtiems interesams

66. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, kurie galėtų kelti abejones projektinių sprendinių tinkamumu ar atsakovo teisių galimu pažeidimu, ar atsirasiančių papildomų nepatogumų atsakovui ir pan., įgyvendinus projektinius sprendinius, nepateikta, o atsakovo argumentai neteikia pagrindo pripažinti atsakovo nesutikimą pagrįstu ir protingai motyvuotu. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė esminių jo bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą nepripažinti ieškovui teisės įsirengti naujo buitinio vartotojo dujų sistemą bei prisijungti prie dujų skirstymo sistemos.

67. Apeliantas, nesutikdamas su šiomis teismo išvadomis, nurodė, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas: 1) teismas nepagrįstai nevertino, ar ieškovo vienašališkai pasirinktas dujų tik jo naudojamai namo daliai įrengimo būdas yra proporcingiausias, priimtiniausias, racionaliausias, ar jis tikrai mažiausiai įtakos kito bendraturčio (apelianto) teises ir teisėtus interesus, atitinka pareigos elgtis ekonomiškiausiu kitai šaliai būdu reikalavimus, ar juo, palyginus su kitais galimais būdais bus padaryta mažiau galimos neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai; 2) teismas ignoravo ir nevertino fakto, kad savo pasirinktu teisės įgyvendinimo būdu ieškovas siekia patenkinti tik savo asmeninius interesus, o tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise; 3) nepagrįsta teismo išvada, kad nėra kitos galimybės, kaip tik ieškovui dujas įsivesti per apelianto faktiškai naudojamą žemės sklypo dalį; 4) teismas nepagrįstai neįžvelgė atsakovo interesų pažeidimo dėl ieškovo pasirinkto dujų įvedimo į savo naudojamą namo dalį lauko siena per visą bendrą namo fasadą, nes be papildomų apsunkinimų, finansinių kaštų bus neįmanoma vėliau nei apšiltinti fasadą, renovuoti namą ir t. t.; 5) atsakovui ieškovo savavališkai paliktoje naudoti sumažintoje žemės sklypo dalyje atėmus tik ieškovo interesams skirto dujų vamzdyno apsaugos zoną, atsakovui nebelieka vietos savo poreikiams augintis nei vaiskrūmių, vaismedžių, nei pastatyti šiltnamio, nei kitaip užimti šios apsaugos zonos; 6) teismas nevertino to, kurioje vietoje yra numatyta vandentiekio / kanalizacijos apsaugos ryšių zona, tiesiog nepagrįstai ir neteisingai sprendė, kad toks ieškovo pasirinktas būdas nepažeis apelianto interesų; 7) teismas nevertino, kad apeliantui siekiant įsivesti dujas, jam taip pat reikės atskiros vamzdyno atšakos, todėl įrengus dar vieną dujų įvadą, apelianto naudojamas žemės sklypo plotas dar atitinkamai sumažės; 8) teismas nepagrįstai preziumavo, kad projektai atitinka nustatytus reikalavimus, įskaitant patalpą, kurioje yra suplanuotas dujinis katilas; 9) ieškovo vienašališkai pasirengti techniniai projektai neužtikrina galimybės tuo pačiu ir apeliantui įsivesti dujas, apeliantui bus reikalingi nauji techniniai sprendiniai, juos reikės derinti su ieškovu ir bus vėl užprogramuotas potencialus ginčas ir papildomos didelės investicijos; 10) nors šiai dienai naudojimosi bendraturčiams priklausančiu žemės sklypu tvarka nėra nustatyta, tačiau ieškovui įgyvendinus savo siekį dujas įsivesti pagal ieškovo pasirengtus techninius projektus, ateityje bus beveik neįmanoma šalims susitarti ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos taip, kad bendraturčių teisės būtų subalansuotos bei įgyvendinamos proporcingai, teisingai, sąžiningai bei protingai.

68. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

69. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti atsakovo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, nepagrindžia atsakovo teiginių dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo netinkamumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, laikydamasis pirmiau aptartų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino bylos medžiagą, išsamiai nagrinėjo ir tyrė ją bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo teisėtumo aspektu ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, jog jo atsisakymas duoti ieškovui sutikimą įsirengti naujo buitinio vartotojo dujų sistemą bei prisijungti prie dujų skirstymo sistemos pagrįstas. Juolab, kad atsakovas nepateikė alternatyvių variantų projektų, kurie konkrečiai pagrįstų, kokiu būdu galėtų būti patenkinti ieškovo, kaip ginčo namo bendrasavininko, interesai įsirengti naujo buitinio vartotojo dujų sistemą bei prisijungti prie dujų skirstymo sistemos.

70. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog vien tai, kad dujų vamzdžio požeminė dalis projekte yra numatyta po atsakovo faktiškai valdoma žemės sklypo dalimi, antžeminės dalies įvadas numatytas ant atsakovo naudojamos namo fasado dalies, o kita projekte numatyta dujų vamzdžio dalis eina virš atsakovo naudojamos namo dalies per namo išorę, nesudaro pagrindo spręsti, kad tokie projektiniai sprendiniai pažeidžia atsakovo teises ir jas nepagrįstai suvaržo bei kad ieškovui įgyvendinus projektus ateityje bus neįmanoma šalims susitarti ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką taip, kad ieškovo ir atsakovo teisės būtų subalansuotos. Kaip pagrįstai nurodė teismas, ginčo gyvenamasis namas yra dviejų aukštų. Atsakovo atskiram naudojimui paskirtos patalpos yra pirmame aukšte, o ieškovui paskirtos patalpos yra antrame aukšte, todėl, ieškovui projektuojant dujų įvadą į antrame gyvenamojo namo aukšte esančias patalpas nuo dujų apskaitos spintos, įrengtos ties sklypo riba ir įėjimu į atsakovo naudojamą žemės sklypo dalį (su kuo atsakovas sutiko), visais atvejais dujas teks vesti po atsakovo faktiškai valdoma žemės sklypo dalimi. Gyvenamojo namo fasadas, kaip ir bet kuri kita bendra namo konstrukcija, nėra ir negali būti naudojamas tik atsakovo. Naudojimosi tvarka yra nustatyta konkrečiomis patalpomis, esančiomis gyvenamajame name, tuo tarpu gyvenamojo namo bendro naudojimo konstrukcijos yra naudojamos bendrai. Minėta, atsakovas nepateikė kitų alternatyvių dujų įvedimo projektų.

71. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo bandomos įrodyti projektinių sprendinių neigiamos įtakos būsimai žemės sklypo naudojimosi tvarkai. Gyvenamasis namas, kaip jau minėta, yra dviejų aukštų, todėl nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką bet kokiu atveju turės būti palikta galimybė bendraturčiams apeiti aplink visą namą, siekiant jį prižiūrėti, remontuoti ir pan. Atitinkamai, projektinių sprendinių įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos naudojimosi tvarkos nustatymui, nes bet kokiu atveju galimybė apeiti namą turės būti palikta, nepriklausomai nuo to, ar bus įvestos dujos pagal ginčo projektinius sprendinius. Atsakovas nurodo, kad ieškovo naudojama žemės sklypo dalis yra didesnė, tačiau šios bylos nagrinėjimo dalykas neapima naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimų, kita vertus, šalims netrukdoma susitarti dėl kitokios naudojimosi žemės sklypu tvarkos nei susiklosčiusi dabartinė, be to, plotų skirtumai nustatant naudojimosi žeme tvarką galėtų būti sprendžiami kompensavimo būdu, dalis žemės sklypo gali būti skiriama bendram naudojimui ir pan.

72. Nors atsakovas nurodo, kad įgyvendinus ginčo projektinis sprendinius, dėl dujų vamzdynui taikytinos apsaugos zonos, atsakovas nebegalės statyti, koreguoti, pristatyti, apšiltinti fasado, pasistatyti pastogės, šiltnamio ir pan., tačiau šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas nepateikė įrodymų. Atsakovas nepaneigė, jog toje žemės sklypo dalyje, kur atsakovas nurodo planuojantis papildomai statyti, yra vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas ir ryšių įvadas, kuriems taip pat yra taikomos apsaugos zonos. Taigi, atsakovo statybos planų įgyvendinimui dujotiekio apsaugos zona (kuri patenka į jau vandentiekio įvadui, nuotekų išvadui ir ryšio tinklų įvadui taikomas apsaugos zonas) neturės papildomos neigiamos įtakos. Sutiktina su teismo teiginiais, kad fasado apšiltinimas bus galimas, darbus suderinus su ESO, dujotiekį atjungus bei patraukus, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog projektinių sprendinių įgyvendinimas papildomų esminių nepatogumų atsakovui nesukels.

73. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti atsakovo argumentai dėl patalpos, kurioje pagal ieškovo pateiktus projektus turėtų būti katilinė, neatitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Visi reikalavimai, tiek lauko, tiek vidaus dujotiekio įrengimui yra nurodyti Techniniuose darbo projektuose, kuriuos parengė reikiamą kvalifikaciją turintis specialistas, remdamasis dujotiekio projektavimui ir įrengimui taikytinais teisės aktais, kurie yra nurodyti pačiuose projektuose, bei ESO išduotomis prisijungimo sąlygomis ir kurie yra suderinti su ESO. Atsižvelgiant į tai, kol neįrodyta priešingai, laikytina, kad projektai atitinka nustatytus reikalavimus, įskaitant patalpą, kurioje yra suplanuotas dujinis katilas. Priešingų objektyvių duomenų byloje nėra. Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 „Dėl Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimais (107 punktas), jei patalpos tūris 20 m³ ir didesnis (nagrinėjamu atveju patalpos (1-15) tūris yra 42,03 m³), lango stiklo plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 m², todėl atsakovo argumentai dėl patalpos lango dydžio neatitikties teisės aktų reikalavimams nepagrįsti. Neįrodyti ir atsakovo argumentai dėl jo turto saugumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vartotojo dujų sistemos įrengimo projektus, vadovaudamasis teisės aktų keliamais reikalavimais, parengė atitinkamą kvalifikaciją turintis specialistas. Projektai buvo suderinti su ESO, darbus atliks reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai, o įrengus dujų sistemą, ją tikrins ir paleis taip pat ESO. Atsakovas nenurodo, kokią reikšmę projekto suderinimui galėjo turėti / turėjo vidaus projekte nurodytas pastato tipas (dvibutis, o ne vienbutis) ir kaip tai pažeidžia atsakovo, kaip bendraturčio, teises.

74. Atsakovas, ginčydamas ieškovo pasiūlytą dujų įrengimo būdą, pats nepateikė alternatyvių projektų, projektinių pasiūlymų, dėl to kaip nepagrįsti vertintini atsakovo argumentai, jog: teismas nepagrįstai nevertino, ar ieškovo pasirinktas dujų tik jo naudojamai namo daliai įrengimo būdas yra proporcingiausias, priimtiniausias, racionaliausias, ar jis tikrai mažiausiai įtakos kito bendraturčio (apelianto) teises ir teisėtus interesus, ar juo, palyginus su kitais galimais būdais, bus padaryta mažiau galimos neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai; teismas nevertino, kad apeliantui siekiant įsivesti dujas, jam taip pat reikės atskiros vamzdyno atšakos, todėl įrengus dar vieną dujų įvadą, apelianto naudojamas žemės sklypo plotas dar atitinkamai sumažės, o jei dujos būtų vedamos vienu iš alternatyvių būdų, ši potenciali problema savaime būtų nebeaktuali; tokie ieškovo vienašališkai pasirengti techniniai projektai neužtikrina galimybės tuo pačiu ir apeliantui įsivesti dujas (šis argumentas atmestinas dar ir dėl to, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas taip pat siekia įsivesti dujas (pvz. yra gavęs prisijungimo sąlygas ir pan.).

75. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad savo pasirinktu teisės įgyvendinimo būdu ieškovas piktnaudžiauja teise.

76. CK 1.137 straipsnio 2 dalis nustato, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. CK1.137 straipsnio 3 dalis, be kita ko, nustato, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Iš minimos teisės normos aišku, kad piktnaudžiavimas teise yra neatsiejamas nuo subjektinės teisės ir jos įgyvendinimo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bet kuri asmens civilinė teisė yra užtikrinama (ginama) tiek, kiek asmuo įgyvendina turimą teisę pagal šios teisės paskirtį, t. y. tikslą, kuriam yra nustatyta konkreti subjektinė teisė, kiek naudojimasis subjektine teise nesuvaržo (neproporcingai) kitų asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų, nedaro kitiems asmenims žalos. Tokio naudojimosi subjektine teise ribų peržengimas reiškia piktnaudžiavimą turima teise ir kartu sudaro pagrindą atsisakyti užtikrinti (ginti) asmens subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-248/2017).

77. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovas neįrodė, kad ieškovo pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas yra priešingas teisei, pažeidžia ar varžo atsakovo teises ar įstatymų saugomus interesus, daro atsakovui žalą arba prieštarauja subjektinės teisės paskirčiai. Atsakovas nepateikė alternatyvių projektų kaip įgyvendinti ieškovo teisę, dėl šalių konfliktinių santykių alternatyvus pasiūlymas įrengtu dujas per katilinę (patalpa 1-14) prieštarautų socialinės taikos principui. Atsakovas, nesiūlydamas jokių pagrįstų alternatyvių variantų projektų, kokiu būdu galėtų būti patenkinti ieškovo, kaip ginčo namo bendrasavininko, interesai įsirengti naujo buitinio vartotojo dujų sistemą bei prisijungti prie dujų skirstymo sistemos, nepagrįstai atsisako duoti sutikimą ieškovui įgyvendinti statytojos teises.

78. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo aspektu, įvertinus pirmiau aptartą byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pagrįstai prašė pripažinti jam teisę be atsakovo sutikimo įsirengti naujo buitinio vartotojo dujų sistemą adresu (duomenys neskelbtini), bei prisijungti prie AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ dujų skirstymo sistemos, o atsakovas savo, kaip bendraturčio, teisių bei teisėtų interesų pažeidimo neįrodė. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Tai, kad atsakovas į bylą pateiktus įrodymus siekia įvertinti kitaip, sau palankiai, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai juos įvertino, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar proceso teisės normas.

Dėl procesinės bylos baigties

79. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (H. v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

80. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės įgyvendinimą, nenukrypo nuo jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka iš esmės nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

81. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio rezoliucinė dalis negali būti vertinama atskirai nuo kitų, taip pat ir motyvuojamosios, sprendimo sudedamųjų dalių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006, 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023). Iš ieškovo ieškinio ir ginčijamo sprendimo aprašomosios bei motyvuojamosios dalių matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ieškovo ieškinį ir sprendė dėl pripažinimo ieškovo teisės įsirengti naujo buitinio vartotojo dujų sistemą adresu (duomenys neskelbtini), bei prisijungti prie AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ dujų skirstymo sistemos be atsakovo sutikimo pagal A. J. parengtus Vartotojo dujų sistemos (duomenys neskelbtini) mieste įrengimo dujotiekio (lauko) ir dujotiekio (vidaus) techninius darbo projektus, tačiau, kaip nustatyta iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies, sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nuorodos į A. J. parengtus Vartotojo dujų sistemos (duomenys neskelbtini) mieste įrengimo dujotiekio (lauko) ir dujotiekio (vidaus) techninius darbo projektus, todėl, siekiant, kad nekiltų jokių neaiškumų dėl patenkintų reikalavimų turinio, ginčijamas teismo sprendimas tikslintinas, papildant jo rezoliucinės dalies antrą pastraipą nuoroda į A. J. parengtus Vartotojo dujų sistemos (duomenys neskelbtini) mieste įrengimo dujotiekio (lauko) ir dujotiekio (vidaus) techninius darbo projektus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese

82. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, ieškovui iš atsakovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui (apeliantui) patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

83. Ieškovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 015 Eur bylinėjimosi išlaidas; iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (e. t. 2, b. l. 135, 136).

84. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl paminėto, ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtų 2 015 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovui iš atsakovo.

85. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2253-1134/2024, iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinės dalies antrą pastraipą ir ją išdėstant taip:

„Pripažinti ieškovo P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovo (bendraturčio) J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo įsirengti naujo buitinio vartotojo dujų sistemą adresu (duomenys neskelbtini), bei prisijungti prie akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ dujų skirstymo sistemos pagal A. J. parengtus Vartotojo dujų sistemos (duomenys neskelbtini) mieste įrengimo dujotiekio (lauko) ir dujotiekio (vidaus) techninius darbo projektus.“

Priteisti ieškovui P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 015 Eur (du tūkstančius penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.