Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2253-1134/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-10-29
Bylos Nr.: e2-2253-1134/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16271-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Ieškovas: P. S.
Atsakovas: J. S.
Advokatai: Mantas Barčys, Mėta Jurgaitė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2253-1134/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16271-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,

dalyvaujant ieškovo P. S. atstovei advokatei Mėtai Jurgaitei-Kubilienei (nuotoliniu būdu),

atsakovo J. S. atstovui advokatui Mantui Barčiui,liudytojui V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė ,,Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės įsivesti dujas į atskiram naudojimuisi skirtas gyvenamojo namo patalpas pripažinimo be atsakovo (bendraturčio) sutikimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2. ieškovas P. S. kreipėsi su ieškiniu atsakovui J. S. prašydamas pripažinti ieškovui teisę įsirengti naujo buitinio vartotojo dujų sistemą adresu (duomenys neskelbtini), bei prisijungti prie akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Energijos skirstymo operatorius“ dujų skirstymo sistemos be atsakovo J. S. sutikimo ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

3. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvienas po ½ dalį, valdo 0,0552 ha bendro ploto žemės sklypą, 282,06 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuosavybės teise taip pat valdo šiltnamį. Nurodytam nekilnojamajam turtui yra įregistruota hipoteka, hipotekos kreditorius AB „Swedbank“. Teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Ieškovui skirtos naudotis patalpos (plane pažymėtos indeksais nuo 1-15 iki 1-25) yra antrame gyvenamojo namo aukšte. Atsakovui skirtos naudotis patalpos (plane pažymėtos indeksais nuo 1-1 iki 113) ir bendram naudojimuisi skirta patalpa 1-14 yra pirmame gyvenamojo namo aukšte. Naudojimosi tvarka žemės sklypu nėra nustatyta. Bendraturčių santykiai konfliktiški, ieškovas siekia maksimaliai išvengti bendro turto ir bendro naudojimosi su atsakovu.

4. Ieškovas nurodo, kad siekia įsivesti dujas į jo atskiram naudojimuisi skirtas gyvenamojo namo patalpas. Ieškovas yra sudaręs su AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau ESO) Naujo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie operatoriaus dujų sistemos paslaugos sutartį (toliau Sutartis). 2023 m. sausio 24 d. ESO išdavė Prisijungimo sąlygas Nr. 23-00286D, kurių pagrindu buvo parengti dujotiekio (lauko) ir dujotiekio (vidaus) techniniai darbo projektai. Suprojektuotas mažo slėgio (P=0,023 bar) požeminis kiemo dujotiekis nuo spintos ties valdos riba iki gyvenamojo namo su uždarymo prietaisu ant sienos spintelėje bei, vidaus dujotiekis. Abu projektai ESO yra suderinti, tačiau jų įgyvendinimui yra būtinas atsakovo sutikimas, kurio atsakovas neduoda. Nesutikimo argumentų nėra. Siekiant išnaudoti visas galimybes išspręsti ginčą be teismo atsakovui taip pat buvo išsiųstas ieškovo atstovės pasiūlymas, kuriame, be kita ko, buvo pasiūlytas ir alternatyvus būdas, kuris užtikrintų konfliktuojantiems bendraturčiams visiškai atskiras vartotojų dujų sistemas, tik tokiu atveju atsakovui reikėtų sudaryti sutartį su ESO savo vardu ir perimti iš ieškovo ESO įrengtą skirstymo sistemą ties sklypo riba, kas būtų naudinga abiem bendraturčiams. Į šį pasiūlymą buvo gautas tik atsakovo pranešimas, kuriame nurodyta, kad atsakymą pateiks artimiausiu metu, užsiminta apie pasirengimą teisminiam procesui ir pasiūlyta truputį kantrybės. Atsakovo atsakymas negautas iki šiol, nors buvo nurodyti visi galimi kontaktai komunikacijai, tiek telefonu, tiek ir el. paštu, o pasiūlymą atsakovas patvirtino gavęs dar 2023 m. spalio 17 d. Šios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad atsakovas nėra suinteresuotas bendradarbiauti, kooperuotis ir derinant abiejų bendraturčių interesus operatyviai spręsti ginčą dėl dujų įvedimo. Pastebi, kad ieškovas nekilnojamuoju turtu naudojasi, gyvena su šeima, prižiūri, rūpinasi. Šiai dienai ieškovo naudojama gyvenamojo namo dalis (patalpos) yra šildoma granuliniu katilu, kuris kūrenamas anglimis. Ieškovas siekia įsivesti dujas, kad galėtų užsitikrinti savo gyvenamojo būsto šildymą, maisto bei vandens ruošimą dujomis, todėl ieškovui yra ypatingai aktualus operatyvus dujų įvedimo klausimo sprendimas, viskas jau seniai yra parengta ir darbai galėtų būti pradėti nedelsiant. Tokie ieškovo ketinimai neturi jokios neigiamos įtakos atsakovo teisėms ar interesams, kuris, be kita ko, savo nekilnojamąjį turtą yra apleidęs, neprižiūri, nesirūpina juo. Taip pat atsakovo atsisakymas duoti ieškovui sutikimą įsivesti dujas yra nesuderinamas ir su specialiaisiais reikalavimais dėl oro kokybės gerinimo Vilniaus mieste, bei CK įtvirtintais civilinių teisių įgyvendinimo bei pareigų vykdymo principais.

Atsiliepimas

5. Atsakovas pateikė atsiliepimą, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovas nurodė, kad niekada neginčijo ir neginčija bei nekvestionuoja ieškovo, kaip ginčo gyvenamojo namo bendraturčio teisės įsirengti naujo buitinio vartotojo dujų sistemą adresu (duomenys neskelbtini), bei prisijungti prie ESO dujų skirstymo sistemos. Atsakovas nesutinka su ieškovo vienašališkai, be atsakovo žinios ir sutikimo, su juo nederinus, pasirinktu tik ieškovui tinkamu, patogiu bei priimtinu tokios teisės įgyvendinimo būdu, t. y. pagal ieškovo kartu su ieškiniu pateiktus vartotojo (lauko bei vidaus) dujų sistemos įrengimo projektus. Ieškovo ir atsakovo vardu sutartis su ESO dėl dujų apskaitos spintos įrengimo sudaryta dar 2016 m. birželio 3 d., o ieškovas vienašališkai kreipėsi į ESO dėl sąlygų išdavimo tik 2023 metų pradžioje. Atsakovo sutikimas ESO pateiktas nebuvo, taip ignoruojant bei esmingai pažeidžiant jo, kaip bendraturčio teises bei teisėtus interesus. Ieškovas taip pat be atsakovo žinios, kreipėsi į rangovą A. J., buvo parengti techniniai projektai dėl dujų komunikacijų išdėstymo. Projektuose neteisingai (melagingai) nurodoma, kad trečiųjų juridinių ir fizinių asmenų teisės nepažeistos, nes šių projektų nei su atsakovu, nei su hipotekos kreditoriumi ieškovas nederino, apie jų rengimą atsakovo neinformavo. Taip pat techniniuose projektuose neteisingai ir nepagrįstai teigiama, kad namas yra dvibutis. Kadangi šie techniniai projektai parengti neteisėtai ir nepagrįstai, yra niekiniai, su ESO suderinti apgaule, todėl negali atsakovui sukelti jokių neigiamų teisių padarinių.

7. Atsakovo teigimu, ieškovo pateiktuose techniniuose sprendiniuose numatytas dujų į namą įvedimo būdas pažeidžia bei neproporcingai apsunkina atsakovo, kaip bendraturčio teises ir teisėtus interesus. Dujų vamzdžio požeminė dalis yra numatyta po atsakovo faktiškai valdoma žemės sklypo dalimi, o antžeminės dalies įvadas ieškovo pasirengtuose techniniuose sprendiniuose yra numatytas tiesiai ant atsakovo naudojamos namo fasado dalies tarp atsakovo naudojamų patalpų langų, o kita projekte numatyta dujų vamzdžio dalis eina keliasdešimt metrų virš atsakovo naudojamos namo dalies per namo išorę išimtinai tik palei atsakovo faktiškai naudojamą žemės sklypo dalį. Vadinasi, ieškovas, prisidengdamas poreikiu prižiūrėti dujų infrastruktūrą, be jokių apribojimų turės galimybę naudotis žemės sklypo dalimi aplink visą namą, t. y. ir ta dalimi, kurią yra pats priskyręs naudotis atsakovui. Numatytas dujų vamzdis nei metru neis per ieškovo savavališkai užsitvertą ir faktiškai naudojamą žemės sklypo dalį (nei požeminė, nei antžeminė vamzdyno dalis, nei dujų įvadas). Nors šiai dienai naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta, tačiau ieškovui įgyvendinus savo siekį dujas įsivesti pagal ieškovo pasirengtus techninius projektus, ateityje bus beveik neįmanoma šalims susitarti ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos taip, kad ieškovo ir atsakovo teisės būtų subalansuotos bei įgyvendinamos proporcingai, teisingai, sąžiningai bei protingai. Todėl tokiu būdu yra užprogramuojamas dar vienas potencialus ginčas. Atsakovas būtent ir siūlė ieškovui taikiai susitarti ir dėl abu bendraturčius tenkinančio dujų įvedimo būdo ir naudojimosi žemės sklypų tvarkos aptarimo, nes ieškovo pasirengti techniniai projektai akivaizdžiai pablogina atsakovo teises. Techniniuose sprendiniuose yra nurodyti reikalavimai dėl apsaugos zonų aplink numatytą dujų vamzdį, todėl atsakovui bus suvaržyta teisė valdyti ir naudoti jam bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, atsakovas nebegalės nieko statyti, koreguoti, pristatyti ir t. t., šiose zonose. Atsakovas negalės net paprasčiausiai apsišiltinti jo valdomos namo išorinės fasado dalies, negalės pasistatyti nei pastogės, nei šiltnamio, nei kitos pastatui tarnaujančios infrastruktūros. Tokie techniniai projektai neužtikrina galimybės tuo pačiu ir atsakovui įsivesti dujas. Jam bus reikalingi nauji techniniai sprendiniai, juos reikės derinti su ieškovu ir bus vėl užprogramuotas potencialus ginčas ir papildomos didelės investicijos.

8. Pastebi, kad atsakovui atsakyti į pasiūlymą ieškovas nustatė tik 3 dienų terminą, nors žino, kad atsakovo sveikatos būklė yra itin prasta, jis yra ligotas, nuolat gydosi, guli ligoninėje, yra nedarbingas ir turi ribotas mobilumo ir bendravimo galimybes. Atsakovui nuo pat pradžių gelbėjo jo draugas, kuris padėdavo atsakovui kompiuteriu surašyti atsakymą, jį atspausdinti, išsiųsti, kreipėsi į ESO, nuolat bendravo su ESO atstovais ir aiškinosi, ar ir kaip techniškai įmanoma įrengti ieškovui atskirą dujų spintą, bendravo su ieškovo atstove. Ieškovas nesutiko su atsakovo prašymu suteikti daugiau laiko naujai pateiktam alternatyviam pasiūlymui, sudaryti galimybę taip pat susirasti teisininką, neatsakė į atsakovo pateiktą prašymą, jį ignoravo bei visai netrukus, paskubomis, neišnaudojęs taikaus susitarimo su atsakovu galimybės, pateikė ieškinį teismui. Iš ieškovo elgesio matyti, kad taikaus susitarimo pagal ieškovo pateiktą antrą pasiūlymą ieškovas realiai ir nesiekė. Atsakovas turėjo arba sutikti su labai nekonkrečiu apibendrintu pasiūlymu, arba jo atsisakyti. Jokios alternatyvos leidžiamos nebuvo.

9. Nurodo, kad 2016 m. birželio 3 d. sutartis su ESO sudaryta ir dujų apskaitos sistema (skaitiklis) su spintele įrengta būtent atsakovo iniciatyva ir tik vieno atsakovo šeimos lėšomis. Ieškovas davė sutikimą ir pasirašė sutartį su ESO dėl dujų spintos įrengimo tik dėl to, kad atsakovui buvo skolingas už jo pagalbą ieškovui išsaugant ginčo turtą. Ieškovas neketino ir nesutiko jungtis dujų, bei neprisidėjo nei centu. Visą 710,94 Eur sumą pagal sutartį už šią ESO paslaugą numatytas lėšas (už atšaką bei dujų spintos privedimą prie ginčo žemės sklypo ribos) apmokėjo būtent atsakovas (atsakovo žmona). Dėl ieškovo prisidarytų skolų ir atsakovo geranoriškos broliškos pagalbos, atsakovas sutiko laiduoti už ieškovo (atsakovo brolio) asmenines skolas ir davė sutikimą hipoteka užtikrinti ir sau priklausančią turto dalį asmeninių brolio kreditorių naudai (jų teises yra perėmęs bankas AB „Swedbank“). Užtikrindamas, kad tinkamai ir savalaikiai dengs savo asmenines skolas kreditoriams ir pastarieji nepradės išieškojimo ir iš atsakovui priklausančios turto dalies, ieškovas atsakovui buvo išdavęs vekselį. Vekselio apmokėjimo terminui suėjus 10 metų, ieškovo elgesys su atsakovu pasikeitė ir tapo negeranoriškas, ieškovas pradėjo elgtis savavališkai, nustojo kooperuotis bei bendradarbiauti. Ieškovas su abiejų šalių bendrai valdomu turtu pradėjo elgtis kaip su asmeniniu, savavališkai pradėjo valdyti bei užsitvėrė didesniąją žemės sklypo dalį. Dėl to atsakovui teko kviesti ir policijos pareigūnus. Apie ieškovo veiksmus ir situaciją atsakovas sužinojo tik pašto siunta gavęs 2023 m. rugpjūčio 23 d. datuotą ieškovo prašymą duoti sutikimą. Ieškovas nenurodė, kaip konkrečiai ieškovas trukdė atsakovui nuo 2016 m. įgyvendinti sutarties 5.3 p. Pastebi, kad ilgą laiką (iki 2018 m. pavasario) atsakovo sutikimu jo naudojamose patalpose gyveno ieškovo sūnus. O konfliktą tarp šalių ir sukėlė, būtent, atsakovo prašymas ieškovo sūnui atlaisvinti namo pirmo aukšto patalpas. Iš karto po to ieškovas inicijavo pirmą teisminį ginčą tarp šalių, o to 2019 m. Teismo sprendimu priskirtoje bendrojo naudojimo katilinėje (plane pažymėt 1-14) ieškovas (2020 metais) yra savavališkai nupjovęs vandentiekio bei šildymo bei vandentiekio komunikacijas, dėl ko atsakovas iki šiol nebegali pilnavertiškai šildyti jo naudojamų pastato patalpų. Dėl tokio savavališko ieškovo elgesio ieškovas kvietė policiją, tačiau buvo nurodyta, kad bendraturčių ginčai sprendžiami teisme civilinio proceso tvarka. Policija atsakovo iniciatyva buvo kviesta ir dėl to, kad ieškovas neįleido atsakovo į jo savavališkai atsitvertą žemės sklypo dalį, ieškovas savavališkai išmetė atsakovo daiktus iš 1-15 sandėlio, kurį dabar vadina katiline. Ieškovas savo veiksmais (ieškinio reikalavimais) faktiškai siekiant pakeisti (papildyti) 2019 m. Teismo sprendimu nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

10. Be to, ieškovo techniniuose sprendiniuose numatyta patalpa dujų šildymui įrengti neatitinka katilinei keliamų reikalavimų, todėl kelia realų (įskaitant sprogimą) pavojų turtui bei žmonių sveikatai ir gyvybei. Taigi ieškovui neįrengus katilinės pagal teisės aktų reikalavimus (t. y. nepateikus aiškių įrodymų, kad ji yra saugi), neįregistravus šios patalpos kaip katilinės VĮ Registrų centras, ieškovas neturi nei teisės, nei juolab pagrindo, prievarta iš atsakovo išgauti sutikimą bei reikalauti teismo sprendimu pripažinti jam teisę įsirengti dujų katilinę sandėliuke pagal jo pasirengtus techninius projektus, nes nėra prasmės apskritai derinti ieškovo savavališkai pasirinkto dujų įvedimo būdo į jo naudojamą sandėlį. Kita vertus, atsakovas, duodamas sutikimą ieškovui, dujų nutekėjimo bei sprogimo atveju, pats turės prisiimti duotu sutikimu prisiimtą riziką. Pažymi, kad nuo dujų spintos iki ieškovui ir atsakovui bendram naudojimui skirtos katilinės yra tik keli metrai ir dujos galėtų ir turėtų būti įvestos į bendro naudojimo patalpą, iš kurios tiek ieškovas, tiek atsakovas galėtų atstatyti atitinkamas atšakas (vamzdžiai ieškovo yra perpjauti) į jų naudojamas pastato dalis ir jas šildyti dujomis, dujas naudoti vandeniui šildyti ir t. t. Toks būdas būtų ir racionalus, ir logiškas ir proporcingas, mažiausiai varžantis tiek ieškovo, tiek atsakovo teises bei teisėtus interesus. Atitinkamai ir antras, nors buvo labai abstraktus, tačiau ieškovo pasiūlytas būdas (jeigu atskira dujų spinta būtų statoma prie ieškovo faktiškai naudojamos žemės sklypo dalies, pvz. greta jo šiltnamio, ar pan.) yra iš esmės subalansuotas, pakankamai proporcingas ir pernelyg nevaržantis atsakovo teisių bei teisėtų interesų.

11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB ,,Swedbank“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismui nėra žinomos atsiliepimo nepateikimo priežastys.

Žemesnės instancijos teismas

12. 2024 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi skyrė pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu.

Šalies argumentai

13. Teisme gautas ieškovo dublikas, kuriame nurodė, kad palaiko pilna apimtimi ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai pažymėjo, kad šiai dienai atsakovo aiškiai nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą dujų įvedimui yra vienintelė kliūtis įgyvendinti projektinius sprendinius. Paaiškina, kad gamtinių dujų įvedimo paslauga susideda iš kelių etapų, paraiška buvo pateikta, prijungimo paslaugos sutartis sudaryta ir prijungimo įmoka sumokėta dar 2016 metais. Be to sutartis su ESO buvo sudaryta būtent ieškovo iniciatyva, kurią pasirašė ieškovas ir kurios pagrindu įrengta dujų apskaitos spinta prie žemės sklypo ribos. Atsakovas sumokėjo tik nustatytą prijungimo įmoką 710,94 Eur, nes tuo metu dar sutiko su dujų įvedimu į gyvenamąjį namą, žadėjo prisidėti, tačiau vėliau persigalvojo, šiame procese toliau nebedalyvavo, be kita ko, sutrukdė ir ieškovui įvesti dujas į gyvenamąjį namą. Pirmą kartą ieškovas kreipėsi į ESO dėl sąlygų išdavimo dar 2017 metais. Kadangi atsakovas nedavė sutikimo įvesti dujas, 2019-04-12 raštu ESO atsisakė suteikti ieškovui mažo slėgio lauko dalies ir vidaus dalies dujų sistemos įrengimo paslaugas ir informavo apie ieškovo sumokėtos įmokos pagal sutartį, atskaičius išlaidas, kurios buvo patirtos rengiant projektą, grąžinimą. Pastebi, kad ESO nustatytų reikalavimų ieškovas nepažeidė, o projektavimo etape ESO gauti sutikimo iš atsakovo nereikalavo. Pats ieškovo kreipimasis į ESO dėl sąlygų išdavimo, tiek ir projektų parengimas negali būti vertinamas atsakovo teisių ar CK nuostatų pažeidimu. Priešingai, atsakovui buvo pateikti dokumentai, kad jis, kaip bendraturtis, galėtų tinkamai susipažinti su ieškovo planuojamais atlikti dujotiekio įvedimo į gyvenamojo namo dalį darbais ir pareikšti savo poziciją. Todėl, šiuo atveju būtent atsakovas, eilę metų trukdantis ieškovui įsivesti dujas, pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo teisėmis. Atsakovo atsisakymas duoti sutikimą dujų įvedimui turi būti susijęs su projektiniais sprendiniais, su jų įgyvendinimo neigiama įtaka atsakovo nuosavybės teisei, turi būti protingai motyvuotas ir pan., o ne su dokumentų pateikimo susipažinti terminais, kurie beje, buvo daugiau negu pakankami savo pozicijai pagrįsti. Atsakovas nurodė, kad prieštarauja ir nesutinka su projektais, bet nenurodė kodėl. Jokių pagrįstų argumentų dėl atsisakymo duoti sutikimą dujų įvedimui nėra nurodyta ir atsiliepime. Pagal ESO išduotas prisijungimo sąlygas parengti projektai ir buvo pateikti atsakovui, kaip bendraturčiui susipažinti, prašant sutikimo jų įgyvendinimui, atitinkamai, jokių atsakovo, kaip bendraturčio teisių pažeidimo nebuvo padaryta, kadangi projektų įgyvendinimo darbai nėra pradėti. Jeigu atsakovo sutikimo būtų buvę prašoma nepateikus su ESO suderintų projektų, atsakovas galėjo atsisakyti jį duoti tuo pagrindu, kad be projektų negali tinkamai įvertinti būsimų darbų, kad neaišku ar yra techniškai įmanoma įgyvendinti ieškovo ketinimus ir pan. Ieškovo projektai buvo parengti teisėtai, suderinti su ESO ir pateikti bendraturčiui susipažinti, prašant sutikimo jų įgyvendinimui. Atsakovas atsisakymą bando pagrįsti nežymiais netikslumais ar deklaratyviais teiginiais apie tariamą jo teisių pažeidimą. Kreditoriaus pozicijos byloje nėra, tačiau vargu ar dujų įvedimas galėtų būti vertinamas kaip turto vertės mažinimas. Dujinis šildymas tik padidintų turto vertę. Atsakovas nuo 2019 metų yra išardęs visą apdailą savo valdomoje gyvenamojo namo dalyje, išgriovęs ir neįrengęs, bei visiškai apleido savo turtą. Tik tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) galėtų būti vertinami kreditoriaus teisių pažeidimu. Katilinė bendram naudojimui buvo palikta būtent atsakovo reikalavimu, todėl, gan keista atsakovo pozicija, kad ieškovas turi teisę prieiti prie šios katilinės, kas beje ieškovui yra visiškai neaktualu. Visais atvejais, kad įvesti dujas į II-ą gyvenamojo namo aukštą teks dujas vesti po atsakovo faktiškai valdoma žemės sklypo dalimi ir kitų variantų nėra. Be to, naudojimosi tvarka yra nustatyta konkrečiomis patalpomis, esančiomis gyvenamajame name, tuo tarpu gyvenamojo namo bendro naudojimo konstrukcijos yra naudojamos bendrai. Nustatant naudojimosi tvarką žemės sklypui bet kokiu atveju turės būti palikta galimybė bendraturčiams apeiti aplink visą namą, tikslu jį prižiūrėti, remontuoti ir pan. Todėl, projektinių sprendinių įgyvendinimas vėlgi neturės jokios neigiamos įtakos naudojimosi tvarkos nustatymui. Pastebi, kad toje žemės sklypo dalyje, kur atsakovas teigia planuojantis kažką papildomai statyti, yra vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas ir ryšių įvadas, kuriems taip pat yra taikomos apsaugos zonos. Todėl, atsakovo deklaratyvių statybos planų įgyvendinimui 1 m dujotiekio apsaugos zona (kuri patenka yra jau taikomas apsaugos zonas) vėlgi neturės jokios papildomos neigiamos įtakos, fasado apšiltinimas bus galimas, tik darbus reikės suderinti su ESO, dujotiekį atjungti ir patraukti, todėl projektinių sprendinių įgyvendinimas vėlgi neturės atsakovo bandomos įrodyti neigiamos įtakos ir šiems atsakovo tariamiems planams. Apie ieškovo atliktus veiksmus atsakovas buvo informuotas daug anksčiau, ne kartą jam skambino, bandė su broliu susitarti pats, be teisininkų dalyvavimo. Atsakovas žadėjo atvykti pas ieškovą pasikalbėti, tačiau neatvyko, o į pakartotinius nuolatinius ieškovo skambučius daugiau nebeatsiliepė ir neperskambino. Nesulaukęs atsakovo reakcijos į nuolatinius skambučius, ieškovas ryžosi kreiptis teisinės pagalbos. Už tai, kad atsakovo patalpose gyveno ieškovo sūnus, atsakovui buvo mokamas nuomos mokestis ir pilnai apmokamos komunalinės paslaugos. Atsakovas nepaaiškina, kodėl, išsikrausčius sūnui, yra apleidęs savo turtą ir jo neprižiūri. Daug metų savo jėgomis ir lėšomis ieškovas užtikrindavo atsakovo patalpų šildymą, nes sistema buvo bendra ir ieškovas negalėjo šildyti savo patalpų, nešildydamas atsakovo. Inicijavęs naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo procesą, ieškovas taip pat siekė atskirti ir šildymo sistemas. Ieškovas iš katilinės pasiėmė tik savo lėšomis pirktą boilerį ir užaklino vandentiekio vamzdį katilinėje, kas niekaip nesutrukdė atsakovui šildyti savo patalpas senuoju katilu, kuris yra kūrenamas anglimis ir malkomis, todėl kažkas nuolat turi būti vietoje, o po boilerio nuėmimo patikrinus sistemą atsakovo radiatoriai šilo. Tačiau atsakovui tai buvo nepatogu, nes jis negyvena išgriautose patalpose. Todėl, atsakovas išleido iš sistemos vandenį, kad neužšaltų radiatoriai nešildomose jo patalpose ir ieškovas už tai niekaip nėra ir negali būti atsakingas, nes neprivalo šildyti atsakovo patalpų. Visi reikalavimai, tiek lauko, tiek ir vidaus dujotiekio įrengimui yra nurodyti Techniniuose darbo projektuose, kuriuos parengė reikiamą kvalifikaciją turintis specialistas, remdamasis dujotiekio projektavimui ir įrengimui taikytinais teisės aktais, kurie yra nurodyti pačiuose projektuose, bei ESO išduotomis prisijungimo sąlygomis ir kurie yra suderinti su ESO. Todėl preziumuojama, kad projektai atitinka nustatytus reikalavimus, įskaitant patalpą, kurioje yra suplanuotas dujinis katilas. Todėl, atsakovo nuogąstavimai dėl saugumo yra taip pat niekuo nepagrįsti. Kol nėra atlikti dujotiekio įrengimo darbai, nėra pagrindo atlikinėti patalpų kadastrinių matavimų, kurie ir būtų pagrindas keisti duomenis registre. Taigi savo atsisakymą duoti sutikimą dujotiekio įvedimui atsakovas jau grindžia reikalavimu atlikti darbus, kurių atlikimui pats neduoda sutikimo. Dabar ieškovas siekia maksimaliai išvengti sąlyčio taškų su atsakovu, todėl jokio bendro dujotiekio su atsakovu neplanuoja. Atsakovas taip pat nurodo, kad jam yra tinkamas ir kitas būdas, jeigu atskira dujų spinta būtų statoma kitoje vietoje prie ieškovo naudojamos žemės sklypo dalies, tačiau tokiu atveju atsakovui tektų prisidėti prie naujo dujotiekio įrengimo bei projektavimo išlaidų, taip pat, prie ieškovo jau patirtų išlaidų kompensavimo. Iš esmės, jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, kurie galėtų kelti bent mažiausias abejones projektinių sprendinių tinkamumu ar atsakovo teisių galimu pažeidimu, ar kažkokių atsirasiančių papildomų nepatogumų atsakovui ir pan., įgyvendinus projektinius sprendinius, nėra nepateikta.

Atsiliepimas

14. Atsakovas teismui pateiktame triplike nurodė, kad palaiko pilna apimtimi atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas papildomai pažymėjo, kad nesutinka su ieškovo argumentais dėl tariamos jo inciatyvos 2016 m. įsivesti dujas prie žemės sklypo ribos. Telefono skambučiai neįrodo bei nepatvirtina, kad ieškovas atsakovą informavo apie dujotiekio projektus ir su jais supažindino atsakovą. Atsakovas buvo paguldytas į ligoninę ir turėjo ilgą bei intensyvią reabilitaciją, apie tai žinojo ir ieškovas, todėl į ieškovo skambučius neatsiliepdavo. Ieškovas galėjo pateikti projektus žinute, paštu ar atveždamas atsakovui dokumentus tiesiogiai į namus. Ne atsakovas vilkino procesą, ne atsakovas kliudė ieškovui, o būtent pats ieškovas tokią situaciją susikūrė. Atsakovas nebuvo pasyvus, pagal sveikatos galimybes, buvo pakankamai aktyvus. Ieškovas siekia nusivesti ir dujų katilą pastatyti ne tam skirtoje patalpoje, nors jau atliekant projektavimo darbus, turi būti realiai įvertinta, ar ta patalpa apkritai galės būti įrengta kaip katilinė. Teoriškai numatyti projektiniai sprendiniai dar nereiškia, kad juos apskritai galima įgyvendinti. Ieškovas, siekdamas pagal projektinius sprendinius ir teisės aktų reikalavimus įrengti dujų katilinę projektiniuose sprendiniuose numatytoje patalpoje, turėtų ardyti išorinės pastato laikančiosios sienos konstrukciją (ją griauti ir plėsti lango angą), kas reiškia, kad turėtų būti keičiamas viso pastato projektas, atliekama bendro naudojimo patalpos rekonstrukcija. Kadangi išorinė pastato siena yra bendro naudojimo, todėl tokie projektiniai sprendiniai dar ir dėl šios priežasties akivaizdžiai pažeidžia atsakovo teises bei teisėtus interesus. Išorinės (laikančiosios) sienos konstrukcijos keitimas įtakoja viso namo pastatą, statinio saugumą, estetinius pokyčius ir t. t. Be to, kadangi išorinė siena yra bendrojo naudojimo objektas, tai iš atsakovo gali būti reikalaujama dengti dėl to atsiradusias išlaidas. Todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas privalo duoti sutikimą ieškovui tinkamai nepagrindus, kad ieškovo projektiniuose sprendiniuose numatytos patalpos atitinka visus teisės aktų reikalavimus, yra nepagrįsti bei nelogiški. Atsakovo teigimu, projektiniuose sprendiniuose nurodyta informaciją yra neteisinga, jie parengti jų nederinus su atsakovu (trečiuoju asmeniu) ir šie projektiniai sprendiniai pažeidžia atsakovo teises bei teisėtus interesus. Vandentiekio ir nuotekų įvadas yra vietoje, per kurią neina projektiniuose sprendiniuose numatytas dujotiekis. Jokie telekomunikaciniai ryšių kabeliai dujotiekio vietoje seniai nebeina. Ieškovas savo procesiniame dokumente sistemingai apeliuoja į atsakovo valdomų patalpų vidaus apdailą, ar 2019 m. lauko vaizdą tuo metu, kai buvo atliekamas vidaus patalpų remonto darbai (beje, dėl to, kad patalpos buvo aplietos), tačiau šios aplinkybės visiškai nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas. Atsakovas pažymi, kad atsakovas nuo pat pradžių iš esmės su ieškovo alternatyviu pasiūlymu sutiko, supranta, kad naujų projektinių sprendinių parengimą turėtų dengti bendrai su ieškovu, tačiau atsakovas nesupranta, kodėl turėtų prisidėti prie dujotiekio bei jau atsakovo patirtų išlaidų, savo rizika, atsakovo neinformavus, kompensavimo. Atsakovas taip pat sutinka, kad dujotiekis būtų atvestas į bendrai ieškovui ir atsakovui priskirtą katilinę, iš kurios abu bendraturčiai galėtų vidaus tinklais (ne per lauko sienas) šildyti kiekvienas savo naudojamas patalpas atskirais dujų katilais, nes toks būdas yra ne tik pigiausias, paprasčiausias, greičiausiai įgyvendinamas, tačiau ir priimtinas abiem šalims. Ieškovas, siekiantis visiškai atskiros sistemos, taip pat, kaip ir atsakovas 2016 m. turi pats sumokėti atskiros dujų (apskaitos) spintos rinkos kainą.

Žemesnės instancijos teismas

15. 2024 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinė byla skirta nagrinėti teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka.

16. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti.

17. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus atsikirtimus ir prašė ieškinį atmesti.

18. Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. nurodė, 2023 m. rugpjūčio mėn. atsakovas paprašė susipažinti su ieškovo pateiktu pasiūlymu dėl dujų įvedimo į namą. Susipažinęs su minėtu pasiūlymu, liudytojas nurodė atsakovui, kad tokiu būdu bus suvaržyta jo teise naudoti žemės sklypu. Apsaugos zonos apims beveik pusę žemės sklypo. Nebus galima naudotis namo sieną. Liudytojo teigimu, optimaliausias variantas būtų įversti dujas į namą per bendrai naudojai katilinę.

19. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas P. S. ir atsakovas J. S. bendrosios dalines nuosavybes teise, kiekvienas po 1/2 dalį, valdo 0,0552 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 282,06 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas P. S. nuosavybes teise valdo šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytam nekilnojamajam turtui yra įregistruota hipoteka. Hipotekos kreditorius AB Swedbank. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-722-81912019 nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, pagal kurią ieškovui P. S. skirtos naudotis patalpos, plane pažymėtos indeksais nuo l-15 iki 1-25, o atsakovui J. S. skirtos naudotis patalpos, plane pažymėtos indeksais nuo l-1 iki l- 13. Patalpa, plane pažymėta indeksu 1-14, ieškovui ir atsakovui skirta naudotis bendrai.

21. Ieškovui skirtos naudotis patalpos yra antrame gyvenamojo namo aukšte. Atsakovui skirtos naudotis patalpos ir bendram naudojimuisi skirta patalpa l-14 yra pirmame gyvenamojo namo aukšte. Naudojimosi tvarka žemės sklypu nėra nustatyta.

22. Ieškovas P. S. siekia įsivesti dujas į jo atskiram naudojimuisi skirtas gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais nuo 1-15 iki l-25, esančias antrame gyvenamojo namo aukšte. 2016-06-03 ieškovas yra sudaręs su AB "Energijos skirstymo operatorius" Naujo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie operatoriaus dujų sistemos paslaugos Sutartį. 2023-01-24 ESO išdavė Prisijungimo sąlygas Nr. 23-00286D, kurios pagrindu buvo parengti dujotiekio (lauko) ir dujotiekio (vidaus) techniniai darbo projektai. Suprojektuotas mažo slėgio (p:0,023 bar) požeminis kiemo dujotiekis nuo spintos ties valdos riba iki gyvenamojo namo su uždarymo prietaisu ant sienos spintelėje bei, vidaus dujotiekis. Gamtinių dujų naudojimas numatytas ieškovo patalpų šildymui, karšto vandens ir maisto ruošimui. Abu projektai ESO yra suderinti, tačiau jų įgyvendinimui yra būtinas atsakovo J. S. sutikimas (Prisijungimo sąlygų Nr. 23-00286D 5.2. punktas), kurio atsakovas neduoda.

23. 2023-08-23 atsakovui buvo išsiųstas ieškovo prašymas dėl sutikimo įsivesti dujas ir abu Projektai. 2023-09-28 gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad atsakovas J. S. prieštarauja ir nesutinka, kad P. S. vykdytų dujotiekio vamzdžio tvirtinimo darbus prie jam priklausančių patalpų lauko sienos, taip pat visus kitus darbus, reikalingus dujotiekio pajungimui kartu valdomame žemes sklype, gyvenamajame name ir kituose sklype esančiuose statiniuose, derintų sąlygas su ESO dėl dujų tiekimo ir kt.

24. 2023-10-13 atsakovui buvo išsiųstas ieškovo atstovės pasiūlymas, kuriame, be kita ko, buvo pasiūlytas ir alternatyvus būdas, kuris užtikrintų konfliktuojantiems bendraturčiams visiškai atskiras vartotojų dujų sistemas, tik tokiu atveju atsakovui reikėtų sudaryti sutartį su ESO savo vardu ir perimti iš ieškovo ESO įrengtą skirstymo sistemą ties sklypo riba, kas būtų naudinga abiem bendraturčiams. Į šį pasiūlymą buvo gautas atsakovo J. S. pranešimas, kuriame nurodyta, kad atsakymą pateiks artimiausiu metu.

25. Atsižvelgiant į tai, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, prašydamas pripažinti jam teisę įsirengti naujo buitinio vartotojo dujų sistemą, adresu (duomenys neskelbtini), bei prisijungti prie AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ dujų skirstymo sistemos be atsakovo J. S. sutikimo.

26. Taigi nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl bendraturčio teisės be vieno iš bendraturčių sutikimo įsivesti dujas į atskiram naudojimuisi skirtas gyvenamojo namo patalpas.

27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybes teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jo sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus i bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 1064/2003; 2004 m. lapkričio l5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-267/2012). Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagristas, t. y., kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų bendraturčio teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus, tenka atsisakiusiam duoti sutikimą asmeniui. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui įgyvendinti savo teises (Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-832-343/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

28. Kasacinio teismo praktikoje taip pat atkreipiamas dėmesys ir į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlieka galimybės patekti į kelius ir gatves, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Kaip minėta, pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.

29. Atsakovas savo nesutikimą, jog ieškovas įsirengtų naujo buitinio vartotojo dujų sistemą, adresu (duomenys neskelbtini), bei prisijungtų prie AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ dujų skirstymo sistemos, grindžia tuo, jog ieškovas neteisėtai bei nepagrįstai, pažeisdamas esmines atsakovo kaip bendraturčio teises, vienašališkai inicijavo ieškovui ir atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto (pastato) prijungimo prie ESO administruojamos dujų skirstymo sistemos lauko bei vidaus dujų techninio dujų sistemos projektų parengimą, parengtų projektų suderinimą su ESO. Atsakovo teigimu, tiek pagal Civilinio kodekso reikalavimus (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis), tiek pagal ESO nustatytus reikalavimus, prieš kreipiantis į ESO dėl dujų sistemos prijungimo sąlygų išdavimo, buvo reikalinga gauti bei ESO pateikti atsakovo, kaip gyvenamojo pastato ir žemės sklypo bendraturčio sutikimą. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo teiginiais dėl žemiau nurodytų argumentų.

30. Teismo vertinimu, šiame kontekste, visų pirma, svarbu pažymėti, jog būtent ieškovo P. S. iniciatyva 2016-06-03 buvo sudaryta su ESO Naujo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie operatoriaus dujų sistemos paslaugos sutartis, kurią pasirašė ieškovas P. S. ir kurios pagrindu buvo įrengta dujų apskaitos spinta prie žemės sklypo ribos. Tuo tarpu atsakovas 2016-07-13 sumokėjo tik nustatytą prijungimo įmoką 710,94 Eur, nes tuo metu dar sutiko su dujų įvedimu į gyvenamąjį namą, tačiau vėliau persigalvojo, šiame procese toliau nebedalyvavo, be kita ko, sutrukdė ir ieškovui įvesti dujas į gyvenamąjį namą, ką patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. ESO įrengus dujų apskaitos spintą, 2017-08-16 ieškovas kreipėsi į ESO dėl projektavimo sąlygų išdavimo. 2018-04-24 ieškovas sudarė su ESO Dujotiekio įrengimo paslaugos sutartį požeminio dujotiekio suprojektavimui ir įrengimui žemės sklype (duomenys neskelbtini) pagal išduotas prisijungimo sąlygas bei, pastato dujotiekio gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) suprojektavimui ir įrengimui, o 2018-04-25 ieškovas sudarė su UAB “Lietuvos dujų tiekimas“ Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. KA12418651, užsakė dujinį katilą ir darbus. Tuo tarpu, atsakovas jokių veiksmų, kad į gyvenamąjį namą būtų įvestos dujos (išskyrus prijungimo įmokos pavėluotą sumokėjimą) neatliko, taip pat ir nedavė sutikimo įvesti dujas ir ieškovui. Todėl 2019-04-12 raštu ESO atsisakė suteikti ieškovui mažo slėgio lauko dalies ir vidaus dalies dujų sistemos įrengimo paslaugas ir informavo apie ieškovo sumokėtos įmokos pagal sutartį, atskaičius išlaidas, kurios buvo patirtos rengiant projektą, grąžinimą. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, pirmą kartą ieškovas kreipėsi į ESO dėl sąlygų išdavimo dar 2017 metais, tačiau būtent dėl atsakovo neveikimo ir sutikimo nedavimo, iki pat šios dienos į gyvenamąjį namą dujos nėra įvestos.

31. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Atkreiptinas dėmesys, kad valdymas – kaip nuosavybės teisės turinio elementas – reiškia galimybę turėti daiktą savo žinioje ir teisę daryti jam fizinį ir ūkinį poveikį. Naudojimas pagal nuosavybės teisės nuostatas suprantamas kaip naudos iš daikto gavimas, o nauda – kaip daikto ekonominis reikšmingumas. Disponavimas turtu – tai galimybė sudaryti sandorius dėl daikto, kuriais sprendžiamas jo teisinis likimas. Taigi, tiek ieškovo kreipimasis į ESO dėl sąlygų išdavimo, tiek ir projektų parengimas negali būti vertinamas atsakovo teisių ar CK 4.72 straipsnio, 4.75 straipsnio nuostatų pažeidimu. Priešingai, atsakovui buvo pateikti dokumentai, kad jis, kaip bendraturtis, galėtų tinkamai susipažinti su ieškovo planuojamais atlikti dujotiekio įvedimo į gyvenamojo namo dalį darbais ir pareikšti savo poziciją. Todėl, kaip teisingai pastebėjo ieškovas, šiuo atveju būtent atsakovas, eilę metų trukdantis ieškovui įsivesti dujas, pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo teisėmis.

32. Dėl atsakovo akcentuojamų ESO nustatytų reikalavimų pažeidimo, teismo vertinimu, svarbu pažymėti, kad gamtinių dujų įvedimo paslauga susideda iš kelių etapų : paraiškos pateikimas; prijungimo paslaugos sutarties parengimas ir prijungimo įmokos sumokėjimas; dujotiekio tiesimo darbų iki sklypo ribos vykdymas; galutinės PVM sąskaitos-faktūros už paslaugą paruošimas (permokos ar nepriemokos atveju); požeminio dujotiekio sklype ir pastato dujotiekio įrengimas; pažymos apie pasirengimą sujungti dujų sistemas ir atsakomybės ribų akto parengimas; gamtinių dujų tiekimo sutarties pasirašymas; apskaitos prietaiso įrengimas ir dujų paleidimas. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad paraiška buvo pateikta, prijungimo paslaugos sutartis sudaryta, o prijungimo įmoka sumokėta dar 2016 metais. Atsakovas nurodo, kad dujų apskaitos sistema buvo įrengta jo inciatyva, ir tik vieno atsakovo šeimos lėšomis, todėl atsakovo sutikimas teikiant paraišką tikėtina buvo, o ta aplinkybė, kad atsakovas vėliau persigalvojo ir nusprendė nebedalyvauti procese, nei savo jėgomis, nei lėšomis, dėl ko ieškovas toliau veikė vienas ir ESO teikė tokius dokumentus, kokių buvo reikalaujama, neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas nieko nežinojo ir pan., kadangi, kaip patvirtina byloje esantys duomenys, su atsakovu visada buvo siekiama susitarti geranoriškai, o atsakovo sutikimas buvo/yra būtinas projektinių sprendinių įgyvendinimui, bet ne jų parengimui.

33. Galiausiai, 2023-01-24 ESO išduotų Prisijungimo sąlygų Nr. 23-00286D 5 dalies 5.2. punkte yra numatyta, kad jei projekto sprendiniai gali įtakoti ar įtakoja trečiųjų asmenų interesus, reikalinga gauti visus būtinus suinteresuotų asmenų sutikimus tokiems sprendiniams įgyvendinti. Taigi, pagal ESO išduotas prisijungimo sąlygas parengti projektai ir buvo pateikti atsakovui, kaip bendraturčiui susipažinti, prašant sutikimo jų įgyvendinimui, atitinkamai, jokių atsakovo, kaip bendraturčio teisių pažeidimo nebuvo padaryta, kadangi projektų įgyvendinimo darbai nėra pradėti. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia atsakovas, jam buvo sudaryta galimybė susipažinti su parengtais ir suderintais projektiniais sprendiniais, kurie nepažeidžia atsakovo teisių, kurie nelemia esminio atsakovo naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimo ir niekaip nekeičia atsakovo gyvenimo bei veiklos sąlygų turte. Priešingų įrodymų į bylą nėra pateikta.

34. Teismas kritiškai vertina ir atsakovo teiginius, jog techniniuose sprendiniuose numatytas dujų į namą įvedimo būdas yra patogus ir naudingas išimtinai tik ieškovui, numatytas pažeidžiant CK 4.37 straipsnio, 4.39 straipsnio, 4.75 straipsnio, 4.81 straipsnio ir kitas nuostatas, nepagrįstai ir neproporcingai suvaržant atsakovo nuosavybės teisę į bendrąja nuosavybe šalių valdomą turtą, kadangi dujų vamzdžio požeminė dalis projekte yra numatyta po atsakovo faktiškai valdoma žemės sklypo dalimi, antžeminės dalies įvadas numatytas tiesiai ant atsakovo naudojamos namo fasado dalies tarp atsakovo naudojamų patalpų langų, o kita projekte numatyta dujų vamzdžio dalis eina keliasdešimt metrų virš atsakovo naudojamos namo dalies per namo išorę, išimtinai tik palei atsakovo faktiškai naudojamą žemės sklypo dalį, kas sudarys galimybę ieškovui faktiškai naudotis ne tik savo naudojama žemės sklypo dalimi, tačiau ieškovas turės formalų argumentą patekti ir į atsakovo naudojamą žemės sklypo dalį, kadangi ieškovas turi teisę patekti į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu bendram naudojimui paliktą katilinę, plane pažymėtą indeksu 1-14, o dujų vamzdis numatytas per kitą namo pusę, todėl ieškovui įgyvendinus projektus ateityje bus neįmanoma šalims susitarti ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką taip, kad ieškovo ir atsakovo teisės būtų subalansuotos.

35. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog gyvenamasis namas yra dviejų aukštų. Atsakovo atskiram naudojimui paskirtos patalpos yra pirmame aukšte, o ieškovui paskirtos patalpos yra antrame aukšte, todėl, kaip teisingai nurodė ieškovas, ieškovui projektuojant dujų įvadą į antrame gyvenamojo namo aukšte esančias patalpas nuo dujų apskaitos spintos, įrengtos ties sklypo riba ir įėjimu į atsakovo naudojamą žemės sklypo dalį (su kuo atsakovas sutiko), visais atvejais, kad įvesti dujas į antrą gyvenamojo namo aukštą teks dujas vesti po atsakovo faktiškai valdoma žemės sklypo dalimi ir kitų variantų nėra. Be to, gyvenamojo namo fasadas, kaip ir bet kuri kita bendra namo konstrukcija, nėra ir negali būti naudojamas tik atsakovo. Naudojimosi tvarka yra nustatyta konkrečiomis patalpomis, esančiomis gyvenamajame name, tuo tarpu gyvenamojo namo bendro naudojimo konstrukcijos yra naudojamos bendrai.

36. Dėl atsakovo bandomos įrodyti projektinių sprendinių neigiamos įtakos būsimai žemės sklypo naudojimosi tvarkai, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad gyvenamasis namas, kaip jau minėta, yra dviejų aukštų, todėl nustatant naudojimosi tvarką žemės sklypu bet kokiu atveju turės būti palikta galimybė bendraturčiams apeiti aplink visą namą, tikslu jį prižiūrėti, remontuoti ir pan. Todėl, projektinių sprendinių įgyvendinimas neturės jokios neigiamos įtakos naudojimosi tvarkos nustatymui, kadangi bet kokiu atveju galimybė apeiti namą turės būti palikta, nepriklausomai nuo to, bus ar nebus įvestos dujos pagal projektinius sprendinius. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad ieškovo naudojama žemės sklypo dalis yra didesnė, tačiau tokia yra žemės sklypo konfigūracija ir gyvenamojo namo išsidėstymas sklype. Kita vertus, teismo vertinimu, plotų skirtumai nustatant naudojimosi tvarką galėtų būti sprendžiami kompensavimo būdu ar pan.

37. Atsakovas taip pat nurodo, kad įgyvendinus projektinis sprendinius, dėl dujų vamzdynui taikytinos apsaugos zonos atsakovas nebegalės nieko statyti, koreguoti, pristatyti, apšiltinti fasado, pasistatyti pastogės, šiltnamio ir pan., tačiau šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, jog reikiamos kvalifikacijos specialisto parengtų ir su ESO suderintų projektų sprendiniai būtų pripažinti netinkamais ar pažeidžiančiais atsakovo teises. Byloje nustatyta, jog toje žemės sklypo dalyje, kur atsakovas nurodo planuojantis papildomai statyti, yra vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas ir ryšių įvadas, kuriems taip pat yra taikomos apsaugos zonos. Taigi akivaizdu, jog atsakovo statybos planų įgyvendinimui 1 metro dujotiekio apsaugos zona (kuri patenka į jau vandentiekio įvadui, nuotekų išvadui ir ryšio tinklų įvadui taikomas apsaugos zonas) neturės jokios papildomos neigiamos įtakos, o fasado apšiltinimas bus galimas, tik darbus reikės suderinti su ESO, dujotiekį atjungti ir patraukti, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog projektinių sprendinių įgyvendinimas jokių papildomų nepatogumų atsakovui nesukels.

38. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas savo nesutikimą, jog ieškovas įsirengtų naujo buitinio vartotojo dujų sistemą, adresu (duomenys neskelbtini), bei prisijungtų prie AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ dujų skirstymo sistemos, grindžia ir tuo, jog ieškovas nepateikė jokių dokumentų, jog patalpa, kurioje pagal ieškovo pateiktus projektus turėtų būti katilinė, atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir šiems savo argumentams pagrįsti rėmėsi teisės aktu, kuris nagrinėjamu atveju apskritai netaikytinas. 2016 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 249 patvirtintų Katilinių įrenginių įrengimo taisyklių 3 punkte yra numatyta, kad katilinės, kuriose įrengiami katilai, naudojantys dujinį kurą, kurių bent vieno galingumas yra ne didesnis kaip 400 kW, o bendras jų galingumas ne didesnis kaip 1,5 MW, projektuojamos vadovaujantis Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 „Dėl Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimais, kuriais ir buvo vadovautasi. Taigi visi reikalavimai, tiek lauko, tiek ir vidaus dujotiekio įrengimui yra nurodyti Techniniuose darbo projektuose, kuriuos parengė reikiamą kvalifikaciją turintis specialistas, remdamasis dujotiekio projektavimui ir įrengimui taikytinais teisės aktais, kurie yra nurodyti pačiuose projektuose, bei ESO išduotomis prisijungimo sąlygomis ir kurie yra suderinti su ESO. Todėl preziumuojama, kad projektai atitinka nustatytus reikalavimus, įskaitant patalpą, kurioje yra suplanuotas dujinis katilas.

39. Atskirai pasisakytina ir dėl atsakovo argumento, jog patalpa, kurioje bus dujinis katilas, nėra įrengta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tai yra, atsakovo įsitikinimu, ieškovas visų pirma turi įrengti katilinės patalpą, ją įregistruoti kaip katilinę VĮ Registrų centre ir tik tada prašyti jo sutikimo. Nagrinėjamu atveju teismas visiškai pritaria ieškovui, jog dujotiekio, įskaitant vidaus, įrengimui, ir yra prašomas atsakovo sutikimas, o pastato (jo patalpų) kadastrinių duomenų pasikeitimai galės būti fiksuojami tik po darbų atlikimo. Kitaip tariant, kol nėra atlikti dujotiekio įrengimo darbai, nėra pagrindo atlikinėti patalpų kadastrinių matavimų, kurie ir būtų pagrindas keisti duomenis registre. Taigi aukščiau minėti atsakovo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

40. Kritiškai vertintini ir atsakovo teiginiai dėl jo turto saugumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vartotojo dujų sistemos (duomenys neskelbtini) įrengimo projektus vadovaudamasis teisės aktų keliamais reikalavimais parengė atitinkamą kvalifikaciją turintis specialistas. Projektai buvo suderinti su ESO, darbus atliks taip pat tik reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai, o įrengus dujų sistemą, ją tikrins ir paleis taip pat ESO. Todėl, atsakovo argumentai dėl jo turto saugumo yra aiškiai nepagrįsti.

41. Atsakovas taip pat pažymi, kad nuo dujų spintos iki ieškovui ir atsakovui bendram naudojimui skirtos katilinės yra tik keli metrai ir dujos galėtų ir turėtų būti įvestos į bendro naudojimo patalpą, iš kurios tiek ieškovas, tiek ir atsakovas galėtų atstatyti atitinkamas atšakas į jų naudojamas pastato dalis jas šildyti dujomis ir toks būdas būtų ir racionalus, ir logiškas, ir proporcingas. Tačiau, kaip byloje yra nustatyta, atsakovas dar 2018-2019 m. sutrukdė dujų įvedimui, kuomet buvo planuojamas viso namo šildymas. Tarp šalių santykiai yra itin konfliktiški, todėl, kaip nurodė ieškovas, jis siekia maksimaliai išvengti sąlyčio taškų su atsakovu, todėl jokio bendro dujotiekio su atsakovu neplanuoja. Atsakovas taip pat nurodo, kad jam yra tinkamas ir kitas būdas, jeigu atskira dujų spinta būtų statoma kitoje vietoje prie ieškovo naudojamos žemės sklypo dalies, tačiau, tokiu atveju atsakovui tektų prisidėti prie naujo dujotiekio įrengimo bei projektavimo išlaidų, taip pat, prie ieškovo jau patirtų išlaidų kompensavimo, su kuo atsakovas kategoriškai nesutiko.

42. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog ieškovo projektai buvo parengti teisėtai, suderinti su ESO ir pateikti bendraturčiui (atsakovui) susipažinti, prašant sutikimo jų įgyvendinimui. Nesutikdamas su projektiniais sprendiniais, savo nesutikimą atsakovas turėjo protingai motyvuoti, pagrįsti, atskleisti projektinių sprendinių neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams, tačiau to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nepadarė. Iš esmės, jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, kurie galėtų kelti abejones projektinių sprendinių tinkamumu ar atsakovo teisių galimu pažeidimu, ar kažkokių atsirasiančių papildomų nepatogumų atsakovui ir pan., įgyvendinus projektinius sprendinius, nėra nepateikta, o atsakovo atskirtimo argumentai neteikia pagrindo pripažinti atsakovo nesutikimą pagrįstu ir protingai motyvuotu.

43. Kaip minėta, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad protingais bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad statyba lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki statybų (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017-10-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-645-278/2017). Tokių duomenų byloje nėra. Be to, teismo vertinimu, svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju ieškovas siekia įsivesti į savo valdomą gyvenamojo namo dalį dujas, kurios būtų naudojamos patalpų šildymui ir karšto vandens bei maisto ruošimui, kas yra objektyviai būtina ten nuolat gyvenančiam ieškovui ir jo šeimai.

44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas niekaip neįrodė esminių jo bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą nepripažinti ieškovui teisės įsirengti naujo buitinio vartotojo dujų sistemą adresu (duomenys neskelbtini), bei prisijungti prie AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ dujų skirstymo sistemos, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti.

45. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

47. Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus visiškai, ieškovas remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

48. Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo už ieškinį sumokėtą 109,50 Eur žyminį mokestį ir 3812,50 išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už teisinę konsultaciją bei pasiūlymo dėl taikaus ginčo sprendimo parengimą, ieškinio rengimą, dubliko parengimą, nuomonės dėl teisminės mediacijos taikymo parengimą, pasirengimą teismo posėdžiams ir dalyvavimą teismo posėdžiuose); pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

49. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

50. Teismo vertinimu, ieškovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, ieškovo rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia ieškovui iš atsakovo 3922 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

51. Teismas šioje byloje taip pat patyrė 16,01 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo priteistina 16,01 Eur pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo P. S. ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovo P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovo (bendraturčio) J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo įsirengti naujo buitinio vartotojo dujų sistemą adresu (duomenys neskelbtini), bei prisijungti prie akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ dujų skirstymo sistemos.

Priteisti ieškovui P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3922 (tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 16,01 Eur (šešiolika eurų ir 01 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja . Marina Vladimircevienė