- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- e2A-1032-555/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02725-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- I. M.
- Ieškovas
- Alytaus rajono savivaldybės administracijos ir Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“
- Kategorijos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
- 2.6.16.11.2Valstybės ir savivaldybių institucijų gyvenamųjų patalpų nuoma
- 3.1.7.5Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eA2-17-979-2020 pagal ieškovių Alytaus rajono savivaldybės administracijos ir Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ ieškinį atsakovei I. M. dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, skolos už nuomą, šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. M., M. M. M., L. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės Alytaus rajono savivaldybės administracija ir Alytaus rajono savivaldybės įmonė „Simno komunalininkas“ kreipėsi į teismą (2017 m. birželio 2 d. pirminis ieškinys civilinė byla Nr. 2-3352-470/2017, 2019 m. balandžio 3 d. patikslintas ieškinys), prašydamos:
1.1. priteisti iš atsakovės I. M. ieškovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos naudai 665,45 Eur įsiskolinimą už nuomą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.2. priteisti iš atsakovės I. M. ieškovės Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ naudai 264,09 Eur įsiskolinimą už šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.3. nutraukti 2007 m. balandžio 6 d. sudarytą Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);
1.4. iškeldinti atsakovę I. M. ir jos šeimos narius A. M., L. M., M. M. M., iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos;
1.5. priteisti iš atsakovės I. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė Alytaus rajono savivaldybės administracija reikalavimus dalyje dėl įsiskolinimo už nuomą priteisimo teisminio nagrinėjimo metu galutinai patikslino ir prašė priteisti 570,81 Eur perskaičiuotą įsiskolinimą už gyvenamųjų patalpų nuomą, susidariusį iki 2020 m. sausio 24 d. (2020 m. vasario 5 d. pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo).
3. Ieškovė Alytaus rajono savivaldybės įmonė „Simno komunalininkas“ informavo, kad atsakovė atsiskaitė, 2020 m. vasario 1 d. duomenimis, įsiskolinimo už šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą neturi.
Šalies argumentai
4. Ieškovė Alytaus rajono savivaldybės administracija nurodė, kad 2007 m. balandžio 6 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei suteiktas butas, esantis (duomenys neskelbtini) Atsakovė ir jos šeimos nariai – A. M., L. M., M. M. M., bute deklaravo gyvenamąją vietą. Pagal sudarytą nuomos sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti kas mėnesį buto nuomos ir kitus komunalinius mokesčius. Atsakovė sistemingai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų mokėti nuompinigius. Pretenzijų dėl mokesčių skaičiavimo iki bylos nagrinėjimo teisme atsakovė nereiškė. Atsakovės įsiskolinimas 2020 m. vasario 24 d. duomenimis už patalpų nuomą 570,81 Eur, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2015 m. II ketvirčio, t. y. už daugiau nei 3 mėn. laikotarpį, be kita ko, iki 2019 m. liepos mėn. buvo skolinga ieškovei Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“ 264,09 Eur už suvartotą šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą. Atsakovė ne kartą tiek raštu, tiek žodžiu buvo įspėta dėl įsiskolinimo už gyvenamųjų patalpų nuomą, galimą nuomos sutarties nutraukimą ir iškeldinimą iš nuomojamų patalpų. Atsakovė už patalpų nuomą nemoka sistemingai, teisme ne kartą nagrinėti ieškovo pareikšti reikalavimai dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo (civilinė byla Nr. 2-290-652/2010, L2-2855-179/2013). Pagal priimtus teismo sprendimus vykdomi išieškojimai iš atsakovės antstolių kontoroje (vykdomoji byla Nr. 0182/13/00720). 2018 m. balandžio 30 d. atsakovė geranoriškai įmokėjo 145,00 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė ir jos šeimos nariai ilgiau nei 6 mėnesius negyvena ginčo nuomojamame bute. Atsakovė nuo 2016 m. gegužės mėn. yra išvykusi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-486 „Dėl vaiko laikinosios rūpybos tėvų prašymu nustatymo“ M. M. M. nuo 2016 m. birželio 9 d. iki motinos-atsakovė sugrįžimo nustatyta laikina rūpyba, rūpintoja paskirta A. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini). M. M. M. mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 2019 m. rugpjūčio 21 d. deklaravo išvykimą į užsienio valstybę. L. M. bute negyvena nuo 2011 m. Tiek atsakovė, tiek jos šeimos nariai pasikeitus aplinkybėms dėl nuomos sutarties patikslinimo nesikreipė. Teisė į nuomojamą patalpą laikinai išvykusiems išsaugoma tik mokant nuomos ir kitus komunalinius mokesčius. Be kita ko, bute dėl skolų atjungtas elektros tiekimas nebuvo atnaujintas. Ieškovė laikė, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti esant (duomenys neskelbtini) atsakovės ir / ar jos šeimos narių svarbiausių asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta. Duomenys apie tai, kad pagal deklaruotą gyvenamąją vietą atsakovė ir / ar jos šeimos narys M. M. M. įgyvendino rinkimų teisę, nėra žinomi. VšĮ Alytaus rajono savivaldybės administracijos pirminės sveikatos priežiūros centro duomenimis nei atsakovė, nei jos šeimos nariai nėra registruoti. Apie registraciją privačiose gydymo įstaigose nėra žinoma. Atsakovei ir jos šeimos nariams socialinės pašalpos ir kompensacijos skirtos nuo 2000 m. iki 2019 m. rugsėjo mėn., t. y. 2005 m. lapkričio mėn.-2015 m. liepos mėn. socialinė pašalpa bendra tvarka; 2016 m. sausio 1 d.-2016 m. balandžio 1 d. socialinė pašalpa išimties tvarka; 2000 m. rugpjūčio 17 d.-2003 m. rugpjūčio 1 d. šeimos pašalpa; 2004 m. liepos mėn.-2011 m. lapkričio mėn. ir 2018 m. sausio mėn.-2019 m. rugsėjo mėn. išmoka vaikams; 2000 m. spalio mėn.-2004 m. liepos mėn., pašalpa šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų; 2008 m. rugsėjo mėn.-2015 m. rugsėjo mėn. ir 2018 m. rugsėjo mėn.-2019 m. rugsėjo mėn. parama mokinio reikmėms ir nemokamas maitinimas; 2001 m.-2008 m., pašalpos socialiai remtiniems iš savivaldybės biudžeto lėšų; 2015 m., 2016 m., ir 2018 m. vienkartinės pašalpos iš savivaldybės biudžeto; 2007-2011 m. geriamojo vandens kompensacija; 2007‑2013 m. šildymo išlaidų kompensacija). Ieškovė taip pat nurodė, kad duomenų apie tai, jog atsakovė atitinka socialinio būsto nuomos tvarkos apraše įtvirtintas sąlygas išsinuomoti socialinį būstą nėra. Nuo 2015 m. atsakovė neteikia Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaracijos, būtinos vertinat asmens, turinčio teisę į socialinė būstą, statusą. Be kita ko, pasikeitus reglamentavimui, t. y. 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymui, neatvyko į savivaldybę atnaujinti socialinio būsto nuomos sutarties. Nuo 2019 m. spalio 25 d. atsakovė nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė nepagrįstai reiškia pretenzijas dėl įsiskolinimo už būsto pagerinimus, atitinkamai jo įskaitymo. Ieškovė nėra skolinga atsakovei už nuomojamo buto pagerinimus. Atsakovei, kaip nuomininkei, sutartimi nustatyta pareiga atlikti einamąjį patalpų remontą. Duomenų apie tai, kad ieškovės leidimu ir / ar sutikimu atsakovė pagerino nuomotą butą, nėra. Pagal pateiktus įrodymus nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas pripažinti atsakovę pažeidus nuomos sutarties sąlygas, atitinkamai nuomos sutartį nutraukti ir iškeldinti atsakovę bei jos šeimos narius, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Reikalavimai dėl skolos pagal sutartį priteisimo pareikšti ieškinio senaties ribose, trejų metų ieškinio senaties terminas, kaip turtinei žalai atlyginti, netaikytinas.
5. Atsakovė I. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei nurodė, kad socialinis būstas suteiktas, kaip daugiavaikei šeimai. Nors buto stovis nebuvo labai geras, 1978 m. atliktas kapitalinis remontas, būklė tenkino. Atsakovė žinojo, kad galės remontuotis, skolinosi „(duomenys neskelbtini)“ 868,86 Eur (3 000,00 Lt), kreipėsi dėl paramos į laidą „(duomenys neskelbtini)“. Reikėjo keisti boilerį, nes naudojo labai daug elektros, langai buvo kiauri. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darė remontą, savivaldybė skyrė pinigų, įstatė „popierines“ buto duris. Nuomos mokesčio nemokėjo, kadangi pagrįstai tikėjo, jog bus užskaityti būsto pagerinimai. Ieškovė atsakovei yra skolinga už nuomojamo būsto pagerinimus, apie tai ne kartą buvo kalbama atsakovei atvykus į savivaldybę. Būsto pagerinimai negali būti prilyginami paprastam remontui. Pagerinimai sudaro didelę dalį turto vertės, buvo atlikti su ieškovės žinia ir sutikimu. Įvertinus pagerinimus, nėra pagrindo reikalauti įsiskolinimo už nuomą. Atsakovė yra socialiai remtinas asmuo, nustatytas 20 procentų dydžio darbingumas, gaunamos pajamos nėra pakankamos visaverčiam gyvenimui, būsto nuomai. Šeimos nariai teisminio nagrinėjimo metu tapo pilnamečiai, mokosi, nuosavo būsto neturi. Nuomojamo būsto nėra palikusi, išvyko laikiniai dėl finansinių paskatų, grįžusi į (duomenys neskelbtini) lankosi bute, prižiūrėti ir tvarkytis padeda šeimos nariai – vaikai L., A. ir M.. Atsakovės ir sūnaus M. M. deklaruota gyvenamoji vieta nėra pasikeitusi, pagal deklaruotą gyvenamąją vietą mokamos socialinės išmokos (neįgalumo išmoka), įgyvendinama rinkimų teisė, naudojasi gydymo įstaigos paslaugomis (šeimos daktaro). Atsakovė laikė, kad atitinka reikalavimus gauti socialinį būstą, nes pajamos mažos, gaunama socialinė išmoka dėl neįgalumo – 230,00 Eur, antstolis nuskaito 50 procentus, pragyvenimui lieka apie 100,00 Eur. Šeimos nariai – vaikai, išvyko laikinai iš buto. Dukra A. prieš penkerius metus išvyko mokytis į (duomenys neskelbtini), L. į (duomenys neskelbtini), M. į (duomenys neskelbtini), gyvena pas sesę, baigęs vidurinę mokyklą galėtų grįžti ir mokytis (duomenys neskelbtini). Šeima kito būsto neturi, siekia nuosavybės pripažinimo, išsituokusi su vyru nesidalino turto, yra pareiškusi reikalavimus dėl padalijimo santuokoje įgyto turto, kuriame gyveno su vyru ir vaikais iki sudarant ginčijamą nuomos sutartį.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. M. nurodė, kad ginčo bute nebegyvena nuo 2011 m., kai išvyko studijuoti į (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vietą yra (duomenys neskelbtini)gyvena bendrabutyje. Socialinių ryšių su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), neturi. Ten gyvena mama, brolis ir sesuo, padeda tik epizodiškai pakūrenti pečių. Sesuo išvyko mokytis į (duomenys neskelbtini), dirba epizodiškai. Brolis moksleivis, dirbti negali. Mama sunkiai gyveno, augino tris vaikus, turėtus pinigus stengėsi skirti vaikų išlaikymui, ugdymui, vaikai stengėsi mokytis gerai, buvo tenkinami tik minimalūs poreikiai, tėvas prie išlaikymo neprisidėdavo, šeima buvo socialiai remtina. Įsiskolinimai už paslaugas susidarė ne dėl piktybiškumo ar negebėjimo tvarkytis finansus. Mama stengiasi grąžinti skolas, dalį nuskaito antstoliai. Būstą remontavo dėl būtinumo, keitė langus, boilerį. Gyveno kurį laiką be elektros. Mama nusprendė vykti į užsienį dėl galimybės užsidirbti, todėl laikina rūpyba buvo nustatyta broliui. Mama tvarkosi turtinius klausimus dėl santuokoje įgyto turto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. sprendimu ieškovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovės 570,81 Eur įsiskolinimą už nuomą; nutraukė tarp ieškovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos ir atsakovės 2007 m. balandžio 6 d. sudarytą Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini); iškeldino atsakovę ir jos šeimos narius dukrą A. M., sūnų L. M., M. M. M. su visu jiems priklausančiu turtu iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovės Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ ieškinį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo išnuomotas kaip socialiai remtinam asmeniui, vadovaujantis Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. D1-246 „Dėl socialinio būsto nuomos“. Pagal pateiktus ieškovės Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ paskaičiavimus, atsakovės įsiskolinimas už geriamą vandenį ir nuotekų šalinimą 2017 m. gegužės 31 d. duomenimis – 264,09 Eur, delspinigiai – 19,02 Eur. Bylos nagrinėjimo metu skola apmokėta. Ieškovė informavo, kad atsakovei pretenzijų neturi.
9. Teismas vertino, kad ieškovės pateikti skaičiavimai pagal sąskaitas apyvartas bei sumokėtų įmokų užskaitymo paskirstymus nekelia abejonių dėl pagrįstumo, o atstovės pateikti skaičiavimai nepaneigia ieškovės pateiktų įrodymų. 2017 m. vasario 2 d. raštu Nr.(3.16)K26-379 atsakovė įspėta dėl įsiskolinimų už gyvenamosios patalpos nuomą ir komunalinius mokesčius, nurodant, kad nevykdant prievolės mokėti mokesčius, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir atsakovė iškeldinta iš nuomojamos gyvenamosios patalpos. Atsakovė periodinių įmokų nemokėjo, daliniai mokėjimai atlikti epizodiškai. Nustatytos aplinkybės patvirtino, kad atsakovė tinkamai nevykdo įsipareigojimų pagal nuomos sutartį, o būtent, ilgiau nei tris mėnesius, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamų patalpų.
10. Pagal išmokėtas socialines išmokas teismas sprendė, kad atsakovė yra socialiai remtinas asmuo. Tačiau sunki materialinė padėtis, teismo vertinimu, savaime neatleidžia nuo įstatymų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Atsakovė nuo 2016 m. gegužės mėn., laikinai vyksta dirbti ir gyventi į užsienį, duomenų apie gautas pajamas ir patiriamas išlaidas nepateikė. Tikroji atsakovės finansinė padėtis nėra žinoma. Atsakovė nepaneigė aplinkybių dėl galimybės turėjimo ir / ar neturėjimo bent iš dalies vykdyti įsipareigojimus. Juolab, niekada nesikreipė į buto savininkę laikinai sustabdyti mokėjimus už buto nuomą ar butui teikiamas paslaugas. Teismas vertino, kad atsakovės elgesys dėl sutartinių įsipareigojimų nėra pakankamai sąžiningas, atidus ir rūpestingas bei socialiai atsakingas, juolab, gali būti pripažintinas kaip piktnaudžiavimas teisėmis ir valstybės (savivaldybės) teikiama socialine parama.
Šalies argumentai
11. Teismas nurodė, kad atsakovė konkrečios galimų pagerinimų sumos neįvardijo. 2020 m. vasario 25 d. nutartimi atsakovės priešieškinį dėl nuomojamo būsto pagerinimo išlaidų atlyginimo byloje atsisakyta priimti. Duomenų apie tai, kad atsakovė kreipėsi į teismą dėl nurodytų išlaidų atlyginimo bendra ginčo teisenos tvarka, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
12. Kadangi nuomos objektu yra savivaldybei priklausantis turtas, teismas pasisakė, jog yra būtina vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, kurio 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą (nuosavybės teise priklausantį savivaldybei) turtą, už pagerinimą neatlyginama. Tokiu būdu, nesant įtvirtintos galimybės specialiame įstatyme dėl nuomininko teisių į būsto pagerinimai, reiškia, kad nebuvo ir negalėjo būti susitarimo dėl galimų vienašalių reikalavimų užskaitymo, o atsakovės naudojimasis nuomos mokesčio sulaikymo teise yra neteisėtas.
13. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovė nuomos mokesčio nemoka be teisėto pagrindo ilgiau nei šešis mėnesius, be to, iki 2019 m. liepos 7 d. atsakovės įsiskolinimas už šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą buvo 264,09 Eur. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ginčo bute deklaruoja gyvenamąją vietą tik atsakovė, kitų šeimos narių deklaruotos gyvenamosios: A. M. – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji (duomenys neskelbtini); L. M. – (duomenys neskelbtini); M. M. M. – deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. mokėsi (duomenys neskelbtini)gimnazijoje, faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini) (pas rūpintoją A. M.), nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. yra deklaravęs išvykimą iš (duomenys neskelbtini). Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu siųstos pašto siuntos grįždavo neįteiktos su atžyma neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką, M. M. M. nustatyta laikina rūpyba iki motinos-atsakovės grįžimo, tačiau iki M. M. M. pilnametystės laikinoji rūpyba nebuvo panaikinta. Atsakovė išvyko į užsienį nuo 2016 m. gegužės mėn. Teismas vertino, kad vien faktas, kad asmens gyvenamoji vieta deklaruota ginčo bute ir epizodiniai apsilankymai, savaime nereiškia faktinių nuomos santykių tęstinumo.
14. Teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės yra pakankamos išvadai, kad atsakovė buto tinkamai pagal paskirtį nenaudojo, juolab, negyvena ilgiau nei šešis mėnesius, nemoka nuomos ir ilgą laiką nemokėjo komunalinių mokesčių, t. y. patalpa neatlieka savo tikslinės paskirties, kai joje niekas negyvena, ypatingai, kai yra šeimų ir asmenų, neturinčių kur gyventi ir siekiančių sudaryti socialinio būsto nuomos sutartis. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinęs bylos aplinkybes, teismas pripažino esant svarbesnis ne individo, o savivaldybės interesas. Vien tai, kad atsakovė nuo 2007 m. gyveno ir su šeimos nariais deklaravo gyvenamąją vietą ginčo bute, esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pakankama konstatuoti jų glaudų ryšį su šia gyvenamąja patalpa. Be to, atsakovės vardu nuosavybės teisė registruotos į 37,60 kv. m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį ūkinio pastato. Tokiu būdu, nutraukus nuomos sutartį dėl gyvenamųjų patalpų nuomos atsakovės teisė turėti gyvenamąjį būstą nebus pažeista.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė I. M. prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys patenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Išnuomotas butas buvo itin prastos būklės, jis neatitiko būsto, tinkančio naudoti pagal paskirtį, sąlygų: pro kiaurus langus pūtė vėjas, sniegas, patalpos nuolat būdavo šaltos. Jam reikėjo skubaus remonto ir investicijų. Alytaus rajono savivaldybės administracija suteikė nuomai patalpas, neatitinkančias Civilinio kodekso 5.587 straipsnio reikalavimų. Ieškovė nevykdė įstatymo reikalavimų savo lėšomis atlikti statybos – remonto darbus, kad išnuomotos patalpos būtų pritaikytos gyvenimui.
1.2. Atsakovė, neturėdama kitos išeities, savo pastangomis, darbu ir rūpesčiu bei lėšomis, atliko nuomojamų patalpų pagerinimus. Būto remontui ir pagerinimams išleido 2 482,04 Eur (8 570,00 Lt). Atsakovės patirtos būstui įrengti išlaidos buvo būtinos, nes neatlikus pagerinimų būstas negalėjo būti nuomos objektu. Ieškovei buvo pateiktas prašymas užskaityti jai jos patirtas būsto pagerinimo išlaidas į mokamą nuomos mokestį. Dėl to buvo sustabdytas nuomos mokesčio mokėjimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad būsto remonto kaštai pagal įstatymą ieškovei negali būti atlyginami. Ieškovė atsakovei suteikė būstą, kuris nebuvo pritaikytas jame gyventi. Atlikti pagerinimai nėra prilyginami eiliniam būsto remontui.
1.3. Atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl būsto išsipirkimo, remiantis Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, tačiau ieškovė raštiško atsakymo dėl būsto pagerinimo išlaidų įskaitymo į mokamą nuomos mokestį, taip pat dėl būsto išsipirkimo nepakeitė. Ieškovės reikalavimai iškeldinti atsakovę gali būti svarstomi tik po to, kai bus išspręstas atsakovės prašymas išsipirkti nuomojamą būstą, t. y. pirmiausiai turėjo būti išspręsti prašymai dėl piniginių lėšų įskaitymo ir dėl galimybės būstą įsigyti nuosavybėn ir, tik po to, ieškovė galėjo reikšti pretenzijas dėl išsikeldinimo.
1.4. Likusi nesumokėta 570,81 Eur skola už būsto nuomą ieškovei nėra ženkli ir nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė esmingai pažeidė nuomos sutarties sąlygas. Skola ieškovei nėra esminė. Atsakovė yra priskiriama prie socialiai remtinų asmenų, todėl ne visada gali laiku sumokėti mokesčius. Nors retkarčiais atsakovė išvyksta į užsienį padirbėti, tačiau gaunamos pajamos yra epizodinės, nekeičiančios jos socialinės padėties ir statuso.
1.5. Pirmosios instancijos tesimas nepagrįstai vertino, kad atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne nuomojame bute. Atsakovė yra deklaravusi, kad gyvena ginčo bute, šioje vietoje naudojasi balsavimo teise, yra priskirta prie šeimos gydytojo, o deklaruotos gyvenamosios vietos adresu yra mokama ir neįgalumo išmoka. Kitos gyvenamosios vietos, nei deklaruota, teismas nenustatė.
1.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, formuoja praktiką, pagal kurią, sprendžiant asmenų iškeldinimo iš socialinio būsto patalpų klausimą, turi būti nustatyta šalių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010, 2011 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo praktikoje konstatuota, kad iškeldinimas reiškia teisės į būsto neliečiamybę apribojimą. Šis ribojimas gali būti taikomas tik išimtinais atvejais, kaip tai konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019.
Atsiliepimas
16. Ieškovė Alytaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovė aplinkybių, kad buvo perduotos patalpos, kurios kėlė grėsmę jos ir jos vaikų sveikatai, nei pirmosios instancijos teismui teikdama įrodymus, nei teikdama apeliacinį skundą, neįrodo. Be to, aplinkybė, kad atsakovė nesutinka su priimtu teismo spendimu visose dalyse, įrodo, kad butas nėra avarinės būklės, nes jis yra jai tinkamas gyventi.
2.2. Vadovaujantis su atsakove sudarytomis nuomos sutarties nuostatomis, taip pat Civilinio proceso kodekso 6.493 straipsnio 1 dalimi, atsakovė pati turi rūpintis patalpomis, laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą. Patalpos buvo pritaikytos gyvenimui. Atsakovė turi ir pati dėti tam tikras pastangas, kad užtikrintų tinkamą perduoto buto priežiūrą. Sveikata priklauso ir nuo gyvenamųjų patalpų priežiūros.
2.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, kadangi ginčo būstas buvo nuomojamas socialinio būsto sąlygomis, jis negali būti parduodamas. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino atsakovės nurodytas aplinkybes dėl jos reikalavimo, kad administracija užskaitytų jos patirtas būsto pagerinimo išlaidas, taip pat ir aplinkybes dėl atsakovės iškeldinimo iš ginčo būsto, o teismo padarytos išvados yra pagrįstos ir teisėtos.
2.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga, socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti gauti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virti privilegija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl socialinio būsto nuomos sutarties tinkamo vykdymo ir jos nutraukimo nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas.
19. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad ieškovei Alytaus rajono savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. K-46 patvirtinta savivaldybės būsto formavimo ir suteikimo tvarka, Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. D1-246 „Dėl socialinio būsto nuomos“, 2007 m. balandžio 6 d. su atsakove (apeliante) I. M. sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei ir jos šeimos nariams A. M., L. M., M. M. M. gyvenimui ir naudojimui nuomos pagrindais suteiktos 65 kv. m. gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) ir ¼ ūkinio pastato.
20. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (CK 6.578 straipsnio 3 dalis). Nuomininko pareigą mokėti nuomos ir kitus mokesčius nustato CK 6.583 straipsnis. Ieškovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos ir nuomininkės sudarytos nuomos sutarties 3 straipsnyje taip pat nustatyta nuomininko pareiga mokėti komunalinių paslaugų, pastato eksploatavimo ir buto nuomos mokesčius. Buto nuomos mokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Sutarties 3.4 punktas).
21. Pirmosios instancijos teismas, pagal ieškovės pateiktas sąskaitas, nustatė, kad ieškovės įsiskolinimas už patalpų nuomą 2020 m. sausio 24 d. sudarė 570,81 Eur. Apeliaciniu skundu atsakovė iš esmės šios sumos neginčija, tačiau, neigdama savo prievolę mokėti ieškovės reikalaujama sumą, nurodo, kad ji, siekdama pritaikyti išsinuomotas patalpas, patyrė išlaidas ieškovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos suteiktų patalpų remontui. Apeliantė teigia, kad būsto pagerinimo išlaidos turėtų būti įskaitytos į mokėtiną nuomos mokestį.
22. CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti (CK 6.501 straipsnio 2 dalis). Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK 6.501 straipsnio 3 dalis).
23. Galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis), tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų. Taigi, jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti žalą ir pan., t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).
24. Ieškovei Alytaus rajono savivaldybės administracijai teigiant, kad atsakovė netinkamai vykdo prievolę mokėti nuomos mokestį, atsakovė, atsikirsdama į ieškinį nurodė, kad ji turi priešpriešinį reikalavimą į ieškovę ir yra pagrindas priešpriešinius reikalavimus įskaityti. Tokio teisinio pagrindo egzistavimą patvirtinančius argumentus atsakovė išdėstė atsiliepime į ieškinį ir pateikė šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus.
25. Byloje nustatyta, kad ieškovei Alytaus rajono savivaldybės administracijai nesutikus atlyginti atsakovės patirtų išnuomoto turto pagerinimo išlaidų, atsakovės priešieškinio reikalavimas byloje nebuvo priimtas, dėl šių išlaidų atlyginimo bendra ginčo teisenos tvarka atsakovė į teismą nesikreipė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prievolę atlyginti išnuomoto turto pagerinimus ir pagrįsti pagrindą įskaityti priešpriešinius reikalavimus atsakovė negali įrodyti atsikirtimų į ieškinį forma, juolab, kad ieškovė neigia ne tik faktą dėl būtinybės atlikti turto pagerinimus, bet ir atsakovės teisę į atliktų socialinio būsto pagerinimų atlyginimą. Aptartas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika paneigia atsakovės argumentus dėl netinkamai nustatytos jos prievolės mokėti buto nuomos mokestį pobūdžio, todėl teismas pagrįstai priteisė susidariusią skolą iš nuomininkės ir nėra teisinio pagrindo naikinti šią teismo procesinio sprendimo dalį.
26. Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
27. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).
28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2001 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Chapman prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje J. S. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 25154/94, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste (pastaroji aplinkybė svarbesnė vertinant, ar konkrečiu atveju Konvencijos 8 straipsnis apskritai gali būti taikomas). Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme (žr., pvz., EŽTT 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo byloje McCann prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimą byloje Ćosić prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 28261/06; kt.). Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (žr., pvz., EŽTT 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Pinnock ir Walker prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 31673/11). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Stankova prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 7205/02; minėtą sprendimą byloje Pinnock ir Walker prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 31673/11).
29. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus (ginčus dėl iškeldinimo), turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).
30. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės ir jos šeimos narių iškeldinimo – nutraukė 2007 m. balandžio 6 d. su atsakove sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldino atsakovę bei jos šeimos narius iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovės (apeliantės) nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuomos mokesčių nemokėjimas yra pakankamas pagrindas iškeldinti atsakovę iš socialinio būsto, padaryta netinkamai aiškinant ir taikant CK 6.611 straipsnį, nes pažeidimas nebuvo piktavališkas, nulemtas sunkios atsakovų turtinės padėties, todėl socialinio būsto sutarties nutraukimas ir iškeldinimas neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų.
31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gyvenamosios patalpos sutartis sudaryta su atsakove I. M., kuri yra pagrindinė buto nuomininkė, ir kartu su ja, nuomos sutarties sudarymo metu, gyvenančiais jos vaikai. Byloje taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2020 vasario mėn. mokesčių už gyvenamosios patalpos nuomą priskaičiuota – 1 103,73 Eur (962,83 Eur + 140,90 Eur), sumokėta – 345,00 Eur, išskaityta antstolių – 97,12 Eur, įsiskolinimas sudaro 570,81 Eur, o paskutinis mokėjimas atliktas 2018 m. balandžio mėn. Teismas taip pat konstatavo, kad socialinio būsto nuomininkė pažeidė gyvenamosios patalpos sutarties nuostatas, nevykdė prievolės mokėti mokesčius. Teismas įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, skolos susidarymo priežastis – savavališką atsisakymą vykdyti prievolę, atsakovei nusprendus, kad ji turi teisę į atliktų pagerinimų atlyginimą. Individualizuojant byloje susiklosčiusią situaciją nustatyta, kad atsakovė netinkamai vykdė ir prievolę mokėti mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, įsiskolinimas už šias paslaugas padengtas tik byloje pareiškus reikalavimus dėl įsiskolinimo pritesimo.
32. Bylos duomenims taip pat nustatyta, kad nuomininkė ir jos šeimos nariai išvyko iš išnuomotos patalpos. Ginčo bute (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaruoja tik atsakovė (apeliantė) I. M. (t. 2, b. l. 59, 130), tačiau bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad yra išvykusi į užsienio valstybę, kurioje turi pastovią darbo vietą. Kitų šeimos narių deklaruotos gyvenamosios: A. M. – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji (duomenys neskelbtini); L. M. – (duomenys neskelbtini); M. M. M. – deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (t. 2, b. l. 136), faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini) (pas rūpintoją A. M.), nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. yra deklaravęs išvykimą iš (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 41). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisminio nagrinėjimo metu atsakovei nurodytu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) siųstos pašto siuntos grįždavo neįteiktos su atžyma neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką, išvykusi gyventi ir dirbti į užsienį dėl gyvenamosios patalpos rezervavimo į nuomotoją nesikreipta. Šios aplinkybės yra pagrindas nutraukti nuomos sutartį, nuomininkui ir jo šeimos nariams išvykus gyventi kitur (CK 6.591, 6.593 str., 6.609 str. 3 d.).
33. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).
34. Ieškovė Alytaus rajono savivaldybės administracija įrodinėjo, kad atsakovė pažeidė nuomos sutartį, nemokėjo mokesčių, ginčo bute negyvena. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtino. Atsakovė tokiu atveju turėjo pareigą įrodyti aplinkybę, kad ji ar jos šeimos nariai naudojasi ir turi poreikį naudotis gyvenamąja patalpa (nėra iš jos išvykę), turi galimybę ateityje tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį. Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, apie galimybę ateityje tinkamai vykdyti prievolę mokėti nuomos mokesčius, apeliaciniame skunde iš esmės apsiribojo citatomis iš teisminės praktikos dėl jos konstitucinės teisės į būstą.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl nuomininkės ir jos šeimos narių išvykimo iš ginčo gyvenamosios patalpos, konstatuotas sutartimi prisiimtų prievolių vykdymo pažeidimas, atsakovės (apeliantės) savavališkas atsisakymas vykdyti prievolę mokėti buto mokesčius ir jos finansinės galimybės tinkamai ateityje vykdyti sutartinius įsipareigojimus neįrodymas sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui taikyti CK 6.611 straipsnyje įtvirtintą pasekmę – nuomos sutarties nutraukimą ir iškeldinimą iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, o tokios sankcijos taikymas, nustačius, kad apeliantė nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį gyvenamosios paskirties turtą, laikytinas proporcinga priemone nustatytam pažeidimui ir byloje įvertintoms reikšmingoms faktinėms aplinkybėms, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovės (apeliantės) I. M. apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
36. Atsakovės (apeliantės) I. M. apeliacinį skundą atmetus, yra pagrindas ieškovei Alytaus rajono savivaldybės administracijai priteisti jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė į bylą nėra pateikus jos apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jas pagrindžiančių įrodymų, teisėjų kolegija dėl išlaidų atlyginimo ieškovei nesprendžia ir plačiau nepasisako.
37. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 17,14 Eur, tačiau, kadangi atsakovei (apeliantei) I. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, nurodytos išlaidos iš jos, kaip pralaimėjusios apeliacinės instancijos teisme, nėra priteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.