Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3352-470/2017 pagal ieškovių Alytaus rajono savivaldybės administracijos ir Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ ieškinį atsakovei I. M., tretiesiems asmenims A. M., M. M. M., L. M. dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, įsiskolinimo, delspinigių priteisimo ir iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

18. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.

19. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir kt.).

20. Šioje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir kt.).

22. Nagrinėjamoje byloje atskirajame skunde pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą buvimas grindžiamas aplinkybėmis, kad byloje nepagrįstai buvo remtasi ieškovės pateikta 2007 m. balandžio 6 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 180, kuri baigėsi 2010 m. gegužės 1 d., o nusprendus, jog ši nuomos sutartis tapo neterminuota, nepareikalauti įrodymai, kad apeliantė buvo įspėta apie nuomos sutarties nutraukimą prieš šešis mėnesius, kaip tai numato CK 6.614 straipsnis; teismas netaikė teisės normų, reglamentuojančių teisės naudotis gyvenamąja patalpą palikimą laikinai išvykusiems (CK 6.591 - 6.594 straipsniai), nors nustatęs tokią aplinkybę, privalėjo tai apsvarstyti; teismo procesiniai dokumentai, taip pat sprendimas už akių nebuvo įteikti nei atsakovei, nei vienam iš atsakovės pilnamečių šeimos narių, kaip to reikalauja CPK normos, dėl ko buvo pažeista atsakovės teisė į gynybą ir užkirsta galimybė kreiptis į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo

23. Remiantis byloje esančiais duomenimis, Alytaus rajono savivaldybės administracija ir atsakovė I. M. 2007 m. balandžio 6 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 180 dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos I. M. ir jos šeimos nariams: dukrai A. M., sūnui L. M., sūnui M. M. M. Šia sutartimi nuomos terminas buvo nustatytas iki 2010 m. gegužės 1 d. Šioje byloje pareikštame ieškinyje ieškovės nurodė, jų nuomone, keliamam ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, įrodinėjo, jog nors atsakovė deklaravo savo gyvenamąją vietą ginčo bute, tačiau faktiškai šiame bute negyvena jau daugiau kaip pusę metų, nemoka nuomos ir komunalinių mokesčių, ir be reikalavimo priteisti įsiskolinimus už nuomą ir komunalines paslaugas iš atsakovės, ieškovės suformulavo ir reikalavimą – iškeldinti atsakovę bei jos šeimos narius iš savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų pažeidus nuomos sutarties sąlygas (CK 6.611 straipsnis).

24. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendime už akių, atlikęs formalų ieškovių pateiktų įrodymų vertinimą, be kitų reikalavimų pripažino pagrįstu ir ieškovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos reikalavimą dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės bei jos šeimos narių iškeldinimo ieškinyje nurodytu pagrindu – nutraukė 2007 m. balandžio 6 d. su atsakove sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį bei iškeldino atsakovę bei jos šeimos narius iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl aiškios teisės taikymo klaidos, konstatavo, jog ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą ir sudarančių pagrindą nutraukti tarp šalių sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, todėl teismas nepadarė teisės normos taikymo klaidos.

26. Pažymėtina, jog LR CK 6.614 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinių ir fizinių asmenų nuomojamų komercinėmis sąlygomis gyvenamųjų patalpų neterminuota nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta nuomininką raštu įspėjus prieš šešis mėnesius. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, pasibaigus 6.614 straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui, nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

27. Taigi, minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jo normos taikomos gyvenamųjų patalpų nuomai komercinėmis sąlygomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal įstatymą gyvenamosios patalpos gali būti nuomojamos tiek sudarant terminuotą, tiek neterminuotą nuomos sutartį, taip pat jos gali būti nuomojamos tiek komercinėmis sąlygomis, tiek nekomercinėmis sąlygomis (CK 6.577, 6.582, 6.583 straipsniai). CK 6.611 straipsnyje, reglamentuojančiame sutarties nutraukimą nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, nustatytas savarankiškas gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pagrindas – nuomininko padaryti nuomos sutarties sąlygų pažeidimai. Ši teisės norma gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar gyvenamosios patalpos nuomos sutartis yra terminuota, ar neterminuota, taip pat nuo to, ar gyvenamoji patalpa nuomojama komercinėmis sąlygomis, ar nekomercinėmis sąlygomis. CK 6.614 straipsnyje, reglamentuojančiame gyvenamosios patalpos neterminuotos nuomos sutarties nutraukimą, nuomotojui suteikiama teisė šioje teisės normoje nustatytomis sąlygomis vienašališkai nutraukti ne bet kurią gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, o tik komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų neterminuotą nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 spalio 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011).

28. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančios patalpos atsakovei buvo (yra) nuomojamos nekomercinėmis sąlygomis, todėl nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas dėl pagrindo buvimo taikyti CK 6.614 straipsnio nuostatas dėl nuomos sutarties nutraukimo įspėjus nuomininką prieš šešis mėnesius.

29. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių byloje, kurios procesą apeliantė prašo atnaujinti, neturėjo pagrindo tenkinti ieškinį remdamasis vien ieškovių nurodytomis teisės normomis. Nagrinėjamu atveju teismas, atlikęs formalų pateiktų įrodymų vertinimą, pripažino, kad nors atsakovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą ginčo bute, kai buvo sudaryta nuomos sutartis, tačiau faktiškai šiame bute jau kurį laiką negyvena. Iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno 2017 m. gegužės 29 d. pažymos Nr. R5-(1.15-258) duomenų nustatyta, kad I. M. nuo 2016 m. gegužės mėn. buvo išvykusi į užsienį ir Lietuvoje negyveno. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien argumento, jog atsakovės gyvenamoji vieta deklaruota ginčo bute, nepakanka faktiniams nuomos santykiams konstatuoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kvalifikuodamas gyvenamosios vietos deklaravimo reikšmę sprendžiant dėl asmens gyvenamosios vietos, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog, nustatant asmens gyvenamąją vietą, svarbu atsižvelgti ne tik į formalų deklaruotos gyvenamosios vietos faktą. Vertintini ir kiti kriterijai, tokie kaip faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens pareiškimas apie savo gyvenamąją vietą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-646/2013 ir kt.).

30. Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, jog ginčo teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011). Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami.

31. Nagrinėjamu atveju aptarta teismo pareiga kvalifikuoti ginčo teisinius santykius yra aktuali dėl to, kad bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, jog atsakovė iš ginčo patalpos yra išvykusi ir joje negyvena, nemoka nuomos ir komunalinių mokesčių. Šiomis faktinėmis aplinkybėmis savo reikalavimą iškeldinti atsakovę bei jos šeimos narius grindė ir ieškovės, tačiau kaip teisinį iškeldinimo pagrindą nurodė CK 6.611 straipsnį. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas turėjo įvertinti ne tik ieškovių nurodytą teisinį ieškinio pagrindą, bet ir tai, ar ginčo santykiams gali būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios išvykimo iš nuomojamos gyvenamosios patalpos pasekmes. Pagal teisines pasekmes šios teisės normos skiria laikiną išvykimą (CK 6.591 straipsnis) bei išvykimą gyventi kitur (CK 6.609 straipsnio 3 dalis) ir priklausomai nuo išvykimo pobūdžio nustato skirtingas pasekmes: laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas (CK 6.591 straipsnio 1 dalis), o jei laikinai išvykusįjį, kuris grįžo po nustatyto termino, pasilikę nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai priima gyventi nuomojamoje patalpoje, jo prarasta teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą laikoma atnaujinta (CK 6.591 straipsnio 5 dalis); kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos.

32. Teismo sprendimo už akių pagrįstumą sudaro faktinės aplinkybės, kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Tokį įrodymų vertinimą teismas atlieka, jeigu turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimą už akių. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra išsamiai tiriamos. Nagrinėjamoje byloje teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, iš esmės nesiaiškino, nuo kada konkrečiai ir kurį laiką ginčo gyvenamosiose patalpose atsakovė negyvena, ir nevertino, ar nagrinėjamu atveju ji pagal CK 6.591 straipsnio nuostatas prarado teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą. Bylą išnagrinėjęs teismas nesvarstė dėl išvykimo iš nuomojamos gyvenamosios patalpos pasekmių taikymo, o konstatavo tik ieškovių ieškinyje nurodyto pagrindo buvimą siekiant iškeldinti atsakovę ir jos šeimos narius iš gyvenamosios patalpos, priteisiant skolą. CK 6.591 straipsniu leidžiama pripažinti asmenį praradusiu teisę į gyvenamąją patalpą tik nustačius šios normos dispozicijoje įtvirtintas faktines aplinkybes. Kadangi šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, priimant byloje sprendimą už akių, nebuvo tirtos ir svarstytos, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos sudaro pagrindą atnaujinti procesą pareiškėjos nurodomu proceso atnaujinimo pagrindu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl procesinių dokumentų įteikimo

33. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindė ir tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, pažeidė procesinės teisės normas, nes turėdamas duomenis apie atsakovės nuolatinę gyvenamąją vietą, nei atsakovei, nei tretiesiems asmenims apie iškeltą civilinę bylą tinkamai nepranešė, procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu, nors CPK 130 straipsnis nenumato galimybės naudoti šį procesinių dokumentų įteikimo būdą, jeigu fizinis asmuo laikinai yra išvykęs į užsienio valstybę. Tuo buvo pažeista atsakovės teisė būti realiai informuota apie vykstantį teismo procesą bei apribota galimybė ginti savo pažeistas teises teisme.

34. Kaip patvirtina bylos duomenys, ieškinyje buvo nurodytas atsakovės gyvenamosios vietos adresas pagal ginčo nuomos sutartį – (duomenys neskelbtini). Teismas, priėmęs ieškinį, atsakovei šiuo gyvenamosios vietos adresu išsiuntė procesinius dokumentus atsiliepimui į ieškinį pateikti, tačiau jie įteikti nebuvo, grąžinti teismui su nuoroda, kad adresatas neatsiėmė jų pašte per siuntos galiojimo terminą. Gyventojų registro departamento duomenimis nustatęs, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra tapačiu adresu, kurį nurodė ieškovės ieškinyje, bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nesant duomenų apie atsakovės darbovietę, teismas procesinius dokumentus atsakovei išsiuntė minėtu adresu pakartotinai, o jiems sugrįžus į teismą neįteiktiems, - procesinius dokumentus atsakovei įteikė viešo paskelbimo būdu. Atsakovei per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikus, ieškovėms prašant, teismas priėmė sprendimą už akių bei įteikė jį atsakovei viešo paskelbimo būdu.

35. Nors CPK tiesiogiai nenustato draudimo priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat tokia pačia forma įteikti sprendimą už akių šaliai, prieš kurią jis priimtas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į sprendimo už akių instituto specifiškumą, teismas tokiu atveju turėtų būti ypač atidus, įsitikinti, kad kitu būdu nėra galimybės realiai informuoti apie teismo procesą, ir užtikrinti, kad nebūtų užkirsta teisė kreiptis į teismą.

36. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje N. D. prieš P., peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).

37. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje G. prieš B., peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje G. prieš G., peticijos Nr. 30459/13, par. 32).

38. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis neįtvirtina konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje K. prieš U., peticijos Nr. 18986/06, par. 53; 2004 m. vasario 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje B. prieš R., peticijos Nr. 68798/01), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje G. prieš B., peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Z. prieš S., peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje D. ir K. prieš T., peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje A. prieš S., peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

39. CPK 285 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sprendimo už akių patvirtinta kopija ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiama neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai. Pagal CPK 116 straipsnį teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai) įteikiami šio Kodekso nustatyta tvarka. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

40. Nagrinėjamos bylos atveju, minėta, pareiškėjai nei procesiniai dokumentai, nei teismo sprendimo už akių patvirtinta kopija nebuvo įteikti nei asmeniškai, nei per kitą asmenį, todėl pripažintina, jog teismas nebuvo pakankamai rūpestingas, kuomet taikė viešo paskelbimo būdą, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pareiškėjos buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos, neįsigilino į CPK 123 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai pirmiausia įteikiami jam asmeniškai.

41. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo pagrįstai buvo siųsti atsakovei ieškinyje nurodytu adresu, juolab kad šį adresą atsakovė buvo deklaravusi kaip savo gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų. Byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus. Taigi ieškovės, prašydamos priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo, nagrinėjamu atveju taip pat turėjo pareigą užtikrinti, jog ėmėsi visų priemonių atsakovės gyvenamajai vietai nustatyti, nes pareiga nurodyti teismui teisingus byloje dalyvaujančių asmenų adresus priklauso ieškovui (CPK 29 straipsnis, 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje yra konstatuota, kad teismo sprendimas užklausti apie asmens gyvenamąją vietą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą negali būti pripažintas veiksmingomis ir pakankamomis pastangomis nustatyti tikrąją asmens buvimo vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).

42. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs ieškovių ir teismo procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, pažeidė civilinio proceso teisės normas, nes neišnaudojo visų galimybių nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą. Atsakovė, neturėdama jokios informacijos apie prieš ją pradėtą teismo procesą, neturėjo galimybės domėtis bylos eiga, o byloje priėmus sprendimą už akių tinkamai nepranešus apie gautą ieškinį, atsakovei buvo užkirsta galimybė įgyvendinti vieną iš pagrindinių proceso teisių – teisę į tinkamą procesą ginant savo interesus ir pažeistas ar ginčijamas teises.

43. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatytas teismo procesinio dokumento įteikimo pareiškėjai tvarkos pažeidimas pripažintinas esminiu ir taip pat kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas procesui atnaujinti, t. y. kaip aiški teisės normos (šiuo atveju – proceso) taikymo klaida.

44. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, dėl proceso atnaujinimo patenkinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje, perduodant ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Apeliantė atskirajame skunde suformulavo prašymą priteisti iš ieškovių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugsėjo 26 d. pažymą Nr. NTP-7-5699, 2018 m. spalio 1 d. pažymą Nr. NTP-7-5800, pareiškėjai I. M. šioje byloje iniciavus apeliacinį procesą dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties, suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš viso sudaro 169,00 Eur (b. l. 37, 42).

46. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato, todėl pareiškėjai suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepriteisiamas.

47. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas taip pat paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjos I. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti ir atnaujinti procesą Alytaus apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3352-470/2017 pagal ieškovių Alytaus rajono savivaldybės administracijos ir Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ ieškinį atsakovei I. M., tretiesiems asmenims A. M., M. M. M., L. M. dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, įsiskolinimo, delspinigių priteisimo ir iškeldinimo, perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.