Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1149-886/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-16
Bylos Nr.: e2A-1149-886/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Laima Kriaučiūnaitė, Jurgita Sujetienė
Ieškovas: A. M., E. M.
Atsakovas: A. S., D. B.
Suinteresuotas asmuo: E. M., A. M.
Trečiasis asmuo: R. P.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1149-886/2023Teisminio proceso Nr.

2-69-3-02740-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19; 3.3.1.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Jurgitos Sujetienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. M. ir E. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. M. ir E. M. patikslintą ieškinį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo, pareikštą atsakovėms A. S., D. B., ir atsakovių A. S., D. B. (J. P. teisių perėmėjų) pareiškimą atnaujintoje civilinėje byloje dėl praleisto terminio palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys E. M., A. M., trečiasis asmuo R. P.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės A. M. ir E. M. (toliau – ir ieškovės, apeliantės) 2021 m. liepos 9 d. ieškiniu (CBP-3652, patikslintas 2021-11-15 DOK-42117) prašė:

1.1 Atnaujinti ieškovėms terminą priimti palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) po jų prosenelės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties;

Šalies argumentai

1.2 Pripažinti negaliojančiu Jurbarko rajono notarų biuro notarės R. P. (duomenys neskelbtini) A. S., (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. RP-193;

1.3 Pripažinti negaliojančiu Jurbarko rajono notarų biuro notarės R. P. (duomenys neskelbtini) D. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. RP-195.

1.4 Atsakovėms prašant taikyti ieškinio senatį ir teismui manant, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, jo praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir ieškinio senaties terminą atnaujinti.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje, patikslintame ieškinyje nurodė, kad A. P. buvo ieškovių tėvo A. M. močiutė ir jo motinos G. M. mama. Ieškovės jų prosenelės A. P. mirties dieną (palikimo atsiradimo metu) buvo nepilnametės, negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teises, o jų interesais įstatyminiai atstovai palikimo priėmimo veiksmų neatliko, notarė taip pat neinformavimo apie tokią teisę, todėl turi teisę į dalį palikimo.

Atsiliepimas

3. Atnaujintoje civilinėje byloje Nr. A2-34-443/2023 (civ. b. Nr. 2-196-523/2008) ieškovės 2022 m. lapkričio 29 d. atsiliepime (DOK-49459) į prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nurodė, kad A. P. mirties dieną ieškovės buvo nepilnametės. Po A. P. mirties per įstatyme įtvirtintą terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą niekas nesikreipė. J. P. 2008 m. vasario 5 d. pareiškime suformuluotas prašymas atnaujinti jam terminą A. P. palikimui priimti negali būti tenkinamas. A. P. dukters G. M. (mergautinė pavardė P.), vaikai – A. M. (ieškovių E. M. ir A. M. tėvas) ir V. M. (ieškovių dėdė) – A. P. mirties dieną buvo gyvi ir turėjo teisę paveldėti A. P. turtą atstovavimo teise. J. P. tiek nuo bylą nagrinėjusio teismo, tiek ir nuo jo sesers turto paveldėjimo klausimus tvarkiusios notarės sąmoningai nuslėpė, kad jo mirusi sesuo G. M. turėjo sūnus V. M. ir A. M., o šis turėjo dukteris E. M. ir A. M.. Paveldint A. P. turtą nesąžiningai elgėsi ne tik J. P., bet ir jo teisių perėmėjos A. S. ir D. B., kurios taip pat nuo notarės nuslėpė joms žinomą informaciją apie kitus galimus A. P. turto paveldėtojus. Be to, J. P. palikimą jos priėmė 2008 m. kovo 6 d., t. y. praėjus dviem dienoms po to, kai šis priėmė A. P. palikimą ir vienai dienai po to, kai „dėl paveldimų žemių“ buvo mirtinai sužalotas sūnėno V. M..

4. Atsakovės 2021 m. rugpjūčio 18 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-29889) prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovių reikalavimas dėl termino priimti palikimą atnaujinimo nepagrįstas, neatitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų reikalavimų. Nėra jokio pagrindo atnaujinti ieškovėms terminą priimti A. P. palikimą ir/ar laikyti, kad ieškovės šį terminą daugiau nei 20 metų praleido dėl kokių nors svarbių objektyvių priežasčių. Neatnaujinus šio termino, ieškovės neturi nei teisinio suinteresuotumo, nei reikalavimo teisės ginčyti atsakovėms išduotus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus. A. P., mirusios (duomenys neskelbtini) sūnus J. P., miręs (duomenys neskelbtini) buvo vienintelis pirmosios eilės įpėdinis priimti savo motinos palikimą.

5. Trečiasis asmuo R. P. 2021 m. rugsėjo 2 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-31572) nurodė, kad notarui nėra prieinama informacija apie visus palikėjo įpėdinius. Notaras neturi pareigos rūpintis visų įpėdinių tinkamu teisių ir pareigų įgyvendinimu ir už juos įgyvendinti jų teisę į palikimą. Šalys gali pasinaudoti galimybe kilusį ginčą išspręsti teisminės mediacijos būdu, o šalims nesusitarus, išduotus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus palikti galioti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Atmetė ieškovių prašymą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 22 d. nutarties (kuria J. P. atnaujintas terminas priimti palikimą), priimtos civilinėje byloje Nr. 2-196-823/2008, panaikinimo. Priteisė iš ieškovių lygiomis dalimis atsakovėms 10 517,96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė lygiomis dalimis iš ieškovių valstybei po 55,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Sprendimui įsiteisėjus panaikino 2021 m. liepos 12 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

7. Teismas vertino, kad vien aplinkybė, kad pareiškėjas J. P. dėl teisinių žinių stokos praleido įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą palikimui priimti, per se (lot. savaime, pati viena) nelaikytina svarbia priežastimi, sutrukdžiusia priimti palikimą, tačiau ši aplinkybė turi būti vertinama visų nustatytų faktinių aplinkybių visumoje. Pareiškėjas galimai buvo suklaidintas teisinės situacijos, kadangi manė, kad liekant gyventi toliau namuose, kurie priklausė jo motinai, juos toliau prižiūrint, mokant komunalinius mokesčius bei tvarkant toliau žemės sklypą, jis savaime paveldi motinos turtą ir daugiau jam nieko nereikia daryti. Teismas laikė, kad šios aplinkybės objektyviai galėjo apsunkinti pareiškėjo galimybes imtis reikiamų palikimo priėmimo veiksmų.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturėdamas ne tik teisinių žinių, tačiau ir būdamas mažai išsilavinęs praleido įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą palikimui priimti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažino, kad dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių jis tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis. Nuo to laiko, kai pareiškėjas suprato apie teisinę galimybę paveldėti po jo motinos mirties esantį turtą, jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas – kreipėsi teisinės pagalbos bei į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

9. E. M. ir A. M. prieštarauja dėl J. P. pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau nenurodo jokių logiškų argumentų, kodėl termino atnaujinimas pažeistų jų ar kitų paveldėtojų interesus. Duomenų apie tai, kad E. M. ir A. M. nuo prosenelės mirties būtų gerinusios palikimą, mokėjusios mokesčius, turėjusios išlaidų jo išlaikymui, nėra, todėl teismas darė išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis šių asmenų interesų.

Šalies argumentai

10. Ieškovių teiginius, kad J. P. nuo bylą nagrinėjusio teismo ir nuo jo motinos turto paveldėjimo klausimus tvarkiusios notarės sąmoningai nuslėpė, kad jo mirusi sesuo G. M. turėjo sūnus V. M. ir A. M., o šis turėjo dukteris E. M. ir A. M. (ieškoves), teismas vertino kaip subjektyvią ieškovių nuomonę ir įrodymais nepagrįstas prielaidas. Nustačius, kad J. P. neturėjo išsilavinimo, jis tikėtina ir nesuvokė, kas yra atstovavimo teisė, kad kartu su juo turi teisę paveldėti ir jo mirusios sesers sūnūs. Iš notarės atsiliepimo matyti, kad ji taip pat neaiškino to J. P., nesigilino į tai, kas turi teisę paveldėti mirusios A. P. palikimą, nenustatinėjo galimų kitų palikėjo įpėdinių. Teismas vertino, kad pareiškėjas J. P. buvo suklaidintas teisinės situacijos, kadangi jis buvo vienintelis gyvas A. P. vaikas.

11. Ieškovių nurodoma aplinkybė, kad ginčas tarp J. P. ir V. M. vykęs galimai „dėl žemių“ (ikiteisminio tyrimo byla) ir pasibaigęs J. P. nužudymu, teismo vertinimu, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių. Visų pirma, byloje nėra plačiau atskleista, ką reiškia „dėl žemių“, todėl neįrodo to, kad J. P. sąmoningai, nuslėpdamas nuo kitų paveldėtojų tvarkėsi palikimo priėmimą, ir tai yra tik ieškovių spėjimas. Antra, byloje buvo duomenų, kad ginčas tarp J. P. ir V. M. kilo galimai dėl pinigų. Trečia, V. M. taip pat turėjo teisę kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, jei palikimą buvo priėmęs faktiniu valdymu, arba kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kaip tai padarė J. P., tačiau tokios teisės nerealizavo.

Žemesnės instancijos teismas

12. Išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų bei ištyręs pateiktus rašytinius įrodymus teismas sprendė, kad nenustatyta, jog pareiškėjas paveldėjimo teisės neįgyvendino dėl aplaidumo, tačiau dėl objektyvių priežasčių – įsitikinimo, kad palikimas po jo motinos mirties turi priklausyti jam dėl savo neišprusimo. Teismas vertino, kad toks pareiškėjo elgesys atitiko apdaraus ir rūpestingo žmogaus standartą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, atsižvelgė į tai, kad atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti, būtų nepagrįstai paneigti pareiškėjo J. P. interesai, būtų pažeisti protingumo ir sąžiningumo principai. Teismas pripažino, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atmetė prašymą dėl 2008 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 panaikinimo.

13. Teismas nustatė, kad po A. P. mirties, (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jos sūnus J. P., t. y. pirmos eilės įpėdinės, todėl teismas sprendė, kad vadovaujantis 1964 m. CK 573 straipsniu, trečios eilės įpėdinės – A. M. ir E. M. (proanūkės), neturėjo teisės paveldėti A. P. turto. Teismas pažymėjo, kad įstatymo nustatytu laiku A. M. ir V. M., kurie yra G. M., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnūs, neišreiškė valios priimti palikimą. Nors ieškovės yra A. M. paveldėtojos, tačiau ieškovėms neperėjo teisė priimti palikimą jo vardu, nes jų tėvas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimu paskelbtas mirusiu nuo (duomenys neskelbtini)

14. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo ieškovėms atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po A. P. mirties, priimti, todėl atmetė ieškovių patikslintą reikalavimą dėl termino palikimui priimti. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, teismas dėl išvestinių reikalavimų nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Ieškovės apeliaciniu skundu (2023-06-15 DOK-26669) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti, panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 ir netenkinti J. P. prašymo atnaujinti terminą A. P. mirusios 2000 m. sausio 18 d., palikimui priimti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1 Teismas labai trumpai pasisakė dėl apeliančių prašymų atnaujinti joms terminą palikimui priimti, o dėl ginčijamų paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pripažinimo negaliojančiais iš viso nepasisakė. Teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, padarė įrodymais nepagrįstas išvadas, neteisingai taikė materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos.

15.2 Termino priimti palikimą J. P. atnaujinimas panaikina ieškovių teisę paveldėti A. P. turtą, o šio termino neatnaujinimo atveju tariamai jokio ginčo dėl paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo net nekiltų, nes šiais liudijimais atsakovės paveldėjo ne J. P., o A. P. turtą, kurio paveldėti pagal įstatymą tariamai negalėjo.

15.3 J. P. po jo motinos A. P. mirties atsiradusio palikimo per įstatyme numatytą 6 mėnesių terminą nepriėmė jokiu įstatyme įtvirtintu būdu, t.y. su pareiškimu kreipdamasis į palikimo atsiradimo vietos notarą ar pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas tinkamai neakcentavo šios ypatingai svarbios ir reikšmingos aplinkybės.

15.4 Spręsdamas dėl J. P. prašymo atnaujinti jam aštuoneriais metais praleistą terminą ir apeliančių prašymo atsisakyti tenkinti šį prašymą bei panaikinti nutartį, teismas iš esmės sprendė ne termino atnaujinimo, bet palikimo priėmimo faktiniu valdymu klausimą. Tai leidžia teigti, kad skundžiamas spendimas yra neteisėtas. Teismas lyg ir pripažindamas, kad J. P. praleido terminą palikimui priimti, sprendime daugiau pasisako ne apie aplinkybes, kurios gali būti svarbios sprendžiant dėl tai lėmusių priežasčių reikšmingumo, bet apie aplinkybes, kurios būtų reikšmingos nagrinėjant pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Toks teismo požiūris vertintinas kritiškai. Konstatavęs, kad konkrečiu atveju terminas palikimui priimti praleistas, teismas turėtų vadovautis termino atnaujinimą reglamentuojančiomis teisės normomis ir jų taikymo praktika bei vertinti termino praleidimo priežasčių svarbą. Teismo nurodomos faktinės aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant termino atnaujinimo klausimą ir galėtų būti reikšmingos tik jei būtų sprendžiamas palikimo priėmimo faktiniu valdymu klausimas. Teismas tik formaliai neišeidamas iš J. P. inicijuotos bylos dalyko ribų, termino J. P. atnaujinimo klausimą persprendė iš esmės naujai nurodytais faktiniais ir teisiniais pagrindais, išėjo už šios šios bylos nagrinėjimo ribų.

15.5 Toks teismo požiūris nėra suderinamas su CPK 13 straipsniu. Teismas negalėjo išeiti iš bylos dalyko, kurio apimtį apibrėžė J. P. pareiškimas, ribų. Tačiau teismas pasielgė priešingai ir iš esmės nagrinėjo ne J. P. nurodytas aplinkybes, bet jo teisių perėmėjų, t.y. atsakovių naujai nurodytas faktines aplinkybes ir iš esmės naujai pareikštą reikalavimą. Atsakovės privalėjo įrodyti, kad J. P. terminą motinos palikimui priimti praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Tačiau atsakovės tokių įrodymų paprasčiausiai nepateikė ir į bylą teikė tik su joje įrodinėtinomis aplinkybėmis akivaizdžiai nesusijusius įrodymus.

15.6 Viena iš aplinkybių, kurią akcentavo atsakovių atstovas ir ją sprendime pažymėjo teismas, buvo J. P. galimai nepakankamas raštingumas ir teisinis neišprusimas. Tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga. J. P. atstovavo profesionalus teisininkas. Jei teismo nustatytos aplinkybės būtų egzistavusios 2000 metais po A. P. mirties, tai 2008 metais J. P. per savo atstovą teismo būtų prašęs nustatyti palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą juridinę reikšmę turintį faktą, o ne atnaujinti praleistą terminą. Teismas nevertino aplinkybės, kad 2008 metais J. P. naudojosi kvalifikuoto teisininko paslaugomis, tai tik patvirtina, jog teismo padarytos išvados nėra pagrįstos objektyviais įrodymais.

15.7 Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenimis A. P. vardu nebuvo registruota jokio kito nekilnojamojo turto, išskyrus žemės sklypą. Lieka neaišku, kuo remdamasis teismas teigia, kad J. P. „pasilikus gyventi toliau namuose, kurie priklausė jo motinai, juos toliau prižiūrint, mokant komunalinius mokesčius bei tvarkant toliau žemės sklypą, jis savaime paveldi motinos turtą ir daugiau jam nieko nereikia daryti ir laiko, kad šios aplinkybės objektyviai galėjo apsunkinti pareiškėjo galimybes imtis reikiamų palikimo priėmimo veiksmų“.

15.8 Neteisingi teismo argumentai, kad apeliantės „prieštarauja dėl J. P. pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau nenurodo jokių logiškų argumentų, kodėl termino atnaujinimas pažeistų jų ar kitų paveldėtojų interesus, todėl darytina išvada, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis šių asmenų interesų“.

15.9 Vertinant J. P. elgesį sąžiningumo aspektu, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad J. P. ir nuo bylą nagrinėjusio teismo, ir nuo jo motinos turto paveldėjimo klausimus tvarkiusios notarės sąmoningai nuslėpė, kad jo mirusi sesuo G. M. turėjo sūnus V. M. ir A. M., o šis turėjo dukteris E. ir A. M.. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad J. P. tikrai žinojo apie mirusios sesers G. M. sūnus V. M. ir A. M. ir pastarojo dukteris E. ir A. Tai patvirtina liudytojų R. M., J. A. ir A. S. globėjo V. S. parodymai. Vadovaujantis tuomet ir dabar galiojančiu reglamentavimu (CPK 443 straipsnio 3 dalis) V. M., A. M. ir apeliantės privalėjo būti įtraukti į J. P. inicijuotą civilinę bylą Nr. 2-196-523/2008 ir tai būtų buvę padaryta, jei J. P. nebūtų nuslėpęs jam žinomos informacijos apie šių asmenų egzistavimą. Civilinė byla Nr. 2-196-523/2008 dėl J. P. kaltės buvo išnagrinėta pažeidžiant pamatinius teisingo proceso principus, todėl būtent jam ir jo teisių perėmėjoms turi tekti jų neteisėto ir nesąžiningo elgesio rizika ir pasekmės. Tačiau teismas pasielgė priešingai ir logiškus, nuoseklius tiesioginiais bei netiesioginiais įrodymais pagrįstus apeliančių teiginius įvardino „įrodymais nepagrįstomis prielaidomis“.

15.10 Nesąžiningą J. P. elgesį, jam 2008 metais tvarkant A. P. turto paveldėjimo klausimus, akivaizdžiai patvirtina tarp jo ir apeliančių dėdės V. M. įvykęs konfliktas, kurio metu J. P. buvo nužudytas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad šis konfliktas įvyko „dėl paveldimų žemių“ (2022 m. gegužės 3 d. patikslinto prašymo civilinėje byloje Nr. A2-160-443/2022 priedas Nr. 11), šias aplinkybes patvirtino jau minėta liudytoja J. A. (2023-03-17 posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 27 min. 30 s. iki 2 val. 29 min. 45 s.), tačiau teismas šiuo įrodymus vertino kitaip. Nėra logiška reikalauti detaliai ir visapusiškai išnagrinėti 15 metų senumo įvykius, tačiau nekelia abejonių tai, kad apeliančių dėdė V. M. savo dėdės J. P. veiksmus dėl turto paveldėjimo vertino kaip akivaizdžiai nesąžiningus ir atitinkamai į juos reagavo.

15.11 Byloje nebuvo nustatyta jokių įrodymų, kad dėl susidariusios padėties būtų kaltos apeliantės, taigi joms neturėtų būti perkeltos dėl to kylančios neigiamos pasekmės. A. P. mirties dieną abi apeliantės buvo mažametės, o 2008 metais nagrinėjamų įvykių metu A. M. dar buvo nepilnametė.

15.12 A. S. bei D. B. nuo notarės taip pat nuslėpė joms neabejotinai žinomą informaciją apie kitus galimus A. P. turto paveldėtojus. Be to, J. P. palikimą jos priėmė 2008 m. kovo 6 d., t.y. praėjus dviem dienoms po to, kai šis priėmė A. P. palikimą ir vienai dienai po to, kai „dėl paveldimų žemių“ buvo mirtinai sužalotas sūnėno V. M.. Jos žinojo apie J. P. veiksmus, paveldint A. P. turtą, galbūt juos ir iniciavo. Tai, kad atsakovės žinojo apie apeliantes ir jų teisę paveldėti A. P. palikimą, akivaizdžiai patvirtina A. S. skambutis apeliančių motinai R. M., praėjus kiek laiko po J. P. ir V. M. mirties, ką patvirtino ir E. M., ir liudytoja R. M., ir A. S. įstatyminis atstovas V. S..

15.13 Neteisinga teismo išvada, kad mirusios G. M. sūnūs neišreiškė valios priimti A. P. palikimą. V. M. valią išreiškė gana radikaliu būdu. Vertinant visumą byloje nustatytų aplinkybių, būtų teisinga teigti, kad išskyrus A. M. teiginius liudytojai R. M., byloje nėra kitų duomenų, jog V. M. buvo išreiškęs valią A. P. palikimui priimti.

15.14 Tai, kad A. M. po A. P. mirties aplinkiniams deklaravo, jog A. P. valdyta žemė priklauso jam, patvirtino apeliantės ir liudytoja R. M. (2022-07-26 teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 01 min. 09 s. iki 1 val. 10 min. 52 s. ir 2023-03- 12 17 teismo posėdžio garso įrašas nuo 01 val. 24 min. 53 s. iki 01 val. 49 min. 44 s.). A. M. nuolatos kalbėdavo, jog dukroms atiteks A. P. priklausiusi žemė ir tai bus joms teikiamas išlaikymas, kuris buvo iš jo priteistas. Tai, kad A. M. buvo nuteistas dėl vengimo išlaikyti savo vaikus, objektyviai patvirtina jo nenorą ar vengimą A. P. priklausantį turtą įteisinti savo vardu. Nurodytų asmenų parodymai nėra paneigti jokiais kitais įrodymais. Aplinkybę, kad po A. P. mirties jai priklausiusią žemę valdė jų tėvas, akivaizdžiai patvirtina ir apeliančių nuoseklus elgesys 2008 metais inicijuojant tėvo paiešką, bandant jo paiešką atnaujinti 2015 metais (žr. su 2022-07-11 prašymu civilinėje byloje Nr. e2124-829/2022 pateiktus IT Nr. 98-10-0134-08 dokumentus) ir galiausiai 2021 metais sužinojus, kad prosenelės žemę paveldėjo kiti asmenys pareiškiant ieškinį. Tą netiesiogiai patvirtina ir J. P. elgesys. Pirmus veiksmus dėl motinos turto paveldėjimo jis atliko tik praėjus maždaug vieneriems metams po A. M. dingimo, matomai tikėdamasis, kad jis neatsiras. Byloje nėra jokių įrodymų, kad J. P. kokius nors veiksmus būtų atlikęs per įstatyme įtvirtintą terminą po palikimo atsiradimo. Tačiau dėl šių aplinkybių vertinimo skundžiamame sprendime teismas nepasisakė.

Atsiliepimas

16. Atsakovės atsiliepimu į apeliacinį skundą (2023-07-07 DOK-30072) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

16.1 Ieškovių teisė paveldėti A. P. palikimą (jo dalį) priklauso ne tik nuo termino J. P. priimti savo motinos A. P. palikimą (ne-)atnaujinimo, bet ir nuo kitų aplinkybių. Ieškovės yra trečios eilės įpėdinės pagal įstatymą, todėl jų teisė paveldėti atitinkamai priklauso nuo aukštesnės eilės įpėdinių buvimo ar nebuvimo ir jų valios priimti tą patį palikimą buvimo ar nebuvimo. Tokia jų teisė priklauso ir nuo to, ar jos pačios nėra praleidusios įstatyme nustatyto termino šiai teisei įgyvendinti. Ieškovės šį terminą yra praleidusios daugiau nei 20 metų, šis terminas joms nei šioje, nei kokioje nors kitoje byloje nėra atnaujintas. J. P. rūpinosi ginčo turtu ir tik šių veiksmų rezultate palikimą sudarantis turtas neatiteko valstybei su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Todėl ne J. P. ir/ar Jurbarko rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs jo prašymą, kaip nors apribojo ieškovių teisę paveldėti A. P. palikimą (jo dalį), o pačios ieškovės šią savo teisę panaikino niekuo nepaaiškinamu savo neveikimu, dėl ko jos ir turi prisiimti visas su tuo susijusias pasekmes.

Šalies argumentai

16.2 Apeliantės teigia, kad teismas sprendime nepasisakė dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pripažinimo negaliojančiais, tačiau teismas sprendime paaiškino, kodėl nėra pagrindo to daryti, t.y. jog šis ieškovių reikalavimas yra išvestinis iš kito reikalavimo, kurio nepatenkinus, atitinkamai nėra pagrindo analizuoti ir/ar tenkinti ir susijusio išvestinio reikalavimo.

16.3 J. P. 2008 m. vasario 6 d. pareiškime pats nurodė priežastį, kurios pagrindu prašė teismo atnaujinti jam terminą savo mamos palikimui priimti, ir kurią prašė pripažinti svarbia, t. y. „terminą palikimui priimti praleidau dėl to, kad buvau įsitikinęs, jog po motinos mirties visas likęs turtas turėtų priklausyti man“, bet ir tai, kad „manau, kad tai atsitiko dėl mano teisinio neišprusimo“. Įstatymai nenumato, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, dėl jų svarbos sprendžia teismas. J. P. dėl savo teisinio neišprusimo, o taip pat dėl gyvenimo kartu su savo motina visą gyvenimą jai priklausančiame turte, galėjo sąžiningai klysti, būdamas įsitikinęs, kad po jo motinos mirties turtas, kuriame jie kartu gyveno, ir taip lieka jam be jokių papildomų paveldėjimo ar kitokių procedūrų atlikimo.

16.4 J. P. valia dėl savo mamos turto paveldėjimo nekelia jokių abejonių ir šie jo veiksmai kardinaliai skiriasi nuo ieškovių veiksmų (neveikimo), kuris nepertraukiamai egzistavo nuo 2000 m. iki 2021 m., ir kurio niekaip neįmanoma pateisinti nei ieškovių akcentuojama nepilnametyste, kuri pasibaigė prieš daugiau nei dešimt metų iki šios bylos iškėlimo, nei ieškovių paaiškinimu, kad joms pirmiausia reikėjo surasti savo dingusį tėvą, nei kokiomis nors kitomis priežastimis ir/ar aplinkybėmis.

16.5 Ieškovės ginčija J. P. teisę į termino atnaujinimą priimti savo mamos palikimą ir jo teisę šį palikimą paveldėti, nors jos pačios tokią teisę yra praradusios ir ji joms šiai dienai nėra atstatyta. Bet kuris bet kurios eilės įpėdinis lygiai taip pat turėjo teisę pareikšti teismui analogišką reikalavimą atnaujinti terminą priimti palikimui tiek anksčiau, tiek tuo metu, tiek po 2008 m. Kiti bet kurių eilių įpėdiniai, taip pat ir ieškovės, neįstojo į A. P. palikimo paveldėjimo procesą, todėl prarado teisę paveldėti. Jurbarko rajono apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo netenkinti J. P. pateikto prašymo dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.

16.6 J. P. per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atliko teisiškai reikšmingus veiksmus, kurie pagal savo pobūdį atitinka palikimo priėmimą, faktiškai pradėdamas savo motinos turtą valdyti, todėl konstatuotina, kad jis savo motinos palikimą bet kuriuo atveju buvo priėmęs kitu alternatyviu būdu. Taigi ir šiuo aspektu J. P. situacija yra kardinaliai priešinga, nei ieškovių, kurios per daugiau nei 20 metų neatliko nieko, išskyrus šios civilinės bylos iškėlimą, ir gyvendamos užsienyje, net nesusigundė atvykti apžiūrėti ginčo palikimą sudarančio turto.

16.7 Įpėdinio veiksmai, liudijantys apie jo valią priimti ar nepriimti palikimą, yra teisiškai reikšmingi tiek nagrinėjant bylas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tiek bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (kad palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant jį valdyti) nustatymo, dėl ko nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad sprendime teismas daugiau pasisakė dėl tokių aplinkybių, kurios būtų reikšmingos nagrinėjan reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas, priimdamas sprendimą, vertino ne tik J. P. veiksmus, liudijančius jo valią priimti savo motinos palikimą, bet ir J. P. pareiškime Jurbarko rajono apylinkės teismui tiesiogiai nurodytą priežastį, t.y. jo teisinį neišprusimą, tvarkant tokio pobūdžio klausimus.

16.8 Ieškovės nurodo CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tačiau niekaip nepagrindžia, kad teismas, priimdamas sprendimą, šias proceso teisės normas būtų kaip nors pažeidęs.

16.9 J. P. savo pareiškimą teismui grindė būtent savo teisiniu neišprusimu, todėl ši aplinkybė negali būti laikoma nereikšminga. J. P. kreipimasis į advokatą dėl procesinio dokumento parengimo ir atstovavimo tik dar kartą patvirtina, kad pats J. P. tikrai neturėjo šiems veiksmams reikalingų žinių. J. P. į advokatą kreipėsi tik 2008 m., o ne 2000 m., kai atsirado jo mamos palikimas ir kai prasidėjo termino eiga jį vienu ar kitu būdu priimti. J. P. 2008 m. galėjo prašyti teismo tiek nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tiek atnaujinti jam terminą palikimui priimti, tačiau buvo pasirinktas būtent pastarasis teisių gynybos būdas, o pasirinkimo motyvai nežinomi. J. P. pasirinkto advokato apsisprendimas kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo niekaip nepaneigia šioje byloje nustatyto fakto, kad J. P. visą gyvenimą gyveno motinos palikimą sudarančiame turte ir po jos mirties vienintelis juo toliau rūpinosi.

16.10 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik šis žemės sklypas, tuo tarpu ant jo buvusi sodyba, kurioje anksčiau gyveno tiek J. P. tėvai, tiek jo seneliai, šiame registre nebuvo įregistruota. Be to, ir nurodoma J. P. gyvenamoji vieta sutampa su 12 ha žemės sklypo adresu.

Atsiliepimas

16.11 Atsakovės nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais apie tariamą J. P. nesąžiningumą ir tariamą jo siekį nuslėpti kitus įpėdinius. Apie A. P. turimą turtą buvo žinoma visiems potencialiems visų eilių įpėdiniams, taigi J. P. pranešimas ar nepranešimas apie kitus įpėdinius vien jau dėl šios priežasties laikytinas nereikšmingu. Teisėjas, notaras ar advokatas yra savo srities profesionalai, besinaudojantys įvairių registrų duomenimis, tačiau ir šie asmenys nematė jokio poreikio ieškoti kitų, į A. P. palikimo paveldėjimo procesą neįstojusių visų įmanomų eilių įpėdinių bei aiškintis jų valią dėl A. P. palikimo paveldėjimo. J. P., 2008 m. pradžioje kreipdamasis į teismą ir į notarą, neabejotinai žinojo, kad jis yra vienintelis gyvas A. P. vaikas, ir kad niekas kitas, išskyrus jį, neišreiškė noro paveldėti A. P. palikimą ar jo dalį. J. P. tariamo nesąžiningumo niekaip nepatvirtina ir ieškovių interpretacijos apie 2008 m. kovo mėn. įvykusį konfliktą tarp J. P. ir V. M., kurio metu J. P. buvo nužudytas. Ieškovių atstovas tokios pozicijos laikėsi, remdamasis liudininkės V. V., su kuria girtavo mirtinus smūgius sudavęs V. M., apklausos protokolu, tačiau sąmoningai nutyli apie kur kas smulkiau aprašomą tikrąją ginčo priežastį – J. P. 500 litų dingimo, apie kurį kalbama paties V. M. apklausoje, kurios duomenys yra 2008-03-28 nutarime.

16.12 J. P. nebuvo apklausiamas, todėl neaišku, kokiu pagrindu ieškovės daro išvadas, kad J. P. tikrai žinojo apie mirusios sesers G. M. sūnus V. M. ir A. M. bei pastarojo dukteris E. ir A. Ieškovės savo apeliacinį skundą didžiąja dalimi grindžia išimtinai tik prielaidomis ir interpretacijomis bei pageidauja, kad jomis būtų pagrįstas ir teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

16.13 Liudytoja apklausta ieškovių motina R. M. patvirtino, kad atsakovės pačios jai skambino 2008 metais po J. P. mirties ir siūlė pasidalinti J. P. palikimą. Tai paneigia bet kokias abejones dėl atsakovių sąžiningumo. Akivaizdu, jog turėdamos nesąžiningų ketinimų, atsakovės su tokiu pasiūlymu tikrai nebūtų skambinusios ieškovių motinai. Kartu šis skambutis patvirtina, kad 2008 metais nei ieškovės, nei jų motina tikrai neturėjo jokios valios pretenduoti į A. P. palikimą.

16.14 Ieškovės apeliaciniame skunde iškėlė įvykių versiją, apie kurią net nebuvo užsiminusios bylą nagrinėjant teisme, t.y. kad neva „labiausiai tikėtina, jog po A. P. mirties atsiradusį palikimą faktiniu valdymu priėmė V. M. ir A. M.“. Ši versija grindžiama išimtinai tik ieškovių fantazija, o ne faktiniais duomenimis.

Šalies argumentai

16.15 Ieškovės prašo priimti naują procesinį sprendimą, kuriuo būtų patenkinti visi ieškovių šioje byloje pareikšti materialiniai ir procesiniai reikalavimai, tarp jų – ir tie, kuriuos teismas įvertino kaip išvestinius ir dėl jų sprendime iš esmės nepasisakė. Dėl jų nepasisakė ir ieškovės savo apeliaciniame skunde, o atsakovės – šiame atsiliepime. Tai reiškia, kad visi šie reikalavimai negali būti iš karto išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme (kaip to pageidautų ieškovės), nesuteikiant dėl jų apeliacijos teisės kitiems proceso dalyviams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovių prašymas panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 22 d. nutartį (kuria J. P. atnaujintas terminas priimti palikimą), priimtą civilinėje byloje Nr. 2-196-823/2008, atmesti ieškinio reikalavimai dėl termino atnaujinimo priimti palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) po jų prosenelės A. P. mirties; pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) A. S. ir D. B. išduotus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

19. Ieškovės siekia įgyti palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus ieškovių prosenelei A. P. (toliau – ir palikėja). A. P., gimusi (duomenys neskelbtini) turėjo du vaikus, G. P., gimusią (duomenys neskelbtini) ir J. P., gimusį (duomenys neskelbtini) (2021-07-09 CBP-3652 priedai).

20. A. P. asmeninės nuosavybės teise valdė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas) (NTR duomenys, 2021-07-09 CBP-3652 priedas).

21. A. P. duktė G. P. (M.) turėjo du vaikus: V. M., gimusį (duomenys neskelbtini) ir A. M., gimusį (duomenys neskelbtini).

22. A. P. anūkas A. M. turėjo dvi dukteris: A. M., gimusią (duomenys neskelbtini) ir E. M., gimusią (duomenys neskelbtini) (2021-07-09 CBP-3652 priedas).

23. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-164-523/2022 paskelbė mirusiu ieškovių tėvą A. M., gimusį (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). A. M. mirties data laikoma teismo sprendimo įsiteisėjimo diena ((duomenys neskelbtini)).

24. V. M. mirė (duomenys neskelbtini)

25. Jurbarko rajono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-196-523/2008 pagal J. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotajam asmeniui Jurbarko rajono 1-ajam notarų biurui. Teismas 2008 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir atnaujino J. P. praleistą terminą priimti jo motinos A. P., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą.

26. J. P. 2008 m. kovo 4 d. Jurbarko rajono notarei pateikė pareiškimą priimti palikimą po po A. P. mirties (2021-09-20 DOK-34015). Šio pareiškimo pagrindu Testamentų registre įregistruotas faktas, kad A. P. palikimas priimtas 2008 m. kovo 4 d. (2021-07-09 CBP-3652 priedas).

27. Po J. P. mirties, (duomenys neskelbtini) palikėjos A. P. turėtą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) po ½ dalį paveldėjo atsakovės A. S. ir D. B. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, notarinio registro Nr. RP-193 ir Nr. RP-195.

28. E. M. ir A. M. 2021 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į teismą su prašymu, kurį patikslinusios, prašė joms atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-196-523/2008 proceso atnaujinimo, atnaujinti šios bylos procesą, jas įtraukti suinteresuotais asmenimis į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme ir atmesti J. P. prašymą dėl termino atnaujinimo A. P. palikimui priimti.

29. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-34-443/2023 tenkino E. M. ir A. M. prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 pagal J. P. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

30. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi sujungtos civilinės bylos Nr. e2-30-829/2023 ir Nr. A2-34-443/2023, paliekant bylai numerį e2-30-829/2023.

Dėl prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti

31. Apeliantės nurodo, kad J. P. po jo motinos A. P. mirties atsiradusio palikimo per įstatyme numatytą 6 mėnesių terminą nepriėmė jokiu įstatyme įtvirtintu būdu, tačiau teismas šios ypatingai svarbios ir reikšmingos aplinkybės tinkamai neakcentavo. Be to, teismas iš esmės sprendė ne termino atnaujinimo, bet palikimo priėmimo faktiniu valdymo klausimą. Todėl skundžiamas spendimas yra neteisėtas. Teismas lyg ir pripažindamas, kad J. P. praleido terminą palikimui priimti, sprendime daugiau pasisako ne apie aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos sprendžiant dėl tai lėmusių priežasčių reikšmingumo, bet apie aplinkybes, kurios būtų reikšmingos nagrinėjant pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Toks teismo požiūris vertintinas kritiškai. Teismas tik formaliai neišeidamas iš J. P. inicijuotos bylos dalyko ribų, termino J. P. atnaujinimo klausimą persprendė iš esmės naujai nurodytais faktiniais bei teisiniais pagrindais, išėjo už šios konkrečios bylos nagrinėjimo ribų. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus vertina kritiškai, juos atmesdamas.

32. 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 578 straipsnio 2 dalis nustatė, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (578 straipsnio 3 dalis). Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kada kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti savo sutikimą priimti palikimą per likusią palikimui priimti termino dalį; jeigu ta dalis yra trumpesnė kaip trys mėnesiai, ji prailginama iki trijų mėnesių (578 straipsnio 4 dalis).

33. 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalis nustatė, kad šio Kodekso 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas, pasibaigus tam terminui, ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, taip pat kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

35. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011, 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010 ir kt.).

36. Atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas vertino tiek pareiškėjo J. P. tiek apeliančių prašymuose nurodomas aplinkybes dėl termino palikimui priimti atnaujinimo; byloje buvo apklausti liudytojai.

37. J. P. 2008 m. vasario 6 d. pareiškime nurodė priežastį, kurios pagrindu prašė Jurbarko rajono apylinkės teismo atnaujinti jam terminą savo mamos palikimui priimti ir kurią prašė teismo pripažinti svarbia, t. y. „terminą palikimui priimti praleidau dėl to, kad buvau įsitikinęs, jog po motinos mirties visas likęs turtas turėtų priklausyti man“, bet ir tai, kad „manau, kad tai atsitiko dėl mano teisinio neišprusimo“. Byloje nekilo ginčo, kad J. P. gyveno kartu su savo motina iki jos mirties ir mirties metu. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų taip pat matyti, kad J. P. buvo baigęs tik pradžios mokyklą, pasirašydavo kaip be išsilavinimo asmuo, neturėjo teisinio išprusimo ir patirties, kaip reikia elgtis susidariusioje situacijoje. Apeliantės nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų paneigiančių nurodytas aplinkybes nepateikė. Tai, kad J. P. buvo atstovaujamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2008 metais, nepatvirtina fakto, kad mirus jo motinai 2000 metais, jis galėjo suprasti ir žinoti palikimo priėmimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl teisinio neišprusimo J. P. turėjo pagrįstus lūkesčius, kad po motinos mirties turtas, kuriame jie kartu gyveno, lieka jam be jokių papildomų paveldėjimo ar kitokių procedūrų atlikimo. Be to, jis šią aplinkybę nurodė ir pats pateiktame pareiškime dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

38. Įpėdinio veiksmai, liudijantys apie jo valią priimti ar nepriimti palikimą, yra teisiškai reikšmingi tiek nagrinėjant bylas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tiek bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad sprendime teismas daugiau pasisakė dėl tokių aplinkybių, kurios būtų reikšmingos, jei būtų nagrinėjamas reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vertino ne tik J. P. veiksmus, liudijančius apie jo valią priimti savo motinos palikimą, bet ir J. P. pareiškime Jurbarko rajono apylinkės teismui tiesiogiai nurodytą priežastį, t.y. jo teisinį neišprusimą tvarkant tokio pobūdžio klausimus.

39. Kaip minėta, įstatymai nenumato, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, dėl jų svarbos sprendžia teismas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas galimai buvo suklaidintas teisinės situacijos, kadangi manė, kad liekant gyventi toliau namuose, kurie priklausė jo motinai, juos toliau prižiūrint, mokant komunalinius mokesčius bei tvarkant toliau žemės sklypą, jis savaime paveldi motinos turtą ir daugiau jam nieko nereikia daryti, ir laiko, kad šios aplinkybės objektyviai galėjo apsunkinti pareiškėjo galimybes imtis reikiamų palikimo priėmimo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, lėmusios termino praleidimą, pripažintinos svarbiomis ir iš esmės nepriklausiusiomis nuo jo valios.

40. Nepilnamečių asmenų įstatymininiai atstovai yra jų tėvai (įtėviai) arba globėjai (rūpintojai). CPK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovai pagal įstatymą atstovaujamųjų vardu atlieka visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ieškovės neneigia aplinkybės, kad apie A. P. mirtį buvo žinoma. Aplinkybė, kad apeliantės tuo metu buvo nepilnametės, neteikia pagrindo spręsti, kad jos neturėjo teisės kreiptis dėl palikimo priėmimo atstovaujamos savo įstatyminės atstovės – savo motinos.

41. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

42. Apeliantė E. M., gimusi (duomenys neskelbtini) pilnamete tapo 2007 metais, t. y. dar iki J. P. pareiškiant pareiškimą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, o apeliantė A. M., gimusi (duomenys neskelbtini), pilnametystės sulaukė 2009 metais. Tačiau apeliantės net ir sulaukusios pilnametystės tik 2021 m. liepos 9 d. ieškiniu (CBP-3652) kreipėsi dėl savo teisių įgyvendinimo. Tokius apeliančių veiksmus, laiku nesikreipiant į notarą dėl palikimo priėmimo teismas pripažįsta aplaidžiais. Nustatyta, jog apeliantės žinojo apie palikėjos mirtį, turėjo galimybę tiesiogiai kreiptis į notarų biurą atstovaujamos savo įstatyminės atstovės, todėl pripažintina, jog terminas nėra praleistas dėl svarbių priežasčių.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. P. valia dėl savo mamos turto paveldėjimo nekelia jokių abejonių, ir šie jo veiksmai skiriasi nuo apeliančių neveikimo, kuris nepertraukiamai egzistavo iki 2021 m.

44. Apeliantės nesutinka su teismo išvada, kad mirusios G. M. sūnūs neišreiškė valios priimti A. P. palikimą. Apeliantės teigė, kad jų tėvas A. M. po A. P. mirties aplinkiniams deklaravo, jog A. P. valdyta žemė priklauso jam ir atiteks jo dukroms, ir tai bus išlaikymas, kuris buvo iš jo priteistas. Apeliančių teigimu, aplinkybę, kad jų tėvas valdė po A. P. mirties likusią žemę, patvirtina ir apeliančių nuoseklus elgesys, 2008 metais inicijuojant tėvo paiešką, bandant jo paiešką atnaujinti 2015 metais ir galiausiai 2021 metais sužinojus, kad prosenelės žemę paveldėjo kiti asmenys, pareiškiant ieškinį. Apeliantės mano, kad tą netiesiogiai patvirtina ir J. P. elgesys – pirmus veiksmus dėl motinos turto paveldėjimo jis atliko tik praėjus maždaug vieneriems metams po A. M. dingimo, matomai tikėdamasis, kad jis neatsiras. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliančių argumentais.

45. Palikėja A. P. turėjo du vaikus J. P. ir G. P.. G. P. (M.), mirusios 1995 m., vaikai A. M. ir V. M. nesikreipė dėl palikimo priėmimo po A. P. mirties (duomenys neskelbtini), ir neatiliko jokių veiksmų, kuriais būtų išreikša jų valia priimti palikimą, todėl atmetami kaip nepagrįsti apeliančių argumentai dėl paveldėjimo atstovavimo teise.

46. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose 2022 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje e2YT-164-523/2022 ieškovių tėvas A. M. paskelbtas mirusiu. Teismas sprendime nustatė, kad 2008 m. kovo 28 d. Jurbarko rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. M. dingimo, kurio metu buvo nustatyta, kad 2007 metų pradžioje A. M. išvyko į (duomenys neskelbtini) sritį ir iki šiol negrįžo. Ikiteisminio tyrimo metu paskelbus tarptautinę A. M. paiešką, buvo gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos raštas, kuriame nurodoma, jog A. M. 2009 m. birželio 28 d. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) vietovėje už miško padegimą ir už tai (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai jam skyrė piniginę baudą. 2009 m. birželio 29 d. nutraukta A. M. tarptautinė paieška. 2009 m. liepos mėn. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas minėtų duomenų pagrindu. Po 2009 m. birželio 28 d. nebuvo gauta daugiau jokios informacijos apie A. M.. Jo paskutinė žinoma ir deklaruota gyvenamoji vieta (deklaravo gyvenamąją vietą: 1993 m. lapkričio 5 d.) (duomenys neskelbtini).

47. Pareiškėjas J. P. su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo į teismą kreipėsi 2008 m. vasario 6 d., t. y. iki momento, kai 2008 m. kovo 28 d. Jurbarko rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. M. dingimo.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliančių tėvo vien tik kalbos, kad A. P. valdyta žemė priklauso jam, vienareikšmiškai nepatvirtina jo valios priimti palikimą, nes apeliantės nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo kryptingus veiksmus, siekiant priimti atsiradusį palikimą.

49. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliančių argumentus, kad termino atnaujinimas J. P. priimti palikimą panaikina jų teisę paveldėti A. P. turtą.

50. E. M. ir A. M. ginčija J. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nenurodo jokių logiškų argumentų, kodėl termino atnaujinimas pažeistų jų ar kitų paveldėtojų interesus.

51. Apeliančių teisė paveldėti jų prosenelės A. P. palikimą priklauso ne tik nuo termino J. P. priimti savo motinos A. P. palikimą (ne)atnaujinimo, bet ir nuo kitų aplinkybių. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, po A. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė jos sūnus J. P., pirmos eilės įpėdinės, todėl vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsniu, trečios eilės įpėdinės – A. M. ir E. M. (proanūkės), neturėjo teisės paveldėti A. P. turto. Ieškovių teisė paveldėti priklauso ir nuo jų pačių veiksmų – ar jos nėra praleidusios įstatyme nustatyto termino šiai teisei įgyvendinti. Apeliantės šį terminą yra praleidusios daugiau nei 20 metų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ne J. P. kaip nors apribojo apeliančių teisę paveldėti A. P. palikimą (jo dalį), o pačios apeliantės savo neveikimu šią savo teisę panaikino, dėl ko jos ir turi prisiimti visas su tuo susijusias pasekmes.

52. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. P. nuo bylą nagrinėjusio teismo ir notarės, tvarkiusios jo motinos paveldėjimo bylą, sąmoningai nuslėpė duomenis apie kitus įpėdinius, t. y., kad jo mirusi sesuo G. M. turėjo sūnus V. M. ir A. M., o šis turėjo dukteris E. ir A. Apeliančių teigimu, J. P. nesąžiningumą, 2008 metais tvarkant jo motinos turto paveldėjimo klausimus, akivaizdžiai patvirtina tarp jo ir apeliančių dėdės V. M. įvykęs konfliktas, kurio metu J. P. buvo nužudytas. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais apeliančių argumentais.

53. Įstatymas neįpareigoja pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę, ar išaiškinti atsiradusio palikimo priėmimo tvarką. Kaip nustatyta anksčiau, per įstatyme terminą palikimui priimti niekas nesikreipė. J. P., 2008 m. pradžioje kreipdamasis į teismą ir notarą, neabejotinai žinojo, kad jis yra vienintelis gyvas A. P. vaikas, ir kad niekas kitas, išskyrus jį, neišreiškė noro paveldėti A. P. palikimą ar jo dalį. J. P. tariamo nesąžiningumo niekaip nepatvirtina ir apeliančių subjektyvi interpretacija apie 2008 m. kovo mėn. įvykusį konfliktą tarp J. P. ir V. M., kurio metu J. P. buvo nužudytas.

54. Apeliantės teigia, kad A. S. ir D. B. nuo notarės taip pat nuslėpė joms neabejotinai žinomą informaciją apie kitus galimus A. P. turto paveldėtojus. Tai, kad atsakovės žinojo apie apeliantes ir jų teisę paveldėti A. P. palikimą, akivaizdžiai patvirtina A. S. skambutis apeliančių motinai R. M., praėjus kiek laiko po J. P. ir V. M. mirties, ką patvirtino E. M., liudytoja R. M. ir A. S. įstatyminis atstovas V. S.. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.

55. Liudytoja apklausta ieškovių motina R. M. parodė, kad 2008 m. po J. P. mirties jai paskambino atsakovė A. S. ir pasakė, kad norėtų pasidalinti turtą – A. P. žemes. Ji paklausė, kokį turtą dalinate, nurodė, kad jai niekas nepriklauso, nes ji ir A. M. yra nutraukę santuoką. Jei kas priklausys A. M., t. y. kartu ir mergaitėms, tai ji viską ir sutvarkys. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės paneigia bet kokias galimas abejones dėl atsakovių sąžiningumo. Duomenys apie šį skambutį patvirtina, kad 2008 metais nei apeliantės, nei jų įstatyminė atstovė neturėjo valios atlikti veiksmus dėl A. P. palikimo priėmimo.

56. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nebuvo pakankamai atidžios ir rūpestingos, nes be svarbių priežasčių nesikreipė dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą. Ieškovė A. M. pilnamete tapo dar (duomenys neskelbtini), o ieškovė E. M. – dar (duomenys neskelbtini), tačiau ieškinys teismui pateiktas tik 2021 m. liepos mėn., t.y. po gerokai daugiau nei dešimtmečio, kai abi ieškovės tapo pilnametėmis ir galėjo savarankiškai disponuoti visomis savo teisėmis, tačiau jos nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog apeliantės nepateikė jokių kitų duomenų apie priežastis, lėmusias termino praleidimą: nuo palikimo atsiradimo iki ieškovių kreipimosi dėl termino atnaujinimo praėjo daugiau kaip 20 metų, o nuo jų pilnametystės iki ieškinio pateikimo praėjo daugiau kaip 10 metų. Šalių paaiškinimai, byloje esantys duomenys, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad nėra pagrindo A. M. ir E. M. atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po A. P. mirties. Toks ieškovių elgesio (neveikimo) įvertinimas atitinka kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

58. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

59. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, patikimumo, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Byloje nustatytos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantės iš esmės siekia, kad byloje būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliančių nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus apeliantėms, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai.

60. Nors apeliantės teigia, kad teismas dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pripažinimo negaliojančiais sprendime nepasisakė, tačiau teismas sprendime paaiškino, kodėl nėra pagrindo to daryti, t.y. jog šis ieškovių reikalavimas yra išvestinis iš kito reikalavimo, kurio nepatenkinus, atitinkamai nėra pagrindo analizuoti ir/ar tenkinti ir susijusio išvestinio reikalavimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

62. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

63. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

64. Netenkinus ieškovių apeliacinio skundo, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

65. Atsakovės prašo iš ieškovių lygiomis dalimis priteisti atsakovių apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 965,65 Eur, kurias pagrindžia 2023 m. liepos 26 d. PVM sąskaita faktūra, 2023-05-08 ir 2023-07-31 patvirtinimai apie lėšų įskaitymą (2023-10-24 DOK-26070).

66. Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovių lygiomis dalimis atsakovėms priteisiama 1 965,65 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, neviršijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovėms A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 965,65 Eur (tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 65 c) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Laima KriaučiūnaitėTomas RomeikaJurgita Sujetienė