Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-30-829/2023

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-05-16
Bylos Nr.: e2-30-829/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-19-3-00674-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Maseviči, Loreta Masevičiūtė
Ieškovas: A. M., E. M.
Atsakovas: A. S., D. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-30-829/2023Teisminio proceso Nr2-19-3-00674-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.5.19 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 16 d.Šakiai

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant E. P., I. U.,dalyvaujant ieškovėms A. M., E. M., jų atstovui advokatui M. S.,atsakovės A. S. atstovui V. S.,atsakovių A. S. ir D. B. atstovui advokatui H. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. M. ir E. M. patikslintą ieškinį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo, pareikštą atsakovėms A. S., D. B., ir atsakovių A. S., D. B. pareiškimą atnaujintoje civilinėje byloje dėl praleisto terminio palikimui priimti atnaujinimo, pareikštą ieškovėms E. M., A. M., trečiuoju asmeniu byloje esant R. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 pareiškėjas J. P. 2008 m. vasario 6 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti jam įstatyme nustatytą praleistą terminą A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. 2008 m. vasario 22 d. teismo nutartimi šis terminas J. P. buvo atnaujintas (civilinė byla Nr. A2-34-443/2023).

Ieškovės A. M. ir E. M. patikslintu ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-30-829/2023 prašo teismo A. M. atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam 2000 m. sausio 18 d. po jos prosenelės A. P. mirties, priimti; E. M. atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam 2000 m. sausio 18 d. po jos prosenelės A. P. mirties, priimti; pripažinti negaliojančiu Jurbarko rajono notarų biuro notarės R. P. 2010 m. sausio 15 d. A. S. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu Jurbarko rajono notarų biuro notarės R. P. 2010 m. sausio 15 d. D. B. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovėms prašant taikyti ieškinio senatį ir teismui manant, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, jo praleidimo priežastis prašau pripažinti svarbiomis ir ieškinio senaties terminą atnaujinti (civilinė byla Nr. e2-30-829/2023).

2023 m. kovo 7 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-30-829/2023 ir Nr. A2-34-443/2023 sujungtos, paliekant bylai numerį e2-30-829/2023 ir paliekant ją nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjai Loretai Masevičiūtei.

Atsakovės A. S. įstatyminis atstovas V. S., prašydamas 2008 m. vasario 22 d. teismo nutartį nepakeistą ir palaikydamas J. P. pareiškimą parodė, kad jo mama A. S. žinojo, kad J. P. turėjo seserį G. M., kadangi jos augo kartu. Jo mamai buvo žinoma, kad G. M. turėjo du vaikus: A. M. ir V. M. Jo mamai taip pat žinoma, kad A. M. buvo vedęs. Negali pasakyti, ar mama žinojo apie jo turimas dukras. J. P. buvo nevedęs, kuris po motinos mirties liko jos namuose gyventi, remontavo namą, laikė gyvulius, t. y. vedė ūkį. Jis atsimena kaip seserys (atsakovės) tarėsi po J. P. ir V. M. mirčių dėl paveldimo turto. Atsakovėms buvo paaiškinta, kad jei nebus sutvarkytas paveldėjimas, visą turtą perims valstybė. Jos norėjo ieškoti A. M., kuris buvo dingęs apie pusę metų. Jis dingdavo, tai vėl atsirado. Nusprendė skambinti R. M., kuri buvo jo sutuoktinė, kad ši inicijuotų A. M. paiešką. Skambino po J. P. ir V. M. laidotuvių praėjus kuriam laikui. Atsakovės galvojo, kad A. M. turi viską tvarkytis, taip pat ir kapus, kurie 10 metų nebuvo tvarkyti. Tik medinis kryželis buvo pastatytas. Jis dalyvavo pokalbyje. Jo motina paskambino. R. M. nurodė, kad negali priimti paveldėjimo, nes yra išsiskyrusi. R. M. pradėjo A. M. paiešką. Ji buvo nuėjusi į policijos komisariatą. Prisimena kaip A. M. nuotrauka kabėjo ant policijos stendo. Po metų buvo informuoti tyrėjos apie mįslingą A. M. dingimą. Nuspręsta, kad A. M. gyvas. Jis žinojo, kad V. M. girtaujant nužudė J. P. Paskui kalėjime ir pats V. M. nusižudė. V. V. nepažįsta. Net ir G. M. laidojo jo tėvai. Name, kur liko gyventi J. P. po A. P. mirties, gyveno A. ir A. P., kurie buvo jo mamos A. S. seneliai. Jie turėjo sūnų B. P. ir dvi dukras. Dukros ištekėjo ir išėjo, o sūnus liko gyventi tame name. B. P. vedė būdamas (duomenys neskelbtini) metų A. P., kuri neturėjo jokio turto. Kai B. P. mirė, viską paveldėjo A. P., po kurios ir liko ginčo turtas. Nurodo, kad žemės neatiteko svetimiems asmenims, kaip teigia ieškovės.

Atsiliepimas

Atsakovių A. S. ir D. B. atstovas advokatas H. I. nurodė, kad palaiko prašymą atnaujinti J. P. įstatyme nustatytą praleistą terminą palikimui priimti. J. P. kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės teismą prašydamas atnaujinti įstatyme nustatytą praleistą terminą palikimui priimti. Palikimas atsirado po jo motinos A. P. mirties. Terminas palikimui priimti buvo praleistas (duomenys neskelbtini) metus. Savo pareiškime jis nurodė, kad šį terminą yra praleidęs dėl to, kad buvo įsitikinęs, kad po motinos mirties visas likęs turtas jam turi priklausyti pagal įstatymą. Tokia situacija yra susiklosčiusi dėl jo teisinio neišprusimo. Jų turimais duomenimis, J. P. buvo kelias klases baigęs kaimo žmogus. Neturėjo jis ne tik teisinio išsilavinimo, tačiau ir aukštojo ar aukštesniojo išsilavinimo. Taip pat net nebaigęs pagrindinės mokyklos. Tai sąlygojo, kad jo kaip žmogaus suvokimas apie supančią aplinką, tame tarpe ir apie reikalavimus atsiradus palikimui, buvo labai minimalus. Kiekvieno asmens elgesio standartas turi būti taikomas pagal individualią situaciją. Įstatymas nenustato kokios priežastys laikytinos svarbiomis praleidžiant terminą palikimui priimti. Kiekvienu atveju teismas sprendžia atsižvelgęs į konkrečias faktines bylos aplinkybes. J. P. visą gyvenimą gyveno kartu su tėvais jų turte. J. P. pagal savo padėtį galėjo sąžiningai klysti, kad liekant toliau gyventi tame pačiame turte po motinos mirties, toliau juo rūpinantis, jis automatiškai atitenka jam kaip pirmos eilės įpėdiniui be jokių papildomų procedūrų. Tuo labiau, kad kitas pirmos eilės įpėdinis – J. P. sesuo G. M. buvo mirusi (duomenys neskelbtini) metais anksčiau nei A. P. Paprastas žmogus sąžiningai manė, kad užtenka fiziškai perimti turtą. Reikia įvertinti J. P. asmenybę. Nustačius, kad įpėdinis, t. y. J. P. per įstatymų nustatytą terminą atliko teisiškai reikšmingus veiksmus, konstatuotina, kad pareiškėjas buvo aktyvus. Jis nebuvo pasyvus. Jis turtu naudojosi, jį valdė. Tai matyti iš įrodymų, kad J. P. nesusitvarkęs dokumentų, jau veikė kaip savininkas. Pradėjo mokėti mokesčius, dalį turto deklaravo nacionalinei agentūrai paramai gauti. Šie veiksmai rodo, kad jis buvo aktyvus, tačiau sąžiningai klydo. Tuo tarpu ieškovės nieko nedarė (duomenys neskelbtini) metus, paskui iškėlė 2 civilines bylas. J. P. naudojosi advokato pagalba. Nežino, kodėl advokatas nesikreipė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Jis kaip advokatas būtų formavęs kitokį reikalavimą. Kiekvienas atstovas turi savo viziją ir strategiją. Labiausiai tikėtina, kad advokatas manė, kad jokio ginčo nėra ir joks įpėdinis nepretenduoja, kadangi nėra suinteresuotų asmenų. Labiau tikėtina, kad J. P. žinojo, kad mirusi sesuo turėjo vaikų. Negali pasakyti ar žinojo apie ieškoves. Iš atsakovių žino, kad ieškovės neatvykdavo nei pas J. P., nei pas močiutę. 2008 m. J. P. kreipiantis į teismą nei vienas įpėdinis nesikreipė nei pas notarę, nei faktiškai pradėjo valdyti A. P. turto. Taip pat prašo ieškovių patikslintą ieškinį atmesti. Ieškovės laikosi pozicijos, kad teismas atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 neturėjo tenkinti pareiškėjo J. P., pirmos eilės įpėdinio, prašymo. Tuo tarpu ieškovės įrodinėja, kad jos praleidusios lygiai tą patį terminą, kuris atnaujintas J. P. Jos terminą praleidusio daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų. Ieškovės laikosi pozicijos, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir prašo jį teismo atnaujinti. Svarbios priežastys šiuo atveju susijusios su ieškovių nepilnametyste, kuri taip pat baigėsi daugiau nei prieš (duomenys neskelbtini) metų. Šiuo metu sklypas yra padalintas į du atskirus sklypus. Paveldėjimo byla baigta. Perduota į archyvą. Notarė išėjusi į pensiją ir nebedirba. Sutiktina su ieškovių pozicija, kad paveldėti A. P. turtą atstovavimo teise po A. P. mirties turėjo tiek A. M., tiek V. M. Tokia savo teise jie nepasinaudojo. Ieškovės paveldėti atstovavimo teise apskritai neturėjo, nes nebuvo būtinosios sąlygos – kad jų tėvas būtų miręs anksčiau nei jų močiutė ar prosenelė. A. P. mirties dieną tiek A. M., tiek V. M. buvo gyvi. Jie šios savo subjektinės teisės neįgyvendino, todėl ją prarado.

Atsakovės A. S. ir D. B. atsiliepime į ieškovių patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovė A. M. pilnamete tapo (duomenys neskelbtini), o ieškovė E. M. – dar (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas tik 2021 m. liepos mėn., t. y. po gerokai daugiau nei dešimtmečio, kai abi ieškovės tapo pilnametėmis bei galėjo savarankiškai disponuoti visomis savo teisėmis. 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatytas šešių mėnesių terminas A. P. palikimui priimti yra praleistas daugiau nei dešimtmečiu, skaičiuojant nuo ieškovių pilnametystės, ir net dviem dešimtmečiais, skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini), kai baigėsi nustatytas šešių mėnesių terminas A. P. palikimui priimti. Be to, iš kartu su ieškiniu byloje pateiktu duomenų matyti, kad ieškovės dar prieš daugiau nei 6 metus iki ieškinio byloje pateikimo pradėjo naudotis jas šioje byloje atstovaujančio advokato paslaugomis, kas dar kartą patvirtina, kad tikrai nebuvo jokių kliūčių ieškinį ieškovėms pareikšti gerokai anksčiau nei 2021 m. liepos mėn., jei ieškovės A. P. palikimo paveldėjime įžvelgė tariamą savo teisių pažeidimą. Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Ieškovės niekuomet nesikreipė į atsakoves, siekdamos išsiaiškinti, kada, kaip ir iš ko atsakovės paveldėjo A. P. iki mirties priklausiusi žemės sklypą, niekada nebuvo į jį atvykusios, niekada jo neprižiūrėjo ir juo nesirūpino, kas patvirtina, kad ieškovės iki pat ieškinio teismui pateikimo neturėjo jokių pretenzijų į A. P. palikimą, atsiradusį dar (duomenys neskelbtini). Ieškovės, prašydamos teismo atnaujinti joms terminą palikimui priimti, iš viso nenurodo jokiu priežasčių, kurios joms po pilnametystės įgijimo būtų kaip nors kliudžiusios pretenduoti į A. P. palikimo priėmimą ar pareikšti ieškinį teisme. Atsakovės iš J. P. paveldėtą žemės sklypą visuomet prižiūrėjo kaip savo, savo lėšomis mokėjo už jį mokesčius, o vėliau padalino į du atskirus žemės sklypus, kurie abu joms šiuo metu priklauso lygiomis dalimis. Be to, atsakovės, priešingai nei ieškovės, rūpinosi ne tik paveldėtu turtu, į kurį niekas daugiau ir nepretendavo ir kuris buvo paliktas su skolomis, bet ir giminaičių kapais, tame tarpe – A. P. bei jos sūnaus J. P., o taip pat ieškovių senelių G. ir A. M. kapais. Pažymėtina, kad atsakovės A. P. kapą prižiūrėjo nuo pat jos mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), kai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, nei kad šį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) metais paveldės jos sūnus J. P., nei kad po J. P. mirties teisę paveldėti šį žemės sklypą įgis pačios atsakovės. Taigi ieškovių reiškiamas reikalavimas dėl termino priimti palikimą atnaujinimo laikytinas nepagrįstu, neatitinkančiu protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų reikalavimų. Nėra jokio pagrindo atnaujinti ieškovėms terminą A. P. palikimui priimti ir/ar laikyti, kad ieškovės šį terminą daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų praleido dėl kokių nors svarbių objektyvių priežasčių. Neatnaujinus šio termino, ieškovės neturi nei teisinio suinteresuotumo, nei reikalavimo teisės ginčyti atsakovėms išduotus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus. 12 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovės paveldėjo ne iš A. P., (duomenys neskelbtini), o iš jos sūnaus J. P., mirusio (duomenys neskelbtini), kuris po motinos mirties buvo vienintelis pirmosios eilės įpėdinis priimti savo motinos palikimą. Iš byloje esančios Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarties matyti, kad J. P. buvo praleidęs terminą savo motinos palikimui priimti, tačiau šis terminas J. P. teismine tvarka buvo atnaujintas, ko pasėkoje J. P. (duomenys neskelbtini) pateikė palikimo atsiradimo vietos notarei pareiškimą apie palikimo priėmimą ir tokiu būdu šį palikimą priėmė. Nuo šio palikimo priėmimo praėjo jau daugiau nei (duomenys neskelbtini) metu, per kuriuos jokie žemesnės eilės įpėdiniai (kaip jau minėta, be J. P. kitu pirmosios eilės įpėdiniu, kurie galėtu priimti A. P. aplikimą, daugiau nebuvo) ar kiti suinteresuoti asmenys neginčijo šio palikimo priėmimo bei neįrodinėjo, kad J. P. dėl kokiu nors priežasčių kaip pirmosios eilės įpėdinis negalėjo paveldėti palikimo, atsiradusio po jo motinos A. P. mirties. Jokiu su tuo susijusiu argumentu nenurodoma ir ieškovių byloje pateiktame ieškinyje. Šiuo atveju J. P. kaip pirmosios eilės įpėdinis priėmė savo motinos A. P. palikimą, todėl žemesnės eilės įpėdiniai nebuvo ir neturėjo būti šaukiami paveldėti A. P. palikimo. Tuo tarpu tas faktas, kad J. P. šį palikimą priėmė po (duomenys neskelbtini) metu po savo motinos mirties, prieš tai teismine tvarka atsinaujinęs terminą, leidžia daryti išvadą, kad į šį palikimą daugiau niekas, išskyrus jį, ir nepretendavo. Duomenys apie tai, kad atsakovės yra paveldėjusios A. P. iki mirties priklausiusi 12 ha žemės sklypą, nuo 2010 m. sausio 19 d. buvo išviešinti viešame Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovės, kaip ir bet kuris kitas suinteresuotas asmuo, galėjo susipažinti su šiais duomenimis. Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad abi ieškovės nuo 2010 m. sausio 19 d. jau buvo pilnametės, todėl negali pasiteisinti šios teisės nerealizavimu dėl nepilnametystės, kuria yra grindžiamas kitas ieškinio reikalavimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Atsakovės nuo pat 12 ha žemės sklypo paveldėjimo dienos šį žemės sklypą nepertraukiamai prižiūrėjo ir juo naudojosi, todėl ieškovės apie šio žemės sklypo paveldėjimą galėjo sužinoti ne tik iš viešo registro duomenų, bet ir atvykusios į šio turto buvimo vietą. Ieškovės tokia galimybe per ilgiau nei dešimtmetį po pilnametystės įgijimo nepasinaudojo, apskritai nesidomėjo nei šiuo turtu, nei kas, kada ir iš ko jį paveldėjo, kas patvirtina, kad vienerių metų ieškinio senaties terminą vienam iš ieškinio reikalavimų pareikšti ieškovės praleido dėl subjektyvių priežasčių, kurios tiek pagal įstatymą, tiek pagal teismų praktiką negali būti laikomos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis. Šiuo atveju ieškovės, prašydamos teismo atnaujinti praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad iš tikrųjų egzistavo kokios nors svarbios priežastys, trukdžiusios joms pareikšti analogiško turinio ieškinį per vienerius metus nuo 2010 metu sausio mėn., kai atsakovėms buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai bei jų nuosavybės teisės į 12 ha žemės sklypą šių dokumentu pagrindu buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Įvertinant tai, kad šiuo atveju taikytinas ieškinio senaties terminas yra tik vieneri metai, kad jis yra praleistas net 11 kartų, kad šiuo terminu įstatymu leidėjas siekia užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose paveldėjimo teisiniuose santykiuose, taip skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimus dėl galimos savo teisiu gynybos, darytina išvada, kad nėra absoliučiai jokio pagrindo tenkinti ieškovių prašymą dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus nepriklausomai nuo ieškinio reikalavimu pagrįstumo.

Ieškovės E. M. ir A. M. atsiliepime į atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nurodė, kad A. P. mirties dieną E. M. ir A. M. buvo nepilnametės. Po A. P. mirties per įstatyme įtvirtintą terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą niekas nesikreipė. Ieškovių įsitikinimu, J. P. 2008 m. vasario 5 d. pareiškime suformuluotas prašymas atnaujinti jam terminą A. P. palikimui priimti negali būti tenkinamas. Kaip jau buvo minėta prašydamas atnaujinti daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metus praleistą terminą J. P. nurodė, kad „Terminą palikimui priimti praleidau dėl to, kad buvau įsitikinęs jog po motinos mirties visas likęs turtas turėtų priklausyti man“. Taigi yra visiškai akivaizdu, kad palikimo, atsiradusio po jo motinos A. P. mirties, J. P. per įstatymo numatytą terminą nepriėmė jokiu įstatyme įtvirtintu būdu. Be to kreipdamasis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo J. P. nenurodė jokios svarbios nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės, kuri jam sutrukdė per įstatyme įtvirtintą terminą priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą. Į šią civilinę byla suinteresuotais asmenimis nebuvo įtrauktos ieškovės bei jų tėvas A. M. ir jo brolis V. M. CPK 443 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Minimoje normoje yra imperatyviai nurodyta, kad paaiškėjus, jog nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Nei ieškovės, nei A. M. įstatyminė atstovė R. M. apie civilinę bylą Nr. 2-196-523/2008 informuotos nebuvo ir joje nedalyvavo. Vertinant J. P. elgesį sąžiningumo aspektu būtina atkreipti dėmesį į tai, kad 2008 m. kovo 4 d. pateikdamas pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo jis nurodė, kad „daugiau įpėdinių nėra“. Taigi yra akivaizdu, kad J. P. tiek nuo bylą nagrinėjusio teismo, tiek ir nuo jo sesers turto pavelėjimo klausimus tvarkiusios notarės sąmoningai nuslėpė, kad jo mirusi sesuo G. M. turėjo sūnus V. M. ir A. M., o šis turėjo dukras E. M. ir A. M. Pažymėtina ir tai, kad A. P. dukros G. M. (mergautinė pavardė P.), vaikai, t. y. E. M. ir A. M. tėvas A. M. ir jų dėdė V. M. A. P. mirties dieną buvo gyvi ir turėjo teisę paveldėti A. P. turtą atstovavimo teise. Ne mažiau svarbu ir tai, kad E. M. ir A. M. šiuo metu yra perėmusios tiek savo tėvo A. M., tiek ir jo brolio V. M. teises. Dėl J. P. nužudymo 2008 metais Jurbarko rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 98-1-00100-08, o susipažinus su šio tyrimo duomenimis paaiškėjo, kad J. P. mirtimi pasibaigęs konfliktas be kita ko kilo dėl „paveldimų žemių“. Į byla pateikti minimo ikiteisminio tyrimo Nr. 98-1-00100-08 dokumentai akivaizdžiai parodo V. M. požiūrį į jo dėdės veiksmus siekiant neteisėtai užvaldyti A. P. turėtą turtą, t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį vėliau paveldėjo A. S. ir D. B., kurioms 2010 m. sausio 15 d. buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Paveldint A. P. turtą nesąžiningai elgėsi ne tik J. P., bet ir jo teisių perėmėjos A. S. bei D. B. Kaip matyti iš A. P. turto paveldėjimo klausimus tvarkiusios notarės R. P. civilinėje Nr. e2-124-829/2022 pateikto atsiliepimo A. S. bei D. B. nuo minimos notarės taip pat nuslėpė joms neabejotinai žinomą informaciją apie kitus galimus A. P. turto paveldėtojus. Be to J. P. palikimą jos priėmė (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus dviem dienoms po to kai šis priėmė A. P. palikimą ir vienai dienai po to, kai „dėl paveldimų žemių“ buvo mirtinai sužalotas sūnėno V. M. Nurodytos aplinkybės ir visuma jas patvirtinančių įrodymų leidžia teigti, kad tiek J. P., tiek jo teisių perėmėjos A. S. bei D. B. siekdami neteisėtai užvaldyti A. P. priklausiusį turtą elgėsi nesąžiningai ir nuo civilinę bylą Nr. 2-196-523/2008 nagrinėjusio teismo bei nuo A. P. turto paveldėjimo bylą vedusios notarės nuslėpė jiems neabejotinai žinomą informaciją apie kitus įpėdinius. Kreipdamasis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo J. P. nenurodė tik vieną tiesiogiai nuo jo valios priklausiusią priežastį dėl kurios jis praleido terminą palikimui priimti ir tai leidžia kategoriškai teigti, kad jo prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti yra nepagrįstas ir negali būti patenkintas.

Šalies argumentai

Ieškovė E. M. nurodė, kad 2007 m. ji su mama pradėjo Jurbarko komisariate tėvo paiešką. Tuo metu mama su tėte buvo nutraukę santuoką. Jis atsirado Prancūzijoje, buvo gyvas, tačiau nenorėjo turėti kontaktų. Byla buvo baigta, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. J. P. pasielgė nesąžiningai sąmoningai nuslėpdamas tiek jos tėtę, tiek ją su sese, t. y. įpėdinius. Negavo jokių šaukimų į teismą. Tai pagrindinis faktas, kad jos buvo apgautos ir su jomis buvo pasielgta neteisingai. Jos buvo išbrauktos iš giminės genealoginio medžio. Augdamos jos žinojo, kad A. P. žemės priklausys joms. Taip yra sakęs jų tėvas. Jos ieškojo tėčio, kuris buvo artimiausias joms žmogus pagal giminystės medį. A. M. tuo metu buvo dingęs be žinios. Jis tai dingdavo, tai vėl atsirasdavo. A. S. paskambino kai buvo paduota tėvo paieška. Tai buvo gerokai po J. P. mirties, vasaros metu. Vėliau teigė, kad skambino tą pačią dieną kai mirė J. P. Ji girdėjo pokalbį, nes buvo šalia mamos. Ji neklausė apie tėvo radimą. To pokalbio nebuvo ir tai yra melas. Ji paskambino pasidalinti žemes, kai atsakovės jau buvo priėmusios žemes. Prosenelę A. P. pažinojo. J. P. neprisimena. Atvažiuodavo tik tada kai atveždavo susitikti su tėčiu. Paskutinį kartą matė tėvą kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Kai matė paskutinį kartą tėvą, jis joms (duomenys neskelbtini) prie automobilio pasakė, kad jo turtas priklausys joms, nes jis neteikė joms išlaikymo. Tėtė skambindavo mamai ir sakydavo, kad A. P. žemės priklausys mergaitėms. Ji būdama 18 metų negalvojo, kad jai reikia ieškoti 6 kartos pusseserių ir pusbrolių. Paveldėtas butas buvo parduotas, o žemės šiuo metu nėra dar parduotos. Jei paveldėtų, galbūt grįžtų į Lietuvą, galbūt taptų ūkininke. Labiausiai tikėtina, kad paveldėjimo atveju žemės būtų parduotos.

Ieškovė A. M. parodė, kad pritaria viskam ką nurodė sesuo. J. P. tikrai žinojo, kad yra kitų įpėdinių ir tvarkydamas dokumentus tai nuslėpė. Jis su V. M. kartu gerdavo. 2008 m. jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Kiek ji žinojo, tėvas mamai sakė, kad A. P. žemės priklauso jam ir V. M. Mama tėčiui priekaištaudavo, kad jis neteikia išlaikymo vaikams. Tėtė ramindavo mamą, kad jis mergaitėms atsidėkos, nes turi žemę, likusią po A. P. mirties. Ji pati su juo nekalbėjo. Visą informaciją gavusi iš mamos. Žino, kad tėčiui buvo iškelta byla dėl išlaikymo neteikimo.

Ieškovės E. M. ir A. M. patikslintame ieškinyje nurodė, kad A. P. buvo ieškovių tėvo A. M. močiutė ir jo motinos G. M. mama. Ieškovės yra trečios eilės įpėdinės ir gali paveldėti palikimą atsiradusį po jų prosenelės mirties. A. P. mirties dieną ieškovės buvo nepilnametės ir savarankiškai disponuoti savo teisėmis negalėjo. 2000 m. sausio 18 d. E. M. buvo (duomenys neskelbtini) metų, o A. M. – (duomenys neskelbtini) metai. Ši aplinkybė, vertinant ją kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų kontekste, leidžia kategoriškai teigti, jog priežastys dėl kurių ieškovės praleido terminą palikimui priimti laikytinos svarbiomis ir jos nepriklausė nuo ieškovių valios. Po A. P. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradęs palikimas buvo priimtas 2008 m. kovo 4 d., t. y. praėjus daugiau kaip aštuoniems metams po palikėjos mirties. Po J. P. mirties turtą paveldėjo atsakovės. Pagal ginčijamus paveldėjimo teisės liudijimus atsakovės paveldėjo tiktai A. P. priklausiusį turtą, kurį tiesiogiai paveldėti negalėjo. Jokio kito turto, kuris buvo asmeninė J. P. nuosavybė pagal ginčijamus paveldėjimo teisės liudijimus atsakovės nepaveldėjo. Nurodytos aplinkybės leidžia kategoriškai teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo iš esmės pažeistos ieškovių teisės ir padaryta žala jų teisėtiems interesams. Savo ruoštu tai sudaro faktinį pagrindą teigti, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovėms buvo išduoti nepagrįstai, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus ir turi būti pripažinti negaliojančiais. Kadangi apie A. M. nuo 2007 metų nebuvo jokių žinių, ieškovių ir jų motinos iniciatyva 2008 m. kovo 28 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovių tėvo dingimo be žinios. Minimas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2009 m. liepos 2 d. gavus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštą, kuriame nurodoma, kad A. M. 2009 m. birželio 28 d. buvo sulaikytas Prancūzijos Ramboulet vietovėje už miško padegimą. 2015 m sausio 15 d. ieškovės kreipėsi teisinės pagalbos ir nuo to laiko buvo ieškoma su A. M. susijusi informacija, buvo prašoma atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kompetentingos institucijos atsisakė tai padaryti. Galiausiai, negaudamos jokių su tėvu susijusių duomenų, bet to sužinojusios, kad prosenelės palikimą paveldėjo iš esmės pašaliniai asmenys, 2021 metais ieškovės suprato, kad jų viltys pamatyti tėvą gyvą neišsipildys kreipėsi į teismą ir pagal jų 2021 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimą Marijampolės apylinkės Jurbarko teismo rūmuose buvo iškelta civilinė byla Nr. e2YT-5524-523/2021 dėl A. M. paskelbimo mirusiu. Apie tai, kad atsakovės yra priėmusios po A. P. mirtis atsiradusį palikimą ieškovės sužinojo 2021 m. gegužės 10 d. užklausus Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registrą. Taigi, šiuo atveju yra akivaizdu, jog įstatyme įtvirtintas senaties terminas nėra praleistas.

Ieškovių E. M. ir A. M. atstovas advokatas M. S. parodė, kad 2000–2008 m. ieškovės buvo nepilnametės. Jų tėvai buvo išsiskyrę (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo A. M. neišlaikė savo dukrų. Buvo jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo išlaikyti savo vaikus ir jis buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. (duomenys neskelbtini) mirė A. P. ir kai galėjo būti atlikti tam tikri veiksmai, ieškovės buvo mažametės. Spręsti kažką galėjo būti sudėtinga. Ieškovės buvo įsitikinusios, informaciją turėjo iš savo mamos R. M., kad palikimą atsiradusį po A. P. mirties yra paveldėjęs jų tėvas A. M. A. M. 2007 m. išvyko. Apie jį žinių nebuvo. Ieškovių mamos iniciatyva 2008 metais pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. M. paieškos. A. M. tarptautinė paieška buvo nutraukta 2009 metais konstatavus, kad asmuo atsirado. 2009 metais Paryžiaus priemiestyje policijos pareigūnai nubaudė asmenį už miško padegimą, kuris pateikė A. M. vardu išduotą pasą. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Ieškovės toliau gyveno. A. M. turėjo teikti išlaikymą, kurio neteikė savo dukroms. Susiklostė tokia situacija, kad mergaitės laukė kol atsiras tėvas ir išspręs visus toliau išplaukiančius klausimus. Tėvas neatsirado. 2008 m. J. P. kreipėsi į teismą dėl to, kad jis praleido terminą palikimui priimti ir prašė šį terminą atnaujinti. J. P. kreipiasi į teismą 2008 m. vasario 8 d., t. y. praėjus apytiksliai metams po A. M. dingimo. 2008 m. padavus prašymą galiojo dabartinis CK redakcija, kurios 443 straipsnio 3 dalis kategoriškai numato, kad į bylą turi būti įtraukti visi asmenys, kurių teisės yra susijusios su nagrinėjama byla. J. P. žinojo, kad yra V. M., A. M., kuris tuo metu buvo dingęs, ir ieškovės. Jeigu J. P. nėra atnaujinamas terminas palikimui priimti, tai ieškovės gali priimti kaip žemesnės eilės įpėdinės. Sprendimas atnaujinti J. P. terminą, panaikino ieškovių teises paveldėti savo prosenelės turtą. J. P. kreipdamasis į teismą privalėjo nurodyti išvardintus asmenis. Tai imperatyvi pareiga. J. P. tyčia nuslėpė informaciją. Jis pasielgė sąmoningai nesąžiningai. Teismas nepatikrino ar byloje nėra suinteresuotų asmenų. Neužklausti jokie registrai. 2008 m. vasario 22 d. nutartimi terminas palikimui priimti atnaujinamas. 2008 m. kovo 4 d. J. P. priėmė palikimą po A. P. mirties. (duomenys neskelbtini) ieškovių dėdė V. M. konflikto metu mirtinai sužalojo J. P. Konfliktas įvyko dėl paveldimų žemių. Tai patvirtina kaimynė. (duomenys neskelbtini) J. P. mirė ligoninėje. (duomenys neskelbtini) atsakovės priima J. P. palikimą. Atsakovės besikreipdamos pas notarą neinformavo apie kitus suinteresuotus asmenis. Jos aktyviai dalyvavo. Atsakovės tęsė kitų paveldėtojų nuslėpimą. Atsakovės paskambino ieškovių mamai, kad pabandyti pasiderinti. Šie veiksmai kategoriškai leidžia teigti apie atsakovių nesąžiningumą. 2015 m. ieškovės vėl kreipėsi į jį. Renkant informaciją stiprėjo įtarimas, kad A. M. nebuvo Prancūzijoje. Buvo gauta informacija, kad A. M. apie 2017 metus važiavo į Kaliningrado sritį. Ten turėjo verslo reikalų. Gauta informacija, kad važiavo su 3–4 asmenimis ir vežėsi didelį pinigų kiekį. Važiuojant įsipainiojo į konfliktą, priekabiavo prie traukinio palydovų ir su kitais traukinio keleiviais įvyko konfliktas. Atsižvelgiant į tokią informaciją 2017 metais kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Buvo gautas neigiamas nutarimas, netenkintas prašymas. Nusistovėjo juridinis aiškumas, kad A. M. yra gyvas. Ieškovės tuo momentu nepriėmė sprendimo. Jos toliau buvo tikros, kad tėvas paveldėjo A. P. turtą. Buvo svarstomas variantas A. M. paskelbti mirusį. Tada priimtas sprendimas, kad kol kas šito žingsnio nesiimti. 2021 metais ieškovėms tapo žinoma, kad A. P. turtą yra paveldėję visiškai pašaliniai žmonės. 2021 metais jis gavo ieškovių prašymą pasidomėti šiuo klausimu. Tada ieškovės sužinojo A. P. palikimo priėmimo aplinkybes ir iš karto kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo R. P. atsiliepime nurodė, kad notarui nėra prieinama informacija apie visus palikėjo įpėdinius. Nei Notariato įstatymas, nei Civilinio kodekso normos, reglamentuojančio paveldėjimo teisinius santykius, neįpareigoja palikimo atsiradimo vietos notaro nustatyti galimus visus palikėjo įpėdinius. Notaras neturi pareigos rūpintis visų įpėdinių tinkamu teisių ir pareigų įgyvendinimu ir už juos įgyvendinti jų teisę į palikimą. Lietuvos teismų praktikoje taip pat išreiškiama nuomonė, jog notaras neprivalo ieškoti įpėdinių. Apie esančius kitus įpėdinius atsakovės notaro neinformavo. Šalys gali pasinaudoti galimybe kilusį ginčą išspręsti teisminės mediacijos būdu, o šalims nesusitarus, išduotus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus palikti galioti.

Liudytoja J. A. parodė, kad pažinojo A. P. ir J. P. Ji pažinojo visą šeimą. Jie buvo kaimynai. Gyvena per kelią. A. P. prie jos numirė. Padėjo laidotuvėse. J. P. yra baigęs pradžios mokyklą. Jis mokėjo kažkiek rašyti. J. P. buvo paslaugus, padėdavo. J. P. visą laiką gyveno su mama. Jis ten gimė ir augo. Po motinos mirties ir iki savo mirties J. P. gyveno mamos name. Po A. P. mirties liko žemė, namas, tvartas ir daržinė. Jis viską prižiūrėjo po motinos mirties. Remontavo namą, uždėjo naują stogą, laikė karvę, kiaulę. Šienaudavo, augino bulves. Mokesčius turėjo mokėti J. P. Daugiau nieko nebuvo. Sesers švogeris ateidavo padėti jam. Kaip kaimynas J. P. buvo geras. Sau gal blogas buvo. A. P. dar turėjo dukrą G. M., kuri mirė dar kai buvo gyva motina. G. M. turėjo 2 vaikus. A. M. dingo be žinios, o V. M. nukirto J. P. Taip atsitiko, nes V. M. galvojo, kad J. P. pardavė žemę. Viskas įvyko dėl pinigų. V. V. jai žinoma.

Liudytoja A. S. parodė, kad pažinojo A. P. ir J. P.. Juos pažino nuo vaikystės, nes gyveno gretimame kaime per 2–3 km. Sutikdavo parduotuvėje arba stotelėje. A. P. mirė (duomenys neskelbtini), o J. P. (duomenys neskelbtini). A. P. turėjo dukrą, kuri gyveno K. J. P. visą gyvenimą gyvenamo tame pačiame name kaip ir jo mama. Mirus motinai liko toliau gyventi name, prižiūrėjo turtą. Šienavo bei laikė gyvulius. Atlikdavo visus darbus. Daugiau nebuvo kam. Kai ji dirbo pašte, aptarnaudavo J. P. J. P. atvykdavo susimokėti už paslaugas. Mokėdavo už elektrą, žemės mokestį. Jis niekada nepildavo elektros knygelės, atsinešdavo duomenis pasirašęs ant lapelio. Tada ji surašydavo duomenis į jo knygelę. Jis pasirašydavo kaip be išsilavinimo asmuo. Ilgai užtrukdavo pasirašinėdamas. Rašydavo spausdintinėmis raidėmis. J. P. buvo paprastas kaimo žmogelis. Buvo uždaro būdo. Nedrąsus.

Liudytoja R. M. parodė, kad jos santuoka su A. M. nutraukta (duomenys neskelbtini) m. Kai skyrėsi A. M. buvo (duomenys neskelbtini) metų, o E. M. (duomenys neskelbtini) metų. Prisiteisė iš A. M. vaikų išlaikymą, nes jis neduodavo nei cento. Dar gyvenant santuokoje prisiteisė. Ji ėmėsi priemonių. Jis sakydavo, kad neturi iš ko mokėti. Jis buvo nuteistas vien dėl išlaikymo neteikimo. Pažinojo vyro močiutę A. P. G. M. irgi pažinojo. Pažinojo ir brolį. Jie gyveno ir bendravo. Su A. P. artimai nebendravo. Susitikdavo šeimos rate. G. M. jai sakiusi, kad atsakovės giminės kaip 9 vanduo nuo kisielio. G. M. mirė prieš A. P. J. P. pažinojo. A. P. mirė (duomenys neskelbtini). A. P. laidotuvėse nebuvo, kadangi sužinojo truputį vėliau. Dalyvavo tik V. M. laidotuvėse. Žinojo, kad A. P. turi turto. Tikėjosi, kad žemės priklausys A. M. A. M. tiek jai, tiek kitiems gyrėsi, kad turi turto. Sakydavo, kad tiek V. M., tiek jis turtingi. Girtas jai skambindavo ir sakydavo, kad A. P. turėtos žemės priklausys dukroms. Žemių buvo apie 12 ha. Apie tai šnekėjo su savo dukromis. Kai jos tapo pilnametėmis viską atidavė į jų rankas. 2008 m. buvo kreiptasi dėl A. M. paieškos. Apie J. P. mirtį sužinojo iš aplinkinių. J. P. su V. M. gyveno kartu tame pačiame kaime. Jiedu girtaujant susipyko dėl žemių ir V. M. užmušė J. P. Vyko dalybos dėl žemių. A. M. paieška jau buvo paduota apie 2007–2008 m. Ji kartu su dukra E. M. užvedė bylą dėl tėvo dingimo be žinios. 2015 m. byla buvo nutraukta, kadangi A. M. rastas gyvas Prancūzijoje. J. P. jai neminėjo, kad priėmė palikimą po savo mamos mirties. (duomenys neskelbtini) po J. P. mirties jai paskambino atsakovė A. S. ir prisistatė ir pasakė, kad norėtų pasidalinti turtą, t. y. A. P. žemes. Ji paklausė kokį turtą dalinate. Nurodė, kad jai niekas nepriklauso, kadangi ji su A. M. yra nutraukę santuoką. Jei kas priklausys A. M., t. y. kartu ir mergaitėms, tai ji viską ir sutvarkys. Atsakovė nesakė, kad turtą jau priėmė. Neminėjo ir apie civilinę bylą. Tai buvo vienintelis skambutis, kuris įvyko po J. P. ir V. M. mirčių. Nežino kas žeme naudojosi, rūpinosi. Nebuvo apžiūrėti turto. Nežino iš A. P. yra gavusi 12 ha žemės sklypą. Ieškovės turi vidurinį išsilavinimą. Nurodė, kad su atsakove D. B. gyveno viename name. 2021 m. iš trečiųjų asmenų išgirdo, kad žemes A. P. žemes paveldėjo atsakovės. Apie tai informavo dukras.

2008 m. vasario 22 nutartį palikti nepakeistą, patikslintą ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad A. P. mirė (duomenys neskelbtini). A. P. turėjo nekilnojamojo turto – 12 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). A. P. testamento nebuvo sudariusi. A. P. turėjo du vaikus: G. M., mirusią (duomenys neskelbtini), ir J. P., mirusį (duomenys neskelbtini). G. M. turėjo du sūnus: V. M., mirusį (duomenys neskelbtini), ir A. M., kuris Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimu paskelbtas mirusiu nuo (duomenys neskelbtini). A. M. turėjo 2 dukras: E. M., gimusią (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimusią (duomenys neskelbtini). J. P., kuris civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 buvo pareiškėjas, yra miręs, todėl pareiškėjo J. P. teisių perėmėjos A. S. ir D. B. atnaujintoje byloje laikytos pareiškėjomis, bylas sujungus – atsakovėmis.

Pareiškėjas J. P. su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo į teismą kreipėsi 2008 m. vasario 6. Jurbarko rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs J. P. pareiškimą 2008 m. vasario 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008, pareiškimą patenkino ir atnaujino pareiškėjui J. P. įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos A. P. mirties, priimti.

Nustatyta, kad A. M. ir E. M., kurios yra A. M. dukros ir A. P. proanūkės, taip pat A. M. ir V. M. paveldėtojos pagal įstatymą. Jos kreipėsi į teismą, prašydamos atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008, bei panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį – J. P. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje A2-160-443/2022 atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 pagal pareiškėjo J. P. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o A. P. mirė (duomenys neskelbtini), tai ginčui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 587 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį teismo gali būti prailgintas (atnaujintas), jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Kasacinis teismas išaiškino, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Kasacinio teismo praktikoje akcentuota ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz.: priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-335-436/2018).

Prašydamos atnaujinti procesą A. M. ir E. M. nurodė, kad J. P. nenurodė jokios svarbios nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės, kuri jam sutrukdė per įstatyme įtvirtintą terminą priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą. Taip pat J. P. tiek nuo bylą nagrinėjusio teismo, tiek ir nuo jo motinos turto pavelėjimo klausimus tvarkiusios notarės sąmoningai nuslėpė, kad jo mirusi sesuo G. M. turėjo sūnus V. M. ir A. M., o šis turėjo dukras E. M. ir A. M. Šiuo atveju A. M. ir E. M. nesant įtrauktoms į procesą civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008, jos neturėjo galimybės ginčyti J. P. nurodytų aplinkybių dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Todėl teismas, spręsdamas dėl J. P. pareiškimo pagrįstumo šioje byloje, vertina ir išsamiai pasisako ne tik dėl J. P., tačiau ir dėl E. M. ir A. M. argumentų.

Pareiškėjas J. P. nurodo, kad laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo po motinos mirties dėl savo teisinio neišprusimo. Jis buvo įsitikinęs jog po motinos mirties visas likęs turtas turėtų priklausyti jam.

Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad pareiškėjas dėl teisinių žinių stokos praleido įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą palikimui priimti, per se (lot. savaime, pati viena) nelaikytina svarbia priežastimi, sutrukdžiusia priimti palikimą, tačiau ši aplinkybė turi būti vertinama visų nustatytų faktinių aplinkybių visumoje.

Pažymėtina, kad pareiškėjas į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi po (duomenys neskelbtini) metų. Aplinkybė, jog yra atsiradęs palikimas pareiškėjui jau buvo žinoma palikėjos mirties dieną, kadangi visą laiką gyvenamo savo tėvų namuose. Tačiau byloje nenustatyta, kad pareiškėjas J. P. turėjo patirties tvarkant paveldėjimo reikalus. Teismas vertina, kad pareiškėjas galimai buvo suklaidintas teisinės situacijos, kadangi manė, kad liekant gyventi toliau namuose, kurie priklausė jo motinai, juos toliau prižiūrint, mokant komunalinius mokesčius bei tvarkant toliau žemės sklypą, jis savaime paveldi motinos turtą ir daugiau jam nieko nereikia daryti ir laiko, kad šios aplinkybės objektyviai galėjo apsunkinti pareiškėjo galimybes imtis reikiamų palikimo priėmimo veiksmų.

Nors byloje nėra duomenų apie pareiškėjo J. P. išsilavinimą, tačiau liudytoja J. A., davusi priesaiką, paaiškino, kad J. P. yra baigęs pradžios mokyklą. Tai, kad J. P. neturėjo išsilavinimo, parodė ir liudytoja A. S., kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad kai ji dirbo pašte ir aptarnaudavo J. P., šis pasirašydavo kaip be išsilavinimo asmuo. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojo J. A. ir A. S. paaiškinimais, nes įrodymų paneigiančių jų nurodytas aplinkybes byloje nėra. Šią liudytojų nurodomą aplinkybę patvirtina ir J. P. pasirašyti dokumentai. Matyti, kad jis rašo netaisyklinga rašysena. Išklausęs liudytojų paaiškinimus teismas sutinka su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, jog pareiškime nurodytos termino praleidimo priežastys neprieštarauja pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, tačiau papildo jas. Išdėstytos aplinkybės, liudytojų parodymai patvirtina pareiškėjo siekį paveldėti mirusiosios motinos turtą. Taigi byloje nustatyta, kad pareiškėjas neturėdamas ne tik teisinių žinių, tačiau ir būdamas mažai išsilavinęs praleido įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą palikimui priimti. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių jis tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis. Nuo to laiko, kai pareiškėjas suprato apie teisinę galimybę paveldėti po jo motinos mirties esantį turtą, jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas – kreipėsi teisinės pagalbos bei į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Nors, kaip minėta, teisinių žinių stoka pati savaime nelaikytina svarbia priežastimi sutrukdžiusia priimti palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą, tačiau įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios sąlygojo pareiškėjo savalaikį nesikreipimą į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ir šios aplinkybės laikytinos svarbiomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, kurios sutrukdė jam priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą. Darytina išvada, kad esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, lėmusios termino praleidimą pripažintinos svarbiomis ir iš esmės nepriklausiusiomis nuo jo valios.

E. M. ir A. M. prieštarauja dėl J. P. pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau nenurodo jokių logiškų argumentų, kodėl termino atnaujinimas pažeistų jų ar kitų paveldėtojų interesus. Duomenų apie tai, kad E. M. ir A. M. nuo prosenelės mirties būtų gerinusios palikimą, mokėjusios mokesčius, turėjusios išlaidų jo išlaikymui, nėra, todėl darytina išvada, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis šių asmenų interesų.

E. M. ir A. M. teiginiai, kad J. P. tiek nuo bylą nagrinėjusio teismo, tiek ir nuo jo motinos turto pavelėjimo klausimus tvarkiusios notarės sąmoningai nuslėpė, kad jo mirusi sesuo G. M. turėjo sūnus V. M. ir A. M., o šis turėjo dukras E. M. ir A. M., teismo vertinami kaip subjektyvi E. M. ir A. M. nuomonė ir įrodymais nepagrįstos prielaidos. Pažymėtina, kad byloje nėra aišku koks buvo santykis tarp giminių, ypač tarp E. M. ir A. M. tėvo A. M. ir pareiškėjo J. P. Nustačius, kad J. P. neturėjo išsilavinimo, jis tikėtina ir nesuvokė, kas yra atstovavimo teisė, kad kartu su juo turi teisę paveldėti ir jo mirusios sesers sūnūs. Iš notarės atsiliepimo matyti, kad ji taip pat neaiškino to J. P., nesigilino į tai, kas turi teisę paveldėti mirusios A. P. palikimą, nenustatinėjo galimų kitų palikėjo įpėdinių.

E. M. ir A. M. neįrodė, kad J. P. atstovas pareiškimą dėl termino atnaujinimo nagrinėjusiam teisėjui nepranešė apie tai, kad jo mirusi sesuo G. M. turėjo sūnus V. M. ir A. M., o šis turėjo dukras E. M. ir A. M. Teismo vertinimu, pareiškėjas J. P. buvo suklaidintas teisinės situacijos, kadangi jis buvo vienintelis gyvas A. P. vaikas. Ieškovių nurodoma aplinkybė, kad ginčas tarp J. P. ir V. M. vykęs galimai „dėl žemių“ (ikiteisminio tyrimo byla) ir pasibaigęs J. P. nužudymu, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių. Visų pirma, byloje nėra plačiau atskleista ką reiškia „dėl žemių“, todėl neįrodo to, kad J. P. sąmoningai, nuslėpdamas nuo kitų paveldėtojų tvarkėsi palikimo priėmimą ir tai yra tik ieškovių spėjimas. Antra, byloje buvo duomenų, kad ginčas tarp J. P. ir V. M. kilo galimai dėl pinigų. Trečia, V. M. taip pat turėjo teisę kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, jei palikimą buvo priėmęs faktiniu valdymu, arba kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kaip tai padarė J. P., tačiau tokios teisės nerealizavo.

Išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų bei ištyręs pateiktus rašytinius įrodymus teismas sprendžia, jog nenustatyta, kad pareiškėjas paveldėjimo teisės neįgyvendino dėl aplaidumo, tačiau dėl objektyvių priežasčių – įsitikinimo, kad palikimas po jo motinos mirties turi priklausyti jam dėl savo neišprusimo. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo elgesys atitiko apdaraus ir rūpestingo žmogaus standartą.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, atsižvelgia į tai, kad atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nukentėtų pareiškėjo J. P. interesai, būtų pažeisti protingumo ir sąžiningumo principai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl prašymas dėl 2008 m. vasario 22 d. nutarties civilinė byloje Nr. 2-196-523/2008 panaikinimo atmestinas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis CK 573 straipsniu, paveldėdami pagal įstatymą įpėdiniai paveldi palikimą lygiomis dalimis pagal eiles. Pirmos eilės įpėdiniai – mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Antros eilės įpėdiniai – mirusiojo senoliai iš tėvo ir iš motinos pusės, mirusiojo vaikaičiai, taip pat nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties. Išlaikytiniai nenušalina nuo paveldėjimo trečiosios, ketvirtosios ir penktosios eilės įpėdinių. Jeigu antrosios eilės įpėdiniai yra vien tik išlaikytiniai, jie paveldi kartu bei lygiomis dalimis su šaukiamosios paveldėti trečiosios, ketvirtosios ar penktosios eilės įpėdiniais. Trečiosios eilės įpėdiniai – mirusiojo broliai ir seserys, provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės iš tėvo ir iš motinos pusės. Antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 572 ir 575 straipsniai). Trečiosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra antrosios eilės įpėdinių, ketvirtosios eilės – jei nėra trečiosios eilės įpėdinių, penktosios eilės – jei nėra ketvirtosios eilės įpėdinių. Tai reiškia, kad, paveldėjus pirmesnės eilės įpėdiniui, paskesnės eilės įpėdinis nepaveldi. Ši taisyklė reglamentuoja paveldėjimą tarp įpėdinių iš skirtingų įpėdinių eilių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po A. P. mirties – (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jos sūnus J. P., t. y. pirmos eilės įpėdinės, todėl konstatuotina, kad vadovaujantis CK 573 straipsniu, trečios eilės įpėdiniai – A. M. ir E. M. (proanūkės), neturėjo teisės paveldėti A. P. turto. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytu laiku A. M. ir V. M., kurie yra G. M., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnūs valios priimti palikimą neišreiškė. Nors ieškovės yra A. M. paveldėtojos, tačiau ieškovėms neperėjo teisė priimti palikimą jo vardu, nes jų tėvas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimu paskelbtas mirusiu nuo 2022 m. balandžio 26 d.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vadovaujantis įstatymais, darytina išvada, jog nėra pagrindo A. M. ir E. M. atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po A. P. mirties, priimti, todėl A. M. ir E. M. patikslintas reikalavimas dėl termino palikimui priimti atmestinas. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, teismas dėl išvestinių reikalavimų nepasisako.

Kiti procesiniai klausimai.

2021 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios sprendimui įsiteisėjus panaikintinos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, taip pat sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Atsakovės patyrė šioje civilinėje byloje 10 517,96 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad buvo nagrinėjamos dvi bylos, kurios vėliau sujungtos į vieną, į paskirtų posėdžio skaičių, parengtų procesinių dokumentų skaičių, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už advokato teikiamas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovių reikalavimai atmetami, atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos lygomis dalimis priteistinos iš ieškovių.

Teismas turėjo 111,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus ieškovių reikalavimų, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovių, t. y. po 55,52 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovių A. M. ir E. M. prašymą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-196-823/2008, panaikinimo.

Patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2021 m. liepos 12 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių A. M. ir E. M. atsakovėms A. S. ir D. B. 10 517,96 Eur (dešimt tūkstančių penkis šimtus septyniolika eurų devyniasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių A. M. ir E. M. valstybei po 55,52 Eur (penkiasdešimt penkis eurus penkiasdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Loreta Masevičiūtė