- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- e2S-335-436/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00510-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Suinteresuotas asmuo
- D. M., J. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui, Valstybės įmonei Turto bankas, Ž. M., Valstybės įmonei „Turto bankas“
- Pareiškėjas
- Ž. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. M. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties dalies civilinėje byloje Nr. e2YT-732-445/2017 pagal pareiškėjo Ž. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. M., J. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui, Valstybės įmonei Turto bankas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, taip pat pagal suinteresuoto asmens D. M. savarankišką prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotiems asmenims Ž. M., J. M., Valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas kilęs dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.Pareiškėjas Ž. M. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po J. M., mirusio 2010 m. gruodžio 9 d. mirties, priimti. Nurodė, kad J. M. (jo senelis), 2006 m. gegužės 28 d. sudarytu testamentu išreiškė valią – po savo mirties palikti visą jo mirties dieną priklausantį turtą pareiškėjui. Testatoriaus mirties dieną pareiškėjas buvo nepilnametis todėl, siekiant priimti palikimą, savarankiškai negalėjo įgyvendinti savo turtinių teisių. Pareiškėjo įstatyminiai atstovai po testatoriaus mirties nedėjo pakankamai pastangų, kad pareiškėjo teisė priimti palikimą būtų realizuota. Po velionio J. M. mirties galimi turto paveldėtojai – D. M. ir J. M. nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjas tik pradėjęs studijuoti Mykolo Romerio universitete įgijo brandą ginti savo teises savarankiškai, todėl kreipėsi į teismą siekdamas įgyti teisę paveldėti iki šios dienos testatoriaus J. M. vardu registruotus 5 miško ūkio paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini), 2/16 kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis.Suinteresuotas asmuo D. M., pareiškė savarankiškus reikalavimus prašydamas D. M. atnaujinti praleistą terminą priimti palikimą po tėvo J. M. mirties bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, todėl Ž. M. nustatytu terminu nepriėmus pagal testamentą J. M. palikimo, teisė paveldėti atiteko jam, kaip pirmos eilės įstatyminiam įpėdiniui. Savo prašymą grindė aplinkybėmis, kad yra kurčnebylys ir be gestų kalbos vertėjo negali bendrauti, darbingumas siekia 35 procentus, nuo 2004 metų yra našlys, turi vienturtę dukrą V. Š., kuri taip pat turi negalią – yra kurčnebylė. Kitų artimųjų, kurie padėtų, paaiškintų, atstovautų jo interesus neturi. Po tėvo mirties sužinojęs, jog testamentu tėvas visą savo turtą paliko savo anūkui, t. y. suinteresuoto asmens brolio sūnui Ž. M., todėl manė, kad pareiškėjas priėmė palikimą.Suinteresuotas asmuo J. M. Ž. M. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Patvirtino, kad kaip įstatyminis atstovas nedėjo pakankamai pastangų, kad turtą paveldėtų jo nepilnametis sūnus Ž. M.. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktu atsiliepimu į pareiškimą prašė jį spręsti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo akcentavo į teismų praktiką sprendžiant šią bylą.Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašymą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškimą ir suinteresuoto asmens savarankišką reikalavimą tenkino iš dalies, atnaujino Ž. M. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą, šį 3 mėnesių terminą skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, palikimui priimti po jo senelio J. M. mirties 2010 m. gruodžio 9 d.; atnaujino D. M. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą, šį 3 mėnesių terminą skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, palikimui priimti po tėvo J. M. mirties 2010 m. gruodžio 9 d., priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nutartį grindė šiais esminiais argumentais:Kasacinio teismo praktikoje paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbtinumas. Laikomasi nuostatos, kad sprendžiant paveldėjimo klausimus, testatoriaus valia, išreikšta testamente, turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti savo teisę į palikimą tokiu būdu, kad nebūtų paneigta palikėjo valia. Byloje nustatytos aplinkybės, kad vietos notaras nepaskyrė testamento paskelbimo dienos ir apie ją nepranešė visiems žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims pagal CK 5.33 straipsnį. Byloje neginčijamai nustatyta, jog palikimo atsiradimo dieną, pareiškėjas Ž. M. buvo nepilnametis asmuo, jo interesus atstovavę įstatyminiai atstovai nerealizavo palikimo priėmimo teisės.Pareiškėjas Ž. M. įrodė aplinkybes, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą. Pareiškėjas po senelio mirties su tėvu prižiūrėjo ir rūpinosi palikimu. Tai, kad pareiškėjas niekur nedirba, studijuoja, už studijas moka jo tėvai, papildomai patvirtina, kad pareiškėjas nuo tapimo pilnamečiu nebuvo savarankiškas realizuoti savo teises materialine prasme. Kiti įpėdiniai neturėjo ir neįgijo daugiau teisių į palikimą, pareiškėjui Ž. M. nustatytu terminu nerealizavus testatoriaus sudaryto testamento. Šiuo atveju pareiškėjas negalėjo įtakoti savo tėvų valią, kad jie tinkamai būtų realizavę palikimą priimti jo vardu, nes materialiai buvo priklausomas nuo tėvų. Vertinant pareiškėjo Ž. M. elgesį laikytina, kad jis elgėsi pagal savo išsilavinimą ir asmenybės subrendimo laipsnį. Pareiškėjui nebuvo žinomos testamento sudarymo aplinkybės, jis nedalyvavo sudarant testamentą ar jį tvirtinant. Visas aplinkybės dėl paveldėjimo santykių sukūrimo jis sužinojo tik iš savo tėvų kalbų, ir tik tada, kai jau buvo pilnamečiu asmeniu. Laikytina, kad jis elgėsi, kaip sąžiningas, atidus bei rūpestingas asmuo. Vis tik prieš tai nebuvo paveldėjęs kokio nors kito turto, nebuvo dalyvavęs tokiame procese, kaip savarankiškas asmuo. Suinteresuotas asmuo D. M. neginčija tėvo sudaryto testamento, tačiau dėl jo neįgalumo (kurčnebylys), vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, laikytina, kad suinteresuotas asmuo D. M. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. M. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo Ž. M. pareiškimas ir šį klausimą išspręsti iš esmės, pareiškimą atmesti. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino termino praleidimo priežastis be pagrindo jas pripažindamas svarbiomis, kadangi nebuvo nustatyta, dėl ko pareiškėjo įstatyminiai įpėdiniai nesiėmė jokių veiksmų, be to, dvejų metų terminas po pareiškėjo pilnametystės nesikreipiant dėl palikimo taip pat nėra pateisinamas svarbiomis priežastimis. Pareiškėjas Ž. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjas, kaip testamentinis įpėdinis neturi nukentėti dėl to, kad jo įstatyminiai atstovai tinkamai neįgyvendino jo teisių. Tuo tarpu teismas, spręsdamas apie termino praleidimo priežasčių svarbą, vertino byloje surinktų įrodymų visetą, be to, tenkindamas tiek pareiškėjo, tiek ir suinteresuoto asmens reikalavimus, išlaikė šalių interesų pusiausvyrą.Suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius ir VĮ Turto bankas atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas terminas priimti palikimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo Ž. M. senelis, suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais D. M. tėvas, J. M. mirė 2010 m. gruodžio 9 d. Jo palikimą sudarė žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. 2006 m. gegužės 28 d. surašytu ir notariškai patvirtintu testamentu J. M. visą savo turtą po mirties paliko vaikaičiui Ž. M.. J. M. mirties dieną testamentinis įpėdinis Ž. M. buvo nepilnametis (13 metų amžiaus), jo įstatyminiai atstovai (tėvai), neįgyvendino sūnaus teisių į palikimą. 2017 m. gegužės 18 d. pareiškimu Ž. M. (būdamas 20 metų amžiaus) kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą palikimui priimti nurodydamas, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas tenkino pareiškėjo prašymą, su kuo nesutinka apeliantas (suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais D. M.), atskirąjį skundą grįsdamas netinkamu įrodymų vertinimu, teisės normų, reglamentuojančių termino atnaujinimo klausimus ir teisminės praktikos šiuo klausimu netinkamu taikymu. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo atskirojo skundo ribose, kartu patikrindamas, ar nėra absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas pasisako tik dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų.
Dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių vertinimo
CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y., kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti.Ginčo byloje nustatyta, kad pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu neįgyvendino savo teisės į palikimą, tačiau jis tokio nesikreipimo priežastimis įvardija savo nepilnametystę (senelis mirė 2010 m. gruodžio 9 d., pareiškėjui 18 metų sukako 2015 m. liepos 15 d.), taip pat aplinkybes, kad apie testamento egzistavimą sužinojo tik iš savo artimųjų, sulaukus pilnametystės jis išliko priklausomas nuo tėvų, gyveno su jais, jiems apmokant už studijas, studijavo universitete. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo teigia, kad teismas ginčo atveju turėjo aiškintis, dėl kokių priežasčių pareiškėjo įstatyminiai atstovai neįgyvendino pareiškėjo paveldėjimo teisių, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios aplinkybės nėra reikšmingos klausimo išsprendimui, kadangi tai, jog testamentinio įpėdinio tėvai, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, negali būti pagrindu atsisakyti atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, kurį įpėdinis praleido ne dėl savo kaltės, nes jis, būdamas nepilnamečiu, neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodydamas, kad tai, jog atstovas pagal įstatymą laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo po tapimo pilnamečiu nesikreipė dar vienerius metus ir 10 mėnesių, tačiau šis laikotarpis taip pat pateisinamas pareiškėjo nesavarankiškumu ir gyvenimiškos patirties stoka (besimokydamas universiteto dieniniame skyriuje, jis vis dar yra priklausomas nuo savo tėvų). Ginčo atveju taip pat nustatyta, kad kiti paveldėtojai pagal įstatymą dėl palikimo anksčiau nėra kreipęsi. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju turėtų būti atsižvelgiama ir į testamento, kaip palikėjo paskutinės valios išraišką, esmę. Pažymėtina, kad mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, to reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Šiuo atveju nėra nustatyta, kad testatorius testamento sudarymo metu nebūtų socialiai orientuotas, todėl preziumuojama, kad jis pats suformavo savo valią ir ją išreiškė. Šias aplinkybes papildomai patvirtina ir tai, kad kiti įstatyminiai įpėdiniai, tarp jų ir apeliantas, žinojo apie sudarytą ir galiojantį testamentą, jo neginčijo, ir, kaip suinteresuotas asmuo patvirtina atskirajame skunde, su tokia testatoriaus valia sutiko (manė, kad visas turtas paliktas testamentu Ž. M., todėl į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindų atsisakyti atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą priimti palikimą, atsižvelgiant į termino pratęsimo ir atnaujinimo galimybes civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, nėra nustatyta.Iš atskirojo skundo matyti, kad suinteresuotas asmuo, kuriam teismas taip pat atnaujino terminą palikimui pagal įstatymą priimti, konstatavęs, kad suinteresuotas asmuo turi teisę į privalomąją palikimo dalį, prieštaraudamas pareiškėjo pareiškimo dėl termino atnaujinimo tenkinimui, elgiasi formaliai ir nesivadovauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais bei paprotine teise gerbti velionio, surašiusio testamentą, valią. Šiuo atveju akivaizdu, kad termino atnaujinimas nesukels apelianto turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių. Be to, netgi ir ši aplinkybė negalėtų paneigti asmens, turinčio teisę priimti palikimą pagal galiojantį testamentą, interesų. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, svarbą, pareiškėjo elgesį, kurio negalima vertinti kaip akivaizdžiai aplaidaus, taip pat atsižvelgė į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) bei teisingą paveldėti teisę turinčių nepilnamečių ir suinteresuotų asmenų, kurių teises bei pareigas paveiks termino atnaujinimas, interesų balansą, bei pagrįstai sprendė, kad praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas. Nurodytų priežasčių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad remiantis atskirojo skundo argumentais naikinti Varėnos rajono apylinkės teismo nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, iš jo, kaip priešingo suinteresuotumo bylos baigtimi šalies, priteistinos pareiškėjo apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodydamas, kad 1 val. teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos rengiantis baigiamosioms kalboms, kelionei į Varėnos rajono apylinkės teismą, t. y. susiję su atstovavimu pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai turi būti pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl to nepadarius, pavėluotai pateiktos pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos apeliacinėje instancijoje negali būti priteisiamos. Atitinkamai pareiškėjui iš suinteresuoto asmens priteistinos tik bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu (402,32 Eur), kurios mažintinos iki 350 Eur dydžio, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, specialiųjų žinių poreikį ir Teisingumo ministro įsakymo „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ dydžius (Rekomendacijų 2, 7, 8.16 punktai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti Ž. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.