Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos teta V. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Teta (duomenys neskelbtini) neturėjo, todėl pareiškėja ja rūpinosi ir yra giminaitė, dėl ko gali priimti palikimą po jos mirties. Pareiškėja kreipėsi į notarą, tačiau buvo atsisakyta tvarkyti reikiamus dokumentus, kadangi ji nepateikė visų giminystę įrodančių dokumentų. Po to pareiškėja kreipėsi į archyvą, tačiau iš ten negavo visų reikiamų dokumentų. Notaras pasiūlė teisme nustatyti giminystės ryšį. Giminystę gerai žino giminės, kaimynai. Dėl dingusių dokumentų pareiškėja negali įrodyti giminystės ryšio. Tik teisme nustačius, kad V. K. yra pareiškėjos teta, t. y. (duomenys neskelbtini), pareiškėja galės susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Pareiškėja su savo (duomenys neskelbtini) iki mirties prižiūrėjo V. K., ją slaugė, palaidojo ir prižiūri kapą. Be to, teta gyveno kartu su pareiškėjos (duomenys neskelbtini). Pareiškėja archyvuose, įstaigose ilgai ieškojo dokumentų, todėl praleido terminą palikimui priimti, kurį būtina atnaujinti.

Pareiškėja bei jos atstovas teismo posėdyje palaikė pareiškimo reikalavimus jame nurodytais motyvais bei argumentais, prašė pareiškimą tenkinti visiškai.

Liudytoja L. G. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėja yra jos (duomenys neskelbtini), o V. K. – jos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Ji kartu su V. K. gyveno adresu, (duomenys neskelbtini), iki šios mirties. Ji ir jos (duomenys neskelbtini) prižiūrėjo tetą, palaidojo. (duomenys neskelbtini) praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, nes nerado dokumentų patvirtinančių giminystės ryšį. Tokių dokumentų pas tetą taip pat nerado.

Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta pareiškėją, taip pat pažinojo pareiškėjos tetą V. K., kuri gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Iki mirties V. K. prižiūrėjo pareiškėja su savo (duomenys neskelbtini), taip pat ją palaidojo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Iš bylos duomenų, t. y.: pareiškimo, raštų, medicininio mirties liudijimo, mirties liudijimo, santuokų sudarymų įrašų išrašų, jungtuvių užrašų knygos įrašo kopijos, santuokos akto įrašo kopijos, gimimo liudijimo, santuokos liudijimo, Nekilnojamojo turto registro pažymos, mirties įrašo, nustatyta, kad D. J. (pavardė iki santuokos (duomenys neskelbtini)) gimė (duomenys neskelbtini). Jos gimimo liudijime tėvu įrašytas B. S., o motina įrašyta S. S. (pavardė prieš santuoką N.. S. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). mirė V. K. (pavardė prieš santuoką N.), gimusi (duomenys neskelbtini), kuri buvo (duomenys neskelbtini) (jos (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) neturėjo. Po V. K. mirties liko jai priklausęs paveldimas turtas. V. K. įpėdiniai dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo į notarą nesikreipė.

Teismo posėdžio metu liudytojos parodė, kad S. S. (vėlesnė pavardė B.) ir V. K. buvo (duomenys neskelbtini), o tuo pačiu V. K. buvo teta D. J.. Pareiškėja su savo (duomenys neskelbtini) iki mirties prižiūrėjo V. K., ją slaugė, palaidojo ir prižiūri kapą.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Taip pat būtinos sąlygos yra tos, kad prašomas nustatyti faktas turi turėti teisinę reikšmę, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56, „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“).

Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų.

Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių, prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymu pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu pareiškėjos ir jos atstovo duotus paaiškinimus, nuoseklius liudytojų parodymus, kurie patvirtino pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjos teta ((duomenys neskelbtini)) yra V. K., darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjos pareiškimą dalyje dėl juridinio fakto nustatymo tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti jai praleistą terminą priimti tetos V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Pareiškėjos pareiškime ir jos atstovo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės apie tai, kad iki kol surinko visus dokumentus, buvo praleistas terminas palikimui priimti, teismo vertinimu, pripažintinos reikšmingomis ir sudaro pagrindą spręsti, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl yra pagrindas jį atnaujinti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais, 576–578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teta.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėjai D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą tetos V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Terminas atnaujinamas dviem mėnesiams. Termino pradžia laikytina sprendimo įsiteisėjimo diena.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose.