Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, D. S. teikimą dėl nuteistojo E. K. perkėlimo iš pataisos namų į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojas teikime prašo nuteistąjį E. K. perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimą. Teikime nurodo, kad nuteistasis nuo 2017 m. gruodžio 21 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2017 m. kovo 24 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Bausmės atlikimo metu jis stropiai dirba, dalyvauja tiek privalomose, tiek papildomose socialinės reabilitacijos programose, keturis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, šešis kartus paskatintas, E. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 10 balų pagal OASys metodiką. Pataisos įstaigos administracijos jis charakterizuojamas teigiamai.

Teikimas netenkinamas.

Pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 140 straipsnio 4 dalis). Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. K. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje numatytus formalius kriterijus, t. y. jis nuo 2017 m. gruodžio 21 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, lygtinis paleidimas galimas nuo 2016 m. gruodžio 13 d., jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinama kaip žema – 10 balų. Tačiau net ir esant visoms BVK 140 straipsnyje nurodytoms sąlygoms teismas gali, bet ne privalo perkelti nuteistąjį tęsti jam paskirtos bausmės atlikimą į atvirą koloniją.

Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl nuteistųjų bausmės atlikimo vietos nustatymo, yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistųjų asmenų, atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje, teisės ir laisvės yra mažiau ribojamos, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Asmenys, atliekantys bausmę atvirojoje kolonijoje, privalo būti padarę išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis. Jų nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema, t. y. kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos ir kitiems nuteistiesiems (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-386-202/2016, 1S-19-449/2017 ir kt.).

Atsižvelgdamas į pastarąsias aplinkybes, o taip pat į nusikalstamos veikos, už kurios padarymą yra nuteistas E. K., sunkumą, nuteistojo neteisėtais veiksmais pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės (žmogaus gyvybės) reikšmingumą, teismas šiuo konkrečiu atveju sprendžia, kad patenkinus pataisos įstaigos administracijos teikimą, nebus tinkamai užtikrintas BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad E. K. buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 1997 m. birželio 18 d. nuosprendžiu trejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant trejų metų laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį nekeisti gyvenamosios vietos, tačiau šio įpareigojimo jis nevykdė, nes po 2000 m. balandžio 15 d. naujai padaryto labai sunkaus nusikaltimo (kito žmogaus gyvybės atėmimo, veikiant bendrininkų grupėje) jis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpė. 2000 m. gegužės 12 d. buvo paskelbta jo paieška. 2012 m. E. K. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 26 d. jis buvo konvojuotas iš minėtos valstybės ir nutraukta jo paieška. Savo kaltės nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu nepripažino, t. y. naudojosi jam įstatymo numatyta teise ir teikė apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartimi. 2015 m. sausio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo E. K. kasacinį skundą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis savo požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką bei ja sukeltas negrįžtamas pasekmes nepakeitė. E. K. teikė prašymus Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl proceso atnaujinimo, tačiau generalinis prokuroras šiuos prašymus atmetė, jokių naujų paaiškėjusių aplinkybių nenustatė. Šis sprendimas buvo skųstas Vilniaus apygardos teismui, o pastarojo sprendimas – Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2015 m. lapkričio 11 d. galutine ir neskundžiama nutartimi skundą atmetė. Visi šie nuteistojo inicijuoti procesiniai veiksmai verčia abejoti pataisos įstaigos administracijos E. K. charakteristikoje nurodytu teiginiu, kad nuteistasis kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažįsta bei gailisi jį padaręs.

Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis savo kaltę aktyviai neigia ir savo poelgio kritiškai nevertina. Jis nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad skiriant asmeniui bausmę yra siekiama ne tik sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už įvykdytą nusikaltimą, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kurį įstatymų leidėjas sieja su visuomenės interesu. Visuomenės interesas gali priklausyti ne tik nuo vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų ir teisingumo jausmo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo požiūriu, bet ir nuo kaltininko asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, kilusių pasekmių, nukentėjusiųjų pozicijos. Savo jurisprudencijoje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, jog baudžiamųjų įstatymų taikymas turi užtikrinti proporcingą, nuolatinį ir teisingą atsaką sunkiems teisinių gėrių pažeidimams, kad viešai patvirtintų baudžiamojo įstatymo normų laikymosi būtinumą.

Nagrinėjamu atveju E. K., jau minėta, bausmę atlieka už vieno labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, nusikaltimo padarymą. Kalinimo sąlygų švelninimui neduoda pagrindo ne tik požiūris į padarytą nusikaltimą, tačiau ir nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga. E. K. bausmės atlikimo metu penkis kartus pažeidė nustatyto režimo reikalavimus, keturis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios ir po jų gavimo nuteistasis ne kartą buvo paskatintas, tačiau jos patvirtina, kad E. K. pavyzdingo elgesio išlaikymas ilgesnį laikotarpį yra sudėtingas dalykas. Teismas įvertina ir tai, kad nuteistojo buvusi žmona su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. valstybėje, kurioje E. K. daugiau nei dešimtmetį slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų.

Tai, kad nuteistasis dirba, nepalaiko neformaliųjų nuteistųjų tradicijų, turi artimųjų palaikymą, pataisos namų administracijos jau yra įvertinta perkeliant E. K. į lengvąją nuteistųjų grupę. Dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, pozityvus laisvalaikio leidimo būdas nėra kuo nors išskirtinės aplinkybės. Be to, E. K. lengvojoje grupėje bausmę atlieka tik nuo 2017 m. gruodžio 21 d., t. y. dar nepraėję nė metai laiko. Todėl nuteistasis privalo pirmiau įrodyti, jog yra vertas bausmės atlikimo lengvojoje grupėje bei vertas teisės vykti be sargybos ar palydos, ir tik tuomet gali būti sprendžiamas jo perkėlimo į atvirąją koloniją klausimas. Be to, nuteistojo lygtinio paleidimo svarstymo medžiaga patvirtina, kad jis linkęs save pateikti labiau iš teigiamos pusės, neigiamų būdo bruožų įvardinti negeba, E. K. savikontrolė priklauso nuo aplinkybių ir aplinkinių, nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Taigi, nuteistojo mąstysenos ydingumas (savo asmenybės pervertinimas, teiginiai apie sufabrikuotą bylą) taip pat neleidžia jam leisti tęsti bausmės atlikimą atvirojoje kolonijoje.

Teismui pateikti duomenys nėra pakankami išvados darymui, jog nuteistasis atvirojoje kolonijoje nedarytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems ir sugebėtų pavyzdingai tęsti bausmės atlikimą. Esant šioms aplinkybėms, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, teikimas netenkinamas ir nuteistasis E. K. neperkeliamas į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi, Bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, D. S. teikimo dėl nuteistojo E. K. perkėlimo iš pataisos namų į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimą netenkinti.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.