Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo, Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 26 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. K., nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija), paskiriant bausmę – 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimą. Bausmės pradžia – 2012 m. spalio 16 d., pabaiga – 2021 m. balandžio 16 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 3 metai 21 diena (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. vasario 22 d.).Komisijos 2018 m. vasario 26 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam E. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė padarydami išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra žymi ir pakankama, kad leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikalsNuteistasis E. K. apeliaciniame skunde prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą. Skunde nurodė, jog apylinkės teismo nutarties argumentas, kad nuteistasis E. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, nesudaro pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai. Minėtos aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurią E. K. yra nuteistas ir atlieka bausmę, jokiu būdu negali būti vertinamos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kad tos aplinkybės jau buvo vertinamos ir įvertintos paskiriant jam už tą veiką bausmę. Nuteistojo įsitikinimu, taip pat nesudaro pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir jo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis - 3 metai 21 diena. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis yra atbuvęs įstatymu numatytą bausmės laiką, jis turi teisę judėti ir dirbti be sargybos, o tokia galimybė yra suteikiama, tik labai gerai besielgiantiems nuteistiesiems ir tai rodo, kad E. K. vertas, kad būtų paleistas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, visų šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino, dėl ko skundžiamos nutarties negalima laikyti pagrįsta.Skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai neįvertino Komisijos pateiktų argumentų bei teisės aktuose numatytų lygtinio paleidimo galimybių, taip pat ir oficialių reikšmingų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos duomenų - socialinio tyrimo išvados, psichologinės tarnybos išvados, pažymos dėl nuteistojo įvykdymo individualiame socialines reabilitacijos plane numatytas priemones, pažymos dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų, kurie patvirtina, kad E. K. šiuo metu bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu jis už nepriekaištingą elgesį buvo penkis kartus skatintas ir išleistas gyventi ir dirbti be sargybos, pataisos namuose sportuoja, daug skaito, dalyvauja būrio ir pataisos namų visuomeninėje veikloje, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais išlikę geri, bausmės atlikimo metu nuolat yra lankomas, pagrindinis jo pajamų šaltinis iki suėmimo buvo, jo gaunamas darbo užmokestis. Taip pat nepagrįstas ir skundžiamos nutarties motyvas, netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kad E. K. buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, kad nuobaudos šiai dienai yra nebegaliojančios, be to, tos nuobaudos buvo paskirtos už labai neženklius pažeidimus. Daugiau nesant duomenų apie jokius kitus pažeidimus, be to esant oficialiems duomenims apie E. K. turimus penkis paskatinimus už jo gerą elgesį bei visuomeninę veiklą, tikrai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai.Skunde pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį visiškai neįvertino ir net nevertino jo pastangų per visą bausmės atlikimo laiką integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu Lietuvos piliečiu, taip pat ir jo šeimyninės padėties. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis E. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis ir jam suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuteistojo požiūris į darbą teigimas –bausmės atlikimo metu dirbo VĮ „Mūsų amatai“, šiuo metu dirba Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje pagalbiniu darbininku, po bausmės atlikimo bus priimtas dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“, priteistą civilinį ieškinį padengė, palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis už aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje ir gerbūvio darbus 5 kartus buvo paskatintas, tačiau jis per bausmės atlikimo laiką taip pat ir 5 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus – 3 kartus nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, 2 kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, iš jų 4 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau nurodytos aplinkybės, priešingai nei teigiama apeliaciniame nuteistojo skunde, patvirtina, kad nuteistasis E. K. pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai.Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 15 balų iš jų statinių kriminogeninių svertinių taškų suma: 10 balai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika po paskutinio vertinimo, sumažėjo nuo 19 iki 15 balų. Šiame kontekste nesant žymaus pokyčio, svarbu vertinti pačią pažangą ir jos pokytį vertinant ne tik nuteistojo elgesio modelį bausmės atlikimo metu bet ir asmenybę. Apylinkės teismas pripažino, kad pastebimi nuteistojo tam tikri teigiami pokyčiai, tačiau vertinant jo elgesį bausmės atlikimo metu toks nuteistojo elgesys ir turėtų būti.Nors nuteistasis E. K. nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, ankstesnį teistumą bei paskirtų įpareigojimų per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesilaikymą, kurie jau buvo įvertinti teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbus ir reikšmingas tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatytas, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindinis kriminogeninis veiksnys didinantis nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika – nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių. Tai, kad nuteistasis E. K. dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, rodo ir jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis E. K. nei bylą nagrinėjant teisme, nei bausmės atlikimo metu, savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, pilnai nesuvokia ir jos nepripažįsta, iš esmės nesigaili. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Taigi akivaizdu, jog savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažįstantis ar iš dalies kaltę pripažįstantis asmuo, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, svarstyti sėkmingos probacijos galimybę E. K. atžvilgiu, nėra pagrindo. Taigi, pritariant Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo E. K. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl priešingai nei nurodyta skunde, teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nepažeidžiantis Teisėjų etikos kodekso nuostatų bei neprieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms. Pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo E. K. skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. K. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.