- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- T-644-753/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-2-00133-2002-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- E. K.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. K. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. vasario 26 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-119 nutarta taikyti nuteistajam E. K., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 21 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. vasario 22 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 15 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 19 balų. Šiuo metu E. K. elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, jis koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, skatintas penkis kartus, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą. Nuteistasis siekia prasmingo užimtumo – dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, jam suteikta teisė vykti be sargybos. E. K. vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Per teismo nustatytą terminą nuteistasis E. K. nušalinimų nepareiškė, prokuroras atsiliepimo ar prieštaravimo dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo teismui nepateikė.
E. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija), paskiriant bausmę – 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimą.
Bausmės pradžia – 2012 m. spalio 16 d., pabaiga – 2021 m. balandžio 16 d.
Anksčiau teistas – Vilniaus apygardos teismo 1997 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 82 straipsnio 2 dalį, paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 1961 m. BK 47¹ straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nekeisti gyvenamosios vietos, tačiau šio įpareigojimo E. K. nevykdė, nes po nusikaltimo, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir savo gyvenamojoje vietoje nebegyveno. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Motyvuojamoji dalis
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes: nuteistojo elgesį per visą bausmės laiką, požiūrį į darbą, padaryto nusikaltimo pobūdį, nusikaltimo sunkumą, paties nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą, likusią atlikti bausmės trukmę, t. y. atsižvelgiant į BVK 8 straipsnyje įtvirtintą bausmių atlikimo individualizavimo principą ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Lygtinio paleidimo komisija nuteistojo E. K. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pakartotinai svarstė posėdyje 2018 m. vasario 22 d. ir priėmė nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teismas, įvertinęs 2018 m. vasario 26 d. Komisijos priimto nutarimo Nr. 93-119 (priimtas vienbalsiai) taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, vertina, kad jis yra nepakankamai pagrįstas ir motyvuotas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, sunkumas, likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės trukmė ir elgesys visos bausmės atlikimo metu.
Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – E. K. dirba, už aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje ir gerbūvio darbus penkis kartus paskatintas, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, priteistą civilinį ieškinį nuteistasis padengė, po galimo lygtinio paleidimo taikymo problemų dėl pastovios gyvenamosios vietos bei darbo kilti neturėtų, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Visos šios aplinkybės tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. E. K. pastangos įvertintos – 2017 m. gruodžio 21 d. jis perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją, suteikta teisė vykti be sargybos. Taigi nuteistojo atžvilgiu jau yra parodytas pasitikėjimas, ir tai, teismo vertinimu, yra paskata nuteistojo tolimesnei teigiamai elgesio korekcijai, mažinant kintančius kriminogeninius veiksnius.
Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Pastebėtina, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 5 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus – 3 kartus nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, 2 kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, iš jų 4 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors drausminės nuobaudos negalioja, tačiau jos atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, tai, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.
Be to, atliktu nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimu nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema ir yra lygi 15 balų, nuo paskutinio vertinimo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 4 balais. Atkreiptinas dėmesys, kad iš 15 balų 10 balų yra statiniai (nekintami), taigi nuteistasis dar tikrai gali keisti savo elgesį teigiame linkme. Pažymėtina, kad, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, būtina nustatyti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti, tačiau nagrinėjamu atveju rizikos mažėjimas nelaikytinas pakankamu ir įtikinančiu.
Taip pat iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino. Vertinimo metu nuteistasis taip pat neprisiima atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Taigi bylos duomenys visgi rodo, kad E. K. nepakankamai kritiškai vertino savo elgesį iki patekdamas į įkalinimo įstaigą, nepakankamai kritiškai jį vertina ir šiuo metu, todėl tai teismui kelia pagrįstų abejonių, ar jau yra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad E. K. kartais pasielgia vedamas impulso bei išlieka aktualus kriminogeninis veiksnys – ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas ir neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių.
Teismo vertinimu, taip pat negalima neįvertinti to, kad nuteistasis anksčiau teistas, o jam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 m., tačiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas jam panaikintas, nes, padaręs nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, E. K. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir savo gyvenamojoje vietoje nebegyveno, nors tuo metu jam jau buvo paskirtas įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jos nekeisti. 2012 m. rugsėjo 27 d. gautas EUROPOL raštas, kad E. K. sulaikytas Ispanijoje, tačiau ten prisistato kaip V. K.. Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas, slaptymasis nuo teisingumo sudaro pagrįstą pagrindą manyti, jog nuteistasis iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė. E. K. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, kad pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas bei turi atlikti tokią bausmę (ar jos dalį), kuri atitiktų bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl, teismo vertinimu, negalima neįvertinti to, kad likusi neatlikta laisvės atėmimo dalis yra didėle – 3 m. 21 d., o nuteistasis ir bausmės atlikimo metu nesielgė tinkamai, kadangi buvo baustas drausmine tvarka, kas rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra žymi ir pakankama, kad leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, jog šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 93-119.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 bei 7 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 93-119 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.