Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir teismui parodė, kad 2000 m. pavasarį, datos neprisimena, prie parduotuvės „X“, prie kiosko sutiko S. J., kurį pažinojo iš matymo. S. J. norėjo priduoti telefoną, bet pardavėja nepriėmė. Tada jis tą telefoną nupirko už 80 Lt. S. J. nusipirko alaus, ir jie nuėjo pas jį į namus, šis turėjo atiduoti telefono kroviklį. Bute buvo S. J. žmona ir V. D.. S. J. žmoną matė pirmą kartą. V. D. nepažinojo. Jis liko salone, o S. J. nuėjo atnešti kroviklį. S. J., atnešęs kroviklį, jam pasakė, kad V. D. yra jo žmonos meilužis ir kad jis S. J. muša jau tris dienas. Jis ant S. J. kūno sužalojimų nematė. Niekas nesipyko, negėrė. Prie jo S. J. niekas nemušė. Ten buvo apie 20–30 minučių. Iš S. J. jis nuėjo pas savo žmoną, su kuria negyvena. Prieš mėnesį S. J. siūlė jam pirkti dviratį, tai jis davė savo žmonos numerį, ar ji nupirko dviratį, nežino. Dviračio nematė. Pabuvo pas žmoną ir išėjo. Tą dieną buvo apsirengęs oranžinės spalvos striuke, džinsais ir juodais batais. Kitą dieną iš ryto nuėjo pas žmoną, kur prabuvo iki pietų. Niekas nebuvo atėjęs, niekas jo neieškojo. M. P. nepažįsta. Apie S. J. mirtį sužinojo 2012 m. rugsėjo mėn. Ispanijoje. Tą oranžinės spalvos striukę sunešiojo Ispanijoje ir išmetė.

E. K. parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją bei siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, nes kiti byloje surinkti įrodymai visiškai paneigia jo versiją. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, asmens parodymo atpažinti protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, lavono teismo medicinos ekspertizės aktu, teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja B. J. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad S. J. buvo jos vyras. Tą dieną ji grįžo po darbo, bute buvo vyras ir jo mama. Tą dieną vyras buvo neblaivus, jo mama pas juos buvo dėl vyro savijautos. Pas juos bute buvo du pereinami kambariai. Pas juos buvo koridoriukas, ir kad patektum į miegamąjį, per saloną pereiti nereikėjo. E. K. ir V. D. atėjo atskirai. Ji atidariusi duris įleido V. D.. Jis ateidavo pas vyrą, yra vyro pažįstamas. V. D. gyveno šalia, vyras iš jo skolindavosi pinigų. V. D. su vyru šnekėjosi, ji pokalbyje nedalyvavo, jie buvo salone, o ji – virtuvėje. Jie rėkavo. Girdėjo, kad jos vyras aikčiojo, todėl sprendė, kad V. D. jį mušė. Po V. D. atėjimo E. K. atėjo greičiau nei po valandos. E. K. paskambino į duris, ji atidarė. Jis paklausė, ar Sigis namuose. Pasakė, kad taip, ir jis įėjo į kambarį, pas vyrą ir V. D.. Anksčiau E. K. nematė. Kieno pažįstamas buvo E. K., ji nežino. Būdama virtuvėje girdėjo smūgius ir suprato, kad vyksta muštynės. V. D. ir E. K. balsų neskyrė. Iš kalbos suprato, kad vyras skolingas V. D.. Tik tą dieną sužinojo, kad vyras pirko iš E. K. dviratį, o gal jam pardavė, neprisimena. Šnekėjosi apie dviratį, situacija buvo konfliktinė. Dukra kartu su draugu Š. (Š. V.) buvo atėjusi vakare išvesti šunį. Dukros draugas Š. irgi buvo bute, kai vyras su V. D. ir E. K. buvo kambaryje. Po to vyras atėjo į virtuvę, paskui jį atėjo E. K. ir V. D.. Tuo metu vyro veide buvo sužalojimai, pamėlynavusi akis, bėgo kraujas. Vyras prieš įvykį sumuštas nebuvo. Virtuvėje E. K. ir V. D. mušė vyrą. Rankom ar kojom mušė, neatsimena. Ji muštynių nenutraukė, neskambino į policiją, nes bijojo. Po mušimų vyras nukrito, jie pažiūrėjo, kad nebuvo pulso, pasakė, kad ji nesakytų, kad jie čia buvo, ir išėjo. Jie ją prigąsdino, sakė, kad tylėtų, nes bus blogai. Tą dieną vyras bute su jokiais kitais asmenimis nebendravo. Iki V. D. ir E. K. apsilankymo kitų asmenų bute nebuvo. Su V. D. ji nebendravo, jokių santykių neturėjo. V. D. jos meilužis nebuvo. Po šio įvykio nei V. D., nei E. K. su ja susisiekti nebandė. Tą naktį po įvykio ji nakvojo ne namuose. E. K. pavardę išgirdo salone. M. P. gyveno kitoje laiptinėje, vyras su juo šnekėdavosi.

Lietuvos apeliacinio teismo 2003-09-15 nuosprendžiu B. J. buvo nuteista už tai, kad nuo 2000 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. spalio 30 d. be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie tai, kas (duomenys neskelbtini), 2000 m. balandžio 15 d. tyčia nužudė S. J. (baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 4 t., b. l. 150–155).

2003-02-14 teisiamojo posėdžio metu teisiamoji B. J. parodė, kad 2000 m. balandžio 15 d. vakare pas juos į namus atėjo V. D.. Ji pati atidarė buto duris. Ji buvo virtuvėje ir girdėjo, kaip jis reikalavo iš vyro skolos, girdėjo triukšmą, smūgius. Vėliau ji įsileido atėjusį E. K.. Jis nuėjo į svetainę pas vyrą. Girdėjo jį rėkiantį ant S. J., girdėjo suduodamus smūgius. Po pusvalandžio visi atėjo į virtuvę. Ten E. K. sudavė vyrui į akį, galvą, spardė nugriuvusį. V. D. vyrui taip pat sudavė keletą smūgių virtuvėje, bet kiek jų buvo, ji neprisimena. Jau išeidamas V. D. vyrui sudavė smūgius koridoriuje, nuo jų jis nukrito. Koridoriuje V. D. patikrino vyro pulsą ir pasakė, kad pas S. pulso nėra. Išeidami jie pasakė, kad jų čia nebuvo, kad jie nieko nedarė, ir liepė tylėti. Ji jų labai bijojo, ne tik dėl savęs, bet ir dėl vaikų. Bijo ir dabar. Jos nuomone, V. D. su E. K. jų bute susitiko atsitiktinai. Kai mušė S., ji buvo šoko būsenos. Jų grasinimus ji suprato kaip realią grėsmę jai pačiai ir vaikams. Tik bijodama susidorojimo ji anksčiau nesakė tiesos, kitaip sakyti liepė ir dukrai. Šį susistumdymą matė ir dukra. Ji V. D. neapšneka, apšmeižti jo jokio tikslo neturi, pasakoja viską taip, kaip buvo (baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 4 t., b. l. 47–48).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. J. parodė, kad 2000-04-15 apie 16 val., po darbo ji parvažiavo namo. Bute buvo vyras S. J., vaikai G. J. ir E. J., vyro motina S. N. L.. Netrukus vaikai kažkur išėjo. S. N. L. išėjo maždaug po pusvalandžio. Praėjus dar maždaug valandai, ji ir S. J. ėjo į kioską, esantį prie namų, pirkti cigarečių. Po to, maždaug po pusvalandžio, pasigirdo durų skambutis. Ji atidarė buto duris, už kurių stovėjo V. D.. Jis įėjo į butą, nuėjo į svetainę, kur buvo S. J.. Ji nuėjo į virtuvę. Svetainėje girdėjo V. D. riksmus ir reikalavimą, kad S. J. grąžintų skolą, konkrečios sumos neminėjo. Tuo metu, kai svetainėje S. J. ir V. D. aiškinosi dėl skolos, ji visą laiką buvo virtuvėje. Praėjus maždaug 10 minučių po V. D. atėjimo, į butą atėjo kitas vyriškis, kurio tuo metu nepažinojo (E. K.). Jis išgirdo balsus svetainėje ir nuėjo į svetainę. Svetainėje buvo S. J., V. D. ir E. K.. V. D. šaukė ant S. J. dėl negrąžintos skolos, o E. K. – dėl netinkamos dviračio, kurį pardavė S. J., kokybės. Po riksmų ji išgirdo iš svetainės sklindančius smūgių garsus ir S. J. aikčiojimą. Tuo pačiu metu girdėjosi kelių suduodamų smūgių garsai. Ji suprato, kad S. J. svetainėje yra mušamas, kad jį muša abu į butą atėję vyriškiai. Ji į svetainę nuėjusi nebuvo, sėdėjo virtuvėje. Maždaug po pusvalandžio S. J. atėjo į virtuvę, o paskui jį – ir V. D. bei E. K.. S. J. veidas buvo sumuštas, akis užtinusi, iš nosies lyg tai bėgo kraujas. S. J. laikė ranka suėmęs kažkurį šoną, dejavo. S. J. atsisėdo prie viryklės ant taburetės. E. K. atsistojo prie kriauklės, o V. D. – virtuvės tarpduryje. E. K. virtuvėje sudavė kelis smūgius kumščiu S. J. į kairę akį, smūgių skaičiaus nurodyti negali. Po šių smūgių S. J. nugriuvo. Tada, S. J. atsikėlus, E. K. ėmė reikalauti atnešti „kitą dviratį“. S. J. paprašė, kad ji atneštų rūsio raktus. Ji atsakė, kad rūsyje jokio dviračio nėra. Tada E. K. tarpduryje ėmė mušti S. J., tuo pačiu metu S. J. ėmė mušti ir V. D.. Smūgiai buvo suduodami į įvairias kūno vietas, jų skaičiaus nurodyti negali. Dėl patirtų smūgių S. J. nukrito virtuvės tarpduryje ant grindų. E. K. dar kelis kartus kojomis spyrė gulinčiam S. J. į įvairias kūno vietas. Po to E. K. ir V. D. ėmė tikrinti S. J. pulsą, V. D. pasakė, kad pulso nėra. Į butą atėjo jos duktė G. J. su savo draugu Š. (Š. V.). Jis taip pat tikrino S. J. pulsą ir pasakė, kad pulso nejaučia. Tada V. D. ir E. K. išėjo iš buto, sakydami, kad ji jų nematė, jie čia nebuvo. Šį pasakymą ji suprato kaip grasinimą neprasitarti apie V. D. ir E. K. apsilankymą bute, smurto veiksmus. Ji, G. J., Š. V. išėjo iš buto, su minėtais asmenimis ir sūnumi E. J. nuėjo pas draugę A. P., gyvenusią tame pačiame name. A. P. bute pasakė G. J., E. J., Š. V., kad šie niekam nepasakotų, jog S. J. sumušė V. D. ir E. K.. Po to ji telefonu iškvietė greitąją medicinos pagalbą, pati su vaikais nuėjo į savo butą. Ikiteisminio tyrimo pradžioje pareigūnams nurodė neteisingas aplinkybes, kad S. J. sužalojimo metu bute jos nebuvo ir kaltininkų ji nežino. Taip pasielgė bijodama V. D. ir E. K. susidorojimo. Žino, kad tuo metu, kai buvo mušamas S. J., į butą buvo atėjusi G. J. (t.1, b. l. 131–134; t. 2, b. l. 99–101; t. 4, b. l. 72–73).

Nurodytas aplinkybes B. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 141–152). 2002-10-30 parodymų patikrinimo vietoje metu B. J. parodė namą, kuriame buvo nužudytas S. J., po to ji parodė namo laiptinę bei butą, kuriame buvo nužudytas S. J., vietas virtuvėje, kur sėdėjo ji pati ir jos vyras S. J., taip pat parodė, kaip E. K. sudavė smūgius S., kaip šis nugriuvo po jam suduotų smūgių, ir paaiškino, kad suduota buvo ne vieną kartą, po to ji parodė, kurioje vietoje S. stovint jam buvo suduoti smūgiai, tik negalėjo paaiškinti, ar tuos smūgius sudavė E. K., ar V. D.. Po to ji parodė, kurioje vietoje S. nugriuvo po jam suduotų smūgių, į kurias vietas gulinčiam S. įspyrė E. K., ir paaiškino, kad įspirta buvo daugiau negu vieną kartą (t. 1, b. l. 141–152, baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 2 t., b. l. 84–90).

2000-05-03 kratos protokole nurodyta, kad E. K. gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas dviratis geltonos spalvos rėmu (t. 1, b. l. 48–50).

2000-05-03 daiktų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad B. J. atpažino kratos metu iš E. K. gyvenamosios vietos, buto, esančio (duomenys neskelbtini), paimtą dviratį; B. J. nurodė, kad dviračiu naudojosi jos sūnus, o 2000 m., maždaug vasario mėnesį, S. J. šį dviratį kažkam pardavė (t. 1, b. l. 129–130).

2006-09-01 nutartimi nutarta daiktinį įrodymą dviratį sunaikinti (t. 4, b. l. 61). 2006-10-12 akte Nr. 13 nurodyta, kad minėtas dviratis buvo sunaikintas (t. 4, b. l. 62–65).

Liudytojų G. J. (P.), Š. V., J. K., kurie šiuo metu gyvena užsienyje, pirmiau teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pagarsinti BPK 276 str. nustatyta tvarka.

2003-02-14 teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. J. parodė, kad teisiamąjį pažįsta. 2000 m. balandžio 15 d., po pietų, ji buvo pas Š. V.. Vėliau grįžo, pasiėmė šunį, svetainėje matė atėjusį V. D.. Ji virtuvėje kalbėjosi su mama ir išgirdo smūgius. Nuėjusi į kambarį matė tėčio sumuštą veidą bei akį, bėgantį kraują. V. D. dar pasakė, kad tėtis užsigavo. Ji išėjo ir vaikščiojo lauke, girdėjo triukšmą ir smūgius bute. Grįžusi su šunimi rado E. K.. Jis stovėjo virtuvėje prie kriauklės, o tėtis sėdėjo. Matė, kaip jis sudavė tėtei, o koridoriuje net spardė. V. D. tėtės nemušė. Ji tik svetainėje girdėjo du tris smūgius, o vėliau matė sumuštą tėtį, besišluostantį rankšluosčiu kraują. Ji suprato, kad tėtį sumušė V. D.. Išeidami jie pagrasino, pasakė, kad jų čia nebuvo, nieko nematė ir nežino. Mama iškvietė greitąją pagalbą. Bijojo keršto, todėl tiesos nesakė, o aiškino, kad rado tėtį nežinia kieno sumuštą (baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 4 t., b. l. 50).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. J. parodė, kad 2000-04-15 po pietų bute buvo jos tėvai S. J. ir B. J., ji ir jos brolis E. J.. Po to E. J. išėjo į kiemą, o ji išėjo pas savo draugą Š. V.. Maždaug iki 20 val. ji buvo Š. V. bute, po to abu išėjo pasivaikščioti. Apie 20 val. 30 min., praeidami pro namą, kuriame yra jos tėvų butas, girdėjo triukšmą. Tėvų bute buvo girdimas garsus rėkimas, balsas buvo vyriškas. Š. V. liko namo kieme, o ji nuėjo į tėvų butą. Atėjusi buto duris rado neužrakintas. Virtuvėje kalbėjosi B. J. ir E. K., svetainėje ant lovos sėdėjo S. J., o ant fotelio – V. D.. Kai įėjo į svetainę, S. J. ir V. D. pokalbis nutrūko. S. J. veide sužalojimų tuo metu nematė. Kai ji nuėjo į virtuvę, V. D. ėmė šaukti ant S. J. ir jį mušti – girdėjo mažiausiai dviejų smūgių garsus ir S. J. aimanavimą. Ji iš karto nuėjo į svetainę. S. J., sėdėdamas ant lovos, rankšluosčiu valėsi nuo veido kraują. V. D. jai pasakė, kad tėtis užsigavo. S. J. nieko nesakė. Netrukus į svetainę atėjo ir B. J., ir E. K.. Ji išėjo iš buto, kieme pasakė broliui E. J., kad kurį laiką neitų namo. Š. V. pasakė, kad namuose jos tėvą muša V. D.; bute dar yra „tas, dėl dviračio“ (E. K.), kuris taip pat gali pradėti smurtauti. Ji su Š. V. apėjo aplink namą, tada sugrįžo į butą. Pareidama girdėjo bute triukšmą, suduodamų smūgių garsus. Kai įėjo į butą, S. J., V. D., E. K., B. J. buvo virtuvėje. S. J. sėdėjo ant kėdės prie stalo, buvo stipriai sumuštas. Jo veidas buvo „mėlynas“, ištinęs, akys kruvinos, iš kažkurios veido vietos bėgo kraujas. Tuo metu E. K. priekaištavo S. J., kad šis „įkišo“ sugedusį dviratį, reikalavo greičiau duoti naują dviratį. S. J. atsistojo ir bandė ranka nukabinti rūsio raktus. Tada E. K. sudavė kelis smūgius rankomis ir alkūnėmis S. J. į veidą, galvą, krūtinę. Dėl šių smūgių S. J. nukrito ant grindų, tuo pačiu metu nuvirto stalas, kėdės. S. J. sunkiai atsistojo ir bandė eiti į koridorių. E. K. vėl sudavė S. J. kelis smūgius rankomis ir kojomis į veidą, galvą, krūtinę. S. J. nukrito ant grindų ir nesikėlė. E. K. liepė jai atnešti amoniako. Žino, kad buvo 20 val. 58 min., nes tuo metu pažiūrėjo į laikrodį. Matė, kad S. J. būklė bloga, todėl išbėgo į kiemą pakviesti Š. V.. Abu nuėjo į butą, Š. V. tikrino S. J. pulsą. Šis buvo miręs. B. J. liepė V. D. ir E. K. išeiti iš buto. Kažkuris iš jų įsakmiai pasakė, kad jų (V. D. ir E. K.) bute nebuvo, jos (B. J., G. J.) nieko nematė. Suprato, kad jai ir motinai buvo nurodyta neatskleisti įvykio aplinkybių. Po to V. D. ir E. K. išėjo. Tada ji, B. J., Š. V. ir E. J., kuris iki to laiko buvo namo kieme, nuėjo pas A. P.. Čia B. J. liepė jai, Š. V., E. J. „visiems kitiems“ sakyti, kad jie buvo Š. V. bute, o ji neva buvo pas A. P.. Po to B. J. telefonu iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji girdėjo, kad B. J. aiškino, jog sugrįžusi namo rado S. J. gulintį kruviną. Ikiteisminio tyrimo pradžioje ji, B. J., Š. V. įvykio kaltininkų nenurodė, nes bijojo susidorojimo. Įvykio metu V. D. ir E. K. buvo girti. E. K. buvo apsirengęs oranžinės spalvos švarkelį, mūvėjo mėlynos spalvos džinsines kelnes, avėjo rudos spalvos batus. Įvykio metu E. K. matė antrą kartą. Prieš tai šis į butą buvo atėjęs su nepažįstama moterimi ir vaiku (t. 1, b. l. 155–158; 174–177).

Nurodytas aplinkybes G. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. 2002-11-30 parodymų patikrinimo vietoje metu G. J. parodė namą, kuriame buvo nužudytas jos tėtis S. J., po to ji parodė namo laiptinę bei butą, kuriame buvo nužudytas S. J., vietas, kur jai atėjus į saloną sėdėjo jos tėtis ir V. D., taip pat kurioje vietoje salone sėdėjo jos tėtis kruvinu veidu, kurioje vietoje virtuvėje jos sėdinčiam tėčiui E. K. sudavė smūgius, ir paaiškino, kad smūgių buvo suduota ne vienas, po to ji parodė, kurioje vietoje virtuvėje jos tėtis po jam suduotų smūgių nugriuvo, kaip jos tėčiui stovint virtuvės tarpduryje E. K. sudavė smūgius rankomis ir kojomis, kurioje vietoje jos tėtis po jam suduotų smūgių nugriuvo (t. 1, b. l. 159–171, baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 2 t., b. l. 124–130).

2003-09-15 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Š. V. nuteistas už tai, kad nuo 2000 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. spalio 30 d. be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie tai, kas (duomenys neskelbtini), 2000 m. balandžio 15 d. tyčia nužudė S. J. (t. 2, b. l. 140–147, baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 4 t., b. l. 150–155).

2003-02-14 teisiamojo posėdžio metu teisiamasis Š. V. parodė, kad 2000 m. balandžio 15 d. su G. J. buvo pas jį namuose, ėjo pavedžioti šunį. Priėjus prie jos namų, išgirdo triukšmą ir suprato, kad bute kažkas vyksta. G. J. nuėjo, o grįžusi pasakė, kad V. D. muša jos tėtį. Pavedžioję šunį užėjo į namus. S. J. gulėjo koridoriuje, greta stovėjo V. D. ir nepažįstamas vyras. Jie išeidami pagrasino. B. J. liepė tiesos niekam nesakyti, nes labai bijojo dėl šeimos. E. K. jis nepažinojo. Kai įėjo į butą, V. D. ir E. K. buvo susinervinę, atrodė girti. Apie nusikaltimą nepranešė, nes labai bijojo (baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 4 t., b. l. 48–49).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Š. V. parodė, kad 2000-04-15 po pietų, tikslaus laiko nurodyti negali, pas jį į namus buvo atėjusi G. J.. Po to abu išėjo pasivaikščioti, lauke jau buvo tamsu. Eidami pro G. J. namą, girdėjo triukšmą – vyriškus balsus, rėkimą, aikčiojimus. G. J. nuėjo į butą pažiūrėti, kas vyksta. Jis liko namo kieme. Tuo metu, kai G. J. buvo bute, triukšmas jame nesiliovė. Grįžusi G. J. pasakė, kad namuose V. D. muša S. J.. Sakė, kad bute esantys V. D. ir kitas vyriškis (E. K.) yra girti. Kurį laiką su G. J. vaikštinėjo lauke, tada ši vėl nuėjo į tėvų butą. Netrukus atėjusi ji pasakė, kad S. J. yra labai stipriai sumuštas, kriokia. Jis kartu su G. J. nuėjo į butą. S. J. rado gulintį koridoriuje prie virtuvės. Šalia stovėjo V. D. ir E. K.. Pamatęs, kad S. J. nejuda, aplink galvą pritaškyta kraujo, ėmė tikrinti, ar šis gyvas. Širdies pulso nejautė, tačiau nebuvo tikras, ar S. J. yra miręs. V. D. ir E. K. liepė išeiti iš buto. Ar šie išeidami ką nors sakė, neprisimena. Po to jis kartu su G. J., B. J., E. J. nuėjo pas B. J. draugę, gyvenusią tame pačiame name (A. P.). B. J. jam, G. J., E. J. liepė sakyti, kad įvykio metu jie (jis, G. J., E. J.) buvo jo namuose, o ji – pas A. P.. Liepė sakyti, kad S. J. sužalojimo aplinkybių jie nežino. Ikiteisminio tyrimo pradžioje jis nenurodė V. D. ir E. K. kaip kaltininkų, nes bijojo susidorojimo. Įvykio dieną V. D. ir E. K. buvo susinervinę, girti (t. 1, b. l. 185–187).

2002-11-18 asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų protokole nurodyta, kad Š. V. foto nuotraukoje Nr. 4 atpažino E. K. kaip asmenį, nurodytomis aplinkybėmis buvusį bute su V. D. (t. 1, b. l. 188, baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 2 t., b. l. 171).

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. J. teismui parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, įvykio aplinkybių detaliai neprisimena. Paaiškino, kad tuo metu jam buvo 12 metų, jis buvo kieme ir žaidė su draugais. Grįžęs namo rado tėvą gulintį ant grindų. Prisimena, kad turėjo geltoną dviratį, kuris buvo parduotas. Daugiau nieko neprisimena.

2003-02-14 teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. J. teismui parodė, kad buvo lauke ir jokių muštynių nematė. Jam niekas nesakė, kas įvyko, nesakė, kas sumušė tėtį. Viską sužinojo tik po to, kai buvo sulaikyta sesuo G.. Einant pas kaimynę mama liepė sesei ir Š. V. niekam nesakyti, kas užmušė tėtį. Apie V. D. jis sužinojo iš sesers G., o apie E. K. – iš laikraščių. Patvirtino, kad visi jo parodymai yra teisingi, nieko nemelavo (baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 4 t., b. l. 50–51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. J. parodė, kad 2000-04-15 didžiąją laiko dalį praleido kieme. Tą dieną su jo tėvu S. J. bute buvo šio motina S. N. L.. Atsimena, kad vakare, jam būnant namo kieme, priėjo G. J. ir Š. V.. G. J. pasakė, kad jis neitų namo. Po to jis buvo namo kieme. Triukšmo tėvų bute negirdėjo. Po kurio laiko jį pakvietė motina B. J.. Jis kartu su B. J., G. J., Š. V. nuėjo pas kaimynę (A. P.). Čia B. J. pasakė, kad S. J. yra „užmuštas“, liepė visiems sakyti, kad S. J. sužalojimo metu jie buvo Š. V. bute, apie sužalojimą nieko nežino. Tada B. J. išėjo namo, o jis, G. J., Š. V. kieme laukė greitosios pagalbos automobilio. Tai, kad S. J. nužudė V. D. ir E. K., jis sužinojo iš sesers G. J. po jos sulaikymo (t. 1, b. l. 107–108).

Liudytoja N. V. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teismui parodė, kad J. bute išgirdo triukšmą, tačiau ten dažnai būdavo triukšmaujama. Tik iš ryto išgirdo, kad S. J. užmuštas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. V. K. parodė, kad 2000 m. jų kaimynystėje gyveno S. J. ir B. J. su vaikais. 2000-04-15 ji girdėjo stiprų beldimą į J. buto duris. Du vyriškiai šaukė „užmušiu, atidaryk, laušiu duris“. Stipriai padaužę duris, šie du vyriškiai pasišalino. Jai duktė J. K., kuri žiūrėjo pro durų akutę, sakė, kad į J. buto duris beldėsi du vyriškiai, vienas iš jų dėvėjo oranžinės spalvos striukę. Tą patį vakarą apie 20 val. 30 min. J. bute girdėjo triukšmą, kritimo garsus; žmonių balsų negirdėjo. Nekreipė į tai dėmesio. Jos žentas R. K. minėjo, kad vakare girdėjo vyriškio pasakytą frazę „man trys metai“. Po to, 2000-04-16 apie 1 val. 30 min., vėl girdėjo beldimą į J. buto duris, girto vyriškio žodžius: „atidaryk, suka, užmušiu“, tačiau šio vyriškio nematė (t. 1, b. l. 97–98).

Liudytoja J. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teismui parodė, kad vakare pas kaimynus kažkas beldėsi, prašė įleisti. Vėliau bute girdėjo didelį triukšmą, panašų į baldų kritimą. Triukšmui praėjus, po poros valandų atėjo pareigūnai ir pranešė, kad nužudytas kaimynas. Tą vakarą ji matė du vyrus, vienas iš kurių buvo apsirengęs ryškia oranžinės spalvos striuke, kitas – pilkai žalsvos spalvos striuke, mūvėjo džinsus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. (ankstesnė pavardė – K.) parodė, kad 2000 m., tikslios datos neprisimena, buvo jau tamsu, kalbėdamasi telefonu laiptinėje išgirdo triukšmą. Pažiūrėjusi pro durų akutę, matė du vyriškius, daužančius ir spardančius kaimyninio buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris. Tie vyriškiai plūdosi necenzūriniais žodžiais, reikalavo įleisti į butą, buvo labai įpykę. Vienas tų vyriškių dėvėjo oranžinės spalvos striukę, kaip buvo apsirengęs kitas, neatsimena. Į butą vyriškiai įleisti nebuvo, netrukus pasišalino. Vėliau ji nuėjo maudytis, jokio triukšmo kaimyniniame bute negirdėjo. Tik motina N. V. K. vėliau jai sakė, kad iš J. buto sklido didelis triukšmas. Po to, kai buvo rastas S. J. lavonas, iš įvykio vietos išvykus policijos pareigūnams, praėjus maždaug porai valandų, naktį, buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys vėl buvo daužomos. Girdėjosi ne vieno vyriškio kalbėjimas pakeltu tonu (t. 1, b. l. 99–100).

Liudytojas R. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teismui parodė, kad įvykio dieną, tikslaus laiko neprisimena, girdėjo kaimynų triukšmą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad 2000 m., tikslios datos neprisimena, tamsiu paros metu, išgirdo triukšmą namo laiptinėje. Girdėjosi vieno ar dviejų vyriškių riksmai, labai stiprus kaimyninio buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų daužymas. Tada J. K. (K.) pažiūrėjo pro durų akutę. Jis į triukšmą nekreipė dėmesio. Po to, praėjus 10–15 minučių, bute Nr. (duomenys neskelbtini) pasigirdo didelis triukšmas, vyriški balsai, kritimo ar dužimo garsai. Girdėjo frazę „man trys metai“. Toks triukšmas tęsėsi apie valandą. Nakties metu triukšmo laiptinėje ir kaimyniniame bute negirdėjo (t. 1, b. l. 101–102).

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas M. P. teismui parodė, kad kaltinamąjį mato pirmą kartą, E. K. nepažįsta. Ką pasirašė ikiteisminio tyrimo metu, nežino, ten užfiksuoti ne jo parodymai, o tik jo parašai. Neatsimena jokių parodymų, kuriuos davė teisme apie E. K., gali būti, kad kaltinamąjį apkalbėjo.

Šiuos liudytojo M. P. parodymus teismas vertina kritiškai, nes tokie jo parodymai paneigiami jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, be to, prie protokolo yra pridėtos nuotraukos, kuriose M. P. rodo vietą, kur išmetė E. K. drabužius. Be to, M. P. parodymus apie E. K. davė 2003-02-14 Kauno apygardos teisme nagrinėjant bylą dėl S. J. nužudymo.

2003-03-31 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir 2003-09-15 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu M. P. nuteistas už tai, kad nuo 2000 m. gegužės 22 d. iki 2002 m. vasario 4 d. gyvendamas (duomenys neskelbtini), be svarbios priežasties, per kiek galima trumpesnį laiką nepranešė kvotos, tardymo, prokuratūros įstaigoms arba teismui apie tai, kad 2000 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini), V. D. tyčia nužudė S. J. Be to, 2000 m. gegužės 22 d. žinodamas, kad E. K. 2000 m. balandžio 15 d. nužudė S. J., tyčia iš anksto nepažadėjęs eglynėlyje (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato, paslėpė šio nusikaltimo padarymo pėdsakus: kruvinus E. K. drabužius – oranžinės spalvos striukę, džinsines kelnes (t. 2, b. l. 123–130, 140–147, baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 4 t., b. l. 76–83, 150–155).

2003-02-14 teisiamojo posėdžio metu teisiamasis M. P. parodė, kad apie S. J. nužudymą sužinojo iš E. K.. Jis paprašė nueiti pažiūrėti, kaip jaučiasi S. J.. Nuėjęs sužinojo, kad S. J. miręs. Ryte jam paskambino E. K. ir pakvietė užeiti. Atėjus jis paprašė paslėpti jo drabužius: džinsus ir oranžinę striukę. Apie 16 val. jis tuos drabužius išmetė (duomenys neskelbtini) gatvėje prie „X” degalinės. E. K. jam sakė, kad jis primušė S. J., bet paliko jį gyvą. Sakė, kad ateidamas pas S. J. prasilenkė su kažkokiu vyriškiu. Duoti parodymus prieš V. D. jį privertė, darė spaudimą, uždarė į karcerį, pasirašyti duodavo tuščią lapą, advokatė apklausose ir tardyme nedalyvavo, matė ją tik vieną kartą. V. D. jam nėra sakęs, kad mušė S. J. (t. 2, b. l. 97–99, baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 4 t., b. l. 46–47).

2000-04-20 parodymų atpažinti asmenį iš nuotraukų metu M. P. atpažino asmenį fotonuotraukoje Nr. 2 ir paaiškino, kad tai vyriškis, kuris jam sakė, jog mušė S. J., šio vyriškio vardas yra E. (t. 1, b. l. 119, baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 2 t., b. l. 48).

2002-03-14 parodymų patikrinimo vietoje metu M. P. parodė, iš kurios pusės atėjo nešinas E. K. vilkėtais drabužiais, po to parodė vietą, kur tuos drabužius išmetė, ir paaiškino, kad tuo metu, kai išmetė tuos drabužius ,vietoj automobilių salono „X” buvo eglynėlis (t. 1, b. l. 116-118, baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 2 t., b. l. 53–56).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. parodymus duoti atsisakė (t. 4, b. l. 82).

Prieš tai ikiteisminio tyrimo metu M. P. parodė, kad 2000 m. kovo mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, jam dalyvaujant, S. J. pardavė E. K. žmonai geltonos spalvos vaikišką bėginį dviratį. Praėjus 2–3 dienoms po dviračio pardavimo, jam telefonu paskambino E. K. ir pareikalavo kito dviračio. Jis pasakė, kad dviratis, kurį pirko E. K. žmona, priklausė S. J.. Paaiškino, kad dėl dviračio reikėtų kalbėtis su S. J.. Kitą dieną E. K. vėl paskambino jam telefonu ir paprašė nueiti į S. J. butą, pažiūrėti, kaip šis laikosi. Pokalbio metu paminėjo, kad S. J. sumušė. Tą pačią dieną jis nuėjo į S. J. butą pasiteirauti dėl šio sveikatos būklės. Bute buvo S. J. žmona ir duktė. S. J. žmona jam pasakė, kad S. J. „užmuštas“. Jis nuėjo prie „X“ autobusų stotelės, kur jo laukė E. K.. Šiam pasakė, kad S. J. užmuštas. Maždaug po trijų parų dėl S. J. nužudymo jis buvo laikinai sulaikytas. Po sulaikymo iš karto nuvyko pas E. K. ir pasiūlė atsikratyti drabužių, kuriuos šis dėvėjo įvykio dieną. E. K. davė jam oranžinės spalvos striukę ir juodos spalvos džinsines kelnes. Ant striukės buvo matomi kraujo sutepimai. Tada E. K. papasakojo, kad įvykio dieną S. J. bute buvo ir kitas, anksčiau atėjęs, žmogus, kuris S. J. mušė. Pagal apibūdinimą jis suprato, kad pas S. J. galėjo būti atėjęs V. D.. E. K. sakė, kad S. J. mušė kartu su V. D.. Po šio pokalbio jis nunešė E. K. drabužius į eglynėlį, esantį (duomenys neskelbtini), ir juos išmetė. Po to parėjo namo. Tos pačios dienos vakare nuėjo pas V. D. ir pasakė, kas jam žinoma apie S. J. nužudymą. V. D. jam pripažino, kad buvo nuėjęs pas S. J. dėl skolos grąžinimo. Sakė, kad S. J. mušimo metu į butą atėjo kitas žmogus, kuris taip pat mušė S. J.. V. D. sakė, kad iš buto išėjo anksčiau nei minėtas vyriškis (t. 1, b. l. 109–115, baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 2 t., b. l. 61–65).

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas V. D. teismui parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, buvo nuteistas už S. J. nužudymą, įvykio aplinkybes nelabai prisimena. Paaiškino, kad nuėjo pas S. J., jam sudavė ir išėjo, tarpduryje sutiko kažkokį vyriškį. B. J. mato antrą kartą, jokių santykių su ja nebuvo.