Kauno apygardos teismo nuosprendis

2013-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-161-582/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-03-26Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-01Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-167-498/2016Nutartis · 2016-07-18Kauno apygardos teismas
  4. T-901-840/2016Nutartis · 2016-12-14Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2017-06-23Kauno apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-27Kauno apygardos teismas
  7. T-644-753/2018Nutartis · 2018-04-05Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-16Kauno apygardos teismas
  9. T-1935-946/2018Nutartis · 2018-09-12Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-15Kauno apygardos teismas
  11. T-174-478/2018Nutartis · 2018-12-07Kauno apygardos teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-07Lietuvos apeliacinis teismas
  13. T-285-753/2019Nutartis · 2019-02-07Kauno apylinkės teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-13Kauno apygardos teismas
  15. T-1425-548/2019Nutartis · 2019-08-26Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-26
Bylos Nr.
1-161-582/2013
Teisminio proceso Nr.
1-20-2-00133-2002-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Kaltinamasis
E. K.
Advokatai
Rimantas Bučma
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-161-582/2013Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00133-2002-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.; (S) 1.1.7.2.7.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išsituokęs, nedirbantis, teistas 1997-06-18 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 82 str. 2 d. – 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 47¹ str., bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams; 2009-11-11 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 str. (Lietuvos Respublikos 1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2000-04-15 apie 21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su V. D., konflikto metu, tyčia bendrais veiksmais rankomis ir kojomis sudavė S. J. mažiausiai 21 smūgį į krūtinę, nugarą, rankas, kojas, tuo padarydamas poodines kraujosruvas krūtinėje, nugaroje, abiejose rankose ir kojose, kraujosruvas krūtinės ir nugaros minkštuosiuose audiniuose, o tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir mažiausiai 14 smūgių į galvą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, muštines žaizdas kairiame viršutiniame voke ir abiejose lūpose, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės pakaušinės-momeninės smegenų skilčių, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų kaktinių-momeninių skilčių ir į šoninius skilvelius, dėl ko, įvykus smegenų suspaudimui išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimui, S. J. įvykio vietoje mirė, tai yra tyčia nužudė S. J..

Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir teismui parodė, kad 2000 m. pavasarį, datos neprisimena, prie parduotuvės „X“, prie kiosko sutiko S. J., kurį pažinojo iš matymo. S. J. norėjo priduoti telefoną, bet pardavėja nepriėmė. Tada jis tą telefoną nupirko už 80 Lt. S. J. nusipirko alaus, ir jie nuėjo pas jį į namus, šis turėjo atiduoti telefono kroviklį. Bute buvo S. J. žmona ir V. D.. S. J. žmoną matė pirmą kartą. V. D. nepažinojo. Jis liko salone, o S. J. nuėjo atnešti kroviklį. S. J., atnešęs kroviklį, jam pasakė, kad V. D. yra jo žmonos meilužis ir kad jis S. J. muša jau tris dienas. Jis ant S. J. kūno sužalojimų nematė. Niekas nesipyko, negėrė. Prie jo S. J. niekas nemušė. Ten buvo apie 20–30 minučių. Iš S. J. jis nuėjo pas savo žmoną, su kuria negyvena. Prieš mėnesį S. J. siūlė jam pirkti dviratį, tai jis davė savo žmonos numerį, ar ji nupirko dviratį, nežino. Dviračio nematė. Pabuvo pas žmoną ir išėjo. Tą dieną buvo apsirengęs oranžinės spalvos striuke, džinsais ir juodais batais. Kitą dieną iš ryto nuėjo pas žmoną, kur prabuvo iki pietų. Niekas nebuvo atėjęs, niekas jo neieškojo. M. P. nepažįsta. Apie S. J. mirtį sužinojo 2012 m. rugsėjo mėn. Ispanijoje. Tą oranžinės spalvos striukę sunešiojo Ispanijoje ir išmetė.

E. K. parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją bei siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, nes kiti byloje surinkti įrodymai visiškai paneigia jo versiją. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, asmens parodymo atpažinti protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, lavono teismo medicinos ekspertizės aktu, teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja B. J. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad S. J. buvo jos vyras. Tą dieną ji grįžo po darbo, bute buvo vyras ir jo mama. Tą dieną vyras buvo neblaivus, jo mama pas juos buvo dėl vyro savijautos. Pas juos bute buvo du pereinami kambariai. Pas juos buvo koridoriukas, ir kad patektum į miegamąjį, per saloną pereiti nereikėjo. E. K. ir V. D. atėjo atskirai. Ji atidariusi duris įleido V. D.. Jis ateidavo pas vyrą, yra vyro pažįstamas. V. D. gyveno šalia, vyras iš jo skolindavosi pinigų. V. D. su vyru šnekėjosi, ji pokalbyje nedalyvavo, jie buvo salone, o ji – virtuvėje. Jie rėkavo. Girdėjo, kad jos vyras aikčiojo, todėl sprendė, kad V. D. jį mušė. Po V. D. atėjimo E. K. atėjo greičiau nei po valandos. E. K. paskambino į duris, ji atidarė. Jis paklausė, ar Sigis namuose. Pasakė, kad taip, ir jis įėjo į kambarį, pas vyrą ir V. D.. Anksčiau E. K. nematė. Kieno pažįstamas buvo E. K., ji nežino. Būdama virtuvėje girdėjo smūgius ir suprato, kad vyksta muštynės. V. D. ir E. K. balsų neskyrė. Iš kalbos suprato, kad vyras skolingas V. D.. Tik tą dieną sužinojo, kad vyras pirko iš E. K. dviratį, o gal jam pardavė, neprisimena. Šnekėjosi apie dviratį, situacija buvo konfliktinė. Dukra kartu su draugu Š. (Š. V.) buvo atėjusi vakare išvesti šunį. Dukros draugas Š. irgi buvo bute, kai vyras su V. D. ir E. K. buvo kambaryje. Po to vyras atėjo į virtuvę, paskui jį atėjo E. K. ir V. D.. Tuo metu vyro veide buvo sužalojimai, pamėlynavusi akis, bėgo kraujas. Vyras prieš įvykį sumuštas nebuvo. Virtuvėje E. K. ir V. D. mušė vyrą. Rankom ar kojom mušė, neatsimena. Ji muštynių nenutraukė, neskambino į policiją, nes bijojo. Po mušimų vyras nukrito, jie pažiūrėjo, kad nebuvo pulso, pasakė, kad ji nesakytų, kad jie čia buvo, ir išėjo. Jie ją prigąsdino, sakė, kad tylėtų, nes bus blogai. Tą dieną vyras bute su jokiais kitais asmenimis nebendravo. Iki V. D. ir E. K. apsilankymo kitų asmenų bute nebuvo. Su V. D. ji nebendravo, jokių santykių neturėjo. V. D. jos meilužis nebuvo. Po šio įvykio nei V. D., nei E. K. su ja susisiekti nebandė. Tą naktį po įvykio ji nakvojo ne namuose. E. K. pavardę išgirdo salone. M. P. gyveno kitoje laiptinėje, vyras su juo šnekėdavosi.

Lietuvos apeliacinio teismo 2003-09-15 nuosprendžiu B. J. buvo nuteista už tai, kad nuo 2000 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. spalio 30 d. be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie tai, kas (duomenys neskelbtini), 2000 m. balandžio 15 d. tyčia nužudė S. J. (baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 4 t., b. l. 150–155).

2003-02-14 teisiamojo posėdžio metu teisiamoji B. J. parodė, kad 2000 m. balandžio 15 d. vakare pas juos į namus atėjo V. D.. Ji pati atidarė buto duris. Ji buvo virtuvėje ir girdėjo, kaip jis reikalavo iš vyro skolos, girdėjo triukšmą, smūgius. Vėliau ji įsileido atėjusį E. K.. Jis nuėjo į svetainę pas vyrą. Girdėjo jį rėkiantį ant S. J., girdėjo suduodamus smūgius. Po pusvalandžio visi atėjo į virtuvę. Ten E. K. sudavė vyrui į akį, galvą, spardė nugriuvusį. V. D. vyrui taip pat sudavė keletą smūgių virtuvėje, bet kiek jų buvo, ji neprisimena. Jau išeidamas V. D. vyrui sudavė smūgius koridoriuje, nuo jų jis nukrito. Koridoriuje V. D. patikrino vyro pulsą ir pasakė, kad pas S. pulso nėra. Išeidami jie pasakė, kad jų čia nebuvo, kad jie nieko nedarė, ir liepė tylėti. Ji jų labai bijojo, ne tik dėl savęs, bet ir dėl vaikų. Bijo ir dabar. Jos nuomone, V. D. su E. K. jų bute susitiko atsitiktinai. Kai mušė S., ji buvo šoko būsenos. Jų grasinimus ji suprato kaip realią grėsmę jai pačiai ir vaikams. Tik bijodama susidorojimo ji anksčiau nesakė tiesos, kitaip sakyti liepė ir dukrai. Šį susistumdymą matė ir dukra. Ji V. D. neapšneka, apšmeižti jo jokio tikslo neturi, pasakoja viską taip, kaip buvo (baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 4 t., b. l. 47–48).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. J. parodė, kad 2000-04-15 apie 16 val., po darbo ji parvažiavo namo. Bute buvo vyras S. J., vaikai G. J. ir E. J., vyro motina S. N. L.. Netrukus vaikai kažkur išėjo. S. N. L. išėjo maždaug po pusvalandžio. Praėjus dar maždaug valandai, ji ir S. J. ėjo į kioską, esantį prie namų, pirkti cigarečių. Po to, maždaug po pusvalandžio, pasigirdo durų skambutis. Ji atidarė buto duris, už kurių stovėjo V. D.. Jis įėjo į butą, nuėjo į svetainę, kur buvo S. J.. Ji nuėjo į virtuvę. Svetainėje girdėjo V. D. riksmus ir reikalavimą, kad S. J. grąžintų skolą, konkrečios sumos neminėjo. Tuo metu, kai svetainėje S. J. ir V. D. aiškinosi dėl skolos, ji visą laiką buvo virtuvėje. Praėjus maždaug 10 minučių po V. D. atėjimo, į butą atėjo kitas vyriškis, kurio tuo metu nepažinojo (E. K.). Jis išgirdo balsus svetainėje ir nuėjo į svetainę. Svetainėje buvo S. J., V. D. ir E. K.. V. D. šaukė ant S. J. dėl negrąžintos skolos, o E. K. – dėl netinkamos dviračio, kurį pardavė S. J., kokybės. Po riksmų ji išgirdo iš svetainės sklindančius smūgių garsus ir S. J. aikčiojimą. Tuo pačiu metu girdėjosi kelių suduodamų smūgių garsai. Ji suprato, kad S. J. svetainėje yra mušamas, kad jį muša abu į butą atėję vyriškiai. Ji į svetainę nuėjusi nebuvo, sėdėjo virtuvėje. Maždaug po pusvalandžio S. J. atėjo į virtuvę, o paskui jį – ir V. D. bei E. K.. S. J. veidas buvo sumuštas, akis užtinusi, iš nosies lyg tai bėgo kraujas. S. J. laikė ranka suėmęs kažkurį šoną, dejavo. S. J. atsisėdo prie viryklės ant taburetės. E. K. atsistojo prie kriauklės, o V. D. – virtuvės tarpduryje. E. K. virtuvėje sudavė kelis smūgius kumščiu S. J. į kairę akį, smūgių skaičiaus nurodyti negali. Po šių smūgių S. J. nugriuvo. Tada, S. J. atsikėlus, E. K. ėmė reikalauti atnešti „kitą dviratį“. S. J. paprašė, kad ji atneštų rūsio raktus. Ji atsakė, kad rūsyje jokio dviračio nėra. Tada E. K. tarpduryje ėmė mušti S. J., tuo pačiu metu S. J. ėmė mušti ir V. D.. Smūgiai buvo suduodami į įvairias kūno vietas, jų skaičiaus nurodyti negali. Dėl patirtų smūgių S. J. nukrito virtuvės tarpduryje ant grindų. E. K. dar kelis kartus kojomis spyrė gulinčiam S. J. į įvairias kūno vietas. Po to E. K. ir V. D. ėmė tikrinti S. J. pulsą, V. D. pasakė, kad pulso nėra. Į butą atėjo jos duktė G. J. su savo draugu Š. (Š. V.). Jis taip pat tikrino S. J. pulsą ir pasakė, kad pulso nejaučia. Tada V. D. ir E. K. išėjo iš buto, sakydami, kad ji jų nematė, jie čia nebuvo. Šį pasakymą ji suprato kaip grasinimą neprasitarti apie V. D. ir E. K. apsilankymą bute, smurto veiksmus. Ji, G. J., Š. V. išėjo iš buto, su minėtais asmenimis ir sūnumi E. J. nuėjo pas draugę A. P., gyvenusią tame pačiame name. A. P. bute pasakė G. J., E. J., Š. V., kad šie niekam nepasakotų, jog S. J. sumušė V. D. ir E. K.. Po to ji telefonu iškvietė greitąją medicinos pagalbą, pati su vaikais nuėjo į savo butą. Ikiteisminio tyrimo pradžioje pareigūnams nurodė neteisingas aplinkybes, kad S. J. sužalojimo metu bute jos nebuvo ir kaltininkų ji nežino. Taip pasielgė bijodama V. D. ir E. K. susidorojimo. Žino, kad tuo metu, kai buvo mušamas S. J., į butą buvo atėjusi G. J. (t.1, b. l. 131–134; t. 2, b. l. 99–101; t. 4, b. l. 72–73).

Nurodytas aplinkybes B. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 141–152). 2002-10-30 parodymų patikrinimo vietoje metu B. J. parodė namą, kuriame buvo nužudytas S. J., po to ji parodė namo laiptinę bei butą, kuriame buvo nužudytas S. J., vietas virtuvėje, kur sėdėjo ji pati ir jos vyras S. J., taip pat parodė, kaip E. K. sudavė smūgius S., kaip šis nugriuvo po jam suduotų smūgių, ir paaiškino, kad suduota buvo ne vieną kartą, po to ji parodė, kurioje vietoje S. stovint jam buvo suduoti smūgiai, tik negalėjo paaiškinti, ar tuos smūgius sudavė E. K., ar V. D.. Po to ji parodė, kurioje vietoje S. nugriuvo po jam suduotų smūgių, į kurias vietas gulinčiam S. įspyrė E. K., ir paaiškino, kad įspirta buvo daugiau negu vieną kartą (t. 1, b. l. 141–152, baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 2 t., b. l. 84–90).

2000-05-03 kratos protokole nurodyta, kad E. K. gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas dviratis geltonos spalvos rėmu (t. 1, b. l. 48–50).

2000-05-03 daiktų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad B. J. atpažino kratos metu iš E. K. gyvenamosios vietos, buto, esančio (duomenys neskelbtini), paimtą dviratį; B. J. nurodė, kad dviračiu naudojosi jos sūnus, o 2000 m., maždaug vasario mėnesį, S. J. šį dviratį kažkam pardavė (t. 1, b. l. 129–130).

2006-09-01 nutartimi nutarta daiktinį įrodymą dviratį sunaikinti (t. 4, b. l. 61). 2006-10-12 akte Nr. 13 nurodyta, kad minėtas dviratis buvo sunaikintas (t. 4, b. l. 62–65).

Liudytojų G. J. (P.), Š. V., J. K., kurie šiuo metu gyvena užsienyje, pirmiau teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pagarsinti BPK 276 str. nustatyta tvarka.

2003-02-14 teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. J. parodė, kad teisiamąjį pažįsta. 2000 m. balandžio 15 d., po pietų, ji buvo pas Š. V.. Vėliau grįžo, pasiėmė šunį, svetainėje matė atėjusį V. D.. Ji virtuvėje kalbėjosi su mama ir išgirdo smūgius. Nuėjusi į kambarį matė tėčio sumuštą veidą bei akį, bėgantį kraują. V. D. dar pasakė, kad tėtis užsigavo. Ji išėjo ir vaikščiojo lauke, girdėjo triukšmą ir smūgius bute. Grįžusi su šunimi rado E. K.. Jis stovėjo virtuvėje prie kriauklės, o tėtis sėdėjo. Matė, kaip jis sudavė tėtei, o koridoriuje net spardė. V. D. tėtės nemušė. Ji tik svetainėje girdėjo du tris smūgius, o vėliau matė sumuštą tėtį, besišluostantį rankšluosčiu kraują. Ji suprato, kad tėtį sumušė V. D.. Išeidami jie pagrasino, pasakė, kad jų čia nebuvo, nieko nematė ir nežino. Mama iškvietė greitąją pagalbą. Bijojo keršto, todėl tiesos nesakė, o aiškino, kad rado tėtį nežinia kieno sumuštą (baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 4 t., b. l. 50).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. J. parodė, kad 2000-04-15 po pietų bute buvo jos tėvai S. J. ir B. J., ji ir jos brolis E. J.. Po to E. J. išėjo į kiemą, o ji išėjo pas savo draugą Š. V.. Maždaug iki 20 val. ji buvo Š. V. bute, po to abu išėjo pasivaikščioti. Apie 20 val. 30 min., praeidami pro namą, kuriame yra jos tėvų butas, girdėjo triukšmą. Tėvų bute buvo girdimas garsus rėkimas, balsas buvo vyriškas. Š. V. liko namo kieme, o ji nuėjo į tėvų butą. Atėjusi buto duris rado neužrakintas. Virtuvėje kalbėjosi B. J. ir E. K., svetainėje ant lovos sėdėjo S. J., o ant fotelio – V. D.. Kai įėjo į svetainę, S. J. ir V. D. pokalbis nutrūko. S. J. veide sužalojimų tuo metu nematė. Kai ji nuėjo į virtuvę, V. D. ėmė šaukti ant S. J. ir jį mušti – girdėjo mažiausiai dviejų smūgių garsus ir S. J. aimanavimą. Ji iš karto nuėjo į svetainę. S. J., sėdėdamas ant lovos, rankšluosčiu valėsi nuo veido kraują. V. D. jai pasakė, kad tėtis užsigavo. S. J. nieko nesakė. Netrukus į svetainę atėjo ir B. J., ir E. K.. Ji išėjo iš buto, kieme pasakė broliui E. J., kad kurį laiką neitų namo. Š. V. pasakė, kad namuose jos tėvą muša V. D.; bute dar yra „tas, dėl dviračio“ (E. K.), kuris taip pat gali pradėti smurtauti. Ji su Š. V. apėjo aplink namą, tada sugrįžo į butą. Pareidama girdėjo bute triukšmą, suduodamų smūgių garsus. Kai įėjo į butą, S. J., V. D., E. K., B. J. buvo virtuvėje. S. J. sėdėjo ant kėdės prie stalo, buvo stipriai sumuštas. Jo veidas buvo „mėlynas“, ištinęs, akys kruvinos, iš kažkurios veido vietos bėgo kraujas. Tuo metu E. K. priekaištavo S. J., kad šis „įkišo“ sugedusį dviratį, reikalavo greičiau duoti naują dviratį. S. J. atsistojo ir bandė ranka nukabinti rūsio raktus. Tada E. K. sudavė kelis smūgius rankomis ir alkūnėmis S. J. į veidą, galvą, krūtinę. Dėl šių smūgių S. J. nukrito ant grindų, tuo pačiu metu nuvirto stalas, kėdės. S. J. sunkiai atsistojo ir bandė eiti į koridorių. E. K. vėl sudavė S. J. kelis smūgius rankomis ir kojomis į veidą, galvą, krūtinę. S. J. nukrito ant grindų ir nesikėlė. E. K. liepė jai atnešti amoniako. Žino, kad buvo 20 val. 58 min., nes tuo metu pažiūrėjo į laikrodį. Matė, kad S. J. būklė bloga, todėl išbėgo į kiemą pakviesti Š. V.. Abu nuėjo į butą, Š. V. tikrino S. J. pulsą. Šis buvo miręs. B. J. liepė V. D. ir E. K. išeiti iš buto. Kažkuris iš jų įsakmiai pasakė, kad jų (V. D. ir E. K.) bute nebuvo, jos (B. J., G. J.) nieko nematė. Suprato, kad jai ir motinai buvo nurodyta neatskleisti įvykio aplinkybių. Po to V. D. ir E. K. išėjo. Tada ji, B. J., Š. V. ir E. J., kuris iki to laiko buvo namo kieme, nuėjo pas A. P.. Čia B. J. liepė jai, Š. V., E. J. „visiems kitiems“ sakyti, kad jie buvo Š. V. bute, o ji neva buvo pas A. P.. Po to B. J. telefonu iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji girdėjo, kad B. J. aiškino, jog sugrįžusi namo rado S. J. gulintį kruviną. Ikiteisminio tyrimo pradžioje ji, B. J., Š. V. įvykio kaltininkų nenurodė, nes bijojo susidorojimo. Įvykio metu V. D. ir E. K. buvo girti. E. K. buvo apsirengęs oranžinės spalvos švarkelį, mūvėjo mėlynos spalvos džinsines kelnes, avėjo rudos spalvos batus. Įvykio metu E. K. matė antrą kartą. Prieš tai šis į butą buvo atėjęs su nepažįstama moterimi ir vaiku (t. 1, b. l. 155–158; 174–177).

Nurodytas aplinkybes G. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. 2002-11-30 parodymų patikrinimo vietoje metu G. J. parodė namą, kuriame buvo nužudytas jos tėtis S. J., po to ji parodė namo laiptinę bei butą, kuriame buvo nužudytas S. J., vietas, kur jai atėjus į saloną sėdėjo jos tėtis ir V. D., taip pat kurioje vietoje salone sėdėjo jos tėtis kruvinu veidu, kurioje vietoje virtuvėje jos sėdinčiam tėčiui E. K. sudavė smūgius, ir paaiškino, kad smūgių buvo suduota ne vienas, po to ji parodė, kurioje vietoje virtuvėje jos tėtis po jam suduotų smūgių nugriuvo, kaip jos tėčiui stovint virtuvės tarpduryje E. K. sudavė smūgius rankomis ir kojomis, kurioje vietoje jos tėtis po jam suduotų smūgių nugriuvo (t. 1, b. l. 159–171, baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 2 t., b. l. 124–130).

2003-09-15 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Š. V. nuteistas už tai, kad nuo 2000 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. spalio 30 d. be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie tai, kas (duomenys neskelbtini), 2000 m. balandžio 15 d. tyčia nužudė S. J. (t. 2, b. l. 140–147, baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 4 t., b. l. 150–155).

2003-02-14 teisiamojo posėdžio metu teisiamasis Š. V. parodė, kad 2000 m. balandžio 15 d. su G. J. buvo pas jį namuose, ėjo pavedžioti šunį. Priėjus prie jos namų, išgirdo triukšmą ir suprato, kad bute kažkas vyksta. G. J. nuėjo, o grįžusi pasakė, kad V. D. muša jos tėtį. Pavedžioję šunį užėjo į namus. S. J. gulėjo koridoriuje, greta stovėjo V. D. ir nepažįstamas vyras. Jie išeidami pagrasino. B. J. liepė tiesos niekam nesakyti, nes labai bijojo dėl šeimos. E. K. jis nepažinojo. Kai įėjo į butą, V. D. ir E. K. buvo susinervinę, atrodė girti. Apie nusikaltimą nepranešė, nes labai bijojo (baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 4 t., b. l. 48–49).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Š. V. parodė, kad 2000-04-15 po pietų, tikslaus laiko nurodyti negali, pas jį į namus buvo atėjusi G. J.. Po to abu išėjo pasivaikščioti, lauke jau buvo tamsu. Eidami pro G. J. namą, girdėjo triukšmą – vyriškus balsus, rėkimą, aikčiojimus. G. J. nuėjo į butą pažiūrėti, kas vyksta. Jis liko namo kieme. Tuo metu, kai G. J. buvo bute, triukšmas jame nesiliovė. Grįžusi G. J. pasakė, kad namuose V. D. muša S. J.. Sakė, kad bute esantys V. D. ir kitas vyriškis (E. K.) yra girti. Kurį laiką su G. J. vaikštinėjo lauke, tada ši vėl nuėjo į tėvų butą. Netrukus atėjusi ji pasakė, kad S. J. yra labai stipriai sumuštas, kriokia. Jis kartu su G. J. nuėjo į butą. S. J. rado gulintį koridoriuje prie virtuvės. Šalia stovėjo V. D. ir E. K.. Pamatęs, kad S. J. nejuda, aplink galvą pritaškyta kraujo, ėmė tikrinti, ar šis gyvas. Širdies pulso nejautė, tačiau nebuvo tikras, ar S. J. yra miręs. V. D. ir E. K. liepė išeiti iš buto. Ar šie išeidami ką nors sakė, neprisimena. Po to jis kartu su G. J., B. J., E. J. nuėjo pas B. J. draugę, gyvenusią tame pačiame name (A. P.). B. J. jam, G. J., E. J. liepė sakyti, kad įvykio metu jie (jis, G. J., E. J.) buvo jo namuose, o ji – pas A. P.. Liepė sakyti, kad S. J. sužalojimo aplinkybių jie nežino. Ikiteisminio tyrimo pradžioje jis nenurodė V. D. ir E. K. kaip kaltininkų, nes bijojo susidorojimo. Įvykio dieną V. D. ir E. K. buvo susinervinę, girti (t. 1, b. l. 185–187).

2002-11-18 asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų protokole nurodyta, kad Š. V. foto nuotraukoje Nr. 4 atpažino E. K. kaip asmenį, nurodytomis aplinkybėmis buvusį bute su V. D. (t. 1, b. l. 188, baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 2 t., b. l. 171).

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. J. teismui parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, įvykio aplinkybių detaliai neprisimena. Paaiškino, kad tuo metu jam buvo 12 metų, jis buvo kieme ir žaidė su draugais. Grįžęs namo rado tėvą gulintį ant grindų. Prisimena, kad turėjo geltoną dviratį, kuris buvo parduotas. Daugiau nieko neprisimena.

2003-02-14 teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. J. teismui parodė, kad buvo lauke ir jokių muštynių nematė. Jam niekas nesakė, kas įvyko, nesakė, kas sumušė tėtį. Viską sužinojo tik po to, kai buvo sulaikyta sesuo G.. Einant pas kaimynę mama liepė sesei ir Š. V. niekam nesakyti, kas užmušė tėtį. Apie V. D. jis sužinojo iš sesers G., o apie E. K. – iš laikraščių. Patvirtino, kad visi jo parodymai yra teisingi, nieko nemelavo (baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 4 t., b. l. 50–51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. J. parodė, kad 2000-04-15 didžiąją laiko dalį praleido kieme. Tą dieną su jo tėvu S. J. bute buvo šio motina S. N. L.. Atsimena, kad vakare, jam būnant namo kieme, priėjo G. J. ir Š. V.. G. J. pasakė, kad jis neitų namo. Po to jis buvo namo kieme. Triukšmo tėvų bute negirdėjo. Po kurio laiko jį pakvietė motina B. J.. Jis kartu su B. J., G. J., Š. V. nuėjo pas kaimynę (A. P.). Čia B. J. pasakė, kad S. J. yra „užmuštas“, liepė visiems sakyti, kad S. J. sužalojimo metu jie buvo Š. V. bute, apie sužalojimą nieko nežino. Tada B. J. išėjo namo, o jis, G. J., Š. V. kieme laukė greitosios pagalbos automobilio. Tai, kad S. J. nužudė V. D. ir E. K., jis sužinojo iš sesers G. J. po jos sulaikymo (t. 1, b. l. 107–108).

Liudytoja N. V. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teismui parodė, kad J. bute išgirdo triukšmą, tačiau ten dažnai būdavo triukšmaujama. Tik iš ryto išgirdo, kad S. J. užmuštas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. V. K. parodė, kad 2000 m. jų kaimynystėje gyveno S. J. ir B. J. su vaikais. 2000-04-15 ji girdėjo stiprų beldimą į J. buto duris. Du vyriškiai šaukė „užmušiu, atidaryk, laušiu duris“. Stipriai padaužę duris, šie du vyriškiai pasišalino. Jai duktė J. K., kuri žiūrėjo pro durų akutę, sakė, kad į J. buto duris beldėsi du vyriškiai, vienas iš jų dėvėjo oranžinės spalvos striukę. Tą patį vakarą apie 20 val. 30 min. J. bute girdėjo triukšmą, kritimo garsus; žmonių balsų negirdėjo. Nekreipė į tai dėmesio. Jos žentas R. K. minėjo, kad vakare girdėjo vyriškio pasakytą frazę „man trys metai“. Po to, 2000-04-16 apie 1 val. 30 min., vėl girdėjo beldimą į J. buto duris, girto vyriškio žodžius: „atidaryk, suka, užmušiu“, tačiau šio vyriškio nematė (t. 1, b. l. 97–98).

Liudytoja J. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teismui parodė, kad vakare pas kaimynus kažkas beldėsi, prašė įleisti. Vėliau bute girdėjo didelį triukšmą, panašų į baldų kritimą. Triukšmui praėjus, po poros valandų atėjo pareigūnai ir pranešė, kad nužudytas kaimynas. Tą vakarą ji matė du vyrus, vienas iš kurių buvo apsirengęs ryškia oranžinės spalvos striuke, kitas – pilkai žalsvos spalvos striuke, mūvėjo džinsus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. (ankstesnė pavardė – K.) parodė, kad 2000 m., tikslios datos neprisimena, buvo jau tamsu, kalbėdamasi telefonu laiptinėje išgirdo triukšmą. Pažiūrėjusi pro durų akutę, matė du vyriškius, daužančius ir spardančius kaimyninio buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris. Tie vyriškiai plūdosi necenzūriniais žodžiais, reikalavo įleisti į butą, buvo labai įpykę. Vienas tų vyriškių dėvėjo oranžinės spalvos striukę, kaip buvo apsirengęs kitas, neatsimena. Į butą vyriškiai įleisti nebuvo, netrukus pasišalino. Vėliau ji nuėjo maudytis, jokio triukšmo kaimyniniame bute negirdėjo. Tik motina N. V. K. vėliau jai sakė, kad iš J. buto sklido didelis triukšmas. Po to, kai buvo rastas S. J. lavonas, iš įvykio vietos išvykus policijos pareigūnams, praėjus maždaug porai valandų, naktį, buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys vėl buvo daužomos. Girdėjosi ne vieno vyriškio kalbėjimas pakeltu tonu (t. 1, b. l. 99–100).

Liudytojas R. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teismui parodė, kad įvykio dieną, tikslaus laiko neprisimena, girdėjo kaimynų triukšmą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad 2000 m., tikslios datos neprisimena, tamsiu paros metu, išgirdo triukšmą namo laiptinėje. Girdėjosi vieno ar dviejų vyriškių riksmai, labai stiprus kaimyninio buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų daužymas. Tada J. K. (K.) pažiūrėjo pro durų akutę. Jis į triukšmą nekreipė dėmesio. Po to, praėjus 10–15 minučių, bute Nr. (duomenys neskelbtini) pasigirdo didelis triukšmas, vyriški balsai, kritimo ar dužimo garsai. Girdėjo frazę „man trys metai“. Toks triukšmas tęsėsi apie valandą. Nakties metu triukšmo laiptinėje ir kaimyniniame bute negirdėjo (t. 1, b. l. 101–102).

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas M. P. teismui parodė, kad kaltinamąjį mato pirmą kartą, E. K. nepažįsta. Ką pasirašė ikiteisminio tyrimo metu, nežino, ten užfiksuoti ne jo parodymai, o tik jo parašai. Neatsimena jokių parodymų, kuriuos davė teisme apie E. K., gali būti, kad kaltinamąjį apkalbėjo.

Šiuos liudytojo M. P. parodymus teismas vertina kritiškai, nes tokie jo parodymai paneigiami jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, be to, prie protokolo yra pridėtos nuotraukos, kuriose M. P. rodo vietą, kur išmetė E. K. drabužius. Be to, M. P. parodymus apie E. K. davė 2003-02-14 Kauno apygardos teisme nagrinėjant bylą dėl S. J. nužudymo.

2003-03-31 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir 2003-09-15 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu M. P. nuteistas už tai, kad nuo 2000 m. gegužės 22 d. iki 2002 m. vasario 4 d. gyvendamas (duomenys neskelbtini), be svarbios priežasties, per kiek galima trumpesnį laiką nepranešė kvotos, tardymo, prokuratūros įstaigoms arba teismui apie tai, kad 2000 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini), V. D. tyčia nužudė S. J. Be to, 2000 m. gegužės 22 d. žinodamas, kad E. K. 2000 m. balandžio 15 d. nužudė S. J., tyčia iš anksto nepažadėjęs eglynėlyje (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato, paslėpė šio nusikaltimo padarymo pėdsakus: kruvinus E. K. drabužius – oranžinės spalvos striukę, džinsines kelnes (t. 2, b. l. 123–130, 140–147, baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 4 t., b. l. 76–83, 150–155).

2003-02-14 teisiamojo posėdžio metu teisiamasis M. P. parodė, kad apie S. J. nužudymą sužinojo iš E. K.. Jis paprašė nueiti pažiūrėti, kaip jaučiasi S. J.. Nuėjęs sužinojo, kad S. J. miręs. Ryte jam paskambino E. K. ir pakvietė užeiti. Atėjus jis paprašė paslėpti jo drabužius: džinsus ir oranžinę striukę. Apie 16 val. jis tuos drabužius išmetė (duomenys neskelbtini) gatvėje prie „X” degalinės. E. K. jam sakė, kad jis primušė S. J., bet paliko jį gyvą. Sakė, kad ateidamas pas S. J. prasilenkė su kažkokiu vyriškiu. Duoti parodymus prieš V. D. jį privertė, darė spaudimą, uždarė į karcerį, pasirašyti duodavo tuščią lapą, advokatė apklausose ir tardyme nedalyvavo, matė ją tik vieną kartą. V. D. jam nėra sakęs, kad mušė S. J. (t. 2, b. l. 97–99, baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 4 t., b. l. 46–47).

2000-04-20 parodymų atpažinti asmenį iš nuotraukų metu M. P. atpažino asmenį fotonuotraukoje Nr. 2 ir paaiškino, kad tai vyriškis, kuris jam sakė, jog mušė S. J., šio vyriškio vardas yra E. (t. 1, b. l. 119, baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 2 t., b. l. 48).

2002-03-14 parodymų patikrinimo vietoje metu M. P. parodė, iš kurios pusės atėjo nešinas E. K. vilkėtais drabužiais, po to parodė vietą, kur tuos drabužius išmetė, ir paaiškino, kad tuo metu, kai išmetė tuos drabužius ,vietoj automobilių salono „X” buvo eglynėlis (t. 1, b. l. 116-118, baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 2 t., b. l. 53–56).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. parodymus duoti atsisakė (t. 4, b. l. 82).

Prieš tai ikiteisminio tyrimo metu M. P. parodė, kad 2000 m. kovo mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, jam dalyvaujant, S. J. pardavė E. K. žmonai geltonos spalvos vaikišką bėginį dviratį. Praėjus 2–3 dienoms po dviračio pardavimo, jam telefonu paskambino E. K. ir pareikalavo kito dviračio. Jis pasakė, kad dviratis, kurį pirko E. K. žmona, priklausė S. J.. Paaiškino, kad dėl dviračio reikėtų kalbėtis su S. J.. Kitą dieną E. K. vėl paskambino jam telefonu ir paprašė nueiti į S. J. butą, pažiūrėti, kaip šis laikosi. Pokalbio metu paminėjo, kad S. J. sumušė. Tą pačią dieną jis nuėjo į S. J. butą pasiteirauti dėl šio sveikatos būklės. Bute buvo S. J. žmona ir duktė. S. J. žmona jam pasakė, kad S. J. „užmuštas“. Jis nuėjo prie „X“ autobusų stotelės, kur jo laukė E. K.. Šiam pasakė, kad S. J. užmuštas. Maždaug po trijų parų dėl S. J. nužudymo jis buvo laikinai sulaikytas. Po sulaikymo iš karto nuvyko pas E. K. ir pasiūlė atsikratyti drabužių, kuriuos šis dėvėjo įvykio dieną. E. K. davė jam oranžinės spalvos striukę ir juodos spalvos džinsines kelnes. Ant striukės buvo matomi kraujo sutepimai. Tada E. K. papasakojo, kad įvykio dieną S. J. bute buvo ir kitas, anksčiau atėjęs, žmogus, kuris S. J. mušė. Pagal apibūdinimą jis suprato, kad pas S. J. galėjo būti atėjęs V. D.. E. K. sakė, kad S. J. mušė kartu su V. D.. Po šio pokalbio jis nunešė E. K. drabužius į eglynėlį, esantį (duomenys neskelbtini), ir juos išmetė. Po to parėjo namo. Tos pačios dienos vakare nuėjo pas V. D. ir pasakė, kas jam žinoma apie S. J. nužudymą. V. D. jam pripažino, kad buvo nuėjęs pas S. J. dėl skolos grąžinimo. Sakė, kad S. J. mušimo metu į butą atėjo kitas žmogus, kuris taip pat mušė S. J.. V. D. sakė, kad iš buto išėjo anksčiau nei minėtas vyriškis (t. 1, b. l. 109–115, baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 2 t., b. l. 61–65).

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas V. D. teismui parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, buvo nuteistas už S. J. nužudymą, įvykio aplinkybes nelabai prisimena. Paaiškino, kad nuėjo pas S. J., jam sudavė ir išėjo, tarpduryje sutiko kažkokį vyriškį. B. J. mato antrą kartą, jokių santykių su ja nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas šiuos parodymus vertina kritiškai, nes kitų liudytojų parodymai paneigia V. D. duotus parodymus apie tai, kad E. K. jis nepažįsta ir kad S. J. šis sudavė vienas.

2003-03-31 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir 2003-09-15 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu V. D. nuteistas už tai, kad S. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2000 m. balandžio 15 d. apie 21 val. 22 val., veikdamas kartu su E. K., siekdamas atgauti skolą, tyčia, bendrai rankomis ir kojomis suduodami ne mažiau 14 smūgių į galvos sritį bei 21 smūgį į kitas kūno vietas S. J., tuo padarydami poodines kraujosruvas krūtinėje, nugaroje, abiejose rankose ir kojose bei galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į skilvelius, nuo kurio jis mirė, tai yra tyčia nužudė S. J. (t. 2, b. l. 123–130, 140–147, baudžiamosios bylos Nr. 1-2/03 4 t., b. l. 76–83, 150–155).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. parodė, kad 2000-04-15 apie 22 val. 30 min.–23 val. E. K. buvo atėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu gyveno. E. K. dėvėjo oranžinės spalvos striukę, mėlynos spalvos džinsines kelnes, avėjo tamsios spalvos batus. Jos bute E. K. buvo apie 10 min., po to išėjo; sakė, kad nakvos pas savo tėvus. 2000-04-16 apie 9 val. 30 min. E. K. vėl atėjo į jos butą. Dėvėjo kitus drabužius – pilkos spalvos striukę, tamsiai mėlynas kelnes. Bute E. K. buvo iki 14 val. 30 min., po to išėjo. 2000 m. kovo mėnesį ji iš nepažįstamo vyriškio pirko dviratį. Dėl dviračio pirkimo nepažįstamas vyriškis jai kelis kartus skambino telefonu. Galiausiai du vyriškiai jai atvežė dviratį į namus, ji sumokėjo jiems 110 litų. Tą pačią dieną dviratį apžiūrėjo E. K., jam pirkinys nepatiko dėl prastos būklės. Po poros dienų ji su E. K. buvo nuėjusi pas dviračio pardavėją į namus. Buto duris atidarė mergaitė. E. K. kalbėjosi su stambaus sudėjimo vyriškiu. Sutarė, kad šis pakeis dviratį į kitą geresnės būklės dviratį arba grąžins pinigus. E. K. buvo susitaręs su tuo vyriškiu dar kartą susitikti ir pasikalbėti dėl dviračio (t. 1, b. l. 92–94).

2000-04-15 buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas patvirtina, kad S. J. lavonas buvo rastas gulintis ant grindų koridoriuje, prie įėjimo į virtuvę. Daiktų ir objektų iš buto paimta nebuvo (t. 1, b. l. 31–35).

Lavono teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. M 382 patvirtina, kad S. J. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į skilvelius. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu. S. J. galėjo mirti 1–3 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje, t. y. 2000-04-15 tarp 20 val. 50 min. ir 22 val. 50 min. S. J. kūne rasti sužalojimai: poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, muštinės žaizdos kairiame viršutiniame voke ir abiejose lūpose, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu virš kairės pakaušinės-momeninės smegenų skilčių, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų kaktinių-momeninių skilčių ir į šoninius skilvelius; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip 14 trauminiais poveikiais kelios valandos iki mirties; vertinami kaip sunkus kūno sužalojimas; poodinės kraujosruvos krūtinėje, nugaroje, abiejose rankose ir kojose, kraujosruvos krūtinės ir nugaros minkštuosiuose audiniuose padarytos kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais ne mažiau kaip 21 trauminiu poveikiu 1–2 paros iki mirties, galbūt tuo pačiu laiku, kaip ir sužalojimai galvoje; esant gyvam šie sužalojimai vertintini kaip lengvas kūno sužalojimas ir įtakos mirčiai neturėjo; poodinės kraujosruvos abiejose plaštakose ir dilbiuose galėjo būti padarytos ginantis nuo suduodamų smūgių (t. 1, b. l. 40–45).

Ekspertas D. T. teismui paaiškino, kad lavono teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 382 išvados 2 punkte nurodyta data – 2000-04-17 yra klaidinga, turėjo būti nurodyta 2000-04-15, o 2000-04-17 pradėta daryti ekspertizė. Akto išvadų 3B punkte nurodyta, kad 21 trauminiu poveikiu padaryti sužalojimai buvo padaryti galimai kaip ir sužalojimai galvoje, t. y. kelios valandos iki mirties, tačiau ne vėliau kaip 1–2 paros iki mirties.

Šie eksperto paaiškinimai patvirtina, kad ekspertizės akto 3A ir 3B punktuose nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu.

Teismo medicinos specialisto papildomoje išvadoje Nr. KM 62/07 – M 382/2000 (02) konstatuota, kad galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais veide, muštinėmis žaizdomis viršutiniame voke ir abiejose lūpose, kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės pakaušinės smegenų skilčių, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais dangalais ir į skilvelius, vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Poodinės kraujosruvos krūtinėje, nugaroje, abiejose rankose ir kojose, kraujosruvos nugaros ir krūtinės minkštuosiuose audiniuose vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 64–65).

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad E. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta liudytojos B. J. teisiamajame posėdyje nagrinėjant šią baudžiamąją bylą duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir parodymais, duotais teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-2/03. Liudytoja B. J. parodė, kad vyras prieš įvykį sumuštas nebuvo, į virtuvę atėjo V. D. su E. K. ir jie abu mušė vyrą. Po mušimų vyras nukrito, jie pažiūrėjo, kad nebuvo pulso, pasakė, kad ji nesakytų, kad jie čia buvo, ir išėjo.

Šios liudytojos parodymus patvirtina jos dukters G. J. parodymai, kuriuos ji davė teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-2/03, bei jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja G. J. matė, kaip E. K. sumušė jos tėvą S. J., jį spardė. E. K. sudavė kelis smūgius rankomis ir alkūnėmis S. J. į veidą, galvą, krūtinę. Nuo šių smūgių S. J. nukrito ant grindų. S. J. sunkiai atsistojo ir bandė eiti į koridorių. E. K. vėl sudavė S. J. kelis smūgius rankomis ir kojomis į veidą, galvą, krūtinę. S. J. nukrito ant grindų ir nesikėlė. Š. V. tikrino S. J. pulsą. Šis buvo miręs.

Liudytojų B. J. ir G. J. parodymus patvirtina ir papildo teisiamojo Š. V. paaiškinimai teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-2/03 ir jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Š. V. teismui parodė, kad priėjus prie G. J. namų, išgirdo triukšmą ir suprato, kad bute kažkas vyksta. G. J. nuėjo, o grįžusi pasakė, kad V. D. muša jos tėtį. Pavedžioję šunį užėjo į namus. S. J. gulėjo koridoriuje, greta stovėjo V. D. ir nepažįstamas vyras. Jie išeidami pagrasino. Ikiteisminio tyrimo metu Š. V. parodė, kad jis kartu su G. J. nuėjo į butą. S. J. rado gulintį koridoriuje prie virtuvės. Šalia stovėjo V. D. ir E. K.. Pamatęs, kad S. J. nejuda, aplink galvą pritaškyta kraujo, ėmė tikrinti, ar šis gyvas. Š. V. E. K. atpažino kaip asmenį, nurodytomis aplinkybėmis buvusį bute su V. D..

Abejoti liudytojų B. J., G. J., Š. V. duotais parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie papildo vienas kitą ir tarpusavyje sutampa.

Šiuos aukščiau paminėtus parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-2/03 liudytojo M. P. duoti parodymai. M. P. parodė, kad apie S. J. nužudymą sužinojo iš E. K.. Jis paprašė nueiti pažiūrėti, kaip jaučiasi S. J.. Nuėjęs sužinojo, kad S. J. miręs. Ryte jam paskambino E. K. ir pakvietė užeiti. Atėjus jis paprašė paslėpti jo drabužius: džinsus ir oranžinės spalvos striukę. Apie 16 val. jis tuos drabužius išmetė (duomenys neskelbtini) gatvėje prie „X” degalinės. E. K. jam sakė, kad jis primušė S. J., bet paliko jį gyvą. Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinant V. D. M. P. parodymus davė ne savo noru. Baudžiamojo proceso pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu renkant įrodymus, nenustatyta.

Nusikaltimo padarymo motyvas buvo konfliktas dėl iš S. J. pirkto dviračio, kuris E. K. nepatiko, todėl jis iš S. J. reikalavo kito dviračio arba grąžinti pinigus. Tai patvirtina liudytojų B. J., G. J. (P.), M. P., J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo E. J. teisiamajame posėdyje duoti parodymai. Pats kaltinamasis teismui parodė, kad prieš mėnesį S. J. siūlė jam pirkti dviratį, dėl to jis davė savo žmonos telefono numerį. Liudytoja B. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. K. reikalavo atnešti kitą dviratį. Tada S. J. paprašė, kad ji atneštų rūsio raktus, tačiau ši patikino, kad rūsyje jokio dviračio nėra. Liudytoja G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Š. V. pasakė, jog namuose jos tėvą muša V. D. ir kad bute dar yra „tas, dėl dviračio“ (E. K.). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. parodė, kad S. J. pardavė E. K. žmonai geltonos spalvos vaikišką bėginį dviratį. Praėjus 2–3 dienoms po dviračio pardavimo, jam telefonu paskambino E. K. ir pareikalavo kito dviračio. Jis pasakė, kad dviratis, kurį pirko E. K. žmona, priklausė S. J.. Paaiškino, kad dėl dviračio reikėtų kalbėtis su S. J.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. parodė, kad 2000 m. kovo mėnesį ji iš nepažįstamo vyriškio pirko dviratį, jį apžiūrėjo E. K., pirkinys jam dėl blogos būklės nepatiko. Po poros dienų ji su E. K. buvo nuėjusi pas dviračio pardavėją į namus. Buto duris atidarė mergaitė. E. K. kalbėjosi su stambaus sudėjimo vyriškiu. Sutarė, kad šis pakeis dviratį į kitą geresnės būklės dviratį arba grąžins pinigus.

Nusikaltimas padarytas 2000-04-15, todėl E. K. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 104 str. (Lietuvos Respublikos 1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija), nes 2000 m. BK 129 str. 1 d. sankcija yra griežtesnė ir todėl neturi grįžtamosios galios (2000 m. BK 3 str. 3 d.).

BK 104 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus tyčinį nužudymą. Šis nusikaltimas padaromas veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Netiesioginė tyčia yra tuomet, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, jog tuo atims gyvybę kitam žmogui, ir nors nenori jos atimti, bet sąmoningai leidžia tokioms pasekmėms kilti. Suduotų smūgių skaičius, intensyvumas ir mechanizmas, koncentracija į pavojingiausias kūno sritis, sužalojimų lokalizacija bei gausa patvirtina, jog smūgiai buvo ne atsitiktiniai, o valingi ir sąmoningi. Paminėtos bylos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltininkas suvokė, jog kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad dėl jo veiksmų šis gali mirti, ir nors šių padarinių nenorėjo, sąmoningai leido jiems kilti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Taigi, kaltinamasis E. K. veikė netiesiogine tyčia.

Teismas iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad E. K. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. J. parodė, kad įvykio metu V. D. ir E. K. buvo girti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Š. V. parodė, kad V. D. ir E. K. buvo susinervinę, atrodė girti. Tačiau šių liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nepakanka daryti išvadai, kad E. K. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą (BK 8/1 str. 1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija), veikė netiesiogine tyčia, anksčiau teistas (t. 4, b. l. 125–128, 130), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 48–51), nuo 1999-12-23 iki 2000-01-11 gydėsi Kauno psichiatrijos ligoninės Narkologiniame skyriuje (t. 4, b. l. 115–118, t. 5, b. l. 27).

Kaltinamojo E. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad bendrininkavimui būtini du objektyvūs požymiai: ke­lių as­me­nų dalyvavimas ir jų vei­kos bendrumas. Sub­jek­ty­vusis bendrininkavi­mo po­žy­mis yra ty­čios kaltės forma (kiekvienas bendrininkas su­vo­kia, kad da­ly­vau­ja ben­drai su ki­tais as­me­ni­mis jam in­kri­minuo­to nusi­kal­ti­mo pada­ry­me). Ty­čia pa­da­ry­ti nu­si­kals­ta­mą vei­ką ben­dri­nin­kau­jant yra su­si­ta­ri­mo, sudaromo tarp bendri­nin­kų iki nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo ar jo me­tu, pa­sek­mė. Susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką, staiga kilusį susitarimą. Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais – ir įvykdytas bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Bendrininkavimas, kaip bendras kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, galimas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

Šiuo atveju kaltinamasis E. K. suvokė, kad jis kartu su V. D. suduoda S. J. gyvybei pavojingus smūgius, jų susitarimas buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais – E. K. matė, kad V. D. smurtauja, analogiškai V. D. matė, kad tą patį daro ir E. K., jie abu suprato kiekvieno iš jų nusikalstamų veiksmų esmę ir jų norėjo. Abu buvo nusikaltimo vykdytojais, jų tyčia buvo netiesioginė, eksceso nebuvo.

Atsižvelgiant į visas auščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamajam E. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui.

Užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas (BPK 70 str. 1 d.). Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, o taip pat įvertinus tai, kad E. K. pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai buvo išduotas dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 1 d., ir byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad buvo gautas Ispanijos Karalystės sutikimas, byloje taip pat negautas ir E. K. sutikimas, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo pagal Europos arešto orderį, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 str. pagrindu su Vilniaus apygardos teismo 1997-06-18 nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintina. Subendrinimo klausimas spręstinas atskirai BPK nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad remiantis Europos arešto orderiu, Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje įtariamas nusikalstamos veikos padarymu arba šioje valstybėje nubaustas su laisvės atėmimu susijusia bausme, tačiau jos neatlikęs, perduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei (BK 9(1) str. 1 d.). Prireikus Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipiasi į asmenį išdavusią ar perdavusią užsienio valstybę dėl šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto sutikimo gavimo (BPK 70 str. 3 d.).

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpis. 2012-09-27 gautas EUROPOL raštas, kad E. K. buvo sulaikytas Ispanijoje (t. 4, b. l. 40). 2012-10-16 13.15 val. E. K. buvo sulaikytas Lietuvoje (t. 4, b. l. 86).

Dėl baudžiamosios atsakomybės senaties.

Asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo tos dienos, kai jis padarė nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama griežtesnė bausmė, negu laisvės atėmimas penkeriems metams, suėjo 10 metų. Senaties eiga sustoja, jeigu padarius nusikaltimą asmuo pasislepia nuo tardymo ar teismo. Šiais atvejais senaties eiga atsinaujina nuo to momento, kai asmuo sulaikomas arba kai jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimą, praėjo 15 metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo (BK 49 str. 1 d., 4 p., 3 d. 1998-12-21 įstatymo Nr. VIII-983 redakcija). Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję trisdešimt metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, per šį laikotarpį asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos (BK 95 str. 2011-03-22 įstatymo redakcija).

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis yra besąlyginis asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, jei per senaties termino laikotarpį asmuo nepadarė kitos nusikalstamos veikos, nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pasislėpimas – tai sąmoningi asmens veiksmai, atliekami padarius nusikalstamą veiką, kuriais siekiama išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Tai veiksmai, apsunkinantys kaltininko pristatymą prokurorui ar teismui, jo apklausą, kardomųjų priemonių taikymą. Šiems veiksmams gali būti priskirti gyvenamosios vietos pakeitimas, sistemingas persikėlimas iš vienos vietovės į kitą, išvykimas į užsienį, gyvenimas be dokumentų ar suklastotų dokumentų įgijimas, pavardės ar vardo, išvaizdos pakeitimas, kitokių aplinkybių, trukdančių nustatyti asmens tapatybę, sudarymas. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar atlikdamas nurodytus veiksmus kaltininkas suvokė, kad padarė nusikalstamą veiką ir yra ieškomas arba ateityje bus ieškomas dėl padarytos veikos ir kad tam tikrus veiksmus atliko siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis E. K. žinojo, kad jis neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę, t. y. kad jis kartu su V. D. nužudė S. J. – tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu M. P. duoti parodymai apie tai, kad E. K. jo paprašė nueiti į S. J. butą pažiūrėti, kaip šis laikosi, pokalbio metu paminėjo, kad S. J. sumušė, mušė kartu su V. D.. M. P. prie „X“ autobusų stotelės jam pasakė, kad S. J. užmuštas. Be to, M. P. pasiūlius kaltinamajam atsikratyti įvykio metu dėvėtų drabužių, šis davė jam oranžinės spalvos striukę, ant kurios buvo matomi kraujo sutepimai, ir džinsines kelnes.

E. K. Vilniaus apygardos teismo 1997-06-18 nuosprendžiu buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant trejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nekeisti gyvenamosios vietos, tačiau šio įpareigojimo jis nevykdė, nes po S. J. nužudymo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir savo gyvenamojoje vietoje nebegyveno (t. 4, b. l. 125–130). 2000-05-12 Kauno m. VPK E. K. buvo paskelbta paieška, Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-11 nutartimi nutarta vykdyti Vilniaus apygardos teismo 1997-06-18 nuosprendžiu paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę (t. 4, b. l. 48, 130).

2012-09-27 gautas EUROPOL raštas, kad E. K. sulaikytas Ispanijoje, tačiau ten prisistato kaip V. K. (t. 4, b. l. 40). Tai patvirtina ir kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga: 2000-05-04 E. K. buvo pripažintas kaltinamuoju (t. 2, b. l. 9), jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 2, b. l. 10–12, 20–23), paskelbta jo paieška (t. 2, b. l. 13). 2002-12-06 prokuratūros nutarimu baudžiamoji byla E. K. buvo išskirta į atskirą tyrimą. Kauno m. VPK KNTT Paieškos skyrius E. K. paiešką vykdė nuo 2000-05-12 (t. 2, b. l. 6, 14–15, 17), 2002-02-18 buvo paskelbta tarptautinė E. K. paieška (t. 2, b. l. 8, 18, 20–23, 26–45). Europos arešto orderis išduotas 2006-05-05 dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 1 d. (t. 3, b. l. 35–38). 2007-12-19 buvo gauta informacija, kad E. K. išvyko į Ispaniją. Patikrinus VSAT, „Sodros“, darbo biržos, ligonių kasos duomenis, nebuvo nustatyta, kad E. K. grįžo ar dirba Lietuvoje, buvo nustatyta, kad E. K. telefonu bendrauja su savo motina, Ispanijoje gyvena su savo šeima, dirba; artimieji aiškino, kad E. K. nematė jau nuo 2000 m. ir nežino, kur jis galėtų gyventi, nes su juo nepalaiko jokių ryšių, buvo duomenų, kad E. K. naudojasi savo brolio V. pasu (t. 2, b. l. 70–74, 148–167, t. 3, b. l. 1–181, t. 4, b. l. 1–50). Ispanijos Karalystės VRM Civilinės gvardijos ir policijos skyriaus 2012-09-05 rašte nurodyta, kad E. K. nuo 2002-03-01 yra ieškomas ekstradicijai (t. 4, b. l. 19). 2012-10-26 E. K. buvo konvojuotas iš Ispanijos, jo paieška buvo nutraukta (t. 4, b. l. 85).

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra jokių abejonių, jog kaltinamasis E. K., žinodamas, kad jis neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę, pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Kaltinamojo gynėjo pateiktame E. K. pase padarytos pasienio atžymos apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimą 2000-04-17 (t. 5, b. l. 3) minėtos teismo išvados nepaneigia. Be to, prokuroras teismui pateikė informaciją, kad centrinėje duomenų bazėje duomenų apie E. K. valstybės sienos kirtimus laikotarpiu nuo 2000-04-01 iki 2000-05-01 nėra (t. 5, b. l. 30).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – dvi vaizdo kasetės, kuriose užfiksuota techninių priemonių atliekant operatyvinius veiksmus eiga (užfiksuotas pokalbių su M. P. turinys), dokumentas ispanų kalba – paliktini saugoti prie bylos.

E. K. pargabenimo į Lietuvą išlaidos, sudarančios bendrą 7592,21 litų sumą (t. 4, b. l. 109–114), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo E. K. Policijos departamento prie LR VRM naudai (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Liudytojo E. J. atvykimo į 2013-02-05 teisiamąjį posėdį išlaidas sudarė 508,22 Lt (122,38 Didžiosios Britanijos svarų). Ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš kaltinamojo E. K. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 104 str. (Lietuvos Respublikos 1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija), ir paskirti jam 8 (aštuonerius) metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į paskirtą bausmės laiką įskaityti E. K. sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2012-10-16 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą E. K. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – dvi vaizdo kasetes ir dokumentą ispanų kalba – palikti saugoti prie bylos.

Iš E. K. Policijos departamento prie LR VRM naudai priteisti 7592,21 Lt ekstradicijos išlaidas ir 508,22 Lt valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam E. K. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas