- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-13
- Bylos Nr.
- 1S-184-810/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-2-00133-2002-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- E. K.
- Kategorijos
- 2.5.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 11 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. K. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnyje (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija), ir nuteistas 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. rugsėjo 13 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 13 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2019 m. sausio 11 d. nutarimu nutarė nuteistajam E. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. vasario 7 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė motyvuojant tuo, jog nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra žymi ir pakankama, kad leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nuteistasis E. K. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog teismas, vertindamas Komisijos nutarimą, privalėjo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, įvertinti ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Tačiau teismas, atsisakydamas tenkinti Komisijos nutarimą, akcentavo E. K. įvykdyto nusikaltimo sunkumą, jo pobūdį ir kitas statines aplinkybes, nesusijusias su pataisos procesu pataisos įstaigoje. Nuteistojo teigimu, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pastovūs nekintami veiksniai negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinio paleidimo institutą, nes jie jau įvertinti pataisos namų kompetentingų specialistų Komisijai teikiant socialinio tyrimo išvadą, kur pateikiamas pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas pagal OASys metodiką.
4.2. Skundo autoriaus įsitikinimu, teismas, selektyviai išskirdamas kai kurias socialinio tyrimo išvadų tezes, daro nepagrįstą išvadą dėl jo asmenybės pavojingumo visuomenei. Tiek iš socialinio tyrimo išvados nustatytų duomenų, tiek ir iš skunde išdėstyto, akivaizdu, jog nuteistasis supranta poreikį turėti bendras ir visų pripažintas vertybes, gerbti visuomenėje priimtas taisykles ir įstatymus, tai suponuoja išvadą, jog daugiau jis nenusižengs įstatymo normoms. Akivaizdu ir tai, kad teismas, pabrėždamas tik kai kurias socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, neįvertino visų faktorių visumos, kurie rodo akivaizdžią E. K. elgesio ir mąstymo pažangą, o taip pat pagarbą teismo sprendimams bei Lietuvos Respublikos įstatymams. Ši aplinkybė akivaizdžiai paneigia teismo išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals.
4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Apylinkės teismo atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl E. K. lygtinio paleidimo iš esmės yra formalus, priimtas neanalizuojant ir nevertinant nuteistojo asmens byloje esančių jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, nepagrįstai akcentuojant nusikaltimo pobūdį. Be to, teismas visai neatsižvelgė į tai, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Pažymėtina, kad E. K. vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja elgesio pataisos programose. Nors socialinio tyrimo išvadoje yra pateikiama informacija apie teisės pažeidimus, tačiau šis veiksnys yra statinis, todėl neturėtų būti tiesiogiai vertintinas, užkertant kelią pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad šie teisės pažeidimai buvo padaryti bausmės pradžioje, nuobaudos negaliojančios, vėliau pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nuteistasis nepažeidinėjo ir jo elgesys kito tendencingai teigiama linkme. Bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už pavyzdingą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo paskatintas septynis kartus, šešis kartus buvo išleistas trijų parų išvykoms į namus, pataisos namuose dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko tamprius socialinius ryšius su artimaisiais, priteistą civilinį ieškinį padengė pilnai, kas patvirtina ir nuteistojo požiūrį į nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Be to, E. K. nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta 15 balų iš 168 galimų, ji sumažėjo nuo 32 iki 15 balų. Nors nusikalstamo elgesio rizika išlieka ta pati – 15 balų, tačiau, esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, tai nėra esminė aplinkybė, apibrėžianti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pažangą.
4.4. Skunde nuteistasis taip pat teikia nuorodą į Kauno apygardos teismo nutartis, priimtas bylose Nr. 1S-130-238/2016, Nr. 1S-139-319/2017, 1S-599-485/2017, 1S- 777-594/2018. Anot E. K., šių bylų faktinės aplinkybės yra labai panašios į šios bylos aplinkybes. Teismui buvo privalu remtis galiojančia formuojama teismų praktika, tačiau to jis nedarė.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo E. K. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis E. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.
8. Nors, nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 straipsnis). Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir nusikaltimo, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumą bei ankstesnį teistumą, konstatavo apylinkės teismas. Išvadą, jog E. K. dar nedaro pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo tuo, jog jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nesielgė tinkamai ir bausmės atlikimo laikotarpiu penkis kartus pažeidė nustatytą tvarką, už ką keturis kartus buvo baustas drausmine tvarka.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, žemesnės instancijos teismas, formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrįstumo nagrinėjamu atveju, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo ankstesnį teistumą, jo padarytos nusikaltamos veikos sunkumą bei pobūdį – E. K. bausmę atlieką už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasėkmes – žmogaus mirtį, padarymą, bei informaciją apie nuteistojo bausmės atlikimo metu padarytus vidaus taisyklių reikalavimų ir režimo pažeidimus. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas, neatlikta bausmės dalis, ankstesni teistumai ar teismo skirų įpareigojimų nevykdymas lygtinio paleidimo ar bausmės vykdymo atidėjimo atveju negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymu, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, kaip matyti iš žemesnės instancijos teismo argumentų, kuriais remiantis buvo atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, tiek nusikalstamos veikos sunkumas, tiek ankstesnis E. K. teistumas nebuvo esminis tokio apylinkės teismo sprendimo priėmimo motyvas, šios aplinkybės tik buvo įvertintos kitų aplinkybių kontekse, kas nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja. Tuo tarpu informacija apie nuteistajam paskirtas nuobaudas, nepaisant to, jog šios nuobaudos nebėra galiojančios, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Be to, apygardos teismo manymu, informacija apie nuteistojo bausmės atlikimo vietos režimo laikymąsi/nesilaikymą, leidžia spręsti ar jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ar, vis tik, sugeba paklusti privalomoms taisyklės, taigi ji yra svarbi ir vertinant nuteistojo galimybę lygtinio paleidimo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.
11. Be žesmės instancijos teismo nurodytų motyvų, apygardos teismas papildomai pažymi, jog E. K. iki šiol kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažįsta. Toks nuteistojo požiūris į savo neteisėtus veiksmus, rodo, jog jis yra linkęs minimizuoti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką, kritiškai savo elgesio nevertinti, neprisiimti savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių bei leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Šią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta informacija, jog nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistasis problemoms spręsti yra taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas. Taip pat nuteistasis save linkęs pateikti labiau iš teigiamos pusės, neigiamų būdo bruožų įvardinti negeba ir šiuo metu savyje keisti nieko nenori.
12. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys ir į šios rizikos vertinimo rezultatus, iš kurių matyti, jog iš nuteistajam nustatomų 15 balų, kurie nuo ankstesnio vertinimo visiškai nepakito, 10 balų yra statiniai, o likę – 5 – dinaminiai, kuriuos jis savo teigiamu elgesiu dar gali įtakoti ir sumažinti. Dinaminių balų egzistavimas, kartu vertinant ir aukščiau nurodytas aplinkybes apie nuteistojo padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, yra akivaizdus patvirtinimas, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi.
13. Aukščiau nurodytų išvadų kontekste E. K. skunde nurodomi argumentai, kad jis yra šešis kartus skatintas už gerą elgesį ir darbą, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais bei kitos socialinio tyrimo išvadoje nurodomos aplinkybės, kurios neabejotinai turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, nėra pakankami žemesnės instancijos teismo nutarties naikinimui bei sprendimo tenkinti Komisijos nutarimą ir taikyti E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimui.
14. Nuteistojo skunde teigiama, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti remiamasi būtent Komisijos nutarimu, jame nurodytais argumentais ir padaryta išvada, jog E. K. elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau teisėjų kolegija su tokia nuteistojo pozicija sutikti negali. Vien ta aplinkybė, kad Komisija nutarė E. K. prašymą dėl lygtinio paleidimo tenkinti, teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą, kadangi teisę priimti sprendimą dėl konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įstatymo leidėjas yra suteikęs teismui, o ne Komisijai. Be to, tai, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuriuo atsisakė tvirtinti E. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
15. Nesutiktina ir su nuteistojo skundo argumentu, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė bei nesivadovavo aktualia teismų praktika, formuojama bylose dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų. Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog precedentų reikšmė Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje yra nenuginčijama, tačiau, norint jais remtis, situacija atskirose bylose turi būti labai panaši ar netgi artima identiškai (ratio decidendi). Bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, itin didelę reikšmę turi konkretaus asmens individuali charakteristika ir jo elgesys. Taigi, kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos priimamų sprendimų ar klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtintimo, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šios individualios aplinkybės lėmė sprendimą netaikyti nuteistajam E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, remtis nuteistojo nurodomomis nutartimis, priimtomis konkrečiose bylose, nėra jokio pagrindo.
16. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pripažinti, jog apylinkės teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą ar nesivadovavo aktualia teismų praktika, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo E. K. skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.