Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Daivos Jankauskienės ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 29 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. D. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 9 metų laisvės atėmimo bausme.Bausmės pradžia – 2012 m. balandžio 24 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 22 d. 2017 m. gegužės 29 d. Komisija nutarė taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 3 metų 10 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. gegužės 29 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos padarydamas išvadą, jog nors nuteistasis D. D. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas tikėtis, kad išėjęs į laisvę, nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.Kauno apygardos teismo D. D. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde nurodo, kad teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą, skundžiamą nutartį grindė tik atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo sunkumą bei, kad konfliktui išspręsti buvo pasirinktas nekonstruktyvus problemos sprendimo būdas, kitokių aplinkybių nenurodė. Skundžiama nutartis yra formali, nebuvo analizuota kaip pasikeitė nuteistojo elgesys jam atliekant bausmę. Nuteistasis mano, jog teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, turėjo vertinti ne padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą ar padarymo aplinkybes, nes tai jau buvo padaryta priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skirta bausmė, bet turėjo vertinti bausmės vykdymo paskirtį, elgesį bausmės atlikimo metu ir pastangas keistis bei lygtinio paleidimo tikslus. Pareiškėjo nuomone, jo elgesys yra tinkamas lygtinio paleidimo instituto taikymui, be to, jis turi dvi mažametes dukras, kurių ilgis ir nori prisidėti prie jų auklėjimo, su artimaisiais palaiko artimus ryšius, jo pagalba reikalinga tėvams, dėl nusikaltimo labai gailisi, kaltę pripažino, nukentėjusiajam patirtą žalą atlygino dar iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, taip pat atlygino civilinį ieškinį, užtikrina, kad ateityje toks elgesys nepasikartos, nes tinkamai įvertino savo neteisėtus veiksmus. Skunde kritikuoja teismo argumentą dėl nekonstruktyvaus sprendimo būdo ir mano, jog teismo išvada, jog jis praranda savitvardą šiuo atveju tikrai negali būti trukdis dėl lygtinio paleidimo patvirtinimo, juolab, kad per 6 metus nuo bausmės atlikimo pradžios, esant pakankamai konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų, tokios situacijos nuteistasis išvengė ir dėl to nebuvo baustas, o tik skatintas. Jo nuomone, teismas nepakankamai dėmesio skyrė jo elgesį charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, jo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, įkalinimo įstaigos pateiktai charakteristikai. Skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje, nei to paties kodekso 158 straipsnyje nėra numatyta, jog sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas turi atsižvelgti į asmenines charakterio savybes, kurios neturėjo jokių pasekmių ir neįtakojo jo elgesio, todėl toks išplėstas įstatymo turinio taikymas, jo nuomone, neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose nustatytų principų, priimtų Lietuvoje įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas. Padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas taip pat negali būti pripažįstamas lemiančiu pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas - ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu. Ji neišnyksta ir atlikus bausmę.Nuteistojo skundas tenkinamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad priešingai nei nurodė apylinkės teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, jog D. D. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, Komisijos išvada pagrįsta tiek formaliuoju, tiek ir materialiuoju aspektais. Komisija nusprendė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsižvelgusi į jo pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką, į tai, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, 10 kartų skatintas, bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, dirba ir turi teigiamą nuostatą darbui, dalyvauja įvairiose programose, užsiėmimuose, vyksta trumpalaikių išvykų į namus.Teismas, išanalizavęs socialinio tyrimo išvadą ir jos turinį be jau paminėtų aplinkybių, kurios charakterizuoja ne tik nuteistojo asmenybę ir jo elgesį bausmės atlikimo metu, nustatyta ir tai, kad nuteistasis, siekdamas prasmingo užimtumo, mokėsi, dirbo, atsiliepimai apie darbinius įgūdžius ir jo atliekamą darbą vertinami teigiamai, paleistas lygtinai nuteistasis bus aprūpintas darbu ūkininko ūkyje. Nuteistojo padarytas nusikaltimas, jo pasekmės yra skaudžios, tačiau nagrinėjamu atveju tai nėra tie kriterijai, kurie lemia ar nelemia aptariamo instituto patvirtinimą ar nepatvirtinimą. Formuojant teismo įsitikinimą ar paskirta bausmė ir probacija pasiekė tikslą, elgesio modelio formavimas nukreiptas teigiama linkme ir manytina, jog nuteistasis suvokia, kad nusikaltimo padariniai itin skaudūs, o siekdamas juos mažinti, priteistą civilinį ieškinį bei nukentėjusiojo patirtą žalą jau yra atlyginęs, lankęs anoniminių alkoholikų užsiėmimus, smurtą mažinančią programą, be šio nusikaltimo daugiau smurtinių ir žalingo įpročio egzistavimo apraiškų nenustatyta. Taigi, nors ir tyrimo metu nustatyta artimas kriminogeninis veiksnys, jog nusikaltimas padarytas būnant apsvaigus nuo alkoholio, tačiau iš bausmės atlikimo metu vedamo D. D. elgesio matyti, kad šiuo klausimu yra daromos tinkamos išvados ir toks elgesys neturi būti nutraukiamas ir ateityje. Nuteistojo atžvilgiu atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta, jog ji yra žema (9 balai) ir nuo ankstesnio vertinimo (16 balų) pakitusi. Šiam aspektui aktualu ir tai, kad nustatyti tai mažinantys veiksniai kaip kad nuteistajam išėjus iš pataisos namų jis turės pastovią gyvenamą vietą, jo darbinė motyvacija yra teigiama, turi ir darbinių įgūdžių ir specialybių, įvykdyti finansiniai įsipareigojimai, palaiko ryšius su artimaisiais ir pan. Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis turi šeimą, dvi mažametes dukras, kurioms nori būti tėvu ne tik išlaikymo prasme, bet ir prisidedant jų auklėjime, palaiko artimus santykius ir su tėvais, pas juos ir gyventų, nes ten gyvena jo vaikai ir sugyventinė. Vertinant visus duomenis matyti, jog nuteistasis apibūdinamas kaip ramus, atsakingas, stengiantis save kontroliuoti, uždaro būdo ir linkęs laikytis nuošalyje asmuo, turintis tikslų ir siekių laisvėje susijusių su šeima, darbu bei gyvenamu būstu. Tiek iš socialinio tyrimo išvados nustatytų duomenų, tiek ir iš skundo manytina, jog nuteistasis supranta poreikį turėti bendras ir visų pripažintas vertybes, gerbti visuomenėje priimtas taisykles ir įstatymus, pats tvirtina, jog daugiau toks elgesys nepasikartos ir atsakingai elgsis, jog nenusižengtų įstatymo normoms. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad nuteistasis 2014 metais buvo baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, tačiau po to padarytos reikiamos išvados ir už tokius pažeidimus jis nebuvo baustas, po šio nepaklusimo skatintas 7 kartus, o iš viso 10 kartų. Tokie duomenys skundą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog santykis tarp vieno nusižengimo įstaigos vidaus taisyklėmis, būnant pataisos namuose ir skatinimų prasme yra akivaizdžiai pranašesnis bei nekyla abejonių dėl padarytų tinkamų išvadų. Visa tai rodo teigiamą jo elgesį pataisos įstaigoje, kas patvirtina ir Komisijos motyvą dėl nuteistojo elgesio nepriekaištingumo pastaruoju metu. Apylinkės teismo sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš esmės motyvuojamas sureikšminus padaryto nusikaltimo sunkumą. Teismas nurodė ir jau aptartus artimus kriminogeninius veiksnius. Aukštesniojo teismo nuomone nurodyti teismo motyvai nėra pakankamai pagrindžiantys priimto teismo sprendimo pagrįstumą ir juos įvertinus, atsižvelgiant į Komisijos nutarimą, pateiktą medžiagą, reikšmingas aplinkybes, jų visuma vis tik formuoja priešingą išvadą nei padarė Kaišiadorių rajono apylinkės teismas. Bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas įžvelgė ir teigiamą nuteistojo pusę dėl vedamo elgesio, tačiau padaryta galutinė išvada kelianti abejones, nes teisėjų kolegijai įvertinus visas reikšmingas šiam instituto taikymui aktualias aplinkybes spręstina, kad yra gana pakankamas pagrindas manyti, jog materialus lygtinio paleidimo pagrindas ir manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals yra. Tokią išvadą padarė ir Komisija, kuri pagrįsta nutarime nurodytais motyvais, pats nutarimas atitinka bylos faktines aplinkybes, nepadaryti pažeidimai formuojantys procesinio sprendimo neteisėtumo apraiškas. Be to, lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Probacijos tarnybos pareigūnai, ne tik kontroliuoja paskirtų įpareigojimą laikymąsi, tačiau ir taiko įvairias socialinės reabilitacijos priemones, padedančias lygtinai paleistam asmeniui palaipsniui integruotis į visuomenę ir tapti socialiai atsakingu žmogumi.Kolegijos nuomone, išdėstytų aplinkybių visuma (kriminogeniniai bei apsauginiai veiksniai (riziką mažinantys veiksniai), nuteistojo elgesys, daroma pažanga bausmės atlikimo metu ir kt.) sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistojo pastangos tinkamai atlikti paskirtą bausmę rodo jo pastangas keistis bei tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, laikytis įstatymų ir pakartotinai nenusikalsti, todėl jo elgesys toliau gali būti keičiamas neizoliavus nuo visuomenės. Teisėjų kolegijos nuomone, lygtinai paleidus D. D. bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Esant šioms aplinkybėms, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis, kuria atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – tvirtinamas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:

patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. gegužės 29 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir skirti nuteistajam šias pareigas:

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- įsidarbinti;

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.