Kauno apygardos teismo nutartis

2016-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1143-175/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-04-24Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-29Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2016-05-11Kauno apygardos teismas
  4. T-34-332/2016Nutartis · 2016-06-17Šiaulių apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2016-09-20Kauno apygardos teismas
  6. T-49-840/2017Nutartis · 2017-01-25Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2017-02-27Kauno apygardos teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2017-07-28Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-20
Bylos Nr.
1S-1143-175/2016
Teisminio proceso Nr.
1-81-1-00445-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Ramūnas Antanavičius, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
D. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1143-175/2016Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00445-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Nerijaus Meilučio ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. D. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, nuteistas laisvės atėmimu 9 metams. Bausmės pradžia – 2012 m. balandžio 24 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 22 d. Komisijos 2016 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatavęs, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama, o nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nuteistasis D. D. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti komisijos 2016 m. liepos 25 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo motyvai, kuriais buvo atsisakyta tvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, yra nepagrįsti, neobjektyvūs ir neteisėti. Teismas turėjo vertinti ne padaryto nusikaltimo pobūdį, jo sunkumą bei jo padarymo aplinkybes, nes tai jau buvo padaryta priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant bausmę. Teismas turėjo vertinti bausmės vykdymo paskirtį, elgesį bausmės atlikimo metu ir pastangas keistis, taip pat lygtinio paleidimo tikslus. Teismas netinkamai įvertino jo paskutinių metų stebėjimo duomenų ir psichologinės tarnybos išvadą apie jo elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat nepagrįstai vertino ir neatliktos bausmės dalį.Nuteistasis D. D. skunde pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 7 d. bausmę atlieka atviroje kolonijoje. Už gerą darbą ir nepriekaištingą elgesį yra ne kartą skatintas. Paskutinį kartą skatintas neseniai, po perkėlimo į atvirąją koloniją. Už gerą elgesį buvo motyvuotas ir 2013 m. gruodžio 22 d. penkioms paroms buvo išleistas sugrįžti į namus. Nuo pat atvykimo į pataisos namus dirbo, dirba ir šiuo metu. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nuolat yra jų lankomas. Turi dvi mažametes dukras, kas suteikia papildomos motyvacijos ateityje gyventi nenusikalstamai, rūpintis jomis ir būti tinkamu tėvu. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką žema. Psichologinės tarnybos ir socialinės reabilitacijos skyriaus išvados patvirtina, kad jis yra pakankamai pakeitęs savo elgesį bei požiūrį ir toliau gali būti taisomas neizoliuotas. Skunde nuteistasis taip pat pabrėžia, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Savo kaltę bylos nagrinėjimo metu pripažino. Niekada nebuvo linkęs smurtauti, todėl šis įvykis tapo viena iš didžiausių jo ir jo šeimos narių tragedijų, dėl kurios kenčia ir pats nuteistasis, ir jam brangūs žmonės. Būdamas įkalinimo įstaigoje negali pats auginti dviejų mažamečių, 2008 m. sausio 26 d. gimusių, dukrų, dėl to labai išgyvena. Nemažiau kenčia ir tėvai, kuriems senatvėje reikalinga pagalba. Išėjęs į laisvę turėtų gyvenamąją vietą – gyventų pas tėvus. Dėtų visas pastangas kuo greičiau įsidarbinti. Nuteistasis pažymi, kad šiuo metu yra įvertinęs savo nusikalstamus veiksmus ir labai gailisi juos padaręs. Užtikrina, kad ateityje tai niekada nepasikartos. Nukentėjusiajam dar iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atlygino žalą. Taip pat atlygino žalą teritorinei ligonių kasai. Nusikalstamo elgesio rizika yra 16 balų, už lygtinį paleidimą balsavo visi komisijos nariai. Nors ir buvo baustas, nuobauda negalioja. D. D. taip pat nurodo, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą, atkreipė dėmesį į tai, kad nustatytas pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantis veiksnys yra smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu. Nuteistasis pažymi, kad šios aplinkybės, kurias akcentavo apylinkės teismas, siejasi su nusikaltimo padarymu, o bausmės atlikimo metu jokio smurto niekada nenaudojo. Priešingai, iš asmens bylos matyti, kad adaptacijos periodas buvo sklandus, nuteistasis prie aplinkos prisitaikė adekvačiai, pareiškė norą dirbti, buvo įdarbintas, įgijo specialybę. Įkalinimo įstaigos administracijos vertinamas kaip ramus, sugyvenamo būdo, nesilaiko neformaliųjų nuteistųjų tradicijų, siekia atsiriboti nuo nusikalstamo gyvenimo būdo, charakterizuojamas teigiamai. Nuteistojo manymu, apylinkės teismas nepakankamai dėmesio skyrė jo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, įkalinimo įstaigos pateiktai charakteristikai, todėl nepagrįstai atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Atsiliepimų į nuteistojo D. D. skundą negauta. Nuteistojo D. D. skundas atmetamas.

Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus ir nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo priimtas sprendimas atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, yra pagrįstas, motyvuotas, išvados paremtos visapusišku aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, vertinimu. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. D. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema – 16 balų. Tačiau vien tik šių aplinkybių nepakanka. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, todėl šiuo metu dar nėra pagrindo tikėtis, kad savo tikslų nuteistasis laisvėje sieks tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat ir paties nuteistojo D. D. skunde nurodyta nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (devynis kartus skatintas, dirba, mokėsi ir įgijo specialybę, palaiko ryšius su artimaisiais), tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sumažėjo nuo 18 balų iki 16 balų, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo požiūrio, mąstymo aspektai neduoda pagrindo išvadai, kad nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis yra pakankamas. Nors D. D. bausmės atlikimo metu stengiasi elgtis tinkamai, yra ne kartą skatintas, vis tik jo elgesys negali būti vertinamas, kaip nepriekaištingas. Nuteistasis praėjus dviem metams nuo bausmės atlikimo pradžios, kai jam neabejotinai buvo žinoma pataisos įstaigoje nustatyta tvarka ir reikalavimai, buvo baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Nors nuobauda šiuo metu ir negalioja, ši aplinkybė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos, už kurią D. D. atlieka laisvės atėmimo bausmę, aplinkybes, yra reikšminga sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. D. D. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis yra rimtai apsisprendęs sumažinti alkoholio vartojimą, dalyvauja uždaruose susitikimuose su anoniminių alkoholikų reabilitacijos centro nariais, vis tik išlieka nustatytas kriminogeninis veiksnys, susijęs su alkoholio vartojimu. Paminėtos aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistasis nepastebi vis dar egzistuojančių probleminių sričių, turinčių įtakos jo nusikalstamam elgesiui, įvertina ne visas galimas savo elgesio pasekmes (kriminogeninis veiksnys), kolegijos vertinimu, pagrindžia skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad taikyti lygtinį paleidimą jau šiuo metu nėra pagrindo. Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kurias jis akcentuoja skunde, buvo įvertintos bausmės atlikimo metu (nuteistasis nuo 2013 m. liepos 10 d. bausmę atliko lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2016 m. liepos 7 d. bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje), tačiau jos nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui pagrįsti. Nuteistasis skunde, be kitų aplinkybių, kritikuoja ir apylinkės teismo nutarties argumentaciją dėl nusikaltimo, už kurį jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdžio, sunkumo, padarymo aplinkybių nurodydamas, kad pagal šiuo metu galiojančias BVK nuostatas į tai neturėtų būti atsižvelgiama, tačiau, apygardos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinamos. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, pažymėdamas, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tuo pačiu pažymėjo, kad ši aplinkybė nėra esminė, ji vertinama kitų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, visumoje. Iš paminėto akivaizdu, kad apylinkės teismas savo atsisakymą tvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, grindė aplinkybių visumos vertinimu, o ne išskirdamas pavienes aplinkybes, kaip tai skunde nurodo nuteistasis. Aptartų aplinkybių pagrindu kolegija sprendžia, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti, kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas AntanavičiusNerijus MeilutisAlgerdas Urbšys