Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Olego Šibkovo ir Daivos Jankauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2016 m. vasario 29 d. priimtą nutarimą Nr. 95-61 taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2012-04-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., galutine 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2012-04-24, bausmės pabaiga – 2021-04-22.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai bei pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizikai reikšmingi veiksniai leidžia abejoti nuteistojo pakankama pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Taikius lygtinio paleidimo institutą, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė ir teisingumo principas.

Motyvuojamoji dalis

D. D. skundas atmetamas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo turimos kompetencijos neviršijo, priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, todėl sutikti su nuteistojo teiginiu, kad skundžiama nutartis nemotyvuota, neobjektyvi ir nepagrįsta, nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. D. priklauso žemos rizikos grupei – 18 balų. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, taip pat turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo vertinimu, išanalizavus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitą teismui pateiktą rašytinę medžiagą, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, jog D. D. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. D. anksčiau teistas, teistumas išnykęs, šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (kito asmens gyvybės atėmimą). Nors nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. D. D. yra baustas už šiurkštų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą – sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio. Ši aplinkybė yra itin reikšminga, kadangi nusikaltimo padarymui taip pat turėjo įtakos nesaikingas alkoholio vartojimas. Sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad gauti paskatinimai už gerą darbą, elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose parodo tik tai, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi šiuo metu vis dar nustatomas ne vienas nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą didinantis kriminogeninis veiksnys, taip pat ir jo pakartotinį smurtinį elgesį didinantis veiksnys.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas svarstomas pirmą kartą, todėl nėra galimybės įvertinti, kaip pasikeitė D. D. nusikalstamo elgesio rizika per atitinkamą laikotarpį. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad nuteistasis yra visiškai patenkintas savimi kaip asmenybe, tačiau negeba įvardyti nei teigiamų, nei neigiamų savo asmenybės bruožų bei pagrįsti, kuo remiasi toks jo požiūris į save. Be to, Psichologinės tarnybos specialistas yra pažymėjęs, kad D. D., susidūręs su kliūtimis, atsisako konstruktyvaus problemų sprendimo būdo, didesnių problemų nesprendžia tiesiogiai, stengiasi nuo jų atsiriboti arba jų vengia, dažnai kartoja tą patį elgesį, nors ir žino, kad jis jam žalingas, pvz., alkoholio vartojimas. Nuteistasis, nors ir turi tam tikrus ateities planus, tačiau ne visiems planams numato žingsnius, kuriuos jam reikės atlikti, turimus siekius įgyvendinant. Be to, nuteistajam trūksta empatijos, kitų požiūrį jis sugeba priimti tik tam tikru laipsniu.

Pažymėtina ir tai, kad Komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo D. D. taikymo išsiskyrė ir nebuvo vienbalsė. Iš penkių Komisijos narių du balsavo prieš, trys – už lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra taikymą. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis nededa didelių pastangų keisti savo elgesį bei mąstymą. D. D. dalyvavo tik privalomose pataisos įstaigoje vykdomose programose, papildomai noro dalyvauti socialinės reabilitacijos programose neišreiškė, tačiau aktyviai dalyvavo pataisos namuose rengiamuose koncertuose ir kt. visuomeniniuose renginiuose. Taigi nuteistojo elgesys ir mąstymas yra labiau nukreiptas į malonų laisvalaikio praleidimą, o ne į savo asmenybės tobulinimą, naujų įgūdžių formavimą, turimų įgūdžių stiprinimą, lavinimą ir pan. Darytina išvada, kad nuteistasis stokoja gebėjimo pasirinkti tinkamus elgesio variantus, kas nesudaro pakankamo pagrindo manymui, jog jis laikysis įstatymų imperatyvų ir savo gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis D. D. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo D. D. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-05 nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo D. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.