Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. gruodžio 27 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. D. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme (laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 22 d.).Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. gruodžio 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam D. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo D. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatęs, kad jis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo sąlygų.Nuteistasis D. D. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį ir dėl jo skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo.Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, turėjo vertinti ne padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo sunkumą, nes tai jau buvo padaryta priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant nuteistajam bausmę, o bausmės vykdymo paskirtį, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir pastangas keistis. D. D. nuomone, teismas netinkamai vertino jo paskutinių metų stebėjimo duomenis ir psichologinės tarnybos išvadą apie jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis nuo 2016 m. liepos 7 d. bausmę atlieka atviroje kolonijoje, už gerą darbą ir nepriekaištingą elgesį buvo ne kartą skatintas, už gerą elgesį buvo motyvuotas ir 2013 m. gruodžio 22 d. penkioms paroms buvo išleistas į namus, nuo pat atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigą dirbo ir dirba šiuo metu, palaiko socialinius ryšius su savo šeimos nariais, buvusia sutuoktine ir vaikais. D. D. taip pat pažymi, kad jis turi mažametes dukras, kurios taip pat skatina jo motyvaciją ateityje gyventi nenusikalstamai, rūpintis jomis ir būti tinkamu jų tėvu. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema ir yra net 6 balais sumažėjusi nuo pirmojo vertinimo. Kad nuteistasis jau yra pakankamai pakeitęs savo elgesį ir požiūrį, ir yra toliau gali būti taisomas neizoliuotai, patvirtina ir psichologinės tarnybos ir socialinės reabilitacijos skyriaus išvados. Nuteistasis pabrėžia, kad jis labai gailisi dėl nusikaltimo, savo kaltę pripažino ir bylos nagrinėjimo metu, jis niekada nebuvo linkęs smurtauti ir pažeisti įstatymų, todėl šis įvykis tapo viena iš didžiausių jo ir jo šeimos narių tragedija. Jis taip pat yra atlyginęs nuosprendžiu priteistą 14166,16 Lt civilinį ieškinį už nukentėjusiojo gydymą.Dėl D. D. paskirtos drausminės nuobaudos skunde pažymima, kad nuobauda buvo panaikinta prieš terminą, ji seniai negalioja, po to jis buvo ne kartą skatintas už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Atsižvelgiant į tai, teismo teiginys, jog jis praranda savitvardą, negali būti ta aplinkybė, kuri leistų daryti pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai dar nėra pasiekti ir jį būtina laikyti įkalintą. Juolab, kad įkalinimo įstaigoje paskutiniu metu jis buvo tik skatintas, todėl atsižvelgti ir vertinti galimą jo savitvardos praradimą, šiuo atveju tikrai nebuvo jokio pagrindo. Be kita ko, iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jo adaptacijos periodas pataisos namuose buvo sklandus, atvykęs į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją jis pareiškė norą dirbti ir buvo įdarbintas Valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Pravieniškių filialo paslaugų teikimo ir gamybos siuvimo ceche darbininku, darbą atliko sąžiningai ir kruopščiai, nusiskundimų dėl atliekamo darbo kokybės ar darbo drausmės niekada nebuvo gavęs, jis taip pat mokėsi siuvinių gamintojo specialybės. Įkalinimo įstaigos administracija nuteistąjį vertina kaip ramų, sugyvenamo būdo asmenį, kuriam nėra svarbios neformalios nuteistųjų tradicijos. D. D. nuomone, jo elgesys bausmės atlikimo metu, šeimyninės aplinkybės, darbinė motyvacija ir žema pakartotinio nusikalstamumo padarymo tikimybė ateityje rodo, kad jis nėra pavojingas visuomenei. Be to, nuteistasis sutinka su bet kokios lygtinio paleidimo sąlygomis ir įsipareigoja ateityje daugiau niekada nenusikalsti.Nuteistojo D. D. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei (10 balų), be to, ši rizika nuo paskutinio vertinimo metu yra sumažėjusi (prieš tai buvo 16 balų). Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant D. D. lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, šiuo atveju atsižvelgiant į padaryto nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą bei likusią bausmės dalį, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Apygardos teismas pažymi, kad apie bausmę atliekančio asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).Šiuo aspektu vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje D. D., nors ir dalyvaujančiam visose privalomose socialinės reabilitacijos programose, vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys, susijęs su jo mąstymu ir elgesiu. Pagal socialinio tyrimo išvados duomenis nuteistasis geba save kontroliuoti, tačiau ne visose situacijose, savitvardos praradimą aiškina kitų aplinkybių įtaka, taip pat nepastebi, kad probleminės sritys, kurios turėjo įtakos jo nusikaltimui, vis dar gali egzistuoti ateityje. D. D. mąstymo ir elgesio klaidos daugiausia sietinos su alkoholio vartojimu. Nustatyta, kad jis nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat už alkoholio vartojimą tardymo izoliatoriuje buvo baustas drausmine tvarka. Pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizikai reikšmingas veiksnys taip pat nustatyta nuteistojo savivokos stoka, kadangi D. D. linkęs dėl nusikaltimo aplinkybių kaltinti alkoholį ir kitą asmenį. Nors socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis dalyvauja uždaruose susitikimuose su A. A. reabilitacijos centro nariais ir teigia suprantantis alkoholio žalą jo asmeniui, tačiau socialinio tyrimo išvadą parengusiems būrio viršininkei ir Psichologinės tarnybos vyresniajai specialistei nustačius, kad minėtas veiksnys vis dar gali turėti įtakos bausmę atliekančio asmens elgesiui laisvėje lygtinio paleidimo laikotarpiu, apygardos teismas neturi jokio pagrindo daryti priešingos išvados.Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis D. D. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų, savo tikslų sieks ir iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais. Todėl, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo D. D. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.