Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 9 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš D. D. priteista Šiaulių teritorinei ligonių kasai 11 332,84 Lt gydymo išlaidų.

Nukentėjusiojo A. D. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 24 d. 19–23 val. A. D. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia kumščiu ir koja sudavė apie tris smūgius nukentėjusiajam A. D. į veidą ir galvos dešinę pusę, padarydamas kraujosruvas dešinės ir kairės akies vokuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, galvos smegenų sumušimą, povoratinklinę kraujosruvą ir poodinę kraujosruvą dešinėje smilkininėje srityje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, pavojingą gyvybei, dėl to nuo trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą ir galvos smegenų sumušimą, A. D. mirė. Šiais veiksmais D. D. tyčia nužudė A. D.

Skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė, jog A. D. pirmas sudavė apeliantui, dėl to įsiplieskė dar didesnis jų priešiškumas, sukėlęs apelianto pyktį bei agresiją. Šios aplinkybės liudytojai nepatvirtino, bet ir nepaneigė, kadangi liudytojų nebuvo.

Dėl išdėstytų aplinkybių teismas nepagrįstai neskyrė už padarytą nusikaltimą numatytos minimalios bausmės.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų byloje nenustatyta.

Nuteistasis D. D. skundžia tik bausmę, todėl vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmės skyrimą D. D., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis ir, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, savo sprendimą tinkamai motyvavo.

Teismas atsižvelgė, kad D. D. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlusį neatitaisomus padarinius – žmogaus mirtį; pagrįstai pripažino D. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

Teismas įvertino kaltininko asmenybę, kad jis laikomas neteistu (2 t., 55 b. l.), dirba, darbdavio gerai charakterizuojamas (2 t., 79 b. l.), tačiau baustas administracine tvarka, veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (2 t., 63–66 b. l.).

Kita vertus, apelianto prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei tai, jog jis savo noru atlygino visą padarytą žalą nukentėjusiesiems ir dalį žalos civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai, teismas pripažino D. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių, kurios nurodytos D. D. apeliaciniame skunde ir kurias jau įvertino pirmosios instancijos teismas.

Skunde nurodyta aplinkybė, kad priėmus nuosprendį jis atlygino Šiaulių teritorinei ligonių kasai likusią dalį žalos, negali būti vertinama kaip nauja atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Atkreipiamas apelianto dėmesys, jog savanorišką žalos atlyginimą pripažindamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas vertino ir tai, kad apeliantas su civiliniu ieškovu susitarė gera valia atlyginti likusią dalį žalos. Vadinasi, apeliantas šią sąlygą privalėjo įvykdyti. Dėl to ši aplinkybė nesuteikia pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam paskirtos bausmės, nes teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, D. D. paskyrė mažesnę nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia teismą neatsižvelgus, jog A. D. pirmas sudavė smūgį apeliantui.

Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu A. D. neatliko jokių veiksmų, kurie būtų išprovokavę nuteistąjį D. D. jį nužudyti.

Priešingai, apeliantas teisme pripažino, jog nukentėjusįjį išprovokavo jo elgesys su R. V., t. y., kad jis su R. V., kuri tuo metu gyveno su A. D., ne vieną kartą ėjo į kitą kambarį glamonėtis. Dėl to nukentėjusysis supyko ir liepė jam išeiti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje situacijoje nukentėjusiojo reikalavimas buvo teisėtas, apeliantas savo elgesiu pats išprovokavo konfliktą, ir tai turi reikšmės bausmės dydžiui, todėl nesvarbu, kuris pirmas pavartojo fizinį smurtą.

Skunde nurodyta aplinkybė, kad apeliantas išlaikė du mažamečius vaikus, nėra pakankamas pagrindas švelninti bausmę, nes byloje nėra jokių duomenų, jog be jo vaikų nėra kam išlaikyti.

BK 61 straipsnio nuostatos numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Visa tai įvertinęs, už nužudymą esant laisvės atėmimo bausmės sankcijai nuo 7 iki 15 metų, t. y. bausmės vidurkiui 11 metų, pirmosios instancijos teismas D. D. paskyrė žymiai trumpesnę nei vidutinę laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, vertindama nuteistajam D. D. paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdama į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, neturi pagrindo nuteistajam paskirtos bausmės pripažinti neteisinga. Bausmei sumažinti iki minimalios, kaip prašo apeliantas, nėra teisinių argumentų.

Nuteistajam D. D. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir nėra per griežta.

Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.