Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Švirino,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje 2017 m. spalio 2 d. nutarimą Nr. 93-739 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį (galiojusi redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia 2012 m. rugsėjo 13 d., o pabaiga 2021 m. kovo 13 d. Neatlikta bausmės dalis, Komisijos posėdžio dieną – 2017 m. spalio 2 d., yra 3 metai 5 mėnesiai ir 15 dienų. Komisija 2017 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. 93-739, nutarė vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 164 straipsnio 2 dalimi taikyti E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą E. K. atžvilgiu motyvuodamas tuo, kad nors nuteistojo elgesyje ir stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji nėra akivaizdi ir įtikinanti bei leidžianti daryti išvada, kad lygtinai paleistas asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis E. K. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad iš skundžiamos teismo nutarties teksto neįmanoma suprasti kokiu pagrindu jam nėra taikomas lygtinis paleidimas. Jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, o tai akivaizdžiai parodo, kad laisvėje jis laikysis vyraujančių elgesio taisyklių ir elgsis, kaip privalo elgtis kiekvienas pilietis. Be to pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra ženkliai sumažėjusi, kas neabejotinai atskleidžia teigiamus pokyčius jo elgesyje. Nurodoma, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į esamus, tačiau nebegaliojančius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, kadangi tai nekintantis faktorius, kuris negali turėti įtakos lygtinio paleidimo taikymui. Teismo išvada dėl likusios didelės neatliktos bausmės dalies yra subjektyvi ir prieštaraujanti teismų praktikai. Šiuo metu įkalinimo įstaigoje jis gyvena būryje be sargybos ir tai atskleidžia jo teigiamą elgesio korekcija, kadangi pataisos namų administracija jau yra išreiškusi pasitikėjimą juo. Be to lygtinio paleidimo taikymas skatina sklandžią reintegraciją į visuomenę. Šiuo atveju pritaikius lygtinio paleidimo institutą ir vykdant nustatytas probacijos sąlygas ir toliau bus sėkmingai užtikrinamas bausmės tikslų įvykdymas. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo E. K. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta bylos medžiaga ir įvertinusi skundo argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą E. K. atžvilgiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančia nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinant pagal ,,OASys“ metodiką yra 19 balų, kas priskiriama žemai rizikos grupei. Tačiau pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Teisėjų kolegija, pripažįsta, kad nuteistojo elgesyje stebimi tam tikri teigiami pokyčiai, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo metu dirba Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje pagalbinio darbininko pareigose, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka. Kaip, matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistojo elgesyje vis dar yra išlikęs vienas kriminogeninis veiksnys, kuris gali turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui. Nors nuteistasis E. K. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo keturis kartus skatintas, tačiau net penkis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles. Kaip skunde teisingai, nuteistasis nurodo, už pažeidimus skirtos nuobaudos šiuo metu yra nebegaliojančios, tačiau norint taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu yra vertinamas nuteistojo elgesys visu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, neišskiriant atskirų epizodų. Taigi, dėl šių priežasčių svarbu paminėti, kad paskutinį kartą vidaus tvarkos taisykles nuteistasis pažeidė 2014 m. rugpjūčio 22 d., o laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2012 m. spalio 16 d. ir padarydamas vidaus tvarkos pažeidimą jau buvo pilnai susipažinęs su jam taikomais apribojimais, bet jų nesilaikė, o tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tokiu būdu darytina išvada, kad nuteistasis net gi būdamas izoliuotas nuo visuomenės nėra linkęs laikytis nustatytų elgesio taisyklių ir negalima spręsti, kad lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nebenusikals. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis nors ir stengiasi planuoti savo veiksmus, tačiau gali pasielgti ir veikiamas impulso. Be to nurodo, jog neturi nei problemų, nei probleminių sričių, kas atskleidžia E. K. perdėtą pasitikėjimą savimi, taip sumenkinant kitus asmenis ir atskleidžia polinkį minimalizuoti savo atsakomybę dėl atliekamų veiksmų. Laisvės atėmimo bausmę šiuo metu nuteistasis atlieka už smurtinį nusikaltimą ir nors savo kaltės nusikaltimo padaryme nepripažįsta, tačiau toks nuteistojo elgesys atskleidžia jo nihilistinį požiūrį į visuomenėje galiojančias moralės ir elgesio normas, kas nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu taikant lygtinį paleidimą jo atžvilgiu, probacija bus veiksmingas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo atžvilgiu jau yra parodytas pasitikėjimas, jis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, gyvena be sargybos ir tai teismo vertinimu yra paskata nuteistojo tolimesnei teigiamai elgesio korekcijai, mažinant kintančius kriminogeninius veiksnius. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, ją naikinti skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo E. K. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.