- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-07
- Bylos Nr.
- 1S-7-487/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-2-00133-2002-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Nuteistasis
- E. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, Dainiaus Sušinsko teikimas dėl nuteistojo E. K. perkėlimo iš pataisos namų į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. K. Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 104 straipsnyje (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), ir jam paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartimi nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti nuteistojo E. K. kasacinį skundą.
Šalies argumentai
2. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojas 2018 m. lapkričio 14 d. teikimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nuteistojo E. K. perkėlimo į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi netenkino Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo teikimo dėl nuteistojo E. K. perkėlimo į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo. Teismas konstatavo, kad pateikti duomenys nėra pakankami išvados darymui, jog nuteistasis atvirojoje kolonijoje nedarytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems ir sugebėtų pavyzdingai tęsti bausmės atlikimą.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis E. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo teikimą dėl nuteistojo perkėlimo į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo. Nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka, nes ji yra nemotyvuota, neteisėta ir nepagrįsta. Nuteistasis mano, kad egzistuoja visos formaliosios ir materialiosios sąlygos perkelti jį iš pataisos namų į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimą.
5. Nuteistasis pažymi, kad jis buvo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau tai nesudaro pagrindo netenkinti teikimo, nes E. K. padaryto nusikaltimo aplinkybes jau įvertino teismas paskirdamas bausmę. Nuteistojo nuomone, ši aplinkybė nebegali būti vertinama, sprendžiant dėl perkėlimo į atvirąją koloniją. Nuteistasis nurodo, kad, sprendžiant dėl nuteistojo perkėlimo į atvirąją koloniją tolimesniam bausmės atlikimui, reikšmingos kitokio pobūdžio aplinkybės, t. y. nuteistojo charakteristika, sąlygos, kuriomis jis gali socializuotis ir kitos aplinkybės.
5.1. Nuteistasis mano, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl jo (E. K.) skundų, susijusių su apkaltinamuoju nuosprendžiu, jis nepripažįsta savo kaltės. Nuteistasis pažymi, kad teisė apskųsti žemesnės instancijos teismo sprendimus yra pamatinė konstitucinė teisė. Todėl ypatingai svarbu užtikrinti nuteistajam teisę, kad būtų patikrintas jo atžvilgiu priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Nors nuteistasis, atlikdamas bausmę, teikė skundus dėl žemesnės instancijos teismų priimtų sprendimų ir prašymus dėl proceso atnaujinimo, tačiau jis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta. Todėl teismo išvada, kad inicijuoti teisėti procesiniai veiksmai suponuoja išvadą, jog pataisos namų pateikta charakteristika neatitinka tikrovės, prieštarauja realiai situacijai. Nuteistojo vertinimu, tokie teismo argumentai prieštarauja ne tik pateiktai bylos medžiagai, tačiau pažeidžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.
5.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis nuo 2017 m. gruodžio 21 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. 2017 m. kovo 24 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Už pavyzdingą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose E. K. buvo paskatintas 6 kartus, 5 kartus buvo išleistas trijų parų išvykoms į namus, taip pat skatintas, išleidžiant trumpalaikių atostogų į namus Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nuteistasis pažymi, kad prieš 4 metus gautos nuobaudos šiuo metu nebegalioja. Perkeltas į pataisos namus, pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nuteistasis nepažeidė. Nuteistasis visiškai padengė priteistą civilinį ieškinį. Atvykęs į pataisos namus, nuteistasis pareiškė norą dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą ir nepertraukiamai dirba. Nuteistojo nuomone, pasikeitusį jo elgesį patvirtina ne tik vidinės nuostatos, bet ir elgesys šiuo bausmės atlikimo laikotarpiu, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, pastovus ir aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, nuolatinis užimtumas, siekimas gyventi dorai ir nebenusikalsti.
5.3. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, įvertinta 10 balų iš 168 galimų. Remiantis teismui pateikta charakteristika, Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nuteistasis nepažeidė jau ketveri metai, neformaliąsias nuteistųjų bendrijos tradicijas vertina kritiškai, jų nesilaiko. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis palaiko tamprius socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistojo vertinimu, teismo teiginys, kad E. K. buvusi žmona ir vaikai gyvena Ispanijoje, neturi jokio ryšio šios bylos kontekste. Nuteistasis pažymi, kad jis jau beveik dveji metai kaip bausmę atlieka be sargybos, dirbant už pataisos įstaigos teritorijos ribų, ir šios teisės nustatytų taisyklių nėra pažeidęs. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis lengvojoje grupėje dar yra labai neseniai, t. y. mažiau nei metus, tačiau nepagrindė, kodėl formalus vienerių metų trukmės periodas yra vertinamasis kriterijus.
5.4. Nuteistasis mano, jog apygardos teismas visai neatsižvelgė į tai, kad pataisos įstaigos teikimas yra pagrįstas E. K. asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Pataisos namų administracija įvertino visas aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu ir tai patvirtina socialinių darbuotojų bei psichologinės tarnybos išvados, siūlymai skatinti ir kt. Jų išvados rodo, kad valstybės paskirtų kompetentingų subjektų pasitikėjimas E. K. aiškiai didėja ne dėl jo galimybių atlikti bausmę švelnesnio rėžimo sąlygomis, o dėl nuteistojo reintegracijos, resocializacijos, pasitaisymo, teisingo ir progresyvaus bausmės atlikimo principo įgyvendinimo bei galimybės būti apskritai lygtinai paleistu iš pataisos įstaigos. Nuteistojo vertinimu, tokių aplinkybių kontekste teismo argumentai, netenkinus pataisos įstaigos teikimo, yra nepakankamai svarūs, o kai kuriais atvejais ir netikslūs.
5.5. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad įstatyme yra numatytas mechanizmas (saugiklis), nuteistajam nepateisinus jam suteikto teismo pasitikėjimo, parodyto jį perkeliant į švelnesnį bausmės atlikimo rėžimą numatančią pataisos įstaigą, šį asmenį grąžinti bausmės atlikimui atgal į pataisos namus. Nuteistojo nuomone, įvertinus tai, kad jis iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai, deda pastangas įgyti įgūdžių, kurie bus reikalingi siekiant integruotis į visuomenę, kad pastaruoju metu pataisos įstaigoje jis buvo tik skatinamas, kad įžvelgtini akivaizdūs teigiamo elgesio pokyčiai, E. K. gali būti perkeltas į atvirąją koloniją. Esant švelnesniam bausmės atlikimo rėžimui, nuteistasis galėtų tęsti darbinę veiklą ir kitaip rengtis numatomam išėjimui į laisvę. Nuteistasis pažymi, kad tuo atveju, jei jam suteiktas teismo pasitikėjimas bus nepateisintas, atvirosios kolonijos administracija bet kuriuo metu, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, teikimu turės galimybę kreiptis į teismą dėl asmens grąžinimo į pataisos namus.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo E. K. skundas atmetamas.
7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuteistojo E. K. skundo argumentais ir skundžiamos nutarties motyvais, konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą dėl nuteistojo perkėlimo į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą, ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia spręsti, kad E. K. atliekant bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis, bus pasiekti bausmės skyrimo tikslai.
8. BVK 140 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimą. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. K. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje numatytus formalius kriterijus, t. y. jis nuo 2017 m. gruodžio 21 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas nuo 2016 m. gruodžio 13 d. Vis dėlto, net ir esant visoms BVK 140 straipsnyje nurodytoms sąlygoms teismas gali, bet neprivalo perkelti nuteistąjį tęsti jam paskirtos bausmės atlikimo į atvirąją koloniją.
8.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. K. yra charakterizuojamas iš esmės teigiamai. Nuteistasis nuo 2015 m. sausio 26 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“. Tiek adaptacijos, tiek pataisos planų, taikytų nuteistojo atžvilgiu pagal galiojančias socialinės reabilitacijos programas, tarpiniai vykdymo rezultatai teigiami. E. K. 6 kartus skatintas už gerą elgesį bei darbą, aktyvų dalyvavimą nuteistųjų visuomeninėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose. Nuo 2017 m. kovo 24 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuteistasis yra nekonfliktiškas, ramaus, sugyvenamo būdo, nesilaiko nuteistųjų kriminalinės subkultūros tradicijų, siekia atsiriboti nuo nusikalstamo gyvenimo būdo. E. K. bausmės atlikimo metu palaikė ryšius su motina, broliu ir vaikais. Nuteistasis 5 kartus buvo išleistas trumpalaikėms trijų parų išvykoms į namus, taip pat vieną kartą skatintas, išleidžiant trumpalaikių atostogų į namus Lietuvos Respublikos teritorijoje. E. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 10 balų pagal OASys metodiką (t. 7, b. l. 74-78). Toks nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje vertintinas teigiamai kaip nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme. Tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos gali būti švelninamos ir jis gali būti perkeltas iš pataisos namų į atvirąją koloniją.
8.2. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, E. K. buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 1997 m. birželio 18 d. nuosprendžiu trejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant trejų metų laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį nekeisti gyvenamosios vietos. Šio įpareigojimo nuteistasis nevykdė, nes po 2000 m. balandžio 15 d. naujai padaryto labai sunkaus nusikaltimo jis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpė, 2000 m. gegužės 12 d. buvo paskelbta jo paieška. 2012 m. E. K. buvo sulaikytas Ispanijoje, 2012 m. spalio 26 d. jis buvo konvojuotas iš minėtos valstybės ir nutraukta jo paieška. Šiuo atveju E. K. buvo pripažintas kaltu padaręs labai sunkų BK 104 straipsnyje (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) numatytą nusikaltimą, jo nusikalstama veika buvo nukreipta į vieną svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus gyvybę, ir sukėlė negrįžtamas pasekmes – nukentėjusio asmens mirtį. Nuteistasis E. K. bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigė, dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžio teikė apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartimi. Nesutikdamas su šiais teismų procesiniais sprendimais nuteistasis teikė kasacinį skundą, kuris buvo nepriimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi. Atlikdamas bausmę E. K. teikė prašymus Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl proceso atnaujinimo, prašydamas ištirti jo prašyme nurodytus faktus, susijusius su įrodymų baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-582/2013 rinkimu. Tačiau šie prašymai buvo netenkinti ir nutarta atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal E. K. prašymus, nesant tam pagrindo.
8.3. Nors nuteistasis įstatymo nustatyta tvarka naudojosi jam suteikta teise teikti skundus dėl jo atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų, taip pat teikti prašymus dėl proceso atnaujinimo, tačiau tai parodo E. K. požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką. Be to, E. K. bausmės atlikimo metu penkis kartus pažeidė nustatyto režimo reikalavimus, keturis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Taigi, nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis deda pastangas, kad po bausmės atlikimo galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalsti, tačiau duomenys apie nuteistojo požiūrį į savo veiksmus, į už juos kylančią atsakomybę suteikia pagrindą abejoti, ar priešingai, nei nurodoma pataisos įstaigos administracijos E. K. charakteristikoje, nuteistasis iš tiesų padarė išvadas dėl savo padaryto nusikaltimo pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir nedarys atvirojoje kolonijoje kalintiems nuteistiesiems neigiamos įtakos.
8.4. Pažymėtina, kad nuteistųjų asmenų, atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje, teisės ir laisvės yra mažiau ribojamos, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Asmenys, atliekantys bausmę atvirojoje kolonijoje, privalo būti padarę išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad E. K. buvo nuteistas už itin pavojingo nusikaltimo padarymą, kad nuteistasis nėra linkęs prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, kad jis lengvojoje grupėje bausmę atlieka dar tik nuo 2017 m. gruodžio 21 d., darytina išvada, jog apygardos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytos abejonės nuteistojo E. K. pasiryžimu keisti savo elgesį, yra pagrįstos. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistasis E. K. šiuo metu yra padaręs išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio ir motyvuotas savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Dėl šios priežasties šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistojo E. K. perkelti iš pataisos namų į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimą.
9. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.