Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-510-577/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-28
Bylos Nr.: e2A-510-577/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01340-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Jadvyga Mardosevič, Tomas Venckus
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ambrela“
Trečiasis asmuo: T. Č., I. D., uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinės investicijos“, uždarosios akcinės bendrovės „Mistero LT“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Soderus“, D. Ž.

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika

Civilinė byla Nr. e2A-510-577/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01340-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; (S) 2.6.10.9; 2.8.1.2; 3.3.1.18.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ambrela“ ir trečiųjų asmenų T. Č., I. D., uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinės investicijos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Mistero LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo dėl ieškinio pagrindo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ambrela“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Soderus“ ir D. Ž. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Tarptautinės investicijos“, uždaroji akcinė bendrovė „Mistero LT“, T. Č. ir I. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ambrela“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Soderus“ bei D. Ž. 326 063,88 Eur nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovų neteisėti veiksmai dar tęsiasi, žala vis dar patiriama ir nėra aiškus UAB „Ambrela“ patirtų nuostolių dydis, ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 261 straipsniu, prašė priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo. Ieškovė ieškinį grindė šiais esminiais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis:

1.1. UAB „Tarptautinės investicijos“ 2019 m. gegužės 20 d. pradėjo internetinę prekybą internetinėje turgavietėje „Amazon“ naudodama paskyrą „EStock Electronics“ (toliau – ir „EStock“). 2020 m. balandžio 2 d. UAB „Tarptautinės investicijos“ ir UAB „Soderus“, kurios direktorius yra atsakovas D. Ž., sudarė Prekių tiekimo sutartį, pagal kurią UAB „Soderus“ įsipareigojo užsakyti ir išsiųsti prekes klientams, atlikusiems užsakymus iš UAB „Tarptautinės investicijos“ ir (ar) su ja susijusių asmenų „Amazon“ EStock paskyros. Nuo to laiko per UAB „Tarptautinės investicijos“ ir UAB „Mistero LT“ buvo vykdoma prekyba „Amazon“, naudojant „EStock“ paskyrą, kur dalį siūlomų prekių tiekdavo UAB „Soderus“. UAB „Tarptautinės investicijos“ ir UAB „Mistero LT“ galutiniai naudos gavėjai T. Č. ir I. D. pasiūlė D. Ž. pradėti bendrą veiklą, kurioje už tiekimą ir veiklą pagal T. Č. ir I. D. bendrovėms priklausantį verslo modelį būtų atsakingas D. Ž.. Pasiekus susitarimą, UAB „Mistero LT“ su D. Ž. įsigijo UAB „Ambrela“, kuriai buvo perduota UAB „Tarptautinės investicijos“ ir su ja susijusių įmonių vykdoma komercinė veikla, susijusi su prekyba „Amazon“ (70 proc. akcijų įsigijo UAB „Mistero LT“, 30 proc. - D. Ž.). UAB „Ambrela“ akcininkų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu D. Ž. paskirtas įmonės direktoriumi.

1.2. 2020 m. gruodžio 27 d. ieškovės naudojama „Amazon“ paskyra EStock buvo apribota dėl netinkamų veiklos rodiklių (UAB „Soderus“ tiekimo vėlavimų), o 2021 m. sausio 8 d. – paskyra užblokuota dėl netinkamo paskyros valdymo ir tiekimo problemų. Paskyros blokavimas truko iki 2021 m. balandžio 20 d. UAB „Ambrela“ akcininkų 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu D. Ž. pašalintas iš direktoriaus pareigų ir paskirtas komercijos direktoriumi.

1.3. 2021 m. gegužės mėnesį T. Č. ir I. D. sužinojo, kad UAB „Soderus“ 2021 m. sausio mėnesį sukūrė savo paskyrą „Amazon“ ir, naudodamasi T. Č. ir I. D. kontroliuojamoms įmonėms priklausančia komercine paslaptimi, pradėjo savarankišką prekybą – analogišką UAB „Ambrela“ veiklą; iš šių įmonių buvo perimtas veiklos vykdymas, per dvejus metus sukauptas tiekėjų bei klientų sąrašas, esminių verslo kontaktų sąrašas, taikoma kainodara, specialūs prekių ir kainų nustatymai, programinė įranga bei praktika, pritaikyta UAB „Tarptautinės investicijos“ ir su ja susijusių įmonių vykdomai komercinei veiklai „Amazon“. Atsakovai be jokių investicijų pakartojo efektyvų ir veikiantį verslo modelį, užkirto kelią juo naudotis UAB „Ambrela“. Pasak ieškovės, UAB „Ambrela“ bei kitų T. Č. ir I. D. kontroliuojamų įmonių informacija laikoma komercine paslaptimi. Komercinę paslaptį sudaro: a) verslo modelio adaptacija – virtualus, neriboto kiekio asortimento valdymas ir sujungimas su „Amazon“ prekyviete; b) programinės įrangos unikalumas – virtualus neriboto kiekio asortimento valdymas sujungiant įvairius tiekėjus ir jų pasiūlymus bei asortimento komercinis apdorojimas pagal reikalingus nustatymus; c) užsakymų valdymas, turint integraciją su n+1 tiekėjų; d) tiekėjai; e) gamintojai ir (arba) prekiniai ženklai (brand'ai), kuriais saugu ir (arba) nesaugu prekiauti „Amazon“, jų kontaktai pas gamintojus ar oficialius atstovus, iš gamintojų gaunama svarbi, prekybos saugumą lemianti informacija; f) komercijos know-how (praktinė patirtis, technologinės naujovės) – kainodaros formulės; g) klientų aptarnavimo strategija; h) veiklai svarbūs kontaktai.

1.4. Ieškovė nurodė, kad eidamas UAB „Ambrela“ direktoriaus pareigas, turėdamas teisėtą prieigą prie minėtos komercinės paslapties, su ja susipažinęs, atsakovas D. Ž. neteisėtai ją panaudojo asmeniniams interesams tenkinti ir neteisėtai atskleidė trečiajai šaliai – savo įmonei UAB „Soderus“, kuri šią informaciją išnaudojo savo interesams tenkinti. Nuo to momento, kai dėl D. Ž. ir UAB „Soderus“ veiksmų UAB „Ambrela“ valdoma paskyra „Amazon“ buvo užblokuota, UAB „Soderus“ tapo tiesiogiai konkuruojančiu ūkio subjektu – pradėjo tapačią veiklą, siekė nesąžiningai konkuruoti su UAB „Ambrela“. Pasinaudodama ieškovės darbuotojų informacija UAB „Soderus“ ne tik galėjo vykdyti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, bet, neteisėtai prasiplėtus asmenų ratui, kurie naudoja UAB „Ambrela“ komercinę paslaptį, sumažino UAB „Ambrela“ konkurencinį pranašumą. Ieškovės teigimu, atsakovė UAB „Soderus“ pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ, Konkurencijos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir KPTAĮ, Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, o atsakovas D. Ž. pažeidė KĮ 15 straipsnio 4 dalį ir KPTAĮ 4 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio nuostatas.

1.5. Atsakovas D. Ž. pažeidė fiduciarines vadovo pareigas ieškovei. Atsakovas negalėjo naudoti ieškovės komercinės paslapties savo bei UAB „Soderus“ interesais, jis supainiojo interesus, elgėsi nelojaliai. Jeigu D. Ž. veiktų UAB „Ambrela“, o ne UAB „Soderus“ naudai, UAB „Ambrela“ gautų pajamas, kurias gavo UAB „Soderus“ iš veiklos „Amazon“. D. Ž. neteisėtas veikimas (sąmoningas per ilgas vėlavimas išsiųsti prekes, neleistinų prekių siūlymas) prieš tampant UAB „Ambrela“ vadovu ir šių klaidų neištaisymas tapus vadovu, sąmoningas vėlavimas išsiųsti prekes jau tapus UAB „Ambrela“ vadovu ir pasyvumas komunikacijoje su „Amazon“ atskleidžia faktinį priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių priežasties – negalėjimo vykdyti prekybos bei tokio ryšio pakankamą artumą.

1.6. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė turtinę žalą. Pažymėjo, kad tuo metu, kai UAB „Mistero“ susitarė su D. Ž. dėl UAB „Ambrela“ įsigijimo, UAB „Mistero LT“, vykdydama pardavimus per EStock, gavo vidutiniškai 27 171,99 Eur pelno kas mėnesį. Pasak ieškovės, ji po komercinės veiklos perėmimo iš UAB „Mistero“ 4 mėnesius negalėjo naudotis EStock paskyra, kas lėmė 302 519,39 Eur sumos, priklausiusios T. Č. ir I. D. kontroliuojamoms bendrovėms, užšaldymą, taip pat negautą pelną, lygų 108 687,96 Eur. Nesant galimybės atnaujinti veiklą visu pajėgumu dėl blokavimo iki šio ieškinio pateikimo dienos UAB „Ambrela“ patyrė 326 063,88 Eur (27 171,99 Eur x 12 mėnesių) dydžio žalą. Ieškovė nurodė, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmus atsakovai atlieka ir ieškinio pateikimo momentu, todėl ieškovės nuomone, tikslinga priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo ir tik tuomet rungtis dėl konkrečios žalos kilmės ir dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinio dalį dėl reikalavimo pagrindo atmetė, nustatė, kad atsakovai D. Ž. ir UAB „Soderus“ neprivalo atsakyti pagal ieškovės UAB „Ambrela“ reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Teismas nusprendė bylos dalį dėl ieškinio dydžio priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nagrinėti įsiteisėjus sprendimui dėl ieškinio pagrindo. Taip pat teismas atmetė ieškovės UAB „Ambrela“ prašymą dėl baudos skyrimo, o atsakovo D. Ž. prašymą dėl baudos skyrimo tenkino, paskyrė UAB „Ambrela“ vadovui ir trečiajam asmeniui I. D. 200 Eur baudą už rašytinio įrodymo nepateikimą.

3. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, konstatavo, jog bylos dalyką sudaranti, ieškovės ieškinyje nurodyta, priede Nr. 9 esanti bei ieškovės valdomoje informacinėje sistemoje (platformoje) atsispindinti informacija laikytina komercine paslaptimi. Teismas sprendė, jog tiek priede Nr. 9 esanti informacija, tiek programinė įranga, šią informaciją susiejanti bei perkelianti / transportuojanti į tarptautinėje virtualioje prekyvietėje „Amazon“ esančią ieškovės bei trečiųjų asmenų valdomą paskyrą EStock ir leidžianti šioje paskyroje ja operuoti, valdyti ir pan., tiek pati per šiuos įrankius materializuota prekybos elektroninėje platformoje verslo modelio koncepcija, adaptacija, valdymas, bendradarbiavimo su tiekėjais ir klientais ypatumai, verslo vykdymo strategija, kainodaros (maržos) apskaičiavimo formulės bei įrankiai yra komerciškai vertinga, nevieša (slapta) informacija, kurios slaptumui užtikrinti taikomos protingos priemonės ir pastangos, t. y. ši informacija atitinka komercinės paslapties požymius ir gali bei turi būti laikoma komercine paslaptimi, kadangi turi komercinę vertę, suteikia komercinį ir konkurencinį pranašumą bei verslo privalumų, todėl jai taikytina teisės aktuose įtvirtinta teisinė apsauga.

4. Teismo vertinimu, ieškovė UAB „Ambrela“ yra tinkamas subjektas, turintis teisę ginti minėtą komercinę paslaptį. Pažymėjo, kad net jeigu ieškovė negalėtų būti laikoma savarankišku nagrinėjamos bylos dalyką sudarančios komercinės paslapties pirminiu kūrėju, savininku, materialinių subjektinių teisių turėtoju, ji gali būti laikoma tinkamu trečiųjų asmenų turėtų materialinių bei procesinių teisių, susijusių su jų sukurta, turima, naudota ir galimai tebenaudojama komercine paslaptimi, turėtoju bei perėmėju pagal 2021 m. spalio 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 1/28/2021.

5. Teismas nurodė, kad abejoti 2021 m. spalio 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 1/28/2021 buvimu, galiojimu, vykdymu teismas sprendimo priėmimo metu neturi pakankamo pagrindo. Pažymėjo, kad tarp ieškovės bei trečiųjų asmenų nebuvo kilę ginčai dėl šios sutarties galiojimo, turinio, vykdymo, perduotų teisių apimties, UAB „Ambrela“ turimos teisės ginti komercinę paslaptį. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-941-1125/2023 reikalavimo teisių perleidimo sutartis pripažinta negaliojančia, tačiau šiuo metu sprendimas nėra įsiteisėjęs. Teismas atkreipė dėmesį, kad sutartį buvo prašoma pripažinti negaliojančia ne dėl absoliučių sandorio negaliojimo pagrindų, kurie šiuo metu nagrinėjamoje byloje sudarytų pakankamą pagrindą suabejoti jos galiojimu (ex officio) (pagal pareigas), bet dėl galimo sutarties prieštaravimo UAB „Ambrela“, kaip juridinio asmens veiklos tikslams (pelno siekimui), t. y. CK 1.82 straipsnio 1 dalies (santykiniu sandorio negaliojimo) pagrindu. Teismas pažymėjo, kad nepriklausomai nuo šios sutarties galiojimo, UAB „Ambrela“ gali būti laikoma savarankišku nagrinėjamos bylos dalyką sudarančios komercinės paslapties ir atitinkamai materialinių subjektinių teisių turėtoju, nesant galimybės aiškiai atskirti, koks kiekvieno iš susijusių subjektų – ieškovės bei trečiųjų asmenų – indėlis į komercinę paslaptį sudarančios informacijos sukūrimą, pildymą, tobulinimą ir pan.

6. Spręsdamas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų teismas nustatė, kad atsakovui D. Ž. buvo žinoma ir tam tikrą laiką prieinama ieškovės bei trečiųjų asmenų komercinę paslaptį sudaranti informacija, tačiau, teismo vertinimu, ji jam buvo suteikta bei įgyta teisėtai, pačios ieškovės bei trečiųjų asmenų sutikimu ir valia, UAB „Ambrela“ vadovo, akcininko, komercijos direktoriaus pareigų ir teisių vykdymui, įmonės veiklos, susijusios su prekių teikimu pardavimui „Amazon“ tarptautinėje turgavietėje per trečiųjų asmenų sukurtą paskyrą EStock, vystymui.

7. Teismas pažymėjo, kad vien tokios informacijos turėjimo ir žinojimo faktas neįrodo atsakovo D. Ž. neteisėtų veiksmų – ieškovės bei trečiųjų asmenų komercinę paslaptį sudarančios informacijos neteisėto atskleidimo ir panaudojimo, taip pat atsakovės UAB „Soderus“ neteisėtų veiksmų – komercinę paslaptį sudarančios informacijos gavimo iš D. Ž., jos panaudojimo be informacijos savininkų sutikimo, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą ieškovei ir (ar) tretiesiems asmenims.

8. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra nei vieno objektyvaus įrodymo ar pakankamo kiekio įrodymų, įskaitant ir pakankamai netiesioginių įrodymų, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, jog tiek dirbdamas UAB „Ambrela“, tiek vėliau atsakovas D. Ž. veiklos ir bendradarbiavimo su ieškove bei trečiaisiais asmenimis įmonėje metu sužinotą, gautą, komercinę paslaptį sudarančią informaciją būtų perdavęs UAB „Soderus“, o pastaroji būtų ją neteisėtai įgijusi, kad tiek D. Ž., tiek UAB „Soderus“ būtų šią informaciją panaudoję (pritaikę) savo ūkinėje – komercinėje veikloje, tokiu būdu įgiję komercinį pranašumą, turtinę naudą, nesąžiningai konkuruodami su ieškove ir (ar) trečiaisiais asmenimis ir padarydami jiems žalą.

9. Tai, kad atsakovo D. Ž. vadovaujama UAB „Soderus“ sukūrė savo paskyrą tarptautinėje internetinėje prekyvietėje „Amazon“ ir joje pradėjo internetinę prekybą elektroninėmis prekėmis, t. y. identišką, kaip ir ieškovė bei tretieji asmenys, veiklą, teismo vertinimu, nėra pakankama išvadai dėl neteisėto komercinės paslapties naudojimo, atskleidimo, t. y., kad šioje veikloje naudojamasi būtent ieškovės ir trečiųjų asmenų sukurta bei jiems priklausančia komercine paslaptimi, taikomas toks pats verslo modelis, tokie patys nustatymai tiekėjams ir (ar) prekių gamintojams, kainodara, maržos apskaičiavimo formulė, naudojamasi tokia pat programine įranga veiklai vykdyti ir pan., ir dėl to gaunama atitinkama turtinė nauda, o tuo pačiu daroma žala ieškovei bei tretiesiems asmenims.

10. Teismas nustatė, kad UAB „Soderus“ priklausanti ir jos naudojama „Amazon“ paskyra „GetMarket“ sukurta 2021 m. sausį – vasarį, t. y. vos tik dalyvaujantiems byloje asmenims įkūrus UAB „Ambrela“, įgijus jos akcijų bei D. Ž. tapus ieškovės vadovu, dar iki didžiosios dalies šiame sprendime aptariamą komercinę paslaptį sudarančios informacijos perdavimo atsakovui D. Ž.. Pažymėjo, kad dar iki bendradarbiavimo su UAB „Tarptautinės investicijos“ pradžios pagal 2020 m. balandžio 2 d. Prekių tiekimo sutartį, taip pat šios sutarties vykdymo metu, UAB „Soderus“ vykdė prekybinę veiklą, t. y. prekiavo ir tiekė atitinkamų gamintojų ir (ar) ženklų (įskaitant ir tų, kurių pardavimu užsiėmė (užsiima) ieškovė bei tretieji asmenys) elektronines, buitinės technikos prekes, su atitinkamais tiekėjais (įskaitant ir esančius ieškovės pateiktuose sąrašuose) bendradarbiavo, vykdė ir tebevykdo elektroninę (internetinę) prekybinę veiklą ir per internetinę parduotuvę www.ekomob.lt, su tam tikrais tiekėjais užmezgė santykius ir sudarė sutartis dar 2016–2020 metais, apie tai tiek ieškovei, tiek tretiesiems asmenims buvo ir yra žinoma. D. Ž. įgijus UAB „Ambrela“ akcijas, tapus jos vadovu, vėliau komercijos direktoriumi, jis ir toliau buvo UAB „Soderus“ akcininkas, vadovas bei vykdė veiklą savo įmonėje. Ši aplinkybė ieškovei bei tretiesiems asmenims buvo žinoma. Su D. Ž. nebuvo sudaryti jokie nekonkuravimo susitarimai, jam nebuvo nustatyti ribojimai verstis konkuruojančia veikla, ieškovė ar tretieji asmenys nereiškė pretenzijų dėl jo dalyvavimo UAB „Soderus“ veikloje, nereikalavo dirbti išimtinai UAB „Ambrela“ ir jos naudai. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad konkretūs tiekėjai pradėjo bendradarbiauti su UAB „Soderus“, padidino bendradarbiavimo apimtis po to, kai atitinkamą informaciją apie juos atsakovas D. Ž. gavo iš I. D..

11. Taip pat teismas nurodė, jog nėra įrodymų, kad savo veikloje UAB „Soderus“ naudoja tokią pat / labai panašią / tais pačiais veiklos principais pagrįstą programą bei programinę įrangą su tokiais pat funkcionalumais, nustatymais prekybai tarptautinėje prekyvietėje „Amazon“ per „GetMarket“ paskyrą, kaip buvo / yra naudojama ieškovės bei trečiųjų asmenų veikloje, taiko tokią pat / labai panašią / tais pačiais principais pagrįstą pardavimo strategiją ir modelį, kaip ieškovė bei tretieji asmenys. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad UAB „Soderus“ nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. perka „Amazon“ prekyvietės paskyros valdymo paslaugas bei prekybos šioje platformoje automatizavimo programinę įrangą iš (duomenys neskelbtini), o UAB „Soderus“ prekybos „Amazon“ tarptautinėje platformoje per sukurtą paskyrą „GetMarket“ paskyrų valdymo, administravimo, optimizavimo, konsultavimo, incidentų sprendimo, būtinų trečiųjų asmenų paslaugų pirkimo, valdymo bei kitas paslaugas jai teikia (duomenys neskelbtini).

12. Teismas nurodė neturintis pagrindo daryti išvadą, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 27 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. paskyros EStock tarptautinėje prekyvietėje „Amazon“ užblokavimas buvo susijęs su atsakovų vykdytu neteisėtu komercinę paslaptį sudarančios informacijos perėmimu, atskleidimu ir panaudojimu, sąmoningu kenkimu ieškovės veiklai, siekiant atsakovams patiems gauti sau turtinę naudą. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad tuo metu buvo vos pasibaigęs UAB „Ambrela“ akcijų įgijimo procesas, D. Ž. tik 2020 m. gruodžio 16 d. paskirtas įmonės direktoriumi, o iš elektroninio susirašinėjimo su „Amazon“ turinio matyti, kad įvykiai, lėmę vėlesnį paskyros užblokavimą, buvo įvykę dar 2020 m. gruodžio pradžioje. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius, kad D. Ž. turėjo prieigą (vartotojo vardą, slaptažodį) prie ieškovės ir trečiųjų asmenų paskyros „EStock“ tarptautinėje prekyvietėje „Amazon“; atsakovas D. Ž. turėjo prisijungimą ir atitinkamas teises tik „EStock“ programoje ir programinėje įrangoje, sukurtoje pagal 2019 m. gegužės 2 d. Paslaugų teikimo sutartį tarp UAB „Tarptautinės investicijos“ ir K. K.. Iš „Amazon“ administratoriaus pranešimų bei susirašinėjimo dėl paskyros atblokavimo turinio, teismas padarė išvadą, jog priežastys, dėl kurių sutriko elektroninė prekyba per EStock paskyrą „Amazon“ turgavietėje, negali būti siejamos su nesąžiningais, sąmoningai kenksmingais atsakovų (vieno iš jų) veiksmais. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-876-1012/2023 susipažinus su dokumentais paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė bei tretieji asmenys I. D. bei T. Č. 2023 m. vasario 23 d. nutartimi buvo įpareigoti pateikti teismui atsakovo nurodytą 2021 m. kovo 1 d. Priedo Nr. 1 prie 2020 m. rugsėjo 1 d. dvišalio susitarimo kopiją, tačiau toks teismo įpareigojimas nebuvo įvykdytas, todėl, teismo vertinimu, ginčo situacijoje taikytina contra spoliatorem prezumpcija, pagal kurią šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, laikytina egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs.

13. Įvertinęs atsakovo paaiškinimus ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teismas padarė išvadą, kad D. Ž. pasitraukimas iš darbo UAB „Ambrela“ objektyviai galėjo būti susijęs ir su prasidėjusiais konfliktais tarp UAB „Soderus“ ir UAB „Tarptautinės investicijos“ dėl atsiskaitymo už UAB „Soderus“ parduotas prekes. Taip pat teismo nuomone, reikšminga, kad atsakovas D. Ž. dirbo ir vykdė iš esmės identišką ir (ar) labai panašią, konkuruojančią veiklą UAB „Soderus“ dar iki santykių su ieškove bei trečiaisiais asmenimis pradžios, ją tęsė ir tapęs UAB „Ambrela“ akcininku bei vadovu / darbuotoju, apie ką pastariesiems buvo žinoma.

14. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos aplinkybės apie UAB „Soderus“ pardavimo pajamų bei pelno 2020 ir 2021 metais padidėjimą, negali būti laikomos patvirtinančiomis ieškovės įrodinėjamus neteisėtus atsakovų veiksmus. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, jog UAB „Soderus“ pajamų padidėjimas susijęs su įgytos komercinę paslaptį sudarančios vertingos informacijos panaudojimu pradėtoje prekyboje per „Amazon“ platformą, o ne dėl kitų priežasčių (įmonės veiklos išplėtimo, prekių sandėlio, leidžiančio taikyti kitokį elektroninės prekybos modelį, įrengimo, darbuotojų įdarbinimo, dėl koronaviruso pandemijos metu ženkliai suklestėjusios elektroninės prekybos). Taip pat teismas įvertino atsakovo D. Ž. paaiškinimus, pateiktus remiantis UAB „Soderus“ 2023 m. vasario mėnesio pažyma, kad 2021 metais prekybos „Amazon“ platformoje apyvarta sudarė tik 4,64 proc. visos įmonės apyvartos (atitinkamai visų pardavimo pajamų ir grynojo pelno). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog per aktualų laikotarpį būtų sumažėjusios pačios UAB „Ambrela“ ir (ar) trečiųjų asmenų apyvartos apimtys, pardavimo pajamos „Amazon“ platformoje, kad atsakovai užkirto kelią atitinkamą pelną gauti ieškovei (tretiesiems asmenims). Teismo vertinimu, UAB „Mistero LT“ 2021 m. lapkričio 6 d. buhalterinė pažyma, jog 2020 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais šios įmonės apyvarta iš prekybos elektroninėje turgavietėje „Amazon“ sudarė 383 806,26 Eur, ikimokestinis pelnas – 54 343,97 Eur, negali būti laikoma ieškovės ir (ar) trečiųjų asmenų patirtos žalos įrodymu, kadangi nesuteikia informacijos apie prekybos šioje turgavietėje pokyčius per aktualius bylai laikotarpius, apie UAB „Ambrela“ veiklą; be to, šis įrodymas nėra pagrįstas pirminiais buhalteriniais ar kitokias dokumentais.

15. Teismas nurodė neturintis pagrindo konstatuoti, kad įrodyti atsakovo D. Ž. ir (ar) UAB „Soderus“ neteisėti nesąžiningos konkurencijos veiksmai, taip pat ieškovės ir (ar) trečiųjų asmenų patirta žala, kaip privalomos civilinės atsakomybės sąlygos.

16. Nenustatęs, kad atsakovas D. Ž. atskleidė ir panaudojo komercinę paslaptį, teismas nurodė, jog nėra pagrindo ir spręsti apie fiduciarinių pareigų pažeidimą CK 2.87 straipsnio prasme. Pažymėjo, kad atsakovo D. Ž. neteisėti veiksmai netinkamai tvarkant EStock paskyrą, dėl ko ji kurį laiką buvo užblokuota, taip pat nenustatyti. Teismo vertinimu, jeigu tokie veiksmai byloje ir būtų nustatyti bei įrodyti, jie galėtų būti vertinami kaip aplaidus / nepakankamai rūpestingas ir atsakingas vadovo pareigų vykdymas ir darbo atlikimas, tačiau negalėtų būti vertinami kaip fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimas.

17. Nenustatęs neteisėtų atsakovų D. Ž. ir (ar) UAB „Soderus“ veiksmų, susijusių su nesąžiningos konkurencijos veiksmais, apimančiais neteisėtą komercinės paslapties įgijimą, perleidimą, atskleidimą, naudojimą, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir pan., taip pat ir ieškovės ir (ar) trečiųjų asmenų patirtos žalos, teismas sprendė, kad atsakovai neprivalo atsakyti pagal ieškovės UAB „Ambrela“ reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Ambrela“ ir tretieji asmenys T. Č., I. D., UAB „Tarptautinės investicijos“ ir UAB „Mistero LT“ (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o netenkinus šio prašymo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl pagrindo tenkinti visiškai, taip pat priteisti ieškovei UAB „Ambrela“ iš atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Teismas neatskleidė bylos esmės, apsiribojo veiksmų, nuo kurių gynėsi atsakovai (komercinės paslapties egzistavimas ir perdavimas, prekyba per „Amazon“), nagrinėjimu, nepasisakė dėl visų ieškovės nurodytų neteisėtų veiksmų. Teismas pažeidė teisės taikymo ir aiškinimo taisykles.

18.2. Teismas suklydo nustatydamas esminių bylos aplinkybių chronologiją, t. y. atsakovų prekybos „Amazon“ laikotarpį. Teismas nurodė, jog atsakovai per „Amazon“ pradėjo prekybą anksčiau (2021 metų sausį – vasarį) nei gavo komercinę paslaptį, tačiau nei viename iš teismo nurodytų įrodymų nėra kalbama apie UAB „Soderus“ „Amazon“ platformos sukūrimą 2021 metų sausio mėnesį. Teigia, kad paskyra buvo sukurta ir prekyba per „Amazon“ pradėta po komercinės paslapties gavimo.

18.3. Teismas suklydo nustatydamas komercinės paslapties perdavimo momentą. Pasak apeliantų, komercinę paslaptį sudaranti informacija buvo perduodama etapais, tačiau didžiąją dalį komercinės paslapties atsakovas D. Ž. gavo prieš pradėdamas prekiauti „Amazon“ per UAB „Soderus“. 2020 m. gegužės 14 d. I. D. su D. Ž. aptarė I. D. turimų tiekėjų, su kuriais reikia kontaktuoti, sąrašą, pateikė tiekėjų sąrašą su kontaktiniais duomenimis. 2020 m. rugsėjo 28 d. susirašinėjime matomi pateikti vieno iš tiekėjų kontaktai, D. Ž. suteikiant prieigą prie papildomų duomenų. 2020 m. spalio 18 d. I. D. persiuntė D. Ž. nuorodą į tiekėjų sąrašą, papildomai paaiškindamas darbo su tiekėjais subtilybes bei išaiškindamas, kokia informacija perteikta dokumente. Informacija taip pat pateikta 2021 m. kovo 24 d. bei 2021 m. balandžio 20 d. Prie tiekėjų sąrašų buvo informacija ir apie prekių ženklus. 2021 m. sausio 11 d. susirašinėjime I. D. perdavė D. Ž. informaciją apie prekių ženklus, kuriems internetinėje turgavietėje „Amazon“ taikomi apribojimai. Apeliantų teigimu, šio sąrašo turėjimas yra viena iš esminių sąlygų sėkmingai prekybai per „Amazon“. Prie tokio sąrašo D. Ž. turėjo prieigą dar nuo prisijungimo prie „Estock“ platformos 2020 m. liepos 30 d., tačiau visą sąrašą gavo ir 2021 m. sausio 11 d. 2021 m. sausio 19 d. nurodomas pakartotinis „užrakintų“ prekių ženklų sąrašas. Apeliantų teigimu, šis susirašinėjimas patvirtina, kad D. Ž. ne tik gavo, bet ir analizavo sąrašą, mokėsi jį pritaikyti ir tai atliko savo „GetMarket“ paskyroje vėliau. Teismas suklydo teigdamas, kad komercinė paslaptis buvo perduota 2021 metų kovo mėnesį, o ne 2020 metais ir 2021 metų sausį.

18.4. Teismas nepagrįstai nevertino dalies D. Ž. fiduciarinių pareigų pažeidimo, o kitus pažeidimus nepagrįstai nuvertino, taikydamas nepagrįstai aukštą fiduciarinių pareigų pažeidimo įrodinėjimo standartą. Nurodė, kad pažeidus konkurencijos teisės saugomą gėrį buvo pažeistos ir fiduciarinės pareigos. Be to, D. Ž. fiduciarinių pareigų pažeidimas pasireiškė ne tik komercinės paslapties atskleidimu, neteisėtu panaudojimu bei „EStock“ paskyros užblokavimu, bet ir nededant pastangų minėtos paskyros atblokavimui. Kol įmonė patyrė veiklos problemų, atsakovas pasinaudojo trečiųjų asmenų turtu, gautu per ieškovę, ir pradėjo konkuruoti, neveikė, kaip buvo susitarta, UAB „Ambrelos“ naudai. Pabrėžė, kad 2021 m. sausio 8 d atsakovo D. Ž. išsiųstas raštas „Amazon“ turgavietei patvirtina, jog jis komercinę paslaptį turėjo. Byloje nepaneigta, kad rašte nurodoma informacija buvo D. Ž. paaiškinta ir prieinama. Pasinaudojęs trečiųjų asmenų patirtimi D. Ž. buvo apmokytas nedaryti klaidų, gavo reikalingus kontaktus ir žinias. Išnaudodamas tai savo naudai atsakovas pažeidė savo fiduciarines pareigas ieškovei bei konfidencialumo susitarimą su UAB „Tarptautinės investicijos“. Be to, teismas neįvertino posėdžio metu paaiškėjusios bei ieškovės akcentuotos aplinkybės - D. Ž. nurodė, kad dar prieš tapdamas UAB „Ambrela“ direktoriumi jis neketino veikti jos naudai. Tai, apeliantų nuomone, patvirtina, kad D. Ž. pažeidė savo fiduciarines pareigas. Atsakovo elgesys vertinamas ne kaip aplaidumas, o kaip veikimas tyčia. Teismas ignoravo paties D. Ž. prisipažinimą, jog naudinga informacija buvo gauta ir yra naudojama jo naujoje veikloje.

18.5. Teismas padarė klaidingą išvadą dėl komercinės paslapties neteisėto panaudojimo, t. y., kad atsakovai nepasinaudojo iš ieškovės / trečiųjų asmenų gauta komercine paslaptimi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai pradėjo prekybą per savo „Amazon“ paskyrą nedelsiant po to, kai buvo užblokuota paskyra, skirta naudotis UAB „Ambrela“ veikloje. Kadangi D. Ž. įgijo informaciją, buvo apmokytas ir pradėjo analogišką verslą, per pirmus veiklos metus pasiekė 421 tūkst. Eur apyvartą, o antrus metus - 1,3 mln. Eur apyvartą, apeliantų įsitikinimu, yra akivaizdu, kad įgytomis prekybos per „Amazon“ žiniomis, atsakovai pasinaudojo.

18.6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Apeliantų teigimu, šiuo atveju byloje surinkti įrodymai, kad atsakovai pradėjo analogišką veiklą ir gavo iš to pajamų laikotarpiu, kuomet dėl atsakovo neveikimo UAB „Ambrela“ veiklos nevykdė. Įrodymus, kad atsakovai pradėjo veiklą pasinaudodami komercine paslaptimi, turi tik atsakovai, jeigu įrodymus fiksavo. Teismas turėjo vadovautis nurodyta kasacinio teismo praktika.

Žemesnės instancijos teismas

18.7. Sprendimu ignoruota, kad faktinės aplinkybės atitinka Springboard (tramplino) doktriną. Teismas ignoravo netikėtą atsakovų pajamingumą ir tikėtiną pelningumą. Pasak apeliantų, atsakovai pasinaudojo gauta komercine paslaptimi ir sutaupė, išvengdami klaidų bei bandymų. Gautos žinios leido pradėti verslą greitai ir iškarto gauti pelną. Įgyta komercinė paslaptis yra reikšminga. Tai, kad po pusmečio nuo naujos veiklos pradžios atsakovas galimai pasamdė kitus paslaugų teikėjus, nepaneigia, kad sėkminga pradžia ir visi kontaktai buvo surinkti per ieškovę. Nagrinėjama situacija sutampa su Actiofarma bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-969/2023) aplinkybėmis.

18.8. Remdamiesi kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 2023 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-969/2023, apeliantai nurodo, jog tol, kol asmuo turi darbo santykius, asmuo negali naudoti net sąžiningai įgytos patirties. Įmonės veiklos sustabdymo (blokavimo) metu D. Ž. dėjo pastangas ne jos atnaujinimui, o konkuruojančios veiklos pradėjimui. Toks veikimas pripažįstamas neteisėtu. Pažeistas teisės aktų ir teismų praktikos suformuotas trečiųjų asmenų teisėtas lūkestis, kad asmuo, privalantis saugoti komercinę paslaptį, nepradės konkuruojančios veiklos, kurioje naudojama tokia komercinė paslaptis.

18.9. Pasak apeliantų, turi būti priimtas naujas sprendimas dėl ieškinio pagrindo, kadangi byloje pakanka įrodymų, kad atsakovai gavo komercinę paslaptį ir ją neteisėtai panaudojo konkuruojančiai veiklai pradėti bei vykdyti.

18.10. Teismas nepagrįstai taikė contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją, kadangi negalėjo jos taikyti neįpareigotam dokumentą pateikti asmeniui. Ieškovė nepasirašė ginčo dokumento, nėra jame minima ir su juo nėra susijusi. Be to, dokumentą turėjo tiek pats teismas (tik kitoje civilinėje byloje), tiek atsakovas (tik jam uždrausta naudotis dokumentu ir jo turiniu). Vietoje to, kad įpareigotų dokumentą pateikti ją turinčią šalį, arba išreikalautų jį iš kitos bylos, teismas trečiojo asmens dokumento nepateikimo pasekmes taikė ieškovės atžvilgiu. Sprendimas pagrįstas neigiamų pasekmių taikymu asmeniui, kuris nepažeidė jokio įpareigojimo. Be to, T. D. ir I . Č. pasirašytas ir prašomas išreikalauti įrodymas neegzistuoja. 2023 m. vasario 23 d. nutartimi buvo išreikalautas tarp dviejų subjektų sudarytas dokumentas. Teigia, kad atsakovas galėjo teikti papildomą prašymą dėl įrodymo išreikalavimo, patikslindamas, kad dokumentas pasirašytas tik I. D..

18.11. Teismas pažeidė principą iš neteisės nekyla teisė. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-876-1012/2023 D. Ž. uždrausta naudoti gautą medžiagą kitose bylose. D. Ž. atskleidė teismui 2021 m. kovo 1 d. priedo turinį (nors ir nevisiškai), ir juo teismas rėmėsi sprendime (50 punktas). Pasak apeliantų, tiek sprendimas, tiek 2023 m. vasario 23 d. nutartis pagrįsti neleistinu įrodymu.

18.12. Vidinis pasiskirstymas tarp I. D. ir T. Č. dėl UAB „Mistero LT“ veiklos rezultatų ir nesklandumų nėra susijęs su atsakovų atsakomybe prieš UAB „Ambrelą“ ir (ar) UAB „Mistero LT“).

Atsiliepimas

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai UAB „Soderus“ ir D. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19.1. Apeliaciniame skunde nenurodomi konkretūs teismo padaryti pažeidimai, netinkamas įrodymų vertinimas, jame dėstomos bendro pobūdžio frazės, deklaratyvūs pareiškimai, ištraukos iš sprendimo, teismų praktikos, nepagrindžiant, kokiu būdu jie patvirtina teismo padarytų išvadų klaidingumą.

19.2. Nors bylose dėl nesąžiningos konkurencijos taikomas įrodinėjimo standartas turi tam tikrą specifiką, ieškovas tokiose bylose nėra atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos.

19.3. Apeliantai neįvardina, kokią ieškovės ir (ar) trečiųjų asmenų konfidencialią informaciją, komercines paslaptis atsakovai neteisėtai naudoja. Atsakovai nesutinka su apeliantų teiginiu, jog byloje įrodytas ieškovės ir (ar) trečiųjų asmenų komercinės paslapties neteisėtas perdavimas ir panaudojimas.

19.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas suklydo nustatydamas esminių bylos aplinkybių chronologiją. Apeliaciniame skunde neįrodyta, kad teismas klaidingai nustatė atsakovų prekybos per „Amazon“ laikotarpį. Nesutikimas su teismo išvada dėl paskyros sukūrimo datos grindžiama kelių įrodymų turinio analize, ignoruojant bylos duomenų visumą ir pačios ieškovės į bylą pateiktuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes. Pažymi, kad antstolio 2021 m. lapkričio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir jo prieduose matoma data (2021 m. kovo 6 d.) nėra „GetMarket“ paskyros sukūrimo ar prekybos pradžios data; tai UAB „Soderus“ klientų atsiliepimų pateikimo data. Tuo metu UAB „Soderus“ paskyra ne tik buvo sukurta, bet per ją jau buvo vykdoma prekyba, gauti pirkėjų atsiliepimai. Apeliaciniame skunde akcentuojami atsakovo D. Ž. paaiškinimai, kad per „Amazon“ pirmi pardavimai prasidėjo 2021 metų antrą mėnesį, tačiau atsakovai atkreipė dėmesį, kad paskyra „Amazon“ sukuriama anksčiau nei įvyko pirmieji pardavimai. Ieškovės pateikto dokumento, kuriame užfiksuotas „GetMarket“ profilis, data (2021 m. spalio 27 d.) rodo, kada ieškovė buvo prisijungusi prie „Amazon“ internetinio tinklapio ir tikrino informaciją apie minėtą paskyrą. Apeliantai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų teismo išvadas dėl „GetMarket“ paskyros sukūrimo datos.

19.5. Apeliaciniame skunde neįrodyta, kad teismas suklydo nustatydamas komercinės paslapties perdavimo momentą. Apeliantų akcentuojami įrodymai nepatvirtina nei komercinių paslapčių atsakovams perdavimo ir jų panaudojimo, nei teismo byloje padarytų išvadų klaidingumo.

19.6. Nei ieškovė, nei tretieji asmenys atsakovų neapmokė prekiauti per „Amazon“. Atsakovai pažymėjo, jog tretieji asmenys ir UAB „Soderus“ prekybą vykdo naudojant kitokius prekybos modelius; be to, UAB „Soderus“ yra kelerių metų prekybos patirtį turinti įmonė, turinti savo nuolatinių tiekėjų ratą. Ieškovę UAB „Ambrela“ jos dabartiniai akcininkai įsigijo tik 2020 metų pabaigoje tiekimo veiklos vykdymui ir ji neturėjo jokios prekybos per „Amazon“ patirties, kurią būtų galėjusi perduoti atsakovams. Nei D. Ž., nei UAB „Soderus“ iš ieškovės ar trečiųjų asmenų negavo jokių komercinių paslapčių, kurios būtų naudotos atsakovų veikloje. Apeliaciniame skunde kaip komercinių paslapčių perdavimo įrodymai nurodomi susirašinėjimai, vykę dar iki UAB „Ambrela“ akcijų įsigijimo ir net ne tarp ieškovės ir atsakovų, bet atsakovo D. Ž., kaip UAB „Soderus“ vadovo, ir UAB „Tarptautinės investicijos“ atstovo, vykdant tarp UAB „Soderus“ ir UAB Tarptautinės investicijos“ sudarytą sutartį, dėl kurios šioje byloje nereiškiami jokie reikalavimai.

19.7. Apeliaciniame skunde nurodomi dokumentai, susirašinėjimo ištraukos, nuorodos į dokumentus, kurie į bylą nėra pateikti, negali būti laikomi įrodymų patikimumo ir leistinumo reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Apeliaciniame skunde nepaaiškinta, kokia konkrečiai komercinę paslaptį ar bent konfidencialią informaciją sudaranti informacija konkrečiu dokumentu atsakovui D. Ž. neva buvo perduota.

19.8. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepatvirtina apeliantų teiginių, jog teismas netinkamai nustatė sprendime nurodytų komercinių paslapčių perdavimo momentą ar padarė klaidingas išvadas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų nebuvimo, neteisėtų veiksmų neįrodymo.

19.9. Apeliantai akcentuoja UAB „Soderus“ prekybos per „Amazon“ pradžios datą ir atsakovo iš šios veiklos gautas pajamas. Atsakovai pažymi, kad prekyba per Amazon yra vienas iš galimų prekybos kanalų ir, visuotinai žinoma, kad pasaulyje kilus COVID-19 pandemijai gana daug įmonių, net ir anksčiau nevykdžiusių elektroninės prekybos, pradėjo ją vykdyti. Atitinkamai ir UAB „Soderus“, kuri nuolat ieško naujų prekybos kanalų, kaip vieną iš tokių pasirinko ir prekybą per „Amazon“. Byloje nėra įrodymų, kad prekyba per „Amazon“ UAB „Soderus“ buvo pradėta pasinaudojant ieškovės komercine paslaptimi.

19.10. Apeliaciniame skunde akcentuojant iš prekybos per „Amazon“ UAB „Soderus“ pasiektą apyvartą ignoruojami veiklos modelio skirtumai, faktai, kad UAB „Soderus“ pajamas lėmė objektyvios priežastys ir sąžiningi atsakovo veiksmai nukreipti į vykdomos veiklos, kurios pagrindą sudaro didmeninė prekyba, išplėtimą, tai, kad prekybos iš „Amazon“ pajamos nesiekia net 5 procentų nuo bendros atsakovo apyvartos.

19.11. Apeliantai remiasi kasacinio teismo praktika, kurios faktinės aplinkybės yra kitokios nei šios bylos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 nenurodė, kad tokio pobūdžio bylose ieškovas atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos, kad neteisėtus veiksmus teismas gali konstatuoti nesant net netiesioginių tokių veiksmų įrodymų.

19.12. Byloje nėra įrodymų, jog prekybai per „Amazon“ buvo naudojami kokie nors iš ieškovės ar trečiųjų asmenų gauti kontaktai, ieškovės, trečiųjų asmenų verslo modelis. Jokia komercinė paslaptis ar konfidenciali informacija, specialūs kontaktai nėra reikalingi norint prekiauti per „Amazon“. Pati „Amazon“ viešai skelbia informaciją, konsultacijas, palengvinančias prekybą per šią platformą.

19.13. Apeliantų minimos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-969/2023) faktinės aplinkybės taip pat visiškai kitokios nei šios bylos. Minėtoje byloje neteisėti veiksmai konstatuoti esant įrodymams apie staigų atsakovo veiklos pobūdžio pakeitimą, pradėjimą prekiauti iki tol neprekiautomis tokiomis pat kaip ieškovo prekėmis, prekybą su naujais tais pačiais kaip ieškovo tiekėjais, tose pačiose valstybėse, pagal tokį pat veiklos modelį ir kt. Šioje byloje atsakovė UAB „Soderus“ jau daug metų vykdo prekybos veiklą, dirba su savo ilgalaikiais tiekėjais, jau ne vienerius metus prekiauja elektronikos prekėmis. Ieškovė neteikė įrodymų, kad atsakovai būtų perėmę ieškovės ar trečiųjų asmenų tiekėjus, kad prekiaujama tų pačių tiekėjų, prekių ženklų prekėmis. Be to, nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės ir (ar) trečiųjų asmenų pajamų mažėjimą, susijusį su UAB „Soderus“ prekybos prie „Amazon“ pradžia. Tai, kad tretiesiems asmenims prekybos per „Amazon“ pradžia nebuvo tokia sėkminga (jei tikrai nebuvo) kaip UAB „Soderus“ nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neįrodo nesąžiningų komercinės paslapties naudojimo veiksmų.

19.14. Teismas padarė pagrįstas išvadas, kad byloje nėra įrodyti atsakovų neteisėti veiksmai. Atsakovai niekada neturėjo prieigos ir nebuvo prisijungę prie paskyros, dėl ko objektyviai neturėjo galimybės daryti kokią nors įtaką paskyros, kuri net nepriklausė UAB „Ambrela“, veikimui, jos blokavimui.

19.15. Teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas D. Ž. nepažeidė fiduciarinių pareigų ieškovei. Apeliantai neįrodė atsakovo D. Ž. neteisėtų, akivaizdžiai aplaidžių veiksmų, įgaliojimų viršijimo. Veiksmai, prieštaraujantys imperatyviems teisės aktų reikalavimams, akivaizdžiai peržengiantys protingą ūkinę komercinę riziką ir kt., nėra nurodyti ir apeliaciniame skunde. Atsakovas D. Ž. neturėjo prieigos prie paskyros, jis neteikė, nekėlė į paskyrą jokių raštų, nekomunikavo per paskyrą su „Amazon“. Pripažinimas, kad atsakovas pažeidė savo kaip įmonės vadovo fiduciarines pareigas, nes neatkūrė paskyros, kuri nepriklausė ieškovei, ir kurią valdė kiti asmenys, veikimo, neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų, logikos dėsnių.

19.16. Atsakovas niekada neketino veikti priešingai UAB „Ambrela“ interesams, jai kenkti. Priešingai, įsigyjant įmonės akcijas jis siekė tapti akcininku dar vienos pelningai veikiančios tiekimo veiklai skirtos įmonės. Ieškovė neįrodinėjo, kad D. Ž. vadovavimo ieškovei laikotarpiu sudarytų ar nesudarytų su tiekėjais sutarčių kiekis ar pan., būtų lėmęs šioje byloje reikalautą atlyginti žalą. Dėl to apeliantų argumentai turėtų būti vertinami, kaip nepatenkantys į ieškiniu apibrėžtas šios bylos ribas. Apeliaciniame skunde nėra įrodyta, jog kokie nors D. Ž. veiksmai ar neveikimas būtų lėmę ieškiniu prašytos priteisti žalos (kurią ieškovė įrodinėja remdamasi nepatikimais, išviešintiems finansinės atskaitomybės dokumentams prieštaraujančiais duomenimis apie kitos įmonės – UAB „Mistero LT“ per tam tikrą laikotarpį iš prekybos per „Amazon“ gautas pajamas) atlyginimą. Atsakovų sutaupymai pasinaudojus komercine paslaptimi taip pat nebuvo įrodinėjami.

19.17. Apeliaciniame skunde iškraipyti atsakovo D. Ž. paaiškinimai, neva jis pripažino, jog naudinga informacija buvo gauta ir naudojama jo naujoje veikloje, kas neatitinka tikrovės. Pateikiama ištrauka iš paaiškinimų apie tarp UAB „Soderus“ ir UAB „Tarptautinės investicijos“ sudarytos sutarties (dėl kurios vykdymo šioje byloje nereiškiami jokie reikalavimai) vykdymą.

19.18. Teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovės atžvilgiu taikė contra spoliatorem prezumpciją. Ieškovė, kuri buvo įpareigota į bylą pateikti įrodymą, sąmoningai atsisakė tai padaryti, nors įrodymą turėjo; ieškovės atstovas teismo posėdžio metu komentavo jo turinį. UAB „Ambrela“ dalyvauja byloje, į kurią buvo pateiktas minėtas įrodymas; dokumentą yra pasirašęs I. D., kuris yra ne tik trečiasis asmuo šioje byloje, bet ir ieškovės vadovas. Jis dalyvavo bylos nagrinėjime, todėl turėjo galimybes ir pareigą pateikti teismo išreikalautą įrodymą į bylą. Kitoje byloje D. Ž. buvo uždrausta tuo įrodymu disponuoti, teikti jį į kitą bylą, todėl neegzistavo kita galimybė, tik prašyti teismo išreikalauti susitarimą iš ieškovės ir trečiųjų asmenų.

19.19. Atsakovų teigimu, teismas įpareigojo pateikti 2023 m. kovo 1 d. priedą Nr. 1 (Susitarimą) tokį, koks jis yra, nepriklausimai nuo to, ar jis yra, ar nėra pasirašytas ir kieno pasirašytas.

19.20. Atsakovų nuomone, net jei contra spoliatorem prezumpcija nebūtų taikyta, tai neturėtų įtakos teismo sprendimui, nes ieškinio pripažinimą nepagrįstu ir neįrodytu lėmė visuma kitų bylos įrodymų, kurie patvirtino, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ieškinio pagrindo, kuriuo nustatyta, kad atsakovai D. Ž. ir UAB „Soderus“ neprivalo atsakyti pagal ieškovės UAB „Ambrela“ reikalavimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Dėl rašytinių paaiškinimų

20. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. rugpjūčio 31 d. gauti apeliantų rašytiniai paaiškinimai, kuriuos prašoma priimti bei vadovautis jais nagrinėjant bylą. Šiame procesiniame dokumente nurodyta, kad atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė anksčiau neteiktus atsikirtimus, todėl ieškovė turi teisę dėl jų pasisakyti ir įgyvendinti teisę būti išklausytai.

21. Atsakovai UAB „Soderus“ bei D. Ž. prašo atsisakyti priimti ieškovės ir trečiųjų asmenų pateiktus rašytinius paaiškinimus, o nusprendus juo priimti – suteikti atsakovams ne trumpesnį nei 14 dienų terminą atsikirtimams į rašytinius paaiškinimus pateikti.

22. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (CPK 302 straipsnis). CPK 323 straipsnis draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, bet koks apeliacinio skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-980-798/2021).

23. Nagrinėjamu atveju apeliantai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė atsikirtimus į atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus. Procesinio dokumento – atsiliepimo į atsiliepimą, civilinio proceso teisės normos, nustatančios apeliacijos taisykles, nenumato, o papildyti apeliacinį skundą yra draudžiama. Be to, nors atsakovų atsiliepimas į apeliacinį skundą jiems išsiųstas dar 2023 m. gegužės 30 d., rašytinius paaiškinimus apeliantai pateikė likus 2 dienoms iki apeliacinės instancijos teisme numatyto teismo posėdžio dienos, todėl jų priėmimas, patenkinus atsakovų prašymą pateikti atsikirtimus, užvilkintų bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantų rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

24. Byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio 2 d. UAB „Tarptautinės investicijos“, atstovaujama direktoriaus T. Č., ir UAB „Soderus“, kurios vadovas bei savininkas buvo ir yra atsakovas D. Ž., sudarė Prekių tiekimo sutartį Nr. 2019/04/02-01. Šia sutartimi UAB „Soderus“ įsipareigojo UAB „Tarptautinės investicijos“ pateiktame užsakyme nustatytais terminais bei pagal jame nurodytą prekių asortimentą parduoti prekes, o UAB „Tarptautinės investicijos“ įsipareigojo priimti nurodytas prekes ir sumokėti už jas (sutarties 1.1 papunktis). Sutartyje numatyta, jog visus užsakymus prekėms UAB „Tarptautinės investicijos“ pateikia UAB „Soderus“ per internetinę platformą w.w.estock.lt arba kitu šalių suderintu būdu. 2020 m. gruodžio 4 d. bei 2020 m. gruodžio 7 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimis atsakovas D. Ž. įsigijo 300 vienetų (30 procentų) UAB „Ambrela“ akcijų, o 2020 m. lapkričio 30 d., 2020 m. lapkričio 27 d., 2020 m. gruodžio 2 d. 2020 m. gruodžio 4 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimis UAB „Mistero LT“ įsigijo iš viso 700 vienetų (70 procentų) UAB „Ambrela“ akcijų. 2020 m. gruodžio 16 d. UAB „Ambrela“ akcininkų susirinkime bendrovės direktoriumi paskirtas atsakovas D. Ž.. Ginčo, jog 2021 m. gegužės 3 d. akcininkų sprendimu D. Ž. atleistas iš UAB „Ambrela“ direktoriaus pareigų ir paskirtas komercijos direktoriumi, kad jis iš UAB „Ambrela“ atleistas nuo 2021 m. lapkričio 11 d., nėra.

25. Komercinių paslapčių teisinę apsaugą nuo jų neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo reglamentuoja CK 1.116 straipsnis ir 2018 m. birželio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas, kuriuo įgyvendinama 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (toliau – ir Komercinių paslapčių direktyva, Direktyva), taip pat Konkurencijos įstatymas.

26. Atsakomybė už neteisėtu įmonės komercinę paslaptį sudarančios informacijos gavimu, atskleidimu ir panaudojimu padarytą žalą visų pirma grindžiama siekiu saugoti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis, reglamentuojantis nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimą, kaip vieną iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų tiesiogiai įvardija informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai ūkio subjektas, neteisėtai gavęs ar naudojantis kito ūkio subjekto komercinę paslaptį sudarančią informaciją, nesąžiningai konkuruoja, atsakomybė jam kyla ne tik pagal komercinių paslapčių apsaugą reglamentuojančias CK normas, bet ir pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 82 punktas).

29. Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad komercinės paslapties gavimas be komercinės paslapties turėtojo sutikimo laikomas neteisėtu, jeigu komercinė paslaptis gauta atlikus šiuos veiksmus: 1) neteisėtai gavus prieigą prie dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuos teisėtai valdo komercinės paslapties turėtojas ir kuriuose yra komercinė paslaptis arba iš kurių galima išgauti komercinę paslaptį juos pasisavinus ar padarius jų kopiją; 2) atlikus kitus veiksmus, kurie, atsižvelgiant į aplinkybes, laikomi prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtais, jeigu ją be komercinės paslapties turėtojo sutikimo naudoja arba atskleidžia asmuo, kuris padarė kurį nors iš šių veiksmų: 1) neteisėtai gavo komercinę paslaptį; 2) pažeidė susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos arba kitą pareigą neatskleisti komercinės paslapties; 3) pažeidė pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą.

30.Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad tiek priede Nr. 9 (2022 m. balandžio 22 d. teikto priedo Nr. 9 „Ieškovo tiekėjų sąrašai su kontaktine informacija, realiu laiku redaguojamų tiekėjų prekių duombazių prisijungimai, verslo modelis, pareigų pasiskirstymas“, kurį ieškovė 2022 m. lapkričio 15 d. prašymu atsiėmė, 2022 m. lapkričio 17 d. pateikta nekonfidenciali (išėmus ieškovei jautrius duomenis) versija) esanti informacija, tiek programinė įranga, šią informaciją susiejanti bei perkelianti (transportuojanti) į tarptautinėje virtualioje prekyvietėje „Amazon“ esančią ieškovės bei trečiųjų asmenų valdomą paskyrą „EStock“, leidžianti šioje paskyroje ją valdyti ir pan., tiek per šiuos įrankius materializuota prekybos elektroninėje platformoje verslo modelio koncepcija, adaptacija, valdymas, bendradarbiavimo su tiekėjais ir klientais ypatumai, verslo vykdymo strategija, kainodaros (maržos) apskaičiavimo formulės bei įrankiai laikoma komercine paslaptimi. Taip pat neginčijama, kad atsakovui D. Ž. ieškovės bei trečiųjų asmenų komercinę paslaptį sudaranti informacija buvo suteikta bei jo įgyta teisėtai, pačios ieškovės bei trečiųjų asmenų sutikimu ir valia. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai nepasinaudojo iš ieškovės ir (ar) trečiųjų asmenų gauta komercine paslaptimi. Apeliacinio skundo argumentai dėl klaidingai nustatytos bylos aplinkybių chronologijos taip pat siejami su skundžiamo sprendimo išvadomis dėl komercinės paslapties atskleidimo ir (ar) naudojimo (apeliantai nesutinka, kad atsakovai prekybą per „Amazon“ pradėjo anksčiau nei gavo komercinę paslaptį).

Dėl atsakovų prekybos per internetinę prekybos platformą „Amazon“ laikotarpio bei komercinės paslapties atsakovui D. Ž. perdavimo momento

31. Apeliantų teigimu, byloje nebuvo nurodyta ir teismas negalėjo padaryti išvados, kad atsakovų „Amazon“ platforma buvo sukurta 2021 metų pirmą (sausio) mėnesį, tuo labiau neturint komercinės paslapties.

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime (48 punkte), remdamasis antstolio V. M. 2021 m. lapkričio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir jo priedais, atsakovo D. Ž. paaiškinimais, ieškovės pateiktu „Amazon“ turgavietėje esančios paskyros „GetMarket“ išrašu, nurodė, kad UAB „Soderus“ priklausanti ir jos naudojama „Amazon“ paskyra „GetMarket“ sukurta 2021 m. sausį - vasarį, t. y. vos tik dalyvaujantiems byloje asmenims (D. Ž. ir UAB „Mistero LT“) įkūrus UAB „Ambrela“, įgijus jos akcijų bei D. Ž. tapus ieškovės vadovu, dar iki didžiosios dalies šiame sprendime aptariamą komercinę paslaptį sudarančios informacijos (be kita ko, esančios piede Nr. 9) perdavimo atsakovui D. Ž.. Apeliantai pabrėžia, kad nei viename iš nurodytų įrodymų nėra kalbama apie UAB „Soderus“ „Amazon“ platformos sukūrimą 2021 metų sausio mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismo sprendime bei apeliaciniame skunde minimus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl teismo išvados ydingumo.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nurodė ne tikslią paskyros „GetMarket“ sukūrimo datą (t. y., kad ji buvo sukurta sausio mėnesį), o atitinkamą periodą (sausio – vasario mėn.). Apeliaciniame skunde pasisakydami dėl teismo vertintų įrodymų apeliantai, be kita ko, cituoja atsakovo D. Ž. 2023 m. vasario 27 d. posėdžio metu teiktus paaiškinimus, kad „pirmi pardavimai prasidėjo 2021 metų antrą mėnesį“, tačiau pardavimų pradžia bei paskyros sukūrimo momentas nebūtinai turi sutapti. Pardavimai naudojantis „Amazon“ paskyra galimi tik po jos sukūrimo. Be to, kaip paaiškino atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą, paskyrą reikia parengti veiklos vykdymui, pavyzdžiui, sukeliant informaciją apie parduodamas prekes ir kt. Taigi, teismo sprendime išvardintų įrodymų visuma, įvertinus ir tai, jog ieškinyje ieškovė pati buvo nurodžiusi, kad UAB „Soderus“ savo paskyrą „Amazon“ sukūrė 2021 m. sausio mėnesį (ieškinio 13 punktas), nepaneigia teismo išvados apie UAB „Soderus“ naudojamos „Amazon“ paskyros „GetMarket“ (su)kūrimo laikotarpį.

34. Apeliantų nuomone, teismas taip pat suklydo nustatydamas komercinės paslapties perdavimo momentą. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime esantis teiginys „paskyra „GetMarket“ sukurta 2021 m. sausį - vasarį, <...> dar iki didžiosios dalies šiame sprendime aptariamą komercinę paslaptį sudarančios informacijos (be kita ko, esančios priede Nr. 9) perdavimo atsakovui D. Ž.“ neprieštarauja apeliaciniame skunde (42 punkte) išdėstytam teiginiui, kad atsakovai komercinę paslaptį gavo tiek prieš, tiek po „GetMarket“ paskyros sukūrimo, o apeliantų tvirtinimas, kad teismas nurodė, jog komercinė paslaptis buvo perduota 2021 m. kovo mėnesį yra netiksli (neatitinka teismo sprendimo turinio). Apeliantai tvirtindami, jog didžiąją dalį komercinės paslapties atsakovas D. Ž. gavo prieš pradėdamas prekiauti „Amazon“ per UAB „Soderus“, remiasi 2020 m. gegužės 14 d., 2020 m. rugsėjo 28 d., 2020 m. spalio 18 d., 2021 m. kovo 24 d., 2021 m. balandžio 20 d., 2021 m. sausio 11 d., 2021 m. sausio 19 d. I. D. bei D. Ž. susirašinėjimais, tačiau iš juose pateiktų nuorodų nėra galimybės nustatyti, kokia (kokios apimties) informacija buvo siunčiama atsakovui, ji gali būti vertinama pagal susirašinėjimo turinį, kuris taip pat nėra informatyvus. Apeliaciniame skunde pateikti siunčiamos informacijos paaiškinimai kelia pagrįstų abejonių jų teisingumu. Apeliantai teigia, kad tiekėjų sąrašas atsakovui buvo perduotas dalimis (etapais), tačiau taip pat nurodo, jog buvo siunčiamos nuorodos į tą pačią duomenų bazę (pavyzdžiui dėl 2021 m. kovo 24 d. susirašinėjimo), nepagrįsdami objektyvaus poreikio pakartotinai teikti atsakovo jau turimą informaciją. Teiginiai, kad D. Ž. prieigą prie probleminių prekės ženklų sąrašo turėjo dar nuo prisijungimo prie „EStock“ platformos 2020 m. liepos 30 d., tačiau konkretų sąrašą gavo ir 2021 m. sausio 11 d. (atskleidžiantį visumą) bei pakartotinai – 2021 m. sausio 19 d., tai pat leidžia pagrįstai manyti, kad pradinė informacija nebuvo išsami (pilna), todėl skundžiamo sprendimo išvados, jog „GetMarket“ paskyra sukurta iki didžiosios dalies komercinę paslaptį sudarančios informacijos perdavimo D. Ž., nepaneigta.

35. Kita vertus, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad aplinkybės apie komercinę paslaptį sudarančios informacijos gavimo bei atsakovės UAB „Soderus“ paskyros „Amazon“ sukūrimo laikotarpius (jų nekonkretizuojant) nurodytos kartu vertinant atsakovo D. Ž. paaiškinimus apie jau anksčiau buvusius planus išplėsti UAB „Soderus“ veiklą, akcentuojant itin trumpą laiką nuo UAB „Ambrela“ akcijų įsigijimo bei D. Ž. tapimo jos vadovu, ir UAB „Soderus“ paskyros „Amazon“ sukūrimo; be to, jos nebuvo vienintelės, kurios lėmė teismo išvadą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (D. Ž. neteisėtų veiksmų, kurie pasireikštų ieškovės bei trečiųjų asmenų komercinę paslaptį sudarančios informacijos neteisėtu atskleidimu ir panaudojimu; UAB „Soderus“ neteisėtų veiksmų, kurie pasireikštų komercinę paslaptį sudarančios informacijos gavimu iš D. Ž., jos panaudojimu be informacijos savininkų sutikimo, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą ieškovei ir/ar tretiesiems asmenims) nebuvimo.

Dėl komercinės paslapties panaudojimo

36. Apeliantų įsitikinimu, skundžiamame sprendime suklysta, nurodant, jog atsakovai nepasinaudojo iš ieškovės ir (ar) trečiųjų asmenų gauta komercine paslaptimi. Teigia, jog teismas nepaaiškino sutapimo, kad atsakovai pradėjo prekybą per nuosavą „Amazon“ paskyrą po to, kai buvo užblokuota paskyra, skirta naudotis UAB „Ambrela“ veikloje. Apeliantų teigimu, D. Ž. įgijo informaciją, buvo apmokytas tiek pats, tiek jo darbuotojai, ir pradėjo analogišką verslą, per pirmus metus pasiekė 421 000 Eur apyvartą, o antrus metus – 1,3 mln. Eur apyvartą, todėl akivaizdu, kad įgytomis žiniomis kaip prekiauti, kokiais prekių ženklais per „Amazon“, atsakovai pasinaudojo. Pabrėžia, jog teismas turėjo vadovautis kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad bylose dėl nesąžiningos konkurencijos įrodinėjimas turi savitą specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

37. Pažymėtina, kad nustatant civilinės atsakomybės sąlygas bylose dėl komercinės paslapties neteisėto gavimo, atskleidimo ar panaudojimo, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013). Vis dėlto efektyvios teisinės gynybos principas ir nesąžiningos konkurencijos santykių specifika, be kita ko, jų latentiškumas, lemia materialiuosius ir procesinius civilinės atsakomybės instituto taikymo ypatumus šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018, 31 punktas, 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022).

38. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

39. Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra atkreipęs dėmesį, kad bylos, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas, turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gauti pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).

40. Pažymėtina, kad kasacinio teismo formuojama praktika, atkreipianti dėmesį į netiesioginių įrodymų svarbą bylose dėl komercinių paslapčių neteisėto gavimo, atskleidimo ar panaudojimo, negali būti aiškinama kaip apskritai paneigianti bylą nagrinėjančio teismo pareigą kiekvienu atveju spręsti dėl ieškovo pateiktų įrodymų pakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023).

41. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus dėl įrodinėjimo specifikos nesąžiningos konkurencijos bylose, tačiau sprendė, jog byloje nėra pakankamai įrodymų (įskaitant ir netiesioginių), kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, jog atsakovas D. Ž. gautą komercinę paslaptį sudarančią informaciją būtų perdavęs UAB „Soderus“, o pastaroji būtų ją neteisėtai įgijusi, jog atsakovai būtų šią informaciją panaudoję savo ūkinėje komercinėje veikloje, įgiję komercinį pranašumą, turtinę naudą, nesąžiningai konkuruodami su ieškove ir (ar) trečiaisiais asmenimis ir padarydama jiems žalą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Ieškovė bei tretieji asmenys apeliacinį skundą grindžia bendro pobūdžio teiginiais, nenurodydami konkrečių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išsamiai aptartų įrodymų vertinimo bei išvadų.

42. Iš apeliacinio skundo 84 punkto matyti, kad komercine paslaptimi, kuria atsakovai neteisėtai naudojosi, apeliantai laiko verslo modelį, verslo organizavimo schemą, surinktus kontaktus, tačiau nepagrindžia, kokie bylos duomenys bent tikėtinai patvirtina, kad atsakovė UAB „Soderus“ taiko tokį pat ar panašų veiklos modelį, naudoja (naudojo) tokią pačią ar itin panašią programą bei programinę įrangą, sudarė naujas sutartis su tiekėjais, kurių kontaktai, kiti duomenys buvo perduoti atsakovui D. Ž.. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi ir laikosi pozicijos, kad prekyba per „Amazon“ buvo siejama su turėtu didmeninės prekybos modeliu – prekių, esančių UAB „Soderus“ valdomuose sandėliuose, pardavimu, t. y. kitokiu elektroninės prekybos modeliu nei buvo ketinta naudoti ieškovės veikloje. Apeliantai neįrodinėja, kad byloje yra pateikti duomenys, paneigiantys paminėtus atsakovo paaiškinimus. Pati ieškovė pateikė išrašą iš „GetMarket“ paskyros, kuriame yra informacija, jog „sandėlyje yra keli tūkstančiai produktų, kurie tiekiami iš jų pačių sandėlio“. Sprendžiant dėl atsakovų pozicijos pagrįstumo bei jų poreikio naudoti iš ieškovės ir (ar) trečiųjų asmenų gautą informaciją (tiek dėl prekybos modelio, tiek dėl tiekėjų), svarbios ir kitos teismo nustatytų aplinkybės, t. y. tai, jog dar iki bendradarbiavimo su UAB „Tarptautinės investicijos“ pradžios UAB „Soderus“ prekiavo ir tiekė atitinkamų prekių gamintojų ir (ar) ženklų (įskaitant ir tų, kurias parduoda ieškovė bei tretieji asmenys) prekes, su atitinkamais tiekėjais bendradarbiavo, vykdė ir tebevykdo elektroninę ir (ar) internetinę prekybinę veiklą. Siekdami pagrįsti argumentus, kad atsakovė UAB „Soderus“ savo veikloje nenaudojo ieškovei ar tretiesiems asmenims priklausančios programinės įrangos, atsakovai pateikė į bylą 2022 m. birželio 6 d. pranešimą, patvirtinantį, jog UAB „Soderus“ nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. perka „Amazon“ prekyvietės paskyros valdymo paslaugas bei tam tikslui sukurtą programinę įrangą, taip pat UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 24 d. raštą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pradėjus bendradarbiavimą su UAB „Soderus“, jokia kita programinė įranga jų „Amazon“ paskyroje nebuvo naudojama. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl komercinės paslapties atkleidimo bei panaudojimo aplinkybių, labai išsamiai analizavo ir kitus byloje surinktus įrodymus, pasisakė dėl šalių argumentų.

43. Iš apeliaciniame skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-84-969/2023 ištraukos matyti, kad šios bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje teismas nustatė, kad per 5 mėnesius atsakovė, turėdama 2–3 darbuotojus, lygiagretaus vaistinių preparatų importo veikloje pasiekė tokią apimtį, kurią pasiekti ieškovei prireikė 4–7 metų, turint 8–10 darbuotojų, o ieškovės 2020 m. pajamos iš lygiagretaus importo veiklos, lyginant jas su 2019 m., sumažėjo 600 000 Eur. Išvadą, jog atsakovai (fiziniai asmenys), kurdami atsakovės (bendrovės) vaistų lygiagretaus vaistinių preparatų veiklos modelį, naudojosi ieškovės turima informacija, susijusia su šia veikla, teismas padarė atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad atsakovė (bendrovė) nuo 2020 m. gavo importo leidimus 49 skirtingiems vaistiniams preparatams, iš kurių 26 vaistinių preparatų tiekėjai, 43 vaistinių preparatų pavadinimai sutapo su ieškovės tiekėjais ir vaistinių preparatų pavadinimais.

44. Nagrinėjamu atveju ieškovė bei tretieji asmenys neįrodinėjo (nenurodė ir apeliaciniame skunde), kad ieškovės tiekėjų sąrašuose, kurie buvo pateikti atsakovui D. Ž., esantys tiekėjai ėmė bendradarbiauti su UAB „Soderus“, kad D. Ž. gavęs informaciją praplėtė verslo ryšius ir pan. Nors apeliantai akcentuoja, jog atsakovė UAB „Soderus“ per pirmuosius metus pasiekė virš 400 000 Eur apyvartą, o antraisiais metais – virš 1 300 000 Eur apyvartą, šie rodikliai taip pat nepatvirtina jų teiginio, kad nagrinėjama situacija sutampa su civilinės bylos Nr. e3K-3-84-969/2023 aplinkybėmis, ir juolab neįrodo, kad UAB „Soderus“ apyvarta išaugo būtent dėl D. Ž. gautos informacijos, sudarančios komercinę paslaptį. Apeliantai neatskleidė, ar ieškovei atnaujinus prekybą „Amazon“, tokios prekybos apimtys, lyginant su laikotarpiu iki atsakovės UAB „Soderus“ prekybos pradžios sumažėjo (skundžiamame sprendime pažymėta, jog tiek ieškovės, tiek visų trečiųjų asmenų prekybos „Amazon“ turgavietėje pajamos per ginčo laikotarpį taip pat itin išaugo, o apeliaciniame skunde tokie duomenys neginčijami), atitinkami tiekėjai nutraukė ar apribojo bendradarbiavimą ir pan. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsakovės apyvartos didėjimo priežasčių padarė įvertinęs ir kitas aplinkybes („Amazon“ prekyvietės paskyros valdymo paslaugų, prekybos šioje platformoje automatizavimo programinės įrangos, paskyrų valdymo, administravimo, optimizavimo, konsultavimo, incidentų sprendimo bei kitų paslaugų įsigijimą ir pan.), UAB „Soderus“ veiklos (didmeninės prekybos) išplėtimą, prekių sandėlio įrengimą, darbuotojų priėmimą, kitas aplinkybes (dėl išplitusios koronaviruso pandemijos suklestėjusią elektroninę prekybą ir kt.).

45. Apeliantai pažymi, jog bylos faktinės aplinkybės atitinka Springboard (tramplino) doktriną. Teigia, kad atsakovai pasinaudojo gauta komercine paslaptimi ir sutaupė išvengdami klaidų bei bandymų, kad gautos žinios leido pradėti verslą greitai ir iš karto gauti pelną. Teisėjų kolegija atmeta ir šiuos argumentus kaip neįrodytus. Kaip minėta, atsakovė UAB „Soderus“ yra ilgametę patirtį turinti įmonė, kuri prekybą per „Amazon“ pradėjo vykdyti kitu nei ieškovė ir (ar) tretieji asmenys, būdu (vykdė savo sandėliuose turimų prekių prekybą), ir jau pirmais veiklos per Amazon metais (nors ir ne iš karto) pasitelkė profesionalių konsultantų pagalbą, kurie, be kita ko, teikė incidentų (taip pat ir paskyros blokavimų) sprendimo su „Amazon“, konsultavimo, veiklos optimizavimo paslaugas. Apibendrinus išdėstytus argumentus, laikytina neįrodyta, jog paminėti finansiniai rodikliai pasiekti panaudojus ieškovės komercinę paslaptį (išvengus klaidų ir nepatyrus papildomų išlaidų ar nuostolių).

Dėl contra spoliatorem prezumpcijos taikymo

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. vasario 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę UAB „Ambrela“ ir trečiuosius asmenis T. Č. ir I. D. iki 2023 m. vasario 27 d. paskirto teismo posėdžio pradžios pateikti teismui tarp T. Č. ir I. D. sudaryto 2021 m. kovo 1 d. priedo Nr. 1 prie 2020 m. rugsėjo 1 d. Dvišalio susitarimo kopiją. Tokį įpareigojimą teismas nustatė siekdamas suteikti atsakovams procesinę galimybę įrodinėti jų atsikirtimuose į ieškinį nurodomas aplinkybes, surinkti įrodymus, kurie leistų įvertinti, ar buvo padaryti ieškovės nurodomi atsakovo neteisėti veiksmai, susiję su „EStock“ paskyros užblokavimu. Taip pat teismas atsižvelgė į atsakovo prašymą, kuriame nurodyta, jog civilinėje byloje Nr. e2-876-1012/2023 yra T. Č. bei ir I. D. sudarytas 2021 m. kovo 1 d. priedas Nr. 1 prie 2020 m. rugsėjo 1 d. dvišalio susitarimo, (duomenys neskelbtini)).

47. Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, kad paskyros „EStock“ tarptautinėje prekyvietėje „Amazon“ blokavimas susijęs su atsakovų vykdytu neteisėtu komercinę paslaptį sudarančios informacijos perėmimu, atskleidimu ir panaudojimu, sąmoningu kenkimu ieškovės veiklai, be kita ko, nustatęs, kad anksčiau minėtas teismo įpareigojimas nebuvo įvykdytas, dokumentas pateiktas nebuvo, teismas ginčo situacijoje taikė contra spoliatorem prezumpciją. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo šios prezumpcijos taikyti neįpareigotam dokumentą pateikti asmeniui, juolab, išreikalavus dokumentą pagal asmens, kuris išreikalautiną dokumentą turi, prašymą.

48. Contra spoliatorem yra prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020 77 punktą). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 70 punktas, 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-1120/2023).

49. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju apeliantai neįrodė, kad įpareigojimas nebuvo įvykdytas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas negalėjo taikyti contra spoliatorem prezumpcijos neįpareigotam dokumentą pateikti asmeniui. Iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties turinio yra aišku, kad įpareigojimas buvo nustatytas trims asmenims - ieškovei UAB „Ambrela“ bei tretiesiems asmenims T. Č. ir I. D.. Ieškovė UAB „Ambrela“, kuri yra dalyvaujantis civilinėje byloje Nr. e2-876-1012/2023 asmuo, nepagrindė kliūčių gauti šį dokumentą ir pateikti jį į nagrinėjamą bylą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas ar atsakovas išreikalautą įrodymą turėjo. Ginčo dėl to, kad kitoje byloje D. Ž. buvo uždrausta tuo įrodymu disponuoti, teikti jį į kitą bylą, nėra (apeliantai patys nurodo, jog atsakovui uždrausta naudotis dokumentu). Argumentai, kad neegzistuoja išreikalautas įrodymas, nes nėra pasirašytas T. Č., taip pat nesudaro pagrindo spręsti dėl nepagrįstai taikytos contra spoliatorem prezumpcijos. Teismas įpareigojo pateikti 2023 m. kovo 1 d. priedą Nr. 1 (susitarimą) tokį, koks jis yra (pateiktas į minėtą civilinę bylą), nepriklausimai nuo to, ar jis pasirašytas. Šio dokumento vertinimą teismas būtų atlikęs tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, byloje surinktų įrodymų visumos kontekste bei atsižvelgęs į apeliantų argumentus dėl jo įrodomosios galios. Taigi, nenustačius, kad įpareigojimas nebuvo įvykdytas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės bei trečiųjų asmenų valios, teismas teisėtai ir pagrįstai taikė contra spoliatorem prezumpciją. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog išvadą dėl elektroninės prekybos per „EStock“ paskyrą „Amazon“ turgavietėje sutrikdymo priežasčių teismas padarė iš esmės remdamasis kitais įrodymais (susirašinėjimo su „Amazon“, taip pat šalių tarpusavio susirašinėjimo turiniu, atsakovo D. Ž. paaiškinimais, kad jam nebuvo suteikti prisijungimo prie „EStock“ paskyros „Amazon“ platformoje duomenys ir jis objektyviai negalėjo atlikti kokius nors veiksmus, kt.). Contra spoliatorem prezumpcijos taikymu tik papildomai pagrindžiama teismo išvada.

Dėl atsakovo D. Ž. fiduciarinių pareigų (ne)pažeidimo

50. CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens narių organų pareigos. Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (CK 2.87 straipsnio 1–4 dalys).

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016).

52. Lojalumo pareiga reiškia, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018).

53. Apeliantai nurodo, kad D. Ž. fiduciarinių pareigų pažeidimas pasireiškė ne tik komercinės paslapties atskleidimu, neteisėtu panaudojimu bei „EStock“ paskyros užblokavimu, tačiau jos buvo pažeistos ir nededant jokių pastangų minėtos paskyros atblokavimui. Pasak apeliantų, atsakovas koncentravosi į savo kontroliuojamos įmonės veiklą, pradėdamas lygiagretų verslą, o teismas šių aplinkybių neįvertino.

54. Minėta, ieškovo komercinės paslapties atskleidimas ir naudojimas byloje neįrodytas, o argumentų dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, susijusių su „EStock“ paskyros užblokavimu, apeliantai iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo reikšmingi bei vertintini tik tie atsakovo D. Ž. veiksmai (neveikimas), kurie atlikti tuo metu, kai jis buvo UAB „Ambrela“ vadovu. Šioje byloje nustatyta, kad UAB „Ambrela“ vadovu D. Ž. tapo 2020 m. gruodžio 16 d., o ieškovės naudojama „Amazon“ paskyra „EStock“ apribota 2020 m. gruodžio 27 d. (užblokuota – 2021 m. sausio 8 d.). Ieškinio priede Nr. 6 pateikta komunikacija su „Amazon“, iš kurios turinio matyti, kad jau 2020 m. gruodžio 18 d. paskyros naudotojas nurodo paskyros sustabdymo priežastis (intelektinės nuosavybės teisės pažeidimą). 2020 m. gruodžio 27 d. pranešime dėl paskyros peržiūros „Amazon“ informavo, jog pirkėjų atsiliepimai arba nustatyta pardavimo istorija nepalaiko dabartinių pardavimo apimčių. 2020 m. gruodžio 31 d. šalių tarpusavio susirašinėjimo metu į atsakovo D. Ž. klausimą „čia viskas nuo tų senų „fake“ <...>“, I. D. atsakė, jog „UK – dėl blogų atsiliepimų <...>, DE – dėl atšaukimų <...>, FR – atsiliepimai, IT – atsiliepimai, ES – atsiliepimai“. Teisėjų kolegija, įvertinusi susirašinėjimų turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įvykiai, lėmę vėlesnį paskyros užblokavimą, buvo įvykę dar 2020 m. gruodžio pradžioje, t. y. atsakovui D. Ž. dar nesant UAB „Ambrela“ vadovu.

55. Argumentai, kuriais detalizuojami teiginiai, kad fiduciarines pareigas atsakovas pažeidė nedėdamas jokių pastangų minėtos paskyros atblokavimui, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat pernelyg abstraktūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie atsakovo realią galimybę (greičiau) išspręsti prekybos per „EStock“ paskyrą problemas. Apeliantai nekvestionuoja teismo išvados, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių D. Ž. turėtą prieigą prie paskyros „EStock“ tarptautinėje prekyvietėje „Amazon“, teisę atlikti joje kokius nors veiksmus; nenurodo, kokių konkrečių veiksmų atsakovas privalėjo ir (ar) galėjo imtis, tačiau jų neatliko; neatskleidė, kas būtent lėmė paskyros blokavimo panaikinimą, kokie įrodymai patvirtina, kad juos buvo galima atlikti greičiau ir pan. Nesant šių duomenų, nėra galimybės įvertinti atsakovo pastangų (ne)pakankamumą, juolab palyginti su atitinkamais veiksmais kitoje vadovaujamoje bendrovėje.

56. Apeliantų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, ar D. Ž. elgesys pradėjus konkuruojantį verslą suderinamas su jo fiduciarinėmis pareigomis, irgi nepagrįsti. Apskųsto teismo sprendimo 48 punkte pažymėta, kad D. Ž. įgijus UAB „Ambrela“ akcijas, tapus jos vadovu, vėliau dirbant įmonėje komercijos direktoriumi, jis ir toliau buvo jam priklausančios UAB „Soderus“ akcininkas, vadovas ir vykdė atitinkamą veiklą savo įmonėje, apie tai ieškovei ir tretiesiems asmenims buvo žinoma, su D. Ž. nebuvo sudaryti jokie nekonkuravimo susitarimai, atsakovui D. Ž. nebuvo nustatyta ribojimų verstis konkuruojančia veikla, nei ieškovė, nei tretieji asmenys nereiškė jokių prieštaravimų ir pretenzijų dėl jo dalyvavimo UAB „Soderus“ veikloje, nereikalavo dirbti išimtinai UAB „Ambrela“ ir jos naudai ir pan. Apeliantai neginčija šių aplinkybių, o tai, kad teismo motyvai nebuvo kartojami teismo sprendimo dalyje dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo, nereiškia, kad teismas nepasisakė dėl tam tikrų ieškovės argumentų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė buvo nurodžiusi, jog atsakovas D. Ž. žadėjo uždaryti UAB „Soderus“, komunikavo, kad visą veiklą vykdo ieškovės naudai, tačiau ieškovės paminėtose 2020 m. lapkričio 18 d. bei 2020 m. lapkričio 24 d. žinutėse tokių teiginių nėra (žinutė „jei reiks savo ekomob uždarysiu“ nereiškia įsipareigojimo nevykdyti prekybos per internetinę parduotuvę www.ekomob.lt, ir juolab nevykdyti kitos UAB „Soderus“ vykdytos veiklos; žinutė „atsiduosiu daryt iki galo“ taip pat neįrodo, kad atsakovas žadėjo visą veiklą vykdyti tik ieškovės naudai). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieškinyje ieškovė nurodė, kad T. Č. ir I. D. dar 2021 m. gegužės mėnesį sužinojo, jog UAB „Soderus“ 2021 m. sausio mėn. sukūrė savo paskyrą „Amazon“ ir pradėjo savarankišką prekybą – analogišką UAB „Ambrela“ veiklą. Tačiau nurodyta informacija nelėmė apeliantų sprendimo nutraukti bendradarbiavimą su atsakovu D. Ž., reikalauti nutraukti tokią veiklą ir pan.

57. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas nevertino posėdžio metu paaiškėjusių D. Ž. užslėptų interesų prieš tampant UAB „Ambrela“ vadovu. Teigia, kad D. Ž. pats nurodė, jog neketino veikti UAB „Ambrela“ naudai dar prieš tapdamas jos direktoriumi, o tai patvirtina, kad D. Ž. pažeidė savo fiduciarines pareigas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus atsakovo D. Ž. atsakymus į ieškovės atstovo klausimus, visų pirma, neturi pagrindo sutikti, kad jie atskleidžia D. Ž. užslėptus interesus. Atsakovas ne kartą pabrėžė, jog jis norėjo, kad UAB „Ambrela“ dirbtų pelningai. Aplinkybės apie atsakovo D. Ž., kaip UAB „Ambrela“ vadovo, sudarytų sutarčių kiekį, nesutarimus su apeliantais, nesusijusios su ieškinyje nurodytų ieškovės nuostolių susidarymu.

58. Atsakovo požiūrio, elgesio kitose įmonėse vertinimai (apeliacinio skundo 61 punktas) taip pat neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla ir joje nustatinėjamomis aplinkybėmis.

59. Teiginiai, jog D. Ž. pripažino, kad dalį informacijos, kurią šiuo metu naudoja UAB „Soderus“ veikloje, sužinojo iš ieškovės (apeliacinio skundo 66 punktas), grindžiami paaiškinimais apie prekių pakavimą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodyta, kad tokia informacija laikytina konfidencialia. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad įmonės komercine paslaptimi nelaikytina nereikšminga informacija, taip pat informacija apie įmonėje taikomus veiklos organizavimo procesus, kurią darbuotojai sužino ir naudoja dirbdami toje įmonėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-969/2023).

60. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paminėtų aplinkybių nevertino, nes jos nepatenka į ieškiniu apibrėžtas šios bylos ribas, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sprendimo dėl ieškinio pagrindo priėmimo

61. Teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 260 straipsnį galutiniu sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai. Galutinis sprendimas priimamas tuomet, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą.

62. Tačiau civiliniame procese taip pat egzistuoja dalinio sprendimo ir sprendimo dėl ieškinio pagrindo institutai. CPK 261 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad sprendimu dėl ieškinio pagrindo nusprendžiama, ar atsakovas privalo atsakyti pagal ieškovo reikalavimą. Sprendimas dėl ieškinio pagrindo gali būti priimtas tuo atveju, kai kyla ginčas dėl ieškinio pagrindo ir ieškinio dydžio (priteistinos pinigų sumos, turto vertės ar rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų kiekio), o surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą dėl ieškinio pagrindo, ir kai tokiu būdu byla bus išnagrinėta ekonomiškiau ir greičiau. Sprendimas dėl ieškinio pagrindo yra galutinis sprendimas dėl tos ginčo dalies. Pagal CPK 261 straipsnio 4 dalį, apskundus sprendimą dėl ieškinio pagrindo, teismas sustabdo bylą iki teismo sprendimo dėl ieškinio pagrindo įsiteisėjimo. Remdamasis įsiteisėjusiu sprendimu dėl ieškinio pagrindo, teismas sprendimą dėl ieškinio dydžio priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šalis prašo šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas iš anksto praneša byloje dalyvaujantiems asmenims apie ketinimą priimti dalinį sprendimą arba sprendimą dėl ieškinio pagrindo ir išklauso šių asmenų nuomonę (CPK 261 straipsnio 5 dalis).

63. Taigi, teisinis pagrindas priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo, kuriuo nusprendžiama, ar atsakovas privalo atsakyti pagal ieškovo reikalavimą, yra tam tikrų aplinkybių visumos nustatymas: 1) ginčas kyla ir dėl ieškinio pagrindo, ir dėl ieškinio dydžio (priteistinos pinigų sumos, turto vertės ar rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų kiekio); 2) surinktų įrodymų pakanka tam, kad teismas priimtų sprendimą dėl ieškinio pagrindo; 3) pagrįsta teismo nuomonė, kad byla tokiu būdu bus išnagrinėta ekonomiškiau ir greičiau.

64. Iš CPK pakeitimo įstatymo projekto, numačiusio sprendimo dėl ieškinio pagrindo instituto įtvirtinimą Lietuvos teisės sistemoje, aiškinamojo rašto matyti, kad sprendimo dėl ieškinio pagrindo instituto įtvirtinimas buvo grindžiamas siekiu suteikti teismui papildomus instrumentus užtikrinti civilinio proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, kai šalys ir teismas susitelkia į vieną iš ginčo elementų, o taip pat paskatinti taikų susitarimą. Taigi, sprendimo dėl ieškinio pagrindo priėmimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai egzistuoja tokio sprendimo priėmimą pateisinančios CPK 261 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos.

65. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimui priimant galutinį sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo (CPK 260 straipsnis) turi būti teikiamas prioritetas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-40-381/2019).

66. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo suformulavo ieškinyje. Nurodė, jog nėra aiškus UAB „Ambrela“ patirtų nuostolių dydis, kadangi atsakovų neteisėti veiksmai vis dar tęsiasi, žala dar patiriama. Priėmus ir įsiteisėjus sprendimui dėl ieškinio pagrindo, ieškovė prašė leisti patikslinti reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio ir priteisimo būdo (solidariai ar iš konkretaus atsakovo) ir priteisti turtinės žalos atlyginimą.

67. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad byla turėtų būti nagrinėjama įprasta tvarka, netaikant sprendimo dėl ieškinio pagrindo priėmimo instituto. Manė, kad sprendimo dėl ieškinio pagrindo priėmimas lemtų priešingus padarinius nei įstatyme įtvirtinti šio instituto siekiami tikslai, t. y. būtų sudaromos sąlygos ieškovei vilkinti procesą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė tik bylos eigoje ketina tikslinti (iš esmės ne tikslinti, o suformuluoti ir pradėti įrodymais grįsti) ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo (žalos dydžio, jos priteisimo būdo, atsakovų atsakomybės formos).

68. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi, kuria paskirtas parengiamasis teismo posėdis, pranešė dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo.

69. Pažymėtina, kad sprendžiant ginčą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

70. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė neteisėtų atsakovų veiksmų, susijusių su nesąžiningos konkurencijos veiksmais, apimančiais neteisėtą komercinės paslapties įgijimą, perleidimą, atskleidimą, naudojimą, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir pan., taip pat ir ieškovės ir (ar) trečiųjų asmenų patirtos žalos fakto, todėl nusprendė, jog atsakovai neprivalo atsakyti pagal ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį bei tai, jog nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų klausimas dėl žalos dydžio iš viso tampa neaktualus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės atmesdamas visą ieškinį dėl žalos atlyginimo, faktiškai jau yra išsprendęs visus reikalavimus ir šioje byloje priėmęs savo esme galutinį sprendimą dėl ginčo, todėl nėra pagrindo skundžiamo sprendimo kvalifikuoti tik kaip sprendimo dėl ieškinio pagrindo. Antra vertus, ši formali procesinė klaida nesuponuoja pagrindo pakeisti ar panaikinti iš esmės teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant, kad ieškovės ieškinys yra atmetamas visiškai (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nebuvo išspręstas, palieka jį išspręsti pirmosios instancijos teismui, kuris yra sustabdęs šio klausimo nagrinėjimą iki apeliacinės instancijos teisme bus įvertintas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinti šio teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir išdėstyti ją (pirmą bei antrą pastraipą) taip:

„Ieškovės UAB „Ambrela“ ieškinį atsakovams UAB „Soderus“ ir D. Ž. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo atmesti.“

Teisėjai Dalia KačinskienėJadvyga MardosevičTomas Venckus