Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-02-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-61-606/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-20
Bylos Nr.
eAN2-61-606/2026
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00446-2025-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Pažeidėjas
V. G.
Advokatai
Audrius Pėstininkas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-61-606/2026Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00446-2025-0Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. atstovo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi paliktas nepakeistas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 29 d. nutarimas, kuriuo V. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. 20.41 val., vairuodamas transporto priemonę „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) (dešinė pusė), 246 kilometre, važiuodamas automagistralėje eismui neskirta kelio juosta iš dešinės pusės ta pačia kryptimi apvažiavo susidariusią transporto priemonių spūstį, kuri buvo susidariusi iš dviejų eismo juostų, tokiais savo veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams sukeldamas pavojų eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 117, 125 punktų reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. atstovas advokatas A. Pėstininkas prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį ir, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, V. G. netaikyti už padarytą pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba V. G. nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį.

2.1. Apeliaciniame skunde aptariamos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir teigiama, kad sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, skundžiamoje nutartyje iš esmės apsiribojama formaliu argumentu, kad „remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašu, V. G. penkių metų laikotarpyje baustas net 27 kartus. Tai rodo piktybišką pareiškėjo, kaip vairuotojo, elgesį, pažeidimai nėra atsitiktinio pobūdžio“. Tačiau, apelianto vertinimu, tokia motyvacija neatitinka suformuotos teisminės praktikos, pagal kurią dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo (ne)pagrįstumo turi būti vertinama reikšmingų aplinkybių visuma, o ne vienas kriterijus izoliuotai. Nors skundžiamoje nutartyje nėra nustatyta konkrečių aplinkybių, kurios leistų V. G. veiksmus kvalifikuoti kaip pagrindžiančius nukrypimą nuo sankcijos ribų (išeinant už normoje įtvirtintų ribų), vis dėlto sprendimas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo turėjo būti grindžiamas visapusišku reikšmingų aplinkybių įvertinimu, įskaitant: (i) dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, (ii) V. G. ypač teigiamą charakteristiką, (iii) jo teikiamų gydymo paslaugų visuomenei svarbą, (iv) visas pažeidimo padarymo aplinkybes. Pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, nėra nustatyta aplinkybių „hierarchija“, todėl vien baustumo istorija savaime (prima facie) negali lemti išvados, jog asmeniui apskritai negali būti taikoma švelnesnė, nei įstatyme numatyta, administracinio poveikio priemonė. Toks vertinimas gali būti daromas tik motyvuotai įvertinus visų reikšmingų aplinkybių visumą.

2.2. Apeliaciniame skunde remiamasi apygardos teismų nutartimis (Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-146-417/2022, eAN2-100-526/2025, Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-81-579/2020, AN2-5-348/2024), kuriose pažeidėjams buvo pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, ir teigiama, kad visose paminėtose bylose teismas akcentavo ypač teigiamą pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, didelį vairuotojo stažą, galimą neproporcingą nuobaudos poveikį pažeidėjui ir visuomenei, poreikį rūpintis artimaisiais transporto priemonės pagalba ir kitą, bei skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas minėtose bylose svyravo nuo 3 iki 9 mėnesių. Ir teismas įžvelgė pagrindus taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kai pažeidėjų veiksmai sukėlė žymiai didesnį pavojų visuomenei, eismo dalyviams nei V. G. atveju.

2.3. Taip pat nurodoma, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Taigi pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, apelianto vertinimu, leidžia teigti, kad ne visais atvejais teisės pažeidimo normoje numatyta sankcija gali būti vertinama kaip protinga ar teisinga nuobauda. Kiekvienu individualiu atveju nuobaudos ar poveikio priemonės apimtis turi būti įvertinta bylos aplinkybių visumoje. Kartu iš paminėtos teisminės praktikos nuostatų išplaukia išvada, kad iš nuobaudos kylantys padariniai negali būti suabsoliutinti kaip natūrali neigiama pasekmė, kurią pažeidėjas turėjo numatyti.

2.4. Apeliantas nurodo, kad V. G. yra gydytojas kardiologas, šeimos žmogus. Būdamas našlys, transporto priemonės pagalba padeda savo dukrai prižiūrėti anūkus, t. y. vežioja į būrelius ir pan. V. G. praeityje neteistas, nebaustas už administracinius nusižengimus, susijusius su chuliganišku vairavimu. Nutarimu paskirtą baudą yra sumokėjęs. Visą profesinį gyvenimą V. G. dirba gydytoju įvairiose medicinos įstaigose, skirtingose miestuose. Šiuo metu, būdamas garbaus amžiaus, V. G. aktyviai konsultuoja, gydo pacientus visoje Lietuvoje. Be to, yra aktyvus Lietuvos gydytojų sąjungos narys. Teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones turi nuo (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei 38 metus. Praradęs teisę 12 mėnesių vairuoti motorines transporto priemones, V. G. realiai netektų galimybės tinkamai vykdyti savo profesinių pareigų, todėl būtų priverstas išeiti iš darbo arba galėtų būti atleistas, o tai sukeltų esminių finansinių pasekmių. Dar svarbiau, kad tokio sprendimo padariniai tiesiogiai paliestų pacientus: dalis jų būtų priversti ieškoti gydymo paslaugų kitur, o kai kuriais atvejais – jų apskritai negalėtų gauti laiku. Šią aplinkybę patvirtina prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos pateikti regiono ligoninių, kuriose dirba V. G., atsakingų asmenų raštai, kuriuose nurodoma, jog V. G. pakeitimas yra ypač problematiškas dėl aukštos jo profesinės kompetencijos ir gydytojų (kardiologų) trūkumo. Pažymima, kad regionų gydytojų stygiaus problema yra plačiai žinoma visuomeniniu ir politiniu lygmeniu. Be to, visuomenės informavimo priemonėse ne kartą fiksuoti atvejai, kai mažesniuose miestuose pacientai, laiku negavę reikiamų paslaugų, buvo priversti vykti į didesnius miestus, o tokie uždelsimai kai kuriais atvejais lėmė itin reikšmingas arba nepataisomas pasekmes. VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono sveikatos centro direktorė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys, (duomenys neskelbtini) rajono sveikatos centro direktorė prašo netaikyti gydytojui V. G. teisės vairuoti atėmimo. Taip pat nurodoma, kad V. G. darbo grafikas niekaip negalėtų būti suderintas su viešojo transporto ar pavėžėjo paslaugomis, nes jis trečiadieniais nuo 14 val. konsultuoja (duomenys neskelbtini) konsultacinėje poliklinikoje – 2 kartus per mėnesį vidutiniškai konsultuoja po 15 pacientų, per metus apie 360 ligonių; nuo 15 val. – (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2 kartus per mėnesį, vidutiniškai konsultuoja po 20 ligonių per atvažiavimą, per metus apie 480 ligonių; šeštadieniais nuo 9 val. – (duomenys neskelbtini) sveikatos centre – 2 kartus per mėnesį vidutiniškai konsultuoja po 20 ligonių, per metus apie 480 ligonių; nuo 9 val. (duomenys neskelbtini) sveikatos centre – 2 kartus per mėnesį, vidutiniškai konsultuoja po 25 ligonius per atvažiavimą, per metus apie 600 ligonių, iš viso per metus konsultuoja apie 1 920 ligonių arba netoli 2 000. Net neminint, kad V. G. turi atskirų pacientų, kuriuos gydo privačiai visoje Lietuvoje.

2.5. Įvertinęs aptartus duomenis, apeliantas konstatuoja, kad V. G. yra charakterizuojamas ypač teigiamai. Jo veiksmuose nustatytos dvi atsakomybę švelninančios aplinkybės, sunkinančių nenustatyta. V. G. yra šeimos žmogus bei regionuose dirbantis gydytojas, jo darbas visuomeniniu lygmeniu yra svarbus ir sudėtingai pakeičiamas. Pats V. G. nėra baustas už šiurkščius administracinius nusižengimus ir pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip atsitiktinio pobūdžio. Administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės leidžia V. G. veiksmus vertinti kaip mažiau pavojingus ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo kontekste arba tokie veiksmai perkvalifikuotini pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

2.6. Pagal suformuotą teismų praktiką pagrindinis kriterijus, skiriantis ANK 420 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taikymą yra chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste.

Šalies argumentai

2.7. Chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą ar pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir pan. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pabrėžia, jog svarbu įvertinti ir kitą bylos aplinkybių kontekstą, kuris ir atskleidžia chuliganiško vairavimo (ne)buvimo požymius.

2.8. Nepaisant ypač teigiamos V. G. charakteristikos ir kitų išdėstytų svarbių aplinkybių, nesutinkama, kad V. G. administracinį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia, t. y. buvo vedamas chuliganiškų paskatų ar noro piktybiškai pažeminti kitus eismo dalyvius, kurie kantriai laukė eismo spūstyje. Prie administracinio nusižengimo bylos yra pridėti V. G. medicininiai dokumentai, kurie parodo, kad jam jau 2021 m. buvo pripažinta šlapinimosi pūslės disfunkcija. Anamnezėje nurodoma, kad „Šlapinasi dažnai, sunkiai sulaiko šlapimą. Prieš kelis metus buvo panaši simptomatika, vartojo Teltorodiną, buvo geras efektas. Dabar apie 2 mėn. vėl yra pablogėjimas“. Analogiškai pasisakoma ir vėlesniuose V. G. medicininiuose dokumentuose, kur kalbama apie tapačią diagnozę, vaistų vartojimą. Byloje pateikti V. G. medicininiai dokumentai patvirtina, kad nuo pirmųjų ligos simptomų 2021 m., situacija nebuvo vertinama atmestinai: V. G. kreipėsi į specialistus, vartojo paskirtus vaistus, o taikytas gydymas davė gerą klinikinį efektą. Esant ligos simptomų sumažėjimui ar jiems išnykus, objektyviai nebuvo pagrindo manyti, kad būtina tęsti nepertraukiamą vaistų vartojimą, taip pat nebuvo juntamas ligos neigiamas progresavimas. Be to, iš pateiktos medicininės informacijos neseka, kad tai būtų tokio pobūdžio liga, kuri tiesiogiai ir negrįžtamai paveikia asmens psichines ar fizines savybes ir apskritai negali būti koreguojama medikamentiniu gydymu. Juolab, ligos paūmėjimas ar progresavimas apskritai neturi jokio sąsajumo su transporto priemonės vairavimu. Todėl skundžiamoje nutartyje daroma (kad ir netiesioginė) išvada, jog V. G. privalėjo numatyti galimą ligos neigiamą progresavimą sėsdamas prie transporto priemonės vairo, ir dėl to jam priskirtina atsakomybė pilna apimtimi, laikytina nepagrįsta ir nesuderinama su nustatytomis pažeidimo padarymo aplinkybėmis.

2.9. Apeliantas nurodo, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. (pažeidimo padarymo dieną) el. žinių portale „(duomenys neskelbtini)“ rašoma, jog „ (duomenys neskelbtini): susidūrė 9 automobiliai [ ... ] Liudininkai informuoja, kad po susidūrimo avarijos vieta tapo sunkiai pravažiuojama, eismas Klaipėdos link smarkiai sulėtėjo, dar neprivažiavus posūkio į Rietavą nusidriekė transporto spūstis“. Kaip žinoma, į šią avarijos spūstį pateko ir V. G., kuris neturėjo jokios galimybės pakeisti maršrutą magistraliniame kelyje, siekiant skubiai nukakti iki artimiausio tualeto. Apskritai, esant šlapimo pūslės disfunkcijai, noras šlapintis tampa neprognozuojamas ir nevaldomas. Todėl V. G. buvo priverstas sustoti kelkraštyje, nusišlapinti. Grįžus į automobilį ir pradėjus važiuoti, V. G. niekas į pirmos juostos eismą nebeįleido, todėl jis pradėjo judėti su automobilių srautu, važiuojančiu kelkraščiu, tai matoma ir iš prie bylos pridėto vaizdo įrašo. Apeliantas abejoja, kad toks automobilio eksploatavimas apskritai gali būti pripažintas kaip chuliganiškas vairavimas savo esme, nes jis ne tik kad neatitinka chuliganiško vairavimo sampratos, bet ir pačių asmens paskatų vairuoti chuliganiškai ir negerbti kitų eismo dalyvių. Be to, V. G. eksploatuojamas automobilis važiavo negreitai, kitiems eismo dalyviams papildomas pavojus nebuvo sukeltas. Šią išvadą pagrindžia ir aplinkybė, kad minėtame vaizdo įraše matyti, jog užfiksuoti automobiliai, tarp jų ir V. G., važiavo paskui kelių remontui skirtą autobusiuką, kuris važiavo ypač lėtai.

2.10. Apelianto vertinimu, pateikti V. G. charakterizuojantys duomenys, tikrai nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo, tvirtas pasiryžimas ateityje itin atsakingai laikytis teisės aktų reikalavimų, sankcijoje numatyto teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo taikymas V. G. prieštarautų teisingumo, ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės visa apimtimi. V. G. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir netaikytinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuris būtų akivaizdžiai neproporcingas ir neadekvatus administracinio poveikio paskirčiai. Konkrečiu atveju švelnesnės nuobaudos skyrimas, nei numatyta sankcijoje, būtų teisingas, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir ypač teigiamai charakterizuojamą asmenybę. Be to, nagrinėjamu atveju yra pagrindo svarstyti klausimą dėl V. G. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas K. L. mano, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutartis yra teisinga ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. atstovo advokato A. Pėstininko apeliacinis skundas negali būti tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022 ir kt.).

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. veiksmuose nebuvo tyčios važiuoti chuliganiškai, jis taip pasielgė dėl sveikatos būklės, buvo priverstas sustoti kelkraštyje tam, kad nusišlapintų, o grįžus į automobilį ir pradėjus važiuoti, V. G. niekas į pirmos juostos eismą nebeįleido, jis važiavo labai lėtai ir kitiems eismo dalyviams pavojaus nekėlė, todėl tokį V. G. elgesį nėra pagrindo vertinti kaip nulemtą chuliganiškų paskatų, prašoma jo veiksmus perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį.

6.1. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, konstatuojant pažeidėjo atsakomybę pagal aptariamą teisės normą būtina nustatyti, kad: pirma, pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę, padarė bent vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą; antra, tokiu pažeidėjo veikimu buvo keliamas pavojus eismo saugumui arba jo paties ar kitų žmonių saugumui; trečia, pažeidimas padarytas tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų.

6.2. Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia. Pažymėtina tai, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti kvalifikuotas tik tuo atveju, jeigu įrodomas ir vienas veikos būtinųjų požymių – chuliganiškos paskatos, kurios pagal teismų praktiką suprantamos, kaip tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.).

6.3. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad V. G., važiuodamas automagistralėje eismui neskirta kelio juosta, iš dešinės pusės ta pačia kryptimi apvažiuodamas iš dviejų eismo juostų susidariusią transporto priemonių spūstį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 125 punkto reikalavimus, kurie numato, kad draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius, elektrines mikrojudumo priemones) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės; taip pat – Kelių eismo taisyklių 117 punkto reikalavimus, kurie numato, kad jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas ir nukreipimo saleles taip pat leidžiama kirsti išskirtiniu atveju, kai tęsti važiavimo nekeičiant eismo juostos neįmanoma dėl stacionarios kliūties važiuojamojoje dalyje (nuvirtęs medis, įvykęs eismo įvykis, priverstinai sustojusi ar neleistinoje vietoje stovinti transporto priemonė ar kiti stacionarūs objektai, dėl kurių eismas neįmanomas), jeigu tai daryti saugu ir nekliudoma kitiems eismo dalyviams; bei bendrąsias eismo dalyvių pareigas, numatytas Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9 punktuose. Apvažiavimas iš dešinės yra pavojingas, nes tai yra netikėtas manevras kitiems eismo dalyviams, ir yra draudžiamas, toks apvažiavimas bei važiavimas eismui neskirta kelio juosta pažeidžia įprastą eismo tvarką, ir toks veiksmas vienareikšmiškai yra keliantis pavojų eismo saugumui dėl įvairių nenumatytų situacijų kelyje, bei toks V. G. elgesys, kai susidarius automobilių spūsčiai, jis kitus automobilius apvažiavo iš dešinės pusės, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, apygardos teismo vertinimu, yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, negerbimas kitų eismo dalyvių. Toks veiksmas vienareikšmiškai buvo atliktas tik tyčia. Pažymėtina, kad toks V. G. elgesys akivaizdžiai sukėlė kitų vairuotojų nepasitenkinimą ir pasipiktinimą, nes apie tokį V. G., be kita ko, ir kitų vairuotojų elgesį, kurie taip pat važiavo automagistralėje šalikele, aplenkdami susidariusią spūstį, ir buvo pranešta policijai.

6.4. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, kad V. G. kelkraščiu apvažiavo automobilius ne iš chuliganiškų paskatų, bet buvo priverstas taip pasielgti dėl būtinumo sustoti ir nusišlapinti, esant diagnozuotai šlapimo pūslės ligai, šią savo versiją V. G. grindžia pateiktais medicininiais duomenimis.

6.5. Pažymėtina, kad iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, jog V. G. planine tvarka buvo konsultuotas gydytojo urologo 2021 m. gegužės 24 d., jam buvo paskirtas mėnesio trukmės gydymas vaistais, ir jokių medicininių duomenų apie tai, kad dėl jam nustatytos diagnozės jis ir vėliau būtų turėjęs problemų bei gydęsis, kad jam liga net paūmėjo, V. G. nepateikė. Šiuo atveju papildomai pateikė tik šeimos gydytojos medicinos dokumentų išrašą, iš kurio net nenustatyta, kad V. G. kreipėsi pas šeimos gydytoją dėl ligos paūmėjimo, priešingai, pateikti duomenys patvirtina tik patį faktą, jog V. G. buvo konsultuotas gydytojo urologo būtent 2021 m. gegužės 24 d., jam buvo diagnozuota atitinkama liga ir paskirti vaistai, jis net nenukreiptas urologo konsultacijai. Be to, jis pas šeimos gydytoją apsilankė jau po šioje byloje aptariamo nusižengimo padarymo. Šiuo atveju ir apeliaciniame skunde nurodoma, kad tai nėra tokio pobūdžio liga, kuri tiesiogiai ir negrįžtamai paveikia asmens psichines ar fizines savybes ir apskritai negali būti koreguojama medikamentiniu gydymu. Todėl, apygardos teismo vertinimu, V. G. pateikta versija, kad jis buvo priverstas sustoti kelkraštyje, esant šlapimo pūslės disfunkcijai, tam, kad nusišlapintų, t. y. į kelkraštį įvažiavo neturėdamas tyčios pažeisti Kelių eismo taisykles, o vėliau pirma eismo juosta važiavę vairuotojai jo nebeįleido įvažiuoti į pirmą eismo juostą, yra visiškai neįtikinama, jos nepatvirtina nei pateikti medicininiai duomenys, nei vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, iš kurių nustatyta, kad V. G., važiuodamas eismui neskirta kelio juosta, nerodė net posūkio signalo, patvirtinančio, kad jis nori įvažiuoti į pirmą eismo juostą, o tai, kad jis, važiuodamas kelkraščiu, tik jo paties teigimu, jokio pavojaus niekam nesukėlė, savaime nereiškia, kad toks vairavimas nėra pavojingas, ir nemažina padaryto paties pažeidimo pavojingumo. Todėl apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju nustatyti visi būtinieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl V. G. kaltės.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

7. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma, atsižvelgiant į V. G. teigiamai charakterizuojančius duomenis, reikalingumą turėti teisę vairuoti transporto priemones vykstant į darbą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

7.1. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.

7.2. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

7.3. Pažymėtina, kad vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, jo šeimos interesai, nustatytos tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau akcentuotina, kad kiekvienu atveju būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, ir būtent aplinkybių visuma gali sudaryti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

7.4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir, nors toks elgesys nėra pateisinamas, tačiau nenustatyta, kad jis anksčiau būtų buvęs baustas už analogiško pobūdžio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą ar už panašaus pobūdžio šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad V. G. jam paskirtą baudą sumokėjo, jis turi daugiau kaip 38 metų vairavimo stažą, šioje byloje pripažintos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. tai, kad jis kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei nusižengimą padarė būdamas 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, jis, būdamas ir garbingo amžiaus, dirba gydytoju kardiologu net keliose gydymo įstaigose ir turi didelį kolegų bei pacientų pasitikėjimą.

7.5. VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono sveikatos centro direktorė nurodo, kad V. G. dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono sveikatos centro Konsultacinėje poliklinikoje ir (duomenys neskelbtini) padalinio Konsultacijų kabinete nuo 2021 m. rugsėjo 18 d., laikosi profesinės etikos principų, pasižymi geru strateginiu mąstymu, geba operatyviai priimti sprendimus. Per visą darbo sveikatos centre laikotarpį gydytojas pasižymėjo savo pareigingumu ir drausmingu, itin maloniu, mandagiu elgesiu su pacientais ir kolegomis, atlikdamas pareigas drausminių nuobaudų neturėjo, yra puikus savo srities specialistas. VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono sveikatos centras gavo daug palankių atsiliepimų iš pacientų, kuriuos gydė gydytojas kardiologas V. G.. Taip pat nurodo, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono sveikatos centre labai trūksta gydytojų specialistų, ir nebūtų galimybės laikinai pakeisti gydytojo kardiologo kitu atitinkamos kvalifikacijos gydytoju, jam netekus teisės vairuoti ir galimybės atvykti į jų gydymo įstaigą. Priimant sprendimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, prašo atsižvelgti ne tik į pažeidimo aplinkybes, bet ir į gydytojo kardiologo V. G. profesinę atsakomybę, bei ypatingą jo darbo reikšmę visuomenės sveikatai. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešosios įstaigos Sveikatos centro direktorė taip pat akcentuoja gydytojo kardiologo V. G. profesinę atsakomybę bei ypatingą jo darbo reikšmę (duomenys neskelbtini) rajono bendruomenei, nes jis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešosios įstaigos Sveikatos centre yra vienintelis gydytojas kardiologas, jo atvykimas į darbo vietą yra labai svarbus, todėl prašo į tai atsižvelgti priimant sprendimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat atkreipia dėmesį, kad gydytojas V. G. yra svarbus jų gydymo įstaigai, nes (duomenys neskelbtini) yra nutolęs nuo didesnių miestų, jame trūksta gydytojų, o dauguma senyvo amžiaus pacientų neturi galimybės nuvykti į kitą miesto, todėl negautų kardiologo paslaugų. Vėlgi prašoma, atsižvelgiant į gydytojo profesionalumą, į (duomenys neskelbtini) miesto bendruomenės svarbą, neskirti V. G. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

7.6. Nors V. G. padarė tyčinį ir pavojingą eismo saugumui nusižengimą, tačiau, apygardos teismo vertinimu, aptartų charakterizuojančių duomenų visuma sudaro pagrindą manyti, kad jo elgesys nėra lengvabūdiškas, kad jis kritiškai įvertino savo elgesį, ir yra linkęs pasitaisyti, tai jį įpareigoja ir jo profesinė veikla bei kolegų parodytas pasitikėjimas. Kartu nėra pagrindo abejoti tuo, kad V. G., dirbdamas net keliose gydymo įstaigose gydytoju kardiologu, būdamas garbingo amžiaus ir pakankamai ilgą laiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, neturėtų galimybės tęsti darbinės veiklos skirtinguose rajonuose, nutolusiuose nuo jo gyvenamosios vietos, kai būtent mažesniuose miestuose, nutolusiuose nuo didžiųjų miestų, kuriuose trūksta gydytojų specialistų, o gydytojo kardiologo paslaugų suteikimas yra gyvybiškai svarbus, patirtų nepatogumų būtent pacientai. Šią aplinkybę patvirtina aptarta gydymo įstaigų nurodyta situacija dėl gydytojo kardiologo poreikio gydymo įstaigose.

7.7. Ir šiuo atveju V. G., kaip asmenį charakterizuojantys duomenys, jo profesija, reikalaujanti ypatingo atsakingumo ir pareigingumo, suponuoja išvadą, kad jo asmenybė nėra tokia pavojinga, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai už padarytą administracinį nusižengimą gali būti pasiekti paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – bei nustačius tik sankcijoje numatytą, nors ir minimalų, šios administracinio poveikio priemonės terminą.

7.8. Todėl šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į V. G. charakterizuojančių duomenų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, apygardos teismas daro išvadą, jog V. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 450 Eur dydžio bauda bei, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sumažintas paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas iki trijų mėnesių, V. G. bus pakankamai griežta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, ir tokios nuobaudos paskyrimas bus proporcingas V. G. padaryto nusižengimo pavojingumui ir jo asmenybei.

8. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutartis ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 29 d. nutarimas keistini dėl paskirtos administracinės nuobaudos (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 29 d. nutarimą pakeisti dėl V. G. paskirtos administracinio poveikio priemonės.

V. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 29 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo dvylikai mėnesių terminą sumažinti iki trijų mėnesių.

Kitas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 29 d. nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė