Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-05-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-100-526/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-12
Bylos Nr.
eAN2-100-526/2025
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eugenijus Antanauskas
Pažeidėjas
S. S.
Kategorijos
  • 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-100-526/2025Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00126-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2025 m. sausio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-994-2025 (ROIK: 24254708050) S. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda bei jai paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už tai, kad ji 2024 m. rugsėjo 4 d., apie 16.17 val., adresu Liepų g. Klaipėda, chuliganiškai vairavo transporto priemonę, t. y. norėdama greičiau pravažiuoti susidariusią spūstį, apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančią automobilių koloną iš kairės pusės, išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą ir kirsdama dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus. Persirikiuodama neparodė kairės pusės įspėjamojo posūkio šviesos signalo. Tokiais savo veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir rodė aiškią nepagarbą visuomenei. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 4, 9 ir 82 punktus. Šį Institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktoji S. S. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktosios S. S. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Institucijos priimtą nutarimą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpino S. S. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 (trijų) mėnesių. Teismas nutartyje nurodė, jog tiriamo įvykio metu S. S. dukters A. S. sveikatai iš tikrųjų galėjo grėsti pavojus, kuris buvo realus ir akivaizdus, tačiau nagrinėjamoje situacijoje jis (pavojus) galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, nepažeidžiant ANK saugomų vertybių, pavyzdžiui, susisiekus su mokyklos administracija arba klasės mokytoja, nes kaip pati pareiškėja nurodė, kad jos dukra sėdėjo ant mokyklos laiptų arba iškvietus greitąją pagalbą. Visgi, teismo vertinimu, pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą nustatyta aplinkybė gali būti pripažinta pareiškėjos atsakomybę lengvinančia. Teismas pažymėjo, jog S. S. administracinio nusižengimo surašymo metu ir teisme nevengė atsakomybės, teismo posėdžio metu paaiškino nusižengimo padarymo aplinkybes, tiek teismo posėdžio metu, tiek pateikdama skundą teismui, S. S. nurodė, kad ilgą laiką netekusi vairuotojo pažymėjimo, ji negalės atlikti pagrindinių darbo funkcijų bei rūpintis vaikų logistika. Teismas taip pat nurodė, jog iš administracinių nusižengimų registro išrašų matyti, kad S. S. už analogiškus ar šiurkščius, pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebausta, dirba, jos darbinė veikla tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu. Teismas pažymėjo, jog nors pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusiam asmeniui darbinių funkcijų atlikimui yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, ar šeiminė situacija nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Teismas nustatė, kad pareiškėja kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai ir Institucija teisingai įvertino tai, kaip pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nustatė dar vieną lengvinančią aplinkybę – administracinis nusižengimas padarytas peržengiant būtinojo reikalingumo ribas (ANK 35 straipsnio 1 dalies 6 punktas). S. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių Institucija išnagrinėjusi bylą nenustatė. Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, taip pat nenustatė pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju itin svarbu įvertinti ir pačio nusižengimo padarymo aplinkybes. Teismas pripažįsta, kad S. S. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tačiau padarytas nusižengimas buvo spontaniškas ir atsitiktinis elgesys, neturintis ypatingai įžūlaus pobūdžio. Teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, teisingumo bei protingumo kriterijus, padaryto pažeidimo turinį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pačios pareiškėjos jau padarytas reikalingas išvadas – yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir S. S. skirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, jo dydį nustatant pagal padaryto pažeidimo turinį ir visas reikšmingas aplinkybes.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktoji S. S. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje, kuriuo S. S. skundą tenkinti, o Institucijos priimtą nutarimą pakeisti ir S. S. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio l dalį bei paskirti ANK 420 straipsnio l dalyje nustatytą minimalią baudą, bei jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neskirti. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Apeliantė skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama nutartį, nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl apeliantės chuliganiškų paskatų buvimo, be to, teismo priimtoje nutartyje net nėra konkretizuota būtent kokiais veiksmais bei kokiais įrodymais vadovaujantis buvo daroma išvada dėl chuliganiškų paskatų. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas savo nutartyje pažymėjo, kad apeliantė padarė „vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – nesant būtinojo reikalingumo“, tačiau, tuo pačiu, teismas taikydamas S. S. ANK 420 str. 2 d., nurodė, kad: ,,pagal ANK 35 straipsnio l dalies 5 punktą nustatyta aplinkybė gali būti pripažinta pareiškė jos atsakomybę lengvinančia.“, kadangi tiriamo įvykio metu A. S. sveikatai iš tikrųjų galėjo grėsti pavojus, kuris buvo realus ir akivaizdus, tačiau nagrinėjamoje situacijoje jis (pavojus) galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, nepažeidžiant ANK saugomų vertybių, pavyzdžiui, susisiekus su mokyklos administracija arba klasės mokytoja, nes kaip pati pareiškėja nurodė, kad jos dukra sėdėjo ant mokyklos laiptų arba iškvietus greitąją pagalbą. Tuo pagrindu, teismas nustatė dar vieną lengvinančią aplinkybę – administracinis nusižengimas padarytas peržengiant būtinojo reikalingumo ribas (ANK 35 straipsnio l dalies 6 punktas). Apeliantės manymu, iš aukščiau minėto seka, kad vienoje dalyje pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad pagal ANK 35 straipsnio l dalies 5 punktą nustatyta aplinkybė gali būti pripažinta apeliantės atsakomybę lengvinančia, tačiau kitoje dalyje jau nustato lengvinančią aplinkybę – administracinis nusižengimas padarytas peržengiant būtinojo reikalingumo ribas (ANK 35 straipsnio l dalies 6 punktas). Apeliantės manymu, tai rodo akivaizdžius prieštaravimus skundžiamoje teismo nutartyje.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, šalia alternatyvių požymių – pavojaus sukėlimo eismo, savo ir kitų žmonių saugumui, būtina nustatyti būtinąjį požymi – chuliganiškas paskatas. Apeliantė pažymi, jog jai inkriminuota veika pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir tuo pagrindu, kad ji pažeidė KET 82 p., kuris numato, kad: ,, Vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, - ranka: prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas (82.1.p.); prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.“ (82.2.p.). Tačiau, šiuo aspektu reikia pabrėžti tai, kad asmuo už Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimus atsako pagal ANK 417 straipsnio l dali. Apeliantės nuomone, teismas apeliantės veiksmuose chuliganiškų paskatų nenustatė, priešingai, teismas padarė išvadą, kad jos, S. S., padarytas nusižengimas buvo spontaniškas ir atsitiktinis elgesys, neturintis ypatingai įžūlaus pobūdžio. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertinęs išvardintų sąlygų ir byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad tiriamo įvykio metu A. S. sveikatai iš tikrųjų galėjo grėsti pavojus, kuris buvo realus ir akivaizdus. Be to, teismo teigimu, ,,pagal ANK 35 straipsnio l dalies 5 punktą nustatyta aplinkybė gali būti pripažinta pareiškėjas atsakomybę lengvinančia“, kitoje skundžiamosios teismo nutarties dalyje ,,nustatyta dar viena „lengvinanti aplinkybė – administracinis nusižengimas padarytas peržengiant būtinojo reikalingumo ribas (ANK 35 straipsnio l dalies 6 punktas)“. Apeliantės manymu, aukščiau minėtos teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad apeliantės veiksmuose nebuvo nustatytos chuliganiškos paskatos, tačiau nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti jai atsakomybę, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Apeliantės įsitikinimu, jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties, ir nėra įrodymų, kurie leistų nustatyti būtinąjį požymį – chuliganiškas paskatas. Mano, jog apeliantei veika turėjo būti inkriminuota pagal ANK 420 straipsnio l dalį, kuri atsakomybę asmenims užtraukia už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti (,,Dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama.“) (Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.3. punktas).

3.3. Apeliantės įsitikinimu, jai paskirta pirmosios instancijos teismo administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, nulemtas išimtinai su netinkamai taikyta atsakomybe, numatyta ANK 420 str. 2 d., kadangi kaip jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės veiksmuose nenustatė chuliganiškų paskatų, dėl ko veika turėjo būti jai inkriminuota pagal ANK 420 straipsnio l dalį. Už ANK 420 str. l d. numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Todėl, tinkamai inkriminavus apeliantei atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio l dalį, įvertinus byloje esančias išskirtines aplinkybes bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, yra pakankamas pagrindas S. S. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – neskirti.

3.4. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantė teikdama apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui, naudojosi teisine advokato pagalbą bei patyrė 605,00 Eur (su PVM), kurias sudaro: susipažinimas su skundžiama teismo nutartimi, jos analizė, apeliacinio skundo parengimas bei pateikimas per P. T. apeliantės apeliacinį skundą, šias išlaidas prašo priteisti.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktosios S. S. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

7. Apeliaciniu skundu S. S. prašo jos padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio l dalį bei paskirti ANK 420 straipsnio l dalyje nustatytą minimalią baudą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje S. S. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje sudėtis. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, o ne ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą S. S. veikoje.

8. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių S. S. kaltę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, todėl ji pagrįstai patraukta atsakomybėn ir nubausta už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

9. Apeliaciniame skunde S. S. nurodo ir akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiama nutartį, nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl apeliantės chuliganiškų paskatų buvimo, be to, teismo priimtoje nutartyje net nėra konkretizuota būtent kokiais veiksmais bei kokiais įrodymais vadovaujantis buvo daroma išvada dėl chuliganiškų paskatų. Tačiau su šiais administracinėn atsakomybėn patrauktosios apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, jog tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta S. S. pati pripažino, kad 2024 m. rugsėjo 4 d., apie 16.17 val., adresu Liepų g. Klaipėda, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius iš kairės pusės, taip aplenkdama kamštyje stovėjusias transporto priemones. Šis S. S. manevras užfiksuotas ir vaizdo įraše. Todėl abejonių dėl šios aplinkybės nekyla. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktosios S. S. tvirtinimu, ji neturėjo jokių chuliganiškų paskatų, o neteisėtus veiksmus darė dėl būtinojo reikalingumo, nes jai paskambino dukra ir pasakė, kad blogai jaučiasi, ją pykina, svaigsta galva bei dėl silpnumo negali atsikelti. Kadangi automobilių kamštyje ji stovėjo jau 20 minučių, o ir antroje juostoje automobiliai nejudėjo, ji ir atliko minėtą manevrą, t. y. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius iš kairės pusės, taip aplenkdama kamštyje stovėjusias transporto priemones. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tiriamo įvykio metu S. S. dukters sveikatai iš tikrųjų galėjo grėsti pavojus, kuris buvo realus ir akivaizdus, tačiau nagrinėjamoje situacijoje šis pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, nepažeidžiant ANK saugomų vertybių, pavyzdžiui, susisiekus su mokyklos administracija arba klasės mokytoja arba iškvietus greitąją pagalbą. Apeliacinės instancijos teismui kaip ir pirmosios instancijos teismui nekyla abejonių, kad S. S. automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, ir ji savo veiksmai – išvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą, kertant dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, ir apvažiuojant ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius iš kairės pusės, taip aplenkiant kamštyje stovėjusias transporto priemones – parodė aiškią nepagarbą visuomenei, savo vairuojamo automobilio išskirtinumą, vairavo itin įžūliai ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog S. S. pažeidė KET 4 (eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu), 5 (eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis), 9 (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 82 (vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka: prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas; prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu) punktų reikalavimus, ir savo tyčiniais veiksmais, sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui ir tai padarė dėl chuliganiškų paskatų.

11. Apeliaciniu skundu S. S. taip pat prašo jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, apskritai neskirti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įstatymo nuostatas ir pagrįstai iš dalies tenkino S. S. skundą dėl jai paskirtos administracinio poveikio priemonės paskyrimo ir, pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpino paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 (trijų) mėnesių. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad S. S. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išanalizavęs visus į bylą pateiktus duomenis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad S. S. padarytas nusižengimas buvo spontaniškas ir atsitiktinis elgesys, neturintis ypatingai įžūlaus pobūdžio, todėl yra pagrindas šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir S. S. skirti trumpesnį – 3 mėnesių administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, S. S. paskirtas 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra adekvati administracinio poveikio priemonė, kurią skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybių visumą ir skunde nurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, padarė pagrįstą išvadą, kad S. S. paskirta nuobauda yra nukreipta būtent administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčianti S. S. ir kitus asmenis laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra tinkama administracinio poveikio priemonė ir ją paskyrus S. S. bus pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Apygardos teismo nuomone, neskirti apskritai ir taip derinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens poreikių administracinio poveikio priemonės, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nėra jokio teisinio pagrindo.

12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

13. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo S. S. veikoje, bei S. S. paskirtos 450 Eur dydžio baudos ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpintos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktoji S. S. taip pat prašė priteisti patirtas S. S. išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą prašomos bylinėjimosi išlaidos ANK ir BPK nustatyta tvarka iš valstybės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos S. S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas