Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas E. G.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės K. K. 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. B. 2019 m. rugsėjo 24 d. Institucijos nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2019 m. gegužės 7 d., 19.40 val., vairuodamas automobilį „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (ties 90 km), važiuojant link (duomenys neskelbtini), važiuodamas antra juosta paskui krovininę transporto priemonę, apvažiavo pirmoje ir antroje juostose važiavusias transporto priemones iš dešinės pusės, važiuodamas greitėjimo juosta. Iš greitėjimo juostos, nerodydamas įspėjamojo kairio posūkio signalo persirikiavo į antrą eismo juostą ir staigiai stabdė be jokios priežasties, nesant priekyje arti jo kito automobilio ar kliūties, tokiu būdu trukdydamas važiuoti paskui jį važiuojančiai krovininei transporto priemonei bei keldamas pavojų eismo saugumui. Tokiais savo veiksmais V. B. vairavo iš chuliganiškų paskatų, t. y. demonstravo savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams, nesilaikydamas nustatytų visuomenėje elgesio normų, bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 82.2, 86, 125 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. V. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. B. nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 420 straipsnio 2 dalyje, t. y. neigia chuliganiškai vairavęs ir tokiu būdu demonstravęs savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų penkiasdešimties eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimties iki vieno tūkstančio eurų. Pagal minėto straipsnio penktą dalį už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų. Komentuojamo nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui.

8. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

9. Nagrinėjamu atveju abejonių, jog V. B. nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir vairavo chuliganiškai, nekyla. Pats pažeidėjas neneigia, jog važiuodamas automobiliu „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), manevravo keisdamas važiavimo kryptį ir greitį – persirikiavo ir pristabdė, tačiau apeliantas neigia tai daręs chuliganiškai, teigia, jog norėjo tik sudrausminti Kelių eismo taisyklių nesilaikantį krovininio automobilio vairuotoją, todėl neva buvo susidariusi situacija, kuri leidžia netraukti jo administracinėn atsakomybėn arba jo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Šiems teiginiams apeliacinės instancijos teismas nepritaria.

10. Pažymėtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (Kelių eismo taisyklių 4 punktas). Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad V. B. staigiai iš dešinės pusės (važiuodamas greitėjimo juosta) aplenkė pirma kelio juosta važiavusią krovininę transporto priemonę ir sugrįžo, nerodydamas jokio posūkio signalo, tiesiai į antrą kelio juostą, tuomet staigiai pristabdė (toks veiksmas truko ne mažiau kaip 13 s) savo vairuojamą automobilį aiškiai matydamas, kad už jo ta pačia juosta taip pat važiuoja krovininė transporto priemonė, be to, nepaisydamas šios transporto priemonės vairuotojo garsinio signalo, įspėjančio apie neleistiną važiavimą. Dar daugiau, V. B. vietoj to, kad pasitrauktų į pirmą kelio juostą ar važiuodamas antrąja juosta padidintų greitį, tokiu būdu netrukdydamas kitiems eismo dalyviams, atsidarė automobilio langą ir kaire ranka parodė nepadorų gestą – iškeltą vidurinį pirštą. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aiškino, jog pirštu tiesiog pagrūmojo, parodė „nu nu nu“, tačiau vaizdo įrašas tokios aplinkybės nepatvirtina.

11. Atsižvelgiant į tai, kad eismas kelyje įvykio metu buvo intensyvus, akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sukėlė realią grėsmę eismo saugumui, pavojų kitiems eismo dalyviams, juo labiau, kad jis ne tik draudžiamu būdu aplenkė pirma eismo juosta važiavusį automobilį, tačiau įvažiavęs į antrąją juostą pavojingai stabdė. Apelianto paaiškinimas, kad jo vairuojama transporto priemonė buvo visiškai kontroliuojama ir aiškiai keitė važiavimo kryptį, laikytinas neturinčiu esminės reikšmės. Tai, kad dėl kitų eismo dalyvių pastabumo bei atidumo buvo išvengta eismo įvykio, nekeičia chuliganiško vairavimo fakto. Aptartas V. B. vairavimo būdas, neva mokant kitus vairuotojus Kelių eismo taisyklių reikalavimų, rodo aiškų savęs priešpastatymą kitiems eismo dalyviams, nepagarbą jiems bei visuomenėje priimtų elgesio normų ignoravimą.

13. V. B. elgesio kelyje vertinti ne kaip chuliganiško, o kaip drausminančio neduoda pagrindo ir jo sutuoktinės E. B. parodymai apie tai, kad ji skambino ant krovininės transporto priemonės priekabos nurodytu telefono numeriu, turėdama tikslą pranešti vairuotojo darbdaviui apie darbuotojo netinkamą elgesį kelyje. Vieta, kur vyksta eismas, t. y. kelias (šiuo atveju (duomenys neskelbtini), kur vyko intensyvus padidinto pavojaus šaltinių – transporto priemonių judėjimas), nėra tinkama nei vairuotojo sudrausminimui, nei pamokymui. Apie galimai daromą administracinį nusižengimą V. B. bei jo sutuoktinė pirmiausia privalėjo pranešti policijos įstaigai, o ne skambinti į krovininės transporto priemonės vairuotojo darbovietę ar auklėjamojo pobūdžio darbo imtis patiems. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad jei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo norėjo tiesiog aplenkti per lėtai judančią ir eismą stabdančią sunkiasvorę transporto priemonę, tuomet jam nebuvo jokio pagrindo, atlikus iš dešinės pusės lenkimo manevrą, staigiai stabdyti tiesiai priešais antra juosta judantį automobilį. Atlikęs lenkimo manevrą (nors ir pažeisdamas Kelių eismo taisykles), V. B. galėjo tiesiog nuvažiuoti tolyn, tačiau jis tyčia staigiai stabdė ir dar atsidaręs automobilio langą krovininės transporto priemonės vairuotojui parodė nepadorų gestą, kas akivaizdžiai patvirtina jo niekinantį požiūrį į kitus eismo dalyvius. Pažymėtina, jog krovininio automobilio manevringumas yra gerokai ribotesnis nei lengvosios transporto priemonės, todėl staigiai sustabdyti (suvaldyti) tokią transporto priemonę yra kur kas sudėtingiau nei apelianto vairuotą automobilį. Nepaisant to, V. B. kelyje, kur viena paskui kitą važiavo krovininės transporto priemonės, vairavo transporto priemonę chuliganiškai, šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, todėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimui ar jo padaryto nusižengimo perkvalifikavimui pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

14. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą pilna apimtimi, įvertina ir paskirtos nuobaudos individualizavimą, kuris nevisiškai atitinka teismų praktikos nuostatas. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019).

16. V. B. padarytas nusižengimas vertinamas kaip pavojingas administracinis nusižengimas, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nėra abejonių ir dėl to, kad skiriama nuobauda kartu su poveikio priemone turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti tokiam pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau kaip jau minėta, tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

17. Nors administracinė nuobauda apeliantui paskirta pažeisto ANK straipsnio sankcijos ribose, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus visas bylos aplinkybes, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams nelaikytinas proporcingu padarytam nusižengimui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra paneigta apelianto versija, kurią jis nurodo nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios – jog jo neteisėtus, chuliganiškus, veiksmus išprovokavo krovininės transporto priemonės vairuotojas, (nufilmavęs chuliganiškus V. B. veiksmus), kuris nepagrįstai, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ilgą laiką važiavo antrąja eismo juosta, taip trukdydamas kitiems eismo dalyviams, dėl ko netgi susidarė automobilių spūstis. Tokią situaciją buvus patvirtina ir apelianto sutuoktinės parodymai bei prie bylos pridėta UAB „Tele2“ pateikta E. B. naudojamo mobilaus ryšio telefono išklotinė, iš kurios matyti, jog iš tiesų, kaip ir nurodo skundo autorius bei jo sutuoktinė, nagrinėjamo įvykio metu, 2019 m. gegužės 7 d., E. B. 19.40 val. netgi skambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešti apie bendrovės vairuotojo, jų nuomone, neteisėtus, pažeidžiančius KET, veiksmus.

18. Ir nors tai, kad neteisėtą, chuliganišką, apelianto elgesį iššaukė (lėmė) neteisėti paties krovininio automobilio vairuotojo veiksmai nepanaikina V. B. veiksmų neteisėtumo, tačiau leidžia daryti išvadą, kad tokia veika buvo padaryta daugiau atsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms, kas rodo mažesnį veikos pavojingumą, negu neteisėti veiksmai, būdingi rūšiniams tokio pobūdžio nusižengimams. Kartu pažymėtina, kad skundo autorius dirba, charakterizuojamas teigiamai, nors praeityje ir buvo keletą kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau padaryti nusižengimai nebuvo šiurkštūs, visos už juos paskirtos piniginės baudos sumokėtos laiku. Todėl spręsti apie antivisuomenines apelianto V. B. nuostatas ir pagrįstai manyti, jog nagrinėjamu atveju jam inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo šiam asmeniui būdingo elgesio modelio pavyzdys, nėra pagrindo.

19. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad apylinkės teismo nutarimu pažeidėjui pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirtas vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ANK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Įvertinus visas bylos aplinkybes tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir V. B. paskirti 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą, kaip geriausiai atitinkantį nuobaudos tikslus.

20. Remiantis išdėstytu, V. B. apeliacinio skundas tenkinimas iš dalies, o skundžiama apylinkės teismo nutartis ir Institucijos 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimas pakeičiami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį ir V. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimu už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą vieneriems metams, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sumažinti iki 6 mėnesių.

Kitas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimo ir 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.