Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. (toliau – Klaipėdos apskrities Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) ir apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities VPK 2022 m. sausio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1142-2022 (ROIK 21142149810) E. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 15 d., 14.25 val., Smiltynėje, Klaipėdoje, chuliganiškai vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. norėdamas greičiau pravažiuoti susidariusią spūstį, apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančią automobilių koloną iš kairės pusės kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, taip aplenkdamas kamštyje stovėjusias transporto priemones. Važiuodamas prieš eismą, kad išvengtų susidūrimo su priešprieša atvažiuojančiais automobiliais, apvažiavo juos užvažiuodamas ant bortelio, važiavo žalia veja ir dviračių taku. Iš chuliganiškų paskatų tyčiniais veiksmais automobilio vairuotojas parodė savo nepagarbą visuomenei ir savo išskirtinumą. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – KET) 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punktą, 3 priedo 1.3, 124 punktus. Nutarimu E. Š. paskirta 450,00 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. Š. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutarimu, kuriuo buvo pakeistas 2022 m. sausio 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1142-2022 ir E. Š. padarytas administracinis nusižengimas perkvalifikuotas iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį, nenustačius jo veiksmuose chuliganiškų paskatų. Be visa to, apeliantas nesutinka su administracinės nuobaudos švelninimu, nurodo, kad nebuvo pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl E. Š. kaltės, t. y. jog jis protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, nenustatęs jo veiksmuose chuliganiškų paskatų. Apygardos teismas iš dalies sutinka su skundo motyvais ir toliau dėl to pasisako.

6. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014). Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (LAT nutartis Nr.e2AT-18-648/2017).

7. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl E. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad E. Š. vairavo automobilį nesant jo veiksmuose chuliganiškų paskatų, teismo išvados nepagrįstos ir neatitinka teisinio reglamentavimo bei byloje esančių įrodymų. Institucijos skunde yra motyvuotai pasisakyta dėl E. Š. chuliganiškų paskatų įrodytumo ir fakto, kad automobilį vairavo chuliganiškai, nesutikti su šiais skundo argumentais apygardos teismas neturi pagrindo.

8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Konstatavus KET pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui ir asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

9. Kaip minėta, kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti administracinio nusižengimo turinį sudarantys E. Š. padaryti KET 3 priedo I skyriaus 1.3, 124 punktų pažeidimai. KET 4, 5 ir 9 punktai yra bendro pobūdžio (KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; KET 5 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis; KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Tuo tarpu KET 3 priedo I skyriaus 1.3 punkte imperatyviai nurodyta, jog dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama.

10. Byloje neginčijamai nustatyta, kad E. Š. 2021 m. rugpjūčio 15 d., 14 val. 25 min., Smiltynėje, Klaipėdoje, chuliganiškai vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. norėdamas greičiau pravažiuoti susidariusią spūstį, apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančią automobilių koloną iš kairės pusės kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, taip aplenkdamas kamštyje stovėjusias transporto priemones. Važiuodamas prieš eismą, kad išvengtų susidūrimo su priešprieša atvažiuojančiais automobiliais, apvažiavo juos užvažiuodamas ant bortelio, važiavo žalia veja ir dviračių taku. Pasak E. Š., jis yra (duomenys neskelbtini) miesto gyventojas, turintis pirmumo teisę įvažiuoti į keltą, todėl, atvykus iš Neringos prie naujosios perkėlos ir patekus į kelių kilometrų stovinčių automobilių spūstį (kamštį), dėl kliūties iškilo būtinybė kirsti ištisinę liniją, nes kito būdo pasinaudoti pirmumo teise įvažiuoti į keltą pareiškėjui nebuvo. Jis buvo priverstas pažeisti KET dėl blogai sureguliuoto eismo, tačiau ne dėl chuliganiško vairavimo. Savo veiksmais nerodė jokio nepagarbaus elgesio kitiems asmenims.

11. Skunde nesutinkama su E. Š. nurodytais argumentais ir apylinkės teismo nutarimu, pažymint, kad įvykio vietoje transporto priemonės sustoja prieš įvažiavimą į keltą ir išsirikiuoja į eilę, kelias į keltą eina per kalvą ir sukasi, tai labai riboja matomumą, taip pat kelto kryptimi yra dvi eismo juostos, prieš pat keltą – netgi trys eismo juostos, o priešinga kryptimi – iš kelto (Nidos kryptimi) yra viena eismo juosta. Šias priešingos krypties eismo juostas skiria dviguba ištisinė linija. Taigi vietovė eismo sąlygų požiūriu yra sudėtinga. Apelianto nuomone, pažeidėjo chuliganiškas paskatas įrodo ir tai, kad kol kiti eismo dalyviai stovėjo eilėje prie kelto ir laukė savo eilės įvažiuoti į keltą, laikydamiesi KET, E. Š. apvažiavo juos draudžiamu ir pavojingu būdu, t. y. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius, taip aplenkdamas kitus eismo dalyvius, taip keldamas pavojų eismo saugumui, netgi atsiradus kelyje kliūčiai užvažiavo ant skiriamosios juostos pervažiuodamas žalią veją, važiavo dviračių ir pėsčiųjų taku, taip sukeldamas pavojų dviratininkams. Akivaizdu, jog šiuos šiurkščius KET pažeidimus E. Š. padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, matant daugumai eismo dalyvių, kurių vienas, būtent reikšdamas pasipiktinimą, nufotografavo E. Š. pažeidimus ir pateikė pranešimą policijai. Tokiu savo, kaip vairuotojo, elgesiu E. Š. demonstravo akivaizdžią nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie važiavo kolonoje ir laukė savo eilės į keltą, ir būtent tokiais iššaukiamais veiksmais parodė savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas. Dėl šių aplinkybių E. Š. padarytas nusižengimas apylinkės teismo nepagrįstai buvo įvertintas kaip chuliganiškų paskatų neturintis ir nepagrįstai šioje dalyje pakeistas Institucijos nutarimas.

12. Akivaizdu, jog aptartais pažeidėjo veiksmais, esant intensyviam eismui, kelyje esant susidariusiai automobilių spūsčiai, buvo sukeltas pavojus tiek kitiems eismo dalyviams, tiek ir pačiam pažeidėjui. Aptarti duomenys atskleidžia, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, o E. Š. manevras, iš kairės aplenkiant automobilių koloną, kertant dvigubą ištisinę liniją, įvažiuojant į priešingą eismo juostą, užvažiuojant ant žalios vejos, važiuojant dviračių taku, buvo nulemtas vairuotojo tyčinių veiksmų ir parodo aiškų pažeidėjo motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Tokie E. Š. veiksmai Institucijos nutarime pagrįstai įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas, todėl apylinkės teismas neteisingai perkvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju apygardos teismui nekyla abejonių, kad E. Š., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis. Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos nutarimą, pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucija, kad Klaipėdos apylinkės teismas nepagrįstai E. Š. padarytą administracinį nusižengimą, Institucijos 2022 m. sausio 26 d. nutarimu kvalifikuotą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavo į šio straipsnio 1 dalį, be pagrindo konstatavęs, kad jo veiksmuose nenustatytos chuliganiškos paskatos. Tai paneigia anksčiau aptartų duomenų visuma. Todėl skundžiamas teismo nutarimas naikintinas dėl netinkamo veikos kvalifikavimo, paliekant galioti Institucijos nutarimo dalį dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK

13. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama, jog E. Š. sušvelninta administracinio poveikio priemone ir nurodo, kad apylinkės teismas neturėjo pagrindo pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, kadangi skundžiamu nutarimu E. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda – minimali administracinė bauda ir minimalus privalomai skiriamos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – yra adekvati nuobauda, atitinkanti E. Š. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

14. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog, pagal teismų praktiką, administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, liudijančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

15. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

16. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei E. Š. asmenybę, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi E. Š. anksčiau nėra baustas už panašaus pobūdžio ar kitokius administracinius nusižengimus, turi šeimą, nepilnamečių vaikų, rūpinasi sunkiai sergančia motina V. Š., kuriai neterminuotai nustatytas (duomenys neskelbtini), darbo funkcijoms atlikti taip pat būtina teisė vairuoti transporto priemones, be to, pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), kurioje viešojo transporto sistema nėra itin plačiai išvystyta, (duomenys neskelbtini)E. Š. charakterizuoja tik teigiamai, (duomenys neskelbtini) E. Š. yra pareiškusi padėką už nepriekaištingą pareigų atlikimą. Visos šios aplinkybės (atsakomybėn patraukto asmens vairuotojo stažas, jį charakterizuojančias aplinkybės, tai, kad nėra baustas, nusižengimo padarymo aplinkybės, kiti reikšmingi duomenys) leidžia pagrįstai teigti, kad E. Š. iš esmės yra drausmingas vairuotojas, o jo padarytas nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Dėl padaryto pažeidimo eismo įvykis nebuvo padarytas, jokių padarinių nekilo, kaltę pripažino, dėl savo elgesio gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apygardos teismas nusprendžia, kad E. Š. realiai suvokia savo elgesio neigiamas pasekmes, tokį savo elgesį vertina kritiškai, o tai turės teigiamos įtakos jo elgesiui ateityje.

17. Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir nurodė, jog nepaisant to, kad E. Š. padarytas nusižengimas vertinamas kaip pavojingas ir šiurkštus KET pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Apygardos teismas nurodo, kad šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir E. Š. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina mažesnė nei minimalaus dydžio bauda bei administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant trumpesnio termino administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nei numato ANK 420 straipsnio 5 dalis, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, yra pagrindas skundžiamą Institucijos nutarimą pakeisti dėl netinkamo nuobaudos – 450 Eur baudos ir administracinės poveikio priemonės individualizavimo.

18. Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktą medžiagą, nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-28 nutarimą ir priimti naują sprendimą – pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 26 d. nutarimą, kadangi apylinkės teismas netinkamai taikė įstatymą, o Institucija esant įstatyme numatytiems pagrindams, E. Š. už administracinio nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarymą bei skiriant administracinio poveikio priemonę, nepritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

19. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas neprivalo pasisakyti dėl visų skundo argumentų, todėl teismas, įvertinęs visus skundo argumentus, konstatuoja, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui neturi, ir dėl jų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutarimą ir priimti naują nutartį – pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 26 d. nutarimą, kuriuo E. Š. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, E. Š. už šio nusižengimo padarymą paskirti 350 Eur baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 9 mėnesiams.

Nutartis neskundžiama.