Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), įgalioto atstovo advokato padėjėjo Gedimino Rezgio skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 27 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo (pakeitimo),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2025m. rugpjūčio 27d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Juditos Vilkės 2025m. rugpjūčio 27d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Skundžiamas nutarimas) K. J. (toliau – ir Pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį – 450 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2025 m. liepos 6 d. 16.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo chuliganiškai motociklą – sąmoningai ir tyčia pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, be būtinybės sukėlė pavojų eismo saugumui, bei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai, važiavo motociklu pakeltu priekiniu ratu (ant vieno rato), dėl ko pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 9, 133 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdžio metu K. J. pripažino vairavęs transporto priemonę. Nurodė, jog nebuvo baustas dėl analogiško įvykio administracine tvarka. Vairuotojo pažymėjimas jam yra labai reikalingas, nes jo darbas yra susijęs su vairavimu, reikia išvežioti detales į kitus miestus ar parvežti detales iš kitų miestų. Dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Jis yra šaltkalvis. Pagal darbo sutartį yra įformintas kaip šaltkalvis, bet vairuotojo pareigos nėra įrašytos. Turi šias vairavimo kategorijas: B, A2, AM. Darbe jam reikalinga B transporto priemonės kategorija. Ta transporto priemonė, su kuria vežioja detales, yra įmonės. Važiuoja iš Kairių į visokius miestus. Neapsiriboja tik Šiauliais, važiuoju per visą Lietuvą. Jam bent kartą per savaitę tenka vežti prekes iš Kairių į kitus miestus. Toje įmonėje nėra kito darbuotojo, kuris galėtų jį pakeisti. Tą darbą dirba tik jis. Paskutinį kartą buvo baustas 2024 m. gegužės mėnesį. 50 eurų baudą sumokėjo birželio 3 d.

Teismo posėdžio metu įgaliotasis atstovas advokato padėjėjas Gediminas Rezgys baigiamojoje kalboje nurodė, jog palaiko savo atstovaujamojo poziciją, prašo pateiktą skundą tenkinti ir, pirmiausia, prašo K. J. visiškai neatimti teisės vairuoti, o jei teismas įžvelgtų pagrindą tokiam prašymui, tada skirti bent jau švelnesnę nuobaudą ir teisės vairuoti atėmimo terminą sutrumpinti kuo maksimaliau. Toks prašymas yra grindžiamas tuo, kad atsižvelgiant į administracinių nusižengimų pavojingumo laipsnį, nors Šiaulių AVPK 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarime yra ir nurodyta, jog K. J. sukėlė pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai, atkreipia teismo dėmesį į tai, kad policija, teikdama bylą, kartu buvo pateikusi ir tam tikrą vaizdinę medžiagą, iš kurios matyti, kad visas K. J. vairavimas užtruko vos keletą sekundžių, tiksliau 1,5 ar 2 sekundės, be to, tas kelias, kuriuo K. J. vairavo motociklą, būtent tuo metu buvo tuščias, jokios transporto priemonės nevažiavo nei link K. J., nei priešais jį ar jam iš paskos. Ta nutarimo dalis, kad K. J. kėlė pavojų eismo saugumui bei eismo dalyvių turtui skamba labai formaliai ir neatspindi tos faktinės situacijos, kuri iš tikrųjų buvo, kai K. J. vairavo motociklą. Nelabai jis kėlė pavojų, nebent tik sau. Buvo nurodyta, jog K. J. siekė pasidemonstruoti prieš aplinkinius, neva rodė jam nepagarbą panieką ir pan. To nebuvo, nes aplink jį tuo metu nebuvo nei pėsčiųjų, nei transporto priemonių. Tada ir kyla klausimas, prieš ką jis tada norėjo pasidemonstruoti. Jei aplinkui nieko nebuvo. Jei K. J. ir būtų turėjęs tikslą pasidemonstruoti prieš aplinkinius, manytina, kad būtų pasirinktina kita vieta, kur eismo dalyvių skaičius būtų didesnis, kiti matytų, kaip K. J. vairuoja. Šiuo atveju bylos medžiaga nepatvirtina tų policijos teiginių. Taip pat atkreipia teismo dėmesį į tai, kad tokios veikos nėra būdingos K. J.. Anksčiau yra padarytų kai kurių administracinių nusižengimų, tačiau analogiška veika niekada nebuvo padaryta. Mano, kad visas šis administracinis nusižengimas yra tiesiog spontaniškas K. J. elgesys, kuris jam nėra būdingas. Tai lėmė jaunas amžius ir neįsisąmoninimas, kad tokia veika yra pavojinga. Kelia klausimą, ar 12 mėnesių terminas jauno amžiaus piliečiui yra tikrai tokio poveikio priemonė, kuri tik ir gali perauklėti jį ir atvesti į doros kelią. K. J. nuomone, ir trumpesnis teisių atėmimo terminas būtų pajėgus paveikti jį ir įsisąmoninti, kad tokios veikos neturėtų būti kartojamos. Galų gale jo asmenybę apibūdinantys duomenys patvirtina, kad jį galėtų perauklėti ir švelnesnė administracinio poveikio priemonė ar bauda. K. J. yra įgijęs išsilavinimą, dirbantis, visi kiti bylos duomenys, kaip tik jį apibūdina teigiamai. Pavyzdžiui, darbdavio charakteristika, iš kurios matyti, kad K. J. pasižymi teigiamomis savybėmis. Šioje byloje K. J. neigiamai apibūdina tik kelių sekundžių netinkamas vairavimas, bet ar jis proporcingai užtraukia net 12 mėnesių teisės vairuoti atėmimą, nekalbant apie 450 eurų baudą, kuri net neginčijama, kas tik parodo, kad K. J. atsakomybės nevengia. Yra siekiama išsaugoti turimą darbo vietą, vienintelį pajamų šaltinį, kuris neabejotinai bus prarastas, jei K. J. neteks teisės vairuoti metams laiko, kas yra pakankamai ilgas laiko tarpas ir ta sąsaja tarp turimos darbo vietos ir teisės vairuoti neatsispindi tiek iš bylos medžiagos, kiek iš paties K. J. paaiškinimo. Darbo sutartyje, nors ir yra nurodyta, kad jis dirba šaltkalviu, pats darbdavys, pateikdamas charakteristiką, yra nurodęs, kad K. J. faktiškai dirba vairuotoju, tą pats ir K. J. patvirtino bylos nagrinėjimo metu. Dirbant vairuotojo darbą ir neturint teisės vairuoti akivaizdu, kad toks darbas nebus galimas dirbti. K. J. paaiškino bylos nagrinėjimo metu, kad įmonėje nebūtų kitų darbuotojų, kurie galėtų jį pakeisti. Jam tada būtų atimta galimybė dirbti šį darbą, o naujo darbo susiradimas (duomenys neskelbtini), kur nėra didelės darbo pasiūlos, galiausiai lems, kad K. J. bus bedarbis. Abejoja, ar tokios pasekmės yra proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui. Nurodė, jog asmuo pirmą kartą praranda teisę vairuoti, kai visas administracinis nusižengimas truko tik keletą sekundžių tuščiame kelyje. Atsižvelgiant į tai, teismo prašo tenkinti skundą, panaikinant teisės vairuoti atėmimą arba skiriant kuo trumpesnį jos atėmimo terminą.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.

Iš teismui pateikto skundo matyti, jog byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymo, tačiau skunde keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, t. y. prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės iš viso neskirti.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021).

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad <...> už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų (ANK 420 straipsnio 6 dalis). Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog K. J. 2025 m. liepos 6 d. 16.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo chuliganiškai motociklą – sąmoningai ir tyčia pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, be būtinybės sukėlė pavojų eismo saugumui, bei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai, važiavo motociklu pakeltu priekiniu ratu (ant vieno rato). Institucijos nutarimu K. J. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės neginčija faktinių bylos aplinkybių, tačiau nurodo, kad dėl jo atlikto veiksmo neatsirado jokių neigiamų padarinių: neįvyko eismo įvykis, nebuvo sužaloti ar bent minimaliai sutrikdyti kiti eismo dalyviai.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti, kad K. J. vairavo chuliganiškai, o jo atlikti manevrai, t. y. važiuoti motociklu pakeltu priekiniu ratu, buvo nulemtas vairuotojo tyčinių veiksmų ir parodo aiškų pažeidėjo motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Minėti K. J. veiksmai policijos pareigūnų pagrįstai buvo įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Teismui nekyla abejonių, kad K. J., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (kasacinės nutartys Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą K. J. paskirta ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda 450 Eur ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 12 mėnesių terminui.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad K. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – chuliganiškai vairavo motociklą – sąmoningai ir tyčia pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, be būtinybės sukėlė pavojų eismo saugumui, bei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai, važiavo motociklu pakeltu priekiniu ratu (ant vieno rato). Ir nors Pareiškėjas pripažino padaręs administracinį nusižengimą, tačiau nurodė, kad dėl jo atlikto veiksmo neatsirado jokių neigiamų padarinių: neįvyko eismo įvykis, nebuvo sužaloti ar bent minimaliai sutrikdyti kiti eismo dalyviai, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra įtvirtintas formalia sudėtimi, kas nurodo, jog pasekmių nebuvimas šio nusižengimo mažesnio pavojingumo savaime nelemia, o pagal byloje nustatytas aplinkybes ir teismui pateikto skundo argumentus jį vertinti kaip mažiau pavojingą nėra pagrindo. Priešingai, už šį nusižengimą įstatymų leidėjas iš anksto numatė pakankamai griežtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, kurią skirti yra privaloma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Taipogi teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (LAT nutartis administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) byloje Nr. 2AT-3-2011). Svarbu ir tai, jog aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonių vairavimo) pavojus tampa dar didesnis (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-10-417/2024).

K. J. prašymą jam paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės išvis neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, motyvuoja tuo, kad jis savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino, gailisi, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinių funkcijų atlikimui. Šios aplinkybės yra reikšmingos individualizuojant administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, bet savaime nesudaro pagrindo jų švelninti ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina tiek dėl darbo, tiek dėl asmeninių poreikių tenkinimo, turi būti suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Šiuo atveju K. J., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbui ir kt., šia teise naudojosi neatsakingai, todėl patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Nors pareiškėjas skunde pažymi, kad anksčiau nėra padaręs jokių nei analogiškų, nei kitokio pobūdžio administracinių nusižengimų, jog visada laikėsi teisės aktų reikalavimų, jo teisė vairuoti transporto priemones anksčiau nebuvo atimta, aptariamas administracinis nusižengimas yra pirmasis jo gyvenime, jog Pareiškėjo vairavimo istorija rodo jo atsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad Pareiškėjas 5 kartus baustas (įskaitant šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamą atvejį), iš jų kelis kartus už nedidelius KET pažeidimus, ir nors padaryti administraciniai nusižengimai nėra sistemingi, tačiau vis viena neigiamai charakterizuoja K. J. kaip asmenį linkusį mažiau paisyti kelių eismo taisykles, nei tai reikalaujama iš vairuotojų. Be to, iš K. J. prie skundo pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad asmuo darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas, darbo metu nėra nusižengęs kelių eismo taisyklėms, tačiau tai nepagrindžia asmens elgesio, kaip vairuotojo.

Be kita ko, Pareiškėjas skunde cituoja nutartis, priimtas kitose administracinių nusižengimų bylose, kuriose asmenims buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos bei prašo jomis vadovautis, tačiau teismas pažymi, kad kiekviena situacija yra vertinama individualiai pagal konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, K. J. asmenybę bei visas pirmiau išdėstytas aplinkybes nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Nors specialiosios teisės atėmimas neabejotinai turės neigiamas pasekmes K. J., tačiau tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Manytina, kad skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Nagrinėjamu atveju K. J. privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų.

Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir bylos duomenis, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, išimtinių aplinkybių, kurioms esant K. J. galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nenustatyta, todėl keisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 27 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo K. J. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Gedimino Rezgio skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 27 d. d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.