Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal UAB „A“ atstovės advokatės G. S.-D. ir nuteistojo K. L. ir jo gynėjo advokato V. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.

UAB „A“ pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta 50 MGL, t. y. 2500 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos ir paskirta 50 MGL, t. y. 2500 Eur dydžio bauda.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam K. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. L. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „A“ vienu iš akcininkų bei savininkų ir UAB „A“ vadovu, veikdamas UAB „A“ vardu ir interesais, turėdamas teisę atstovauti UAB „A“ ir priimti sprendimus UAB „A“ vardu bei kontroliuoti UAB „A“ veiklą, turėdamas tikslą išvengti savo vadovaujamos UAB „A“ turtinės prievolės atsiskaityti su buvusiu UAB „A“ darbuotoju G. P., 2020 m. lapkričio 11 d. 08.40 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, el. paštu (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „B“ el. paštu (duomenys neskelbtini), kuri teikia UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, direktorę J. S., prašydamas paruošti UAB „A“ kasos išlaidų orderio dėl – 1680 eurų atlyginimo išmokėjimo G. P. projektą. Tokį prašymą J. S. įvykdė – 2020 m. lapkričio 11 d. 10.00 val. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) pateikė UAB „A“ kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) projektą K. L., kaip įmonės vadovui į įmonės el. paštą adresu (duomenys neskelbtini) K. L., turėdamas UAB „A“ kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) projektą, kuriame buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti jo įforminimo data 2020 m. rugpjūčio 17 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, tačiau ne anksčiau 2020 m. lapkričio 11 d. 10.00 val. ir ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, sukūrė jame G. P. parašą, taip suklastodamas dokumentą – kasos išlaidų orderį, nes jame buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai: data, – 1680 eurų išmokėjimo faktas G. P. ir gavėjo G. P. parašas, kai faktiškai tokių pinigų ne tik, kad neišmokėjo, bet jų mokėti 2020 m. rugpjūčio 17 d. (atgaline data) negalėjo. Turėdamas tokį suklastotą dokumentą – kasos išlaidų orderį, jo nuorašą:

1) 2020 m. lapkričio 12 d. elektroniniu paštu iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, išsiuntė į UAB „B“, kuri veiklą vykdo (duomenys neskelbtini), ir buvo įtrauktas į UAB „A“ apskaitą kaip 2020 m. rugpjūčio 17 d. finansinė operacija, į UAB „A“ kasos knygą, tokiu būdu nurodant tikrovės neatitinkančią operacijos datą;

2) Kaip dokumentą, patvirtinantį atsiskaitymą su G. P., 2020 m. lapkričio 12 d. 09.55 val. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pateikė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus darbo ginčų komisijai, (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2020 m. spalio 21 d. nagrinėjo G. P. skundą dėl nesumokėto – 1680 eurų atlyginimo.

Kai G. P. iš darbo ginčą nagrinėjančio organo sužinojo apie minėtą UAB „A“ dokumentą (kasos išlaidų orderį Nr.(duomenys neskelbtini)), 2020 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į policiją ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes neigė 2020 m. rugpjūčio 17 d. kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašęs kaip pinigus gavęs asmuo ir teigė pinigų negavęs. Tokiu būdu K. L. sudarė sąlygas UAB „A“ išvengti – 1680 eurų turtinės prievolės G. P., veikė UAB „A“ naudai ir nukentėjusysis G. P. patyrė – 1680 eurų turtinę žalą.

2. UAB „A“ pripažintas kaltu už tai, kad kai K. L. būdamas UAB „A“ vienu iš akcininkų bei savininkų, UAB „A“ vadovu ir veikdamas UAB „A“ vardu ir interesais, turėdamas teisę atstovauti UAB „A“ ir priimti sprendimus UAB „A“ vardu bei kontroliuoti UAB „A“ veiklą, turėdamas tikslą padėti išvengti UAB „A“ turtinės prievolės atsiskaityti su buvusiu UAB „A“ darbuotoju G. P., 2020 m. lapkričio 11 d. 08.40 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, el. paštu (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „B“ el. paštu (duomenys neskelbtini), kuri teikia UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, direktorę J. S., prašydamas paruošti UAB „A“ kasos išlaidų orderio dėl – 1680 eurų atlyginimo išmokėjimo G. P. projektą. Tokį prašymą J. S. įvykdė – 2020 m. lapkričio 11 d. 10.00 val. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) pateikė UAB „A“ kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) projektą K. L., kaip įmonės vadovui į įmonės el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) K. L., turėdamas UAB „A“ kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) projektą, kuriame buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti jo įforminimo data 2020 m. rugpjūčio 17 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, tačiau ne anksčiau 2020 m. lapkričio 11 d. 10.00 val. ir ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, sukūrė jame G. P. parašą, taip suklastodamas dokumentą – kasos išlaidų orderį, nes jame buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai: data, – 1680 eurų išmokėjimo faktas G. P. ir gavėjo G. P. parašas, kai faktiškai tokių pinigų ne tik kad neišmokėjo kaip UAB „A“ kasininkas, bet jų mokėti 2020 m. rugpjūčio 17 d. (atgaline data) negalėjo – buvo neįmanoma. K. L., turėdamas tokį suklastotą dokumentą – kasos išlaidų orderį, jo nuorašą:

1) 2020 m. lapkričio 12 d. elektroniniu paštu iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, išsiuntė į UAB „B“, kuri veiklą vykdo (duomenys neskelbtini), ir buvo įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą kaip 2020 m. rugpjūčio 17 d. finansinė operacija, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą, tokiu būdu nurodant tikrovės neatitinkančią operacijos datą;

2) Kaip dokumentą, patvirtinantį atsiskaitymą su G. P. 2020 m. lapkričio 12 d. 09.55 val. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pateikė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus darbo ginčų komisijai, (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2020 m. spalio 21 d. nagrinėjo G. P. skundą dėl nesumokėto – 1680 eurų atlyginimo.

Kai G. P. iš darbo ginčą nagrinėjančio organo sužinojo apie minėtą UAB „A“ dokumentą (kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini)), 2020 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į policiją ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes neigė 2020 m. rugpjūčio 17 d. kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašęs kaip pinigus gavęs asmuo ir teigė pinigų negavęs, tokiu būdu K. L. veikė UAB „A“ naudai ir sudarė sąlygas UAB „A“ išvengti – 1680 eurų turtinės prievolės G. P., o nukentėjusysis G. P. patyrė – 1680 eurų turtinę žalą.

Dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

Dėl nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

Dėl draudimo bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje UAB „A“ atstovė advokatė G. S.-D. ir nuteistasis K. L. bei jo gynėjas advokatas V. M. palaikė apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo K. L. ir jo gynėjo advokato V. M. ir UAB „A“ atstovės advokatės G. S.-D. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, kai jis surašytas ir priimtas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės aktų normų, tuo tarpu laikomas pagrįstu – kai nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltės arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų, yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

7. UAB „A“ atstovė advokatė G. S.-D. ir nuteistasis K. L. ir jo gynėjas advokatas V. M. pateiktuose apeliaciniuose skunduose nurodo analogiškus argumentus bei prašymus. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija nuteistojo K. L. ir UAB „A“ kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje ir prašo priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Kaip matyti iš apeliacinių skundų, keliamas klausimas dėl BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų ir prašo juos pripažinti esminiais, nulėmusiais neteisingo sprendimo pripažinimo kaltais pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį priėmimą bei netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Apeliantų teigimu, byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų jų kaltę įvykdžius šias nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį byloje surinktų įrodymų vertinimo aspektu, tokiems skundo argumentams nepritaria ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino K. L. ir UAB „A“ kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis šios bylos aplinkybėmis, padarytomis teismo išvadomis, kurios pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne subjektyviomis prielaidomis, dėl ko abejoti nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikacija nėra jokio pagrindo.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį

14. Tai, kad K. L. veikdamas UAB „A“ interesais, išties turėjo tikslą išvengti turtinės prievolės atsiskaityti su buvusiu UAB „A“ darbuotoju G. P. patvirtina ir ta aplinkybė, jog tik tuomet kai (duomenys neskelbtini) skyriaus darbo ginčų komisija nagrinėjo G. P. skundą dėl nesumokėto atlyginimo už darbą, K. L. 2020 m. lapkričio 11 d. kreipėsi elektroniniu paštu į UAB „B“, kuri teikia UAB „A“ buhalterines apskaitos tvarkymo paslaugas, prašydamas paruošti UAB „A“ kasos išlaidų orderio dėl 1680 Eur atlyginimo išmokėjimo G. P. projektą. Šios aplinkybes patvirtintos J. S. parodymais, kuri apklausta liudytoja parodė, kad yra UAB „B“ direktorė, o gavusi užduotį, su buhalterinių paslaugų programa „Rivile Gama“ prašomą kasos išlaidų orderį suformavo ir jį elektroniniu paštu išsiuntė UAB „A“. Pasirašytą orderį atgal gavo 2020 m. lapkričio 12 d. Ar nurodyta orderio projekte pinigų suma, t. y. 1680 Eur buvo išmokėta G. P., nežino (1 t., b. l. 82–84). Taigi, UAB „B“ direktorė J. S., paprašyta K. L., atgaline data paruošė kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko tyrimą ir pateikė išvadas, jog 2020 m. rugpjūčio 17 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo būti išrašytas 2020 m. rugpjūčio 17 d., t. y. nesavalaikiai buvo registruota ūkinė operacija, kasos išlaidų orderis išrašytas į kasos knygą įtrauktas pavėluotai. Pinigai gavėjui pagal šį orderį taip pat išmokėti vėliau nei nurodyta kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 163–168). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog 2020 m. rugpjūčio 17 d. G. P. nebuvo sumokėta kasos išlaidų orderyje nurodyta 1680 Eur pinigų suma. K. L. 2020 m. lapkričio 12 d. pateikdamas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus darbo ginčų komisijai, minėtą kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog jame nurodyti neteisingi duomenys, sudarė sąlygas UAB „A“ išvengti 1680 Eur turtinės prievolės G. P., veikdamas UAB „A“ naudai. (duomenys neskelbtini) skyriaus darbo ginčų komisijoje 2020 m. lapkričio 16 d. priimtas sprendimas dėl G. P. skundo, kuriame konstatuota, kad remiantis UAB „A“ pateiktu 2020 m. rugpjūčio 17 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini), G. P. darbo užmokestis yra išmokėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo. Taigi, kaip matyti, K. L. veiksmai, kuomet jis darbo ginčų komisijai pateikė žinomai neteisingą kasos išlaidų orderį, lėmė minėto sprendimo priėmimą, dėl ko K. L. ir UAB „A“ inkriminuoti veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje būtinieji sukčiavimo požymiai – apgaulė (t. y. objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas – suklaidinti, šiuo atveju Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisiją) ir tyčia, t. y. kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningais veiksmais pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis, pirmosios instancijos teisme nustatyti ir atskleisti.

17. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti su valdymo tvarka siejamas vertybes: dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos, esančios dokumente, patikimumą, normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar laikmenoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-696/2018, 2K-7-84-489/2018 ir kt.). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, 2K-7-82-699/2018, 2K-227-976/2021). Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-699/2016), žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Taigi dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija, pvz., privačiai pagamintas vairuotojo pažymėjimas ar pasas, neįgalioto asmens įmonės vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, kito asmens vardu šiam nežinant surašytas sutikimas ir pan. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas). Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti.

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra padaroma tiesiogine tyčia, todėl turi būti nustatyti ne tik šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai, tačiau įrodytas ir asmens suvokimas, kad jis panaudojo suklastotą dokumentų bei norėjo taip elgtis. Apeliantų teigimu, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus darbo ginčų komisijai pateiktas kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) atspindėjo tikrą situaciją, kadangi ūkinė – finansinė operacija realiai įvyko būtent 2020 m. rugpjūčio 17 d., o tik šio dokumento pasirašymas įvyko vėliau.

19. Kaip jau minėta anksčiau šioje nutartyje, šiuo atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus G. P. pareiškimą apie tai, jog UAB „A“ darbo ginčų komisijai, kuri nagrinėjo G. P. skundą dėl neišmokėto UAB „A“ darbo užmokesčio, pateikė kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio yra G. P. parašas, tačiau nukentėjusiojo teigimu, šio kasos pajamų orderio jis nepasirašinėjo. Siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju ant minėto kasos pajamų orderio yra išties G. P. parašas, buvo atliktas objektų tyrimas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2021 m. vasario 12 d. Specialisto išvadoje konstatuota, kad tirti pateiktame UAB „A“ 2020 m. rugpjūčio 17 d. Kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Gavėjo parašas:“, esantį G. P. vardu pasirašytą parašą pasirašė ne G. P., o kitas asmuo, dalinai pamėgdžiodamas G. P. parašą (2 t., b. l. 21–25). Iš esmės sutiktina su apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais bei cituojama teismų praktika, jog ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti vertinamas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, specialisto išvada vertinama kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinama atskirai nuo kitų bylos duomenų. Visgi, priešingai nei nurodyta apeliaciniuose skunduose, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėta specialisto išvada. Skunduose abejojama atlikta specialisto išvada, kadangi teigiama, kad specialistui nebuvo nurodytos visos reikšmingos aplinkybės, t. y., jog pasirašymas vyko šaltuoju metų laiku, lauke ant automobilio bagažinės dangčio, tai, jog nukentėjusysis galėjo būti neblaivus, bei buvo pateikti tik trys laisvieji rašysenos parašų pavyzdžiai, nepateikiant pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini). Visgi, teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis konstatuota, jog šie apeliantų teiginiai yra deklaratyvūs ir negrindžiami jokiais faktiniais duomenimis, todėl atmestini. Pažymėtina, jog skunde nurodytos pasirašymo aplinkybės, t. y. oro sąlygos, nukentėjusiojo galimas neblaivumas, bylos duomenimis nebuvo nustatytas, todėl ir vertinti bei pateikti šių duomenų, specialistui nebūtų tikslinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad specialių žinių reikalaujantis rašysenos tyrimas buvo atliktas Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto, turinčio aukštąjį universitetinį išsilavinimą, rašysenos tyrimų specialisto kvalifikaciją ir 28 metų objekto tyrimo stažą. Specialisto išvada išsamiai motyvuota. Atlikto palyginamojo tyrimo metu tarp tiriamojo parašo ir G. P. pateiktų pavyzdžių buvo nustatyti skirtumai pagal bendruosius požymius (rašysenos išsilavinimą, rašymo tempą, judesių koordinuotumą, dydį, rišlumą), tiek pagal specialiuosius požymius (judesių formą, kryptis, ištęstumą, sujungimo rūšis ir forma, lokalizacija. Remiantis specialisto išvadoje nurodyta vertinimo skale, specialistas davė labai didelės tikimybės išvadą, kad tirti pateiktame UAB „A“ 2020 m. rugpjūčio 17 d. Kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Gavėjo parašas:“ esantį G. P. vardu pasirašytą parašą pasirašė ne G. P., o kitas asmuo, dalinai pamėgdžiodamas G. P. parašą. Šios aptartos aplinkybės, leidžia pagrįstai konstatuoti, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo prasme, byloje specialisto išvadai nebuvo teikiamas išskirtinis įrodymų patikimumo vertinimas. Minėtą specialisto išvadą gretinant su kitais įrodymais, t. y. nukentėjusiojo G. P. parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog specialisto išvada yra leistinas tiesioginis ir pagrįstas įrodymas byloje, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja rėmėsi, spręsdamas apeliantų kaltę.

20. Nesutiktina ir su skundo argumentais, jog šiuo atveju, specialistui buvo pateikta per mažai G. P. parašo pavyzdžių. Atkreiptinas dėmesys, kad specialistui atlikti tyrimą buvo pateikti G. P. eksperimentiniai parašų pavyzdžiai, pasirašyti ant dvylikos baltos spalvos A4 formato raštvedybos popieriaus lapų, be to, pateikti ir laisvieji parašų pavyzdžiai, pasirašyti Lietuvos Respublikos pase bei socialinio draudimo pažymėjimo dublikate, dokumente „Application to Transfer Funds Abroad“. Taigi, iš pateiktos specialisto išvados bei lyginamųjų pavyzdžių kiekio matyti, jog specialistui siekiant nustatyti, ar ant tiriamo objekto pasirašė G. P., buvo pakankamas lyginamųjų parašų kiekis, leidžiantis išsamiai ir visapusiškai palyginti tiriamąjį parašą su pavyzdžiais, surasti visus požymius, esančius tiriamajame tekste bei parašuose. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti specialisto konstatuotomis išvadomis.

21. Iš esmės kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniuose skunduose, minėtoje specialisto išvadoje nėra konstatuota, jog būtent K. L. suklastojo nukentėjusiojo parašą. Pažymėtina, jog atliekant objektų tyrimą, specialistui nebuvo suformuluota užduotis nustatyti, ar ant objekto tyrimo pasirašė K. L.. Visgi, byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti pagrįstas išvadas, jog minėtą 2020 m. rugpjūčio 17 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) su G. P. parašu sukūrė būtent K. L.. Jau anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad minėtas kasos išlaidų orderio turinys yra netikras (suklastotas), o tai patvirtina jau anksčiau minėtos liudytojos J. S. parodymais, t. y., jog UAB „A“ tik 2022 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į UAB „B“, jog paruoštų kasos išlaidų orderį G. P. 1680 Eur sumai. Pastebėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog buvo pasitikslinama, kokiai datai turi būti išrašytas minėtas orderis, el. paštu buvo atsakyta, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. data. Taigi, akivaizdu, jog K. L. nurodydamas buhalterinei įmonei paruošti minėtą kasos pajamų orderį suprato, jog jame buvos atvaizduota realybės neatitinkantys duomenys ir norėjo taip veikti. Juolab, kad šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors apeliantų teigimu, K. L. darbo užmokestį G. P. išmokėjo 2020 m. rugpjūčio 17 d., tačiau bylos duomenimis, UAB „A“ direktorius K. L. nesikreipė į UAB „B“, jog būtų suformuotas kasos pajamų orderis, o tokį prašymą pateikė tik tuomet, kai (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijoje buvo jau gautas ir nagrinėjamas G. P. skundas dėl nesumokėto darbo užmokesčio.

22. Įvertinus aptartus duomenis, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, jog K. L., veikdamas įmonės UAB „A“ vardu, suvokė, kad pateikia klaidingus duomenis, suvokė, kad pateikdamas darbo ginčų komisijai 2020 m. rugpjūčio 17 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), išvengs UAB „A“ turtinės prievolės mokėti G. P. darbo užmokestį, todėl K. L. ir UAB „A“ pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažinti kaltais ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl draudimo bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką

23. Apeliaciniuose skunduose taip pat atkreipiamas dėmesys, kad K. L. buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 205 straipsnio 1 dalį. Skunduose apeliantai nurodo, jog abiem atvejais atsakomybė kildinama iš identiškų faktų ir tai leidžia konstatuoti esant pažeidimo tapatumą, todėl UAB „A“ vadovas K. L. ir UAB „A“ už tą pačią veiką negali būti baudžiami antrą kartą.

24. Viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, nurodytų BK 2 straipsnio 6 dalyje, yra tai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (lot. non bis in idem), įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 74 straipsnyje, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, taip pat BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, pagal kurį baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Non bis in idem principo pažeidimo svarbu tai, kad, kaip jau pirmiau minėta, Konvencijos protokolo Nr. 74 straipsnyje įtvirtinta garantija, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą, taikoma tiek dėl pavojingų veikų, nustatytų BK, tiek dėl administracinių nusižengimų, nustatytų ANK.

25. Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime nurodė, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn, taip pat asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, jei juose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitokiai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos, kokios kyla iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko), iš jos 31 straipsnio (inter alia, 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2013 m. balandžio 12 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai). Konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Konstitucinėje jurisprudencijoje nedviprasmiškai įtvirtinta, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi jokio objektyvaus pagrindo sutikti su apeliantų teigimu, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas non bis in idem principas. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog K. L. 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas už tai, kad jis neužtikrino, kad būtų laiku išrašytas kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 17 d, pildoma kasos knyga ir laiku išmokėti pinigai, tuo pažeista LRV 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4, 11, 16, 17 punktų reikalavimai. Direktorius K. L. neužtikrino, kad pinigų priėmimo kvitai būtų registruojami ir išduodami laikantis nustatytos tvarkos, tuo pažeista Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39 patvirtintų „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių“ 9, 10, 11 punktų reikalavimai. Taigi, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, K. L. buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 205 straipsnio 1 dalį. ANK 205 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju, tiek K. L., tiek UAB „A“ patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad K. L. veikdamas UAB „A“ interesais, sudarė sąlygas UAB „A“ išvengti 1680 Eur turtinės prievolės. K. L. pagaminęs netikrą dokumentą, žinodamas, jog dokumente yra neteisingi duomenys, jį pateikė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus darbo ginčų komisijai ir tai buvo G. P. neigiamo sprendimo faktinis pagrindas. Taigi, K. L. ir UAB „A“ inkriminuoti nusikaltimai yra sukčiavimas ir dokumentų klastojimas bei disponavimas suklastotu dokumentu, o administracine tvarka K. L. nubaustas dėl finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju, administracinė atsakomybė negali būti tapatinama su baudžiamąja atsakomybe.

Dėl bausmės

27. Apeliaciniuose skunduose prašoma priimti priešingą sprendimą pirmosios instancijos teismo sprendimui. Remiantis teismų praktika, tai reiškia, kad tokiu būdu apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

28. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas K. L. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas bei jo asmenybės pavojingumą. Apylinkės teismas įvertino tai, kad K. L. padarė du nesunkius nusikaltimus, neteistas, baustas administracine tvarka, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. UAB „A“ neteista, administracine tvarka nebausta, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į tai, teismas nuteistiesiems parinko švelniausią bausmės rūšį – baudą. Vertinant nuteistiesiems paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistųjų asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nebuvo pažeistos bausmių skyrimą reglamentuojančios teisės normos, tuo tarpu paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį, protingumo bei proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41 straipsnio ir BK 54 straipsnio nuostatų pažeidimų, nėra teisinio pagrindo keisti paskirtąją bausmę.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino K. L. ir UAB „A“ kaltais padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir parinkta bausmės rūšis ir dydis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad sutikti su apeliantų skunde išdėstytais motyvais ir jų pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

UAB „A“ atstovės advokatės G. S.-D. ir nuteistojo K. L. ir jo gynėjo advokato V. M. apeliacinius skundus atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.