Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. patikslintą ieškinį atsakovui N. K. dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo ieškovei priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

10. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

11. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas N. K. pateikė naują rašytinį įrodymą – konsultacijų mokesčių klausimais ir buhalterinės apskaitos paslaugų įmonės laišką, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) sustabdė savo veiklą 2023 m. rugpjūčio 7 d. ir nuo to laiko jokios veiklos nevykdė; visi darbuotojai, įskaitant N. K., buvo atleisti iš darbo 2023 m. rugpjūčio 7 d., ir prašo priimti šį įrodymą.

12. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 pastraipa; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 pastraipa).

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo pateiktas įrodymas yra reikšmingas teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovė turėjo galimybę su juo susipažinti, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos. Darytina išvada, kad yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir priimti atsakovo pateiktą naują įrodymą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui įvertinti.

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

17. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

18. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 pastraipa).

20. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad, nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 pastraipos).

21. Ieškovė patikslintame ieškinyje pateikė išsamią išlaidų detalizaciją, į bylą pateikė kvitus, kitus rašytinius įrodymus, kuriuose nurodė sūnaus poreikiams tenkinti patiriamas išlaidas. Visgi pripažintina, jog detalus vaiko poreikiams reikalingos sumos pagrindimas rašytiniais įrodymais yra objektyviai neįmanomas, toks reikalavimas neproporcingai apsunkina šalies įrodinėjimo pareigą, todėl teismas šalies įrodinėjamą sumą vaiko poreikiams tenkinti vertina vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, taip pat visas abejones vertindamas vaiko naudai. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodytos kai kurios išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, todėl teismas sumažino specialiai avalinei įsigyti, akiniams įsigyti, patalinei ir rankšluosčiams įsigyti nurodytas išlaidas, Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų proga vaikui skiriamas pinigų sumas, nurodytų išlaidų kojų masažams, mankštai, kineziterapeuto paslaugoms bei privačioms lietuvių kalbos pamokoms neįtraukė į būtinųjų poreikių išlaidas ir sprendė, kad vaiko poreikiai gali būti patenkinami skiriant per mėnesį 700,00 Eur. Pastebėtina, kad minimali mėnesinė alga nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje yra 924 Eur (atskaičius mokesčius apie 709 Eur)(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Atsižvelgdamas į pačios ieškovės nurodytą aplinkybę, kad šalių sūnui valstybė skiria 104,00 Eur išmoką, teismas sprendė, kad vaiko išlaikymas užtikrinamas 596,00 Eur suma.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčo šalių nepilnamečio vaiko poreikiai civilinėje byloje buvo nustatyti tinkamai. Pažymėtina, kad ir atsakovas apeliaciniame skunde nekelia klausimo, jog nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti teismo nustatyta suma yra neteisinga. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo iš jo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžiu apeliantas grindžia išimtinai antruoju CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu kriterijumi, t. y. savo turtine padėtimi, kuri, jo vertinimu, neleidžia jam mokėti skundžiamu sprendimu priteisto 400 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis per mėnesį. Atsakovas laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovo turtinė padėtis geresnė ar, kad ieškovė patiria daugiau vaiko išlaikymo išlaidų, dėl ko sprendė esant pagrindą perkelti atsakovui didesnę vaiko išlaikymo prievolę, nustatant, kad ieškovė skiria 1/3 dalį išlaikymui reikalingos sumos, o atsakovas – 2/3.

23. Jau minėta (nutarties 17 pastraipa), kitas kriterijus (po vaiko poreikių), kurį privalo įvertinti teismas nustatydamas tėvų vaikui teiktino išlaikymo dydį, yra tėvų turtinė padėtis. Pagal kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ir nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

24. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovas nenurodo jokių svarių argumentų ir nepateikia juos pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad atsakovui turėtų tekti mažesnė pareigos išlaikyti savo vaiką dalis. Priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir pateikdamas apeliacinį skundą nesistengė vykdyti savo įrodinėjimo pareigos ir neteikė išsamių duomenų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, todėl darytina išvada, kad jis neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties, o tokiais atvejais visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Atsakovo apeliacinio skundo teiginys, kad teismo išvada, jog atsakovas, neatskleisdamas duomenų apie savo turtinę padėtį, nori pabloginti savo turtinę padėtį yra grindžiama prielaidomis, vertintinas kritiškai. Vien atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie tai, kad jo įmonė nevykdo veiklos nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d., nepatvirtina jo faktinės turtinės padėties. Atsakovo kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikti selektyviai atrinkti algalapiai leidžia teigti apie atsakovo apie 2 689 svarų (t. y. apie 3 191 Eur) 2020 m. – 2021 m. gautą mėnesinę algą. Taigi, šios pajamos yra ženkliai didesnės, nei ieškovės minimali mėnesinė alga. O visa tai teikia pagrindą išvadai, kad šalių turtinė padėtis nėra lygiavertė. Pažymėtina, kad ir pats atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jis gauna daugiau pajamų, tačiau toliau argumentuoja, kad jis gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur pragyvenimas vis dar yra brangesnis. Byloje pateiktos nuotraukos iš atsakovo atostogų Turkijoje taip pat leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, kad atsakovas disponuoja daug didesnėmis pajamomis, nei nurodo. Be to, kaip nustatyta byloje, atsakovas yra pilnai darbingas, jam nėra nustatyto neįgalumo, jis nėra pensinio amžiaus, todėl turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti, kad galėtų skirti pakankamo dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 ir 3.192 straipsniai). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Todėl teigtina, jog atsakovas turi imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pakankamas pajamas savo nepilnamečiam vaikui išlaikyti ir tam teikti prioritetą, o ne išlaikyti savo nedirbančią draugę ir gyventi iš santaupų, kaip jis nurodė bylos nagrinėjimo metu (2024 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje).

26. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai argumentavo ir pagrindė nukrypimą nuo lygių išlaikymo dalių. Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė ir atsižvelgė į tai, kad ieškovei tenka papildoma kasdienio rūpinimosi vaiku pareiga, prie ko atsakovas neprisideda. Atsakovas byloje neginčijo, kad paskutinį kartą sūnų gyvai matė daugiau nei prieš keturis metus. Be to, byloje pateiktas Jungtinės Karalystės teismo orderis rodo, kad atsakovui nustatytą laikotarpį buvo uždrausta artintis prie nepilnamečio sūnaus ir ieškovės dėl naudoto smurto.

27. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas į ateitį ir nors šis sprendimas res judicata (liet. teismo išspręstos bylos) galios neįgyja, tačiau būtina įvertinti valstybėje didėjančią infliaciją, augančias vartojimo prekių kainas ir tai, kad tam tikrą laiką būtent ši išlaikymo suma turės tenkinti nuolat didėjančius augančio vaiko poreikius.

28. Vaikas teisę į išlaikymą turi nuo gimimo momento, todėl tėvai jį privalo teikti nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Todėl išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (CK 3.200 straipsnis).

29. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

30. Iš byloje esančių duomenų nustatytos aplinkybės ir dėl jų nekyla ginčo, kad nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio ieškovei su sūnumi išvykus iš Jungtinės Karalystės gyventi į Lietuvą ir jiems deklaravus gyvenamąją vietą Lietuvoje, vaiko išlaikymo išieškojimo procesai Jungtinėje Karalystėje buvo nutraukti ir atsakovas išlaikymo sūnui nemokėjo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė nuo ieškovės su sūnumi sugrįžimo į Lietuvą – nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio padavimo dienos –2023 m. kovo 20 d.

31. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad minėtu laikotarpiu šalių sūnui buvo reikalingas analogiškas atsakovo teikiamas 400,00 Eur išlaikymas kas mėnesį, ir sprendžia, kad per palyginus pakankamai trumpą laikotarpį (nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 20 d.) nei vaiko amžius, nei jo poreikiai taip ženkliai nepakito, kad apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą, juos reikėjo vertinti vadovaujantis to meto MMA dydžiu, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, vaiko poreikių dydį turėjo vertinti atskirai už kiekvienus metus – 2022 m. ir 2023 m., atsižvelgdamas į kasmet besikeičiančią MMA.

32. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovo turtinę padėtį bei pagrįstai nukrypo nuo lygių išlaikymo dalių, tinkami apskaičiavo iš atsakovo priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydį. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė išlaikymo vaikams priteisimą reglamentuojančias teisės normas, vadovavosi šiuo klausimu suformuota teismų praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas 50,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, iš atsakovo valstybei priteistina 50,00 Eur žyminio mokesčio.

36. Ieškovei iš atsakovo, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 500,00 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovo N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, jį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.