- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1574-390/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06095-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- UAB „Dilesta“
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Dilesta“ ir atsakovo D. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1088-877/2018 pagal ieškovės UAB „Dilesta“ ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo D. B. priešieškinį ieškovei UAB „Dilesta“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Dilesta“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1111,03 Eur išlaidas už pradėtą sutarties vykdymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2016 m. birželio 1 d. sudarė sutartį Nr. D-16/06/01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sumontuoti atsakovo patalpose įtempiamas lubas, o atsakovas priimti darbus ir sumokėti sutartą 4500 Eur atlyginimą. Atsakovas sumokėjo 400 Eur avansą. Suderinus visas detales ir pradėjus lubų montavimo darbus, atsakovas 2016-08-05 žodžiu pareikalavo nutraukti darbus ir pareiškė, jog vienašališkai nutraukia sutartį dėl to, kad profilis luboms yra montuojamas per žemai. Prašomas priteisti išlaidas, susidariusias iki sutarties nutraukimo, sudaro: 662,40 Eur Descor audiniui bei 40,98 Eur už medžiagos atvežimą; 38,18 Eur PVC plėvelei bei 95,26 Eur už jos kraštų apdirbimą garpūnu, kurį atliko UAB „Idealios lubos“; 75 Eur aliuminiams profiliams, 75 Eur plastikiniams profiliams, 89,39 Eur lentoms, varžtams, kaiščiams; 62,96 Eur kurui; 83,52 Eur darbo užmokesčiui. Bendra išlaidų suma sudaro 1511,04 Eur (su PVM), atskaičius atsakovo sumokėtą avansą 400 Eur, prašoma iš atsakovo priteisti 1111,03 Eur.
3. Atsakovas D. B. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 823,18 Eur žalos atlyginimą, grąžinti 400 Eur avansą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad žalą patyrė dėl ieškovės įtempiamų lubų montavimo darbų sugadintų sienų bei 50 Eur už sugadintą plytelę. Ieškovė, vykdydama sutartį, nebendradarbiavo su atsakovu, nepaisė susitarimo profilius tvirtinti sutartame aukštyje, dėl ko buvo sugadintos sienos, todėl yra visos sąlygos taikyti ieškovei civilinę atsakomybę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Dilesta“ iš atsakovo D. B. 862,56 Eur turėtas išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 862,56 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-03-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1015,43 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priešieškinį atmetė. Grąžino UAB „Dilesta“ jos 2016-10-14 mokėjimo nurodymu sumokėto žyminio mokesčio dalį - 28 Eur. Priteisė valstybei iš D. B. 9,19 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas tarp šalių 2016 m. birželio 1 d. sudarytą sutartį Nr. D-16/06/01 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atsakovui sumontuoti įtempiamas lubas, kurių medžiagos faktūra būtų Descor, pagal užsakymo blanką adresu Seminarijos g. 5, Domeikava, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus sutartą 4 500 Eur su PVM atlyginimą kvalifikavo vartojimo statybos rangos sutartimi.
7. Teismas nurodė, kad atsakovo sutarties nutraukimo priežastis – ieškovė nesilaikė susitarimo sumontuoti lubas 3 cm žemiau nuo lubų apšiltinimo. Tačiau aplinkybės, kad ieškovė įsipareigojo sumontuoti lubas 3 cm žemiau esamo apšiltinimo, atsakovas neįrodė. Atsižvelgdamas į šalių priešpriešines pareigas vykdant rangos sutartį – atsakovo įsipareigojimą perduoti paruoštas patalpas, ieškovės – sumontuoti lubas, teismas sprendė, kad pagal byloje esančius įrodymus ieškovė savo įsipareigojimą įrengti lubas kiek įmanoma aukščiau esamomis aplinkybėmis įvykdė tinkamai. Teismas pastebėjo, kad pagal pateiktas nuotraukas (t. 2, b. l. 48, 49) akivaizdu, jog atsakovo patalpose lubas buvo galima įrengti ir aukščiau, jei sienos būtų apklijuotos plytelėmis iki pat sienų viršaus. Taigi, atsakovui neįvykdžius pareigos perduoti tinkamai paruoštą statybvietę, t. y. neparuošus sienų taip, kad profilius būtų galima tvirtinti kiek įmanoma aukščiau, atsakovo argumentai, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartį dėl lubų įrengimo aukščio, atmestini kaip nepagrįsti, o reikalavimas ieškovei įrengti lubas 3 cm nuo apšiltinimo vertintinas kaip nesąžiningas.
8. Pagal Sutarties 6.6 punktą užsakovas bet kuriuo metu iki atliktų darbų perdavimo gali atsisakyti nuo sutarties vykdymo. Atsakovas šia sutarties nuostata pasinaudojo, ieškovė tokios jo teisės neginčijo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dalis paruošiamųjų darbų buvo atlikta, ieškovė paruošė įtempiamų lubų audinį, pritaikytą atsakovo objektui, tačiau atsakovas nesutinka šias ieškovės išlaidas atlyginti.
9. Teismas, įvertinęs įrodymus, sprendė, kad ieškovė atsakovo objektui sunaudojo jos nurodytus kiekius PVC plėvelės ir Descor audinio – atitinkamai 16,95 kv. m. ir 192 kv. m. ir priteistina atsakovo gautose autentiškose sąskaitose vieno kvadratinio metro Descor audinio kaina – 2,95 Eur ir vieno kvadratinio metro PVC plėvelės – 1,17 Eur, t. y. 16,95×1,17=19,83 Eur už PVC plėvelę ir 192×2,95 =566,4 Eur už Descor audinį. Kaina už atsakovo Descor audinio atvežimą sudaro 40,98 Eur. Kaina už PVC plėvelės kraštų apdorojimą – 95,26 Eur, už profilius – 150 Eur (be PVM), išlaidos darbo užmokesčiui – 109,62 Eur, už kurą – 60,86 Eur (su PVM). Ieškovei nepateikus įrodymų, kiek tiksliai tvirtinimo detalių pagal pateiktas sąskaitas buvo sunaudota ginčo objekte, teismas ieškovės reikalavimą dėl 89,39 Eur už tvirtinimo detales priteisimo tenkino iš dalies, priteisiant 45 Eur (įskaitant PVM). Teismas iš dalies sutiko su atsakovo argumentais, kad dėl kuro, tvirtinimo detalių įsigijimo, audinio parvežimo iš gamintojo PVM jau yra įtrauktas į kainą, o nuo darbo užmokesčio šis mokestis nėra skaičiuojamas, todėl PVM gali būti skaičiuojamas tik už PVC plėvelę, Descor audinį, profilius, IĮ „Idealios lubos“ paslaugas, t. y. (19,83 + 566,4 + 95,26 + 150) x 21 proc. = 174,61 Eur. Bendra ieškovei iš atsakovo priteistina suma yra 19,83 + 566,4 + 95,26 + 150 + 174,61 + 45 + 60,86 + 40,98 + 109,62 =1 262,56 Eur. Iš šios sumos išskaičiavus atsakovo sumokėtą 400 Eur avansą, galutinė iš atsakovo ieškovei priteistina suma yra 862,56 Eur.
Šalies argumentai
10. Ieškovei prašant, jai iš atsakovo teismas priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 862,56 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-03-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
11. Kadangi atsakovas neįrodė, kad ieškovė pažeidė sutartį, ieškovės bendradarbiavimo stokos, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti ieškovės kaltę ir neteisėtus veiksmus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas pasitelkęs kitą rangovą, lubas sumontavo ant ieškovės įrengtų profilių, todėl jokios žalos dėl jų permontavimo nepatyrė. Nesant visų sąlygų sutartinei civilinei atsakomybei taikyti, teismas priešieškinio reikalavimą dėl 823,18 Eur dėl ieškovės įtempiamų lubų montavimo darbų sugadintų sienų ir 400 Eur avanso grąžinimo atmetė, kaip nepagrįstą.
12. Byloje ginčo, kad ieškovė, įrengdama profilį, sugadino vieną plytelę, nėra, tačiau atsakovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti dėl to atsiradusią 50 Eur žalą, jos dydžio jokiais įrodymais nepagrindė, todėl teismas netenkino ir šio priešieškinio reikalavimo.
13. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė, kad patenkinus 862,56 Eur ieškinio reikalavimų, o priešieškinį atmetus, ieškovės naudai priimtas sprendimas dėl bendros 2135,74 Eur sumos, kuri sudaro 90 procentų visų byloje pareikštų reikalavimų. Nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymus apie dviejų advokačių teisinei pagalbai turėtas 6 515,30 Eur išlaidas, atsakovas - už dviejų advokatų ir advokato padėjėjos 3 846,46 Eur išlaidas. Teismas sprendė, kad teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkanti byloje suteiktų teisinių paslaugų kaina kiekvienai iš šalių negali būti įvertinta daugiau kaip po 1 200 Eur. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 1080 Eur, atsakovui iš ieškovės – 120 Eur už teisinę pagalbą.
14. Teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, priešpriešines šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas įskaitė ir ieškovei iš atsakovo priteisė (19,50+114,75+1080)-(78,82+120) =1015,43 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB Dilesta“, kurios interesams atstovauja advokatė L. S., prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą taip: priteisti UAB „Dilesta“ iš D. B. 999,78 Eur turėtas išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 999,78 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-03-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 337,90 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas neteisingai nustatė ieškovės išlaidas Descor audinio ir PVC plėvelės įsigijimui, remdamasis atsakovo pateiktomis iš šių medžiagų gamintojo gautomis sąskaitomis. Ieškovės realias išlaidas šioms medžiagoms įsigyti patvirtina būtent jos pateiktos sąskaitos faktūros ir mokėjimo pavedimai atitinkamoms sumoms, todėl yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 662,40 Eur (plius PVM) už audinio ir 38,18 Eur (plius PVM) už PVC plėvelės įsigijimą.
15.2. Teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai priteisimo klausimą. Teismas nesivadovavo Rekomendacijų 4 p., neatsižvelgė į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bei pateis atsakovo procesinė elgesį, į bylos nagrinėjimo trukmę. Kadangi sprendimu ieškovei priteista tik 1 015,43 Eur bylinėjimosi išlaidos, todėl prašo papildomai priteisti 5 322,47 Eur.
15.3. Kadangi atsakovo priešieškinis yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl vadovaujantis CPK 95 straipsniu, prašo spręsti klausimą dėl baudos atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, kurios 50 proc. – 1000 Eur skirti ieškovei.
Atsiliepimas
16. Atsakovas D. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo UAB „Dilesta“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Teismas ieškovei nepagrįstai priteisė 662,4 EUR už DESCOR audinį ir 38,18 EUR už PVC plėvelę, todėl nėra jokio pagrindo priteisti papildomai reikalaujama sumą, o sprendimo dalis, kuria minėtos sumos priteistos, turi būti pakeista šį ieškovės reikalavimą atmetant.
16.2. Byloje esantys įrodymai neabejotinai pagrindžia, kad ieškovė dėl tokios didelės bylinėjimosi išlaidų sumos (6642,80 Eur) yra kalta pati, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šią išlaidų sumą, priteistą iš atsakovo, sumažinti.
Motyvuojamoji dalis
16.3. Atsakovo priešieškinio reikalavimas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, o ieškovės prašymas taikyti baudą neatitinka CPK 95 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų.
17. Apeliaciniu skundu atsakovas D. B., kurio interesams atstovauja advokatė E. D., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Dilesa“ ieškinį atmesti, o D. B. priešieškinį tenkinti, iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Teismas neįvertino, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė Sutartis neapėmė visų šalių susitarimo sąlygų. Byloje esantys įrodymai duoda pagrindą teigti, kad susitarimas dėl konkretaus lubų aukščio egzistavo.
17.2. Teismas neatkreipė dėmesio, kad priežastis dėl kurios atsakovas siekė nutraukti Sutartį tai ne tik netinkamas darbų atlikimas, bet ir grubus bei nepateisinamas Sutartyje nustatyto darbų termino pažeidimas. Ieškovo elgesys davė prielaidas atsakovui galvoti, kad ieškovas sutinka Sutartį nutraukti bendru sutarimu.
17.3. Teismo priteistas ieškovui nuostolių dydis yra nepagrįstas. Teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja, kad ieškovui sumos galėjo būti priteistos tik už faktiškai sunaudotas medžiagas ir atliktus darbus, kurie yra pagrįsti įrodymais, tačiau teismas priteisė nepagrįstą ir ieškovo būtinųjų faktinių sąnaudų nepagrindžiančią sumą. Už medžiagas, kurių sunaudoti nebuvo būtina, ar kurių sunaudojimo ieškovas neįrodė bei kurias sunaudojo gavęs pranešimą apie nutraukiamą Sutartį - jokio atlyginimo negalėjo būti priteista.
17.4. Nors teismas ieškovui priteisė 566,4 Eur už atsakovo objekte sunaudotą DESCOR audinį, toks sprendimas yra nepagrįstas. Ieškovas šį audinį išpjovė ir paruošė tada, kai jau buvo informuotas apie Sutarties nutraukimą, o tai padarė tam, kad turėtų pagrindą iš atsakovo reikalauti lėšų. Šio audinio Sutarties nutraukimo dieną objekte net nebuvo, o jo sunaudojimas nebuvo užfiksuotas jokiuose dokumentuose. 19,83 Eur už PVC plėvelę priteisė remiantis liudytojo, kuris yra ieškovo verslo partneris, parodymais, kurių niekas nepatvirtina. Priteistų 40,98 Eur už DESCOR audinio atvežimą iš tarpininko teismas nemotyvavo. Teismas priteisė 95,26 Eur už plėvelės apdirbimą, remdamasis IĮ „Idealios lubos" išrašyta sąskaita (el. bylos II tomas, b. l. 121) ir ieškovo apmokėjimu (el. bylos II tomas, b. l. 122), tačiau neįvertino, kad medžiagos pas atsakovą buvo vežamos 2016 m. rugpjūčio 5 d., tačiau sąskaita už paslaugas išrašyta ir apmokėta tik 2018 m. sausio mėn. Atsižvelgus, kad sąskaita buvo apmokėta ir išrašyta ne pagal įstatymų reikalavimus, kyla pagrįstų abejonių ar ši sąskaita nėra tariamas ar apsimestinis sandoris. Taip pat ieškovas neįrodė, kiek profilių sunaudojo, ir ar apmokėjo už juos, todėl išlaidos už profilius priteistos nepagrįstai. Taip pat ieškovas neįrodė ir priteistų išlaidų kurui, išlaidų tvirtinimo medžiagoms. Teismas turėjo atmesti ieškovo reikalavimą priteisti PVM visa apimtimi. Iš ieškovo pateiktų įrodymų negalima padaryti išvadų kiek darbuotojų minėtus darbus atlikinėjo, kokius darbus jie atliko ir kiek laiko sugaišo šių darbų atlikimui, todėl nebuvo pagrindo priteisti ir darbo užmokesčio išlaidų.
17.5. Kadangi ieškovas tinkamai neįvykdė Sutarties, todėl 400 Eur avansas turėjo būti priteistas atsakovui.
17.6. Teismas sprendime nekonkretizavo, kokios civilinės atsakomybės sąlygos ieškovo veiksmuose egzistuoja, o kokios ne. Taip pat nenagrinėjo, kaip šios sąlygos pasireiškė/nepasireiškė. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovo priešieškinis turėjo būti patenkintas pilnai.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Dilesta“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad įtempiamas lubas ieškovė pradėjo montuoti per žemai, dėl ko iš esmės pažeidė Sutartį.
18.2. Atsakovo bylos nagrinėjimo metu išsakyti argumentai apie esminį Sutarties pažeidimą ieškovei pradelsus Sutarties vykdymo terminą yra akivaizdžiai nepagrįsti. Atsakovas neturėjo objektyvaus pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartį dėl ieškovės kaltės.
18.3. Atsakovo argumentai dėl sprendimo nepagrįstumo atmetus atsakovo priešieškinį yra visiškai abstraktūs, deklaratyvūs ir iš viso sunkiai suprantami, kas dar kartą patvirtina atsakovo priešieškinio akivaizdų nepagrįstumą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą priešieškinį pilnai atmesti.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai
argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
19. Atsakovas atskiru prašymu prašo prie bylos medžiagos prijungti 2018m. rugpjūčio 21d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimo aktą Nr. 1AM-59, sprendimą Nr. 1AM-60 ir pavedimą Nr. 3V-1138 bei antstolės S. Vaicekauskienės 2018m. rugpjūčio 10d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 31. Nurodo, kad minėti dokumentai atsirado po teismo sprendimo priėmimo ir jie pagrindžia ieškovės reikalavimų nepagrįstumą.
20. Nagrinėjamos bylos dalykas yra skolos priteisimas iš atsakovo už atliktus darbus ieškovei pagal šalių sudarytą statybos rangos sutartį ir atsakovo reikalavimas ieškovei atlyginti padarytus nuostolius vykdant rangos sutartį. Įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, ar priešieškinio reikalavimai, turėjo būti teikiami su ieškiniu, ar su priešieškiniu, taip pat teikiant atsiliepimus į ieškinį, ar priešieškinį, esant poreikiui galėjo būti teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 135 str. 2 d., 142 str. 2 d., 251 str.). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas ir galimas tik tada, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015).
21. Nagrinėjamu atveju, atsakovas teigia, kad teikiamais naujais įrodymais papildomai įrodinėja ieškovės reikalavimų nepagrįstumą ir apeliacinės instancijos teisme procesas dar nėra pasibaigęs. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos dalykas tiesiogiai nėra susijęs su atsakovo prašomuose priimti dokumentuose išdėstytais faktais. Be to, atsakovas aptartus dokumentus galėjo teikti ir pirmosios instancijos teisme. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja nesant pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintos išimties ir atsakovo prašomų priimti įrodymų nepriima ir jų nevertina.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis).
23. Bylos duomenimis šalys 2016m. birželio 1d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. D-16/06/01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovui sumontuoti įtempiamas lubas, kad medžiagos faktūra būtų Descor, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus 4500 Eur su PVM atlyginimą ( CK 6. 681 straipsnis). Atsakovas sumokėjo ieškovei 400 Eur dydžio avansą. 2016m. liepos 27d. ieškovas pradėjo įtempiamų lubų montavimo darbus, o 2016m. rugpjūčio 5d. atsakovas informavo ieškovę, kad sutartį nutraukia ir prašė iki 2016m. rugpjūčio 14d. grąžinti sumokėtą avansą bei atlyginti 50 Eur padarytus nuostolius, už sugadintą plytelę. Taigi, tarp šalių iškilo ginčas dėl ieškovės reikalaujamų priteisti išlaidų turėtų iki sutarties nutraukimo, o atsakovas įrodinėja, kad ieškovė atlikdama darbus padarė jam žalą.
24. Šalių sudarytos sutarties 6. 6 punkto sąlyga, šalys numatė, kad užsakovas, bet kuriuo metu iki atliktų darbų perdavimo gali atsisakyti nuo sutarties vykdymo. Tokiu atveju užsakovas privalo sumokėti vykdytojui realias sąnaudas medžiagos pirkimui ir parengiamųjų darbų atlikimui ( jeigu jie jau atlikti), susidariusias iki užsakovo pranešimo apie atsisakymą nuo sutarties vykdymo, bet ne mažiau nei sumokėtas avansas.
25. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkindamas iš dalies ir priteisdamas iš atsakovo 862,56 Eur ieškovei patirtų išlaidų nustatė, kad pagal rangos sutarties 6. 6 punkto sąlygą šalys susitarė, kad užsakovas bet kuriuo metu iki atliktų darbų pardavimo gali atsisakyti sutarties vykdymo. Atsakovas tokia sutarties sąlyga pasinaudojo ir nutraukė šalių sudarytą sutartį. Šalių sudarytoje sutartyje buvo nustatyta bendra rangos sutarties kaina – 4500 Eur, tačiau sutartyje nebuvo detalizuota nei atskirų darbų kaina, nei medžiagos. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes konstatavo, kad pagal paminėtą sutarties sąlygą ir atsakovui atsisakius nuo tolimesnės sutarties vykdymo, užsakovas ( atsakovas) privalo sumokėti vykdytojui realias sąnaudas medžiagos pirkimui ir parengiamųjų darbų atlikimui, susidariusias iki užsakovo pranešimo apie atsisakymą nuo sutarties vykdymo, bet ne mažiau nei sumokėtas avansas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia aplinkybė pagrįstai konstatuota, nes šalys sutarties sąlyga prisiėmė teises ir pareigas, todėl ją privalo vykdyti. Pagal CK 6. 200 straipsnį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai.
26. Ieškovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad teismas neteisingai nustatė ieškovės išlaidas Descor audinio ir PVC plėvelės įsigijimui ir nepagrįstai tokias sumažintas išlaidas priteisė, o taip pat nepagrįstai atskaitė 400 Eur sumokėtą avansą. Teisėjų kolegija su tokia argumentacija nesutinka. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų ir teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kad būtent iš Vokietijos gamintojo PONGS ieškovė ir montavo įsigytus audinius atsakovo objekte. Apylinkės teismas sprendimo 27 punkte nustatė, kad ieškovės pateiktoje sąskaitoje vieno kvadratinio metro Descor audinio kaina yra 3, 45 Eur, o atsakovo pateiktoje autentiškoje sąskaitoje vieno tokio pačio audinio kaina nurodyta – 2, 95 Eur už kvadratinį metrą. Remdamasis byloje pateiktais įrodymais ( t. 2 b. l. 199, t 3, b. l. 21) ir atlikta įrodymų analize teismas nustatė, kad PVC plėvelės vieno kvadratinio metro kaina - 1,17 Eur. Teismas išanalizavęs aptartus bylos duomenis bei kitus įrodymus, kuriais ieškovė įrodinėjo audinio ir plėvelės kainą bei atsakovo teikiamus įrodymus atsikirtimų pagrindu dėl ginčo audinio ir plėvelės kainos ir apie tai pasisakydamas teismo sprendimo 28-31 punktuose nustatė, kad ieškovei už audinius negali būti priteista didesnė kaina nei 2, 95 Eur už kvadratinį metrą, o už PVC plėvelę didesnė kaip 1, 17 Eur už kvadratinį metrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo išvada yra padaryta nepažeidžiant įrodymų sąsąjumo, pakankamumo ir jų vertinimo taisyklių ( CPK 185 straipsnis). Teismo išvada yra pakankamai motyvuota ir argumentuota ( CPK 270 straipsnio 4 dalis), pagal ieškovės apeliacinio skundo argumentus daryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
27. Išplėtotoje Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir kt.).
28. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
29. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016).
30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas šalių pateiktus įrodymus vertino laikydamasis pirmiau paminėtų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių, jų nepažeidė ir teisingai nustatė ieškovės turėtas išlaidas Descor audinio ir PVC plėvelės įsigijimui.
31. Ieškovė nurodo, kad atsakovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą priešieškinį ir prašo taikyti atsakovui už piktnaudžiavimą procesu pagal CPK 95 straipsnį sankcijas.
32. Piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012 ir kt.).
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų siekęs piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, t. y., kad atsakovas būtų nesąžiningai pateikęs priešieškinį. Tai, kad atsakovo priešieškinys buvo nepatenkintas, dar nereiškia, kad pastarasis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
34. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei už advokato ir advokato padėjėjo teiktą pagalbą, vadovavosi L R teisingumo ministro ir Advokatūros tarybos pirmininko patvirtintomis galiojančiomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą. Bylą laimėjusiai proceso šaliai iš pralaimėjusios šalies turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, tačiau akivaizdu, kad tokios išlaidos turi atitikti protingumo standartą ( CPK 98 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis ). Kaip matyti iš ieškovės pateiktų į bylą įrodymų, kad ieškovė samdė dvi advokates ir turėjo 6515,30 Eur išlaidų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos ginčo pobūdį, ieškinio ir priešieškinio kainą, parengtų procesinių dokumentų apimtį, juose analizuojamą teisinę argumentaciją, teiktus įrodymus, atsižvelgdamas į ieškinio patenkinimo proporciją, sumažino ieškovei prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį ir priteisė iš atsakovo ieškovei 1015,43 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis šioje konkrečioje byloje užtikrina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų įgyvendinimą, o taip pat apsaugo kitą proceso šalį nuo nepagrįstai didelių sumų priteisimo ir yra teisingas bei neprieštarauja Kasacinio teismo formuojamai teisminei praktikai (Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011, 2018m. liepos 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018 ir kt.).
35. Minėta, kad šalys buvo sudarę statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovui sumontuoti įtempiamas lubas, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Atsakovo teigimu, jis nutraukė sutartį dėl to, kad ieškovė nesilaikė susitarimo sumontuoti lubas 3 cm žemiau nuo lubų apšiltinimo. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šalys raštu susitarė dėl lubų montavimo aukščio. Nustatyta, kad šalys dėl tokio lubų montavimo tarėsi žodžiu ir skirtingai aiškina susitarimo aplinkybes. Kitų įrodymų patvirtinančių žodinio susitarimo turinio apimtį byloje nebuvo pateikta, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovas savo pareigos neįvykdė ir neįrodė, kad šalys susitarė ir ieškovė buvo įsipareigojusi sumontuoti lubas 3 cm žemiau esamo apšiltinimo ( CPK 178 straipsnis).
36. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 823,18 Eur dydžio žalą ir teigė, kad ją patirs ateityje dėl ieškovės įtempiamų montavimo darbų sugadintų sienų, o taip pat 50 Eur žalą už sugadintą plytelę, grąžinti 400 Eur avansą. Atsakovas savo priešieškinio reikalavimus grindė tuo, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartį, sumontavo žemiau lubas nei buvo susitarta, atsakovas patirs ateityje išlaidas dėl profilių permontavimo ir turės išlaidų.
37. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir tą patvirtina byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kad ieškovė pažeidė sutartį. Kadangi byloje neįrodyta svarbių priežasčių nutraukti sutartį, tai pagal šalių sudarytos sutarties 6. 6 punkto sąlygą atsakovas neturi teisės į sumokėto 400 Eur avanso grąžinimą.
38. Teismas detaliai išanalizavęs bylos duomenis, tame tarpe ir ieškovės atstovo, atsakovo paaiškinimus nustatė, kad ieškovė dėjo pastangas, pirko medžiagas ir atliko darbus, kad lubų apšiltinimo nelygumai būtų išlyginti ir lubų apšiltinimas netrukdytų įtempiamų lubų montavimui ir jas sumontuoti kuo aukščiau. Sienų tinkamas paruošimas prieš lubų įrengimą buvo atsakovo pareiga. Teismas nustatė, kad atsakovas galimai matė kokiame aukštyje buvo montuojami profiliai, tačiau jokių pastabų dėl to nereiškė, o sutarties atsisakė tik ieškovei atvykus užbaigti profilių montavimo darbus ir atsivežus paruoštas įtempiamų lubų montavimui medžiagas. Atsakovas nei savo teiktuose procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde dėstoma argumentacija aptartų aplinkybių nepaneigė. Taigi, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pagrįsta teismo išvada, kad ieškovės neteisėti veiksmai neįrodyti ir jai negali kilti civilinė atsakomybė pagal sudarytą šalių sutartį ( CK 6. 246 straipsnis).
39. Civilinė atsakomybė gali atsirasti tik tada kai nustatomos visos civilinei atsakomybei kilti sąlygos. Nenustačius visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atsakovo priešieškinio reikalavimą pareikštą ieškovei atmesti ( CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6. 256 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma nėra imperatyvi, todėl ieškovei civilinė atsakomybė atsiranda bendrais pagrindais ir tik esant jos kaltei. Ieškovė byloje įrodė, kad sutartinę prievolę vykdė tinkamai ir jos kaltės nėra. Esant nurodytam nepagrįstai atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė turi atsakyti be kaltės.
40. Atsakovas savo apeliaciniame skunde argumentuoja, kad jeigu ieškovei ir galėjo būti priteisti kažkokie nuostoliai, jų dydis nesiektų sumos dydžio, kokios vertės nuostoliai buvo padaryti ieškovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė jai padarytų nuostolių dydį įrodė byloje pateiktais rašytiniai įrodymais ir apylinkės teismas jų patikimumą įvertino plačiai pasisakydamas savo sprendimo 32-39 punktuose. Taigi, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais neteisingai nustatant nuostolių dydį ir pažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisykles. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas keldamas aptartą argumentaciją ir nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tokių įrodymų turinio ir jų reikšmės, nurodo bendro pobūdžio teiginius ir siekia įrodyti sau reikšmingas aplinkybes.
41. Kiti apeliantų apeliacinių skundų argumentai nedaro įtakos teismo sprendimo teisėtumui, todėl neanalizuotini.
42. Esant išdėstytam, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ( CPK 185 straipsnis), atskleidė bylos esmę ir teisingai išsprendė tarp šalių iškilusį ginčą. Tai pripažįstant apeliacinės instancijos teismas gali nenagrinėti visų kitų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt. ). Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Atmetus apeliantų apeliacinius skundus jiems bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018m. gegužės 10d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.