- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-761-603/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26118-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- V. F.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės V. F. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareikštas atsakovei Vilniaus apygardos teismo teisėjai R. P. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovės teisėjos R. P. priimtos 2017-06-28 atskirosios nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4636-803/2017 patyrė 600 000 Eur neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės bei reikalauja oficialaus atsiprašymo ir atsiliepimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pateiktą ieškinį.CK 6.272 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad byloje pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį atsakovu gali būti tik valstybė, bet ne teisėjai ir teismai, todėl teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties; teisėjai trečiaisiais asmenimis tokiose bylose gali būti įtraukiami tais atvejais, kai ieškinio pagrindą sudaro jų tyčiniai neteisėti veiksmai, patvirtinami įrodymais (CK 6.272 str. 4 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-437/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2517/2013).CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika; 2012, 36).Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė Vilniaus m. apylinkės teismui ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei Vilniaus apygardos teismo teisėjai R. P. dėl jos civilinėje byloje Nr. e2-4636-803/2017 priimtos nutarties. Tokiu būdu ieškovė šiuo atveju netinkamai įgyvendina savo procesinę teisę kreiptis į teismą, pareikšdama ieškinį subjektui, kuris negali būti ginčo šalimis nagrinėjamu atveju, todėl yra pagrindas tokį pareikštą ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) (Vilniaus apygardos teismo 2014-04-09 nutartis Nr. 2S-938-619/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2517/2013).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė V. F. atskiruoju skundu nesutinka su priimta teismo nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, t. y. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atskiruoju skundu apeliantė iš esmės nenurodė jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti / išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, kad šiuo atveju ieškovė netinkamai įgyvendina savo procesinę teisę kreiptis į teismą, pareikšdama ieškinį subjektui, kuris negali būti ginčo šalimi. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo atsakovu turi būti traukiama valstybė (CK 6.272 str.), ir taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliantei tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse jau ne vieną kartą įvairiais aspektais buvo išsamiai išaiškinti ieškinio turiniui keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-14643-391/2016; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11841-861/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-973-803/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1052-619/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1294-580/2016 ir kt.). Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.), todėl, teismo vertinimu, reiškiant ieškinį, kuris yra ne tik įžeidžiančio pobūdžio bei paremtas tik emocinio pobūdžio pasisakymais, bet ir nesilaikant nustatytų CPK reikalavimų, piktnaudžiauja jai suteiktomis subjektinėmis teisėmis.Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisingai aiškino bei taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai. Naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.