- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-13
- Bylos Nr.
- e2S-1052-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05253-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- Aureliui Pikžirniui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos biurui
- Trečiasis asmuo
- Advokatų profesinė bendrija, „Kaušinis, Meškys, Metekonytė“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovams Aureliui Pikžirniui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos biurui dėl patirtos moralinės žalos, tėvystės nuginčijimo ir tėvo teisių dukrai apribojimo, tretieji asmenys Advokatų profesinė bendrija „Kaušinis, Meškys, Metekonytė“, advokatas J. K. ir nustatė :
Aprašomoji dalis
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė perduoti ieškovei ir jos vyrui N. E. F. vaikus, priteisti iš A. P. 29376 EUR neturtinės žalos, kurią atsakovas gavo iš Vokietijos vaikų pašalpų, nustatyti, kad Vilniaus civilinės metrikacijos biuras kompensuotų maksimalią moralinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Konstatavo, kad ieškovės ieškinys neatitinka ieškinio turiniui ir formai keliamų reikalavimų, nutartyje nurodė, kokius konkrečius ieškinio trūkumus turi pašalinti ieškovė.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad šio procesinio dokumento dalykas yra ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos kompensacijos su reikalavimu priteisti iš atsakovo A. P. 29376 EUR ir nustatyti, kad Lietuvos valstybė už Vilniaus civilinės metrikacijos biuro vedėjos neapdairumą kompensuotų maksimalią moralinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi laikė nepaduotu ieškovės ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, jos pareikštas ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 str. ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, t.y. nesuformuluotas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), nenurodyta ieškinio suma, nepridėti įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas faktines aplinkybes, neišsakyta nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, nepateikta informacija, ar byla bus vedama per advokatą, nepasisakyta dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, nepridėtas žyminio mokesčio sumokėjimo kvitas. Be to, pateiktas ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 str. dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, t.y. nėra tikslių dalyvaujančių byloje asmenų duomenų, nėra procesinio dokumento pobūdžio ir dalyko, priedų, pridedamų prie pateikiamo procesinio dokumento ir kt. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą, 2016 m. vasario 17 d. nutarties neįvykdė ir procesinio dokumento (ieškinio) trūkumų nepašalino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė V. F. nesutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi ir prašė nagrinėti bylą iš esmės. Apeliantės nuomone, ji visus 2016 m. vasario 17 d. nutartyje nurodytus trūkumus pašalino. Ieškovė suformulavo ieškinio dalyką ir ieškinyje nurodė, kad jis reiškiamas dėl patirtos moralinės žalos per Vilniaus civilinės metrikacijos biurą. Paaiškino, kad ieškinio suma šiuo atveju negali būti nurodyta, nes sūnaus tėvystės pakeitimas yra neįkainojamas. Ieškovė prie ieškinio pridėjo turimus įrodymus – Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos biuro raštas dėl informacijos pateikimo ir gimimo išrašą Nr. 1864, taip pat neverstas gimimo liudijimas išduotas Jungtinėje Karalystėje. Iš šių dokumentų, apeliantės nuomone, akivaizdu, kad dokumentas išduotas Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos biuro buvo padirbtas ir už tai atsako Lietuvos valstybė. Skundžiamoje nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai, apeliantės nuomone, yra visai ne į temą nagrinėjamai bylai, nes žalos atveju byla pirmiausia turėtų būti tiriama per ikiteisminio tyrimo teisėją. Dėl sprendimo už akių apeliantė sutinka tik esant pilnam ieškinio reikalavimų tenkinimui. Taikos sutarties sudarymo galimybės nėra. Apeliantė taip pat nurodo, kad pagal CPK 83 str. 4 d. žyminio mokesčio šiuo atveju mokėti nereikia. Jei Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos biuras būtų teisingai išvertęs tikrą gimimo liudijimą – tai A. P. padirbtu dokumentu negalėtų disponuoti. Valstybės padaryta žala atsakovei yra labai žymi, ji priversta atsiriboti nuo valstybės. Tvirtina, jog trūkumų šalinimas yra ieškovės teisių pažeidimas. Atsakovas A. P. renkasi ES valstybėse pašalpas, kol apeliantė augina vaikus be jokių pašalpų. Teismui nepriėmus ir neišnagrinėjus ieškinio, apeliantė prašo persiųsti jį Europos vadovų tarybai ir Europos sąjungos Tarybai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovės V. F. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nepašalinus teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi nustatytų trūkumų.
Žemesnės instancijos teismas
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tačiau įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), ieškovas negali kreiptis į teismą bet kokiu būdu. CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus, o CPK normos reglamentuoja teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką. Teismas gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į jį asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš ieškovo pareikšto materialaus reikalavimo turi būti aišku, kurį CK numatytą civilinių teisių gynimo būdą šie reikalavimai atitinka bei kokio sprendimo siekia ieškovas. Pagal CPK 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2006). Ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, nes jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
Nagrinėjamu atveju ieškovei pareiškus ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti nurodydamas, jog jis neatitinka reikalavimų keliamų ieškiniui, taip pat nėra neapmokėtas žyminiu mokesčiu. Nurodė, kad ieškinyje turi būti aiškiai nurodytas procesinio dokumento pobūdis ir dalykas, procesinių dalyvių padėtys, ieškiniams dėl tėvystės nuginčijimo keliami specialūs reikalavimai. Ieškovė pateikė ieškinį po trūkumų šalinimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovė ieškinio trūkumų nepašalino ir grąžino jį ieškovei.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, jos nuomone, ji pašalino visus ieškinio trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
Pažymėtina, jog pagal CPK 111 straipsnio 2 dalį kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: 1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; 2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gyvenamoji vieta; 3) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; 4) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 5) priedai pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; 6) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir jo surašymo data. Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, ieškinys turi atitikti ir specialiuosius ieškinio reikalavimus. Papildomi reikalavimai ieškinio turiniui, palyginus su kitais procesiniais dokumentais, išvardyti CPK 135 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, be to, jog teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje taip pat nurodama: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, jos ieškinys neatitinka CPK 135 str. ir 111 str. keliamų reikalavimų, todėl ieškinys grąžintas ieškovei pagrįstai.
Pažymėtina, kad CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ieškinyje privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinis ieškinio pagrindas. Ieškinio pagrindas - tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką.
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje teigia, kad dėl Vilniaus savivaldybės Teisės skyriaus Metrikacijos biuro vedėjos, advokato J. K., atsakovo A. P. veiksmų patyrė žalą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškinyje nenurodytas faktinis ieškinio pagrindas, nes visiškai neaiškūs (neapibrėžti, neatskleisti) ieškovės teiginiai, jog ji yra patyrusi žalą dėl minėtų asmenų veiksmų (jos teigimu, padirbant gimimo liudijimą, atsakovui gaunant pašalpas kitose ES valstybėse, advokatui A. K. dėl laiškų rašymo ieškovės vyrui, atsakovo A. P. vardu), t. y. nuosekliai nenurodytos aplinkybės, kuriomis buvo atlikti neteisėti veiksmai prieš ieškovę, nei konkretūs asmenys, kurie juos atliko, o faktinio ieškinio pagrindo nežinojimas iš esmės užkerta kelią teismui aiškintis reikšmingas bylai faktines aplinkybes. Ieškovė prašo apriboti neterminuotai atsakovo teises vaikų atžvilgiu, tačiau nenurodo jokių šias aplinkybes patvirtinančių aplinkybių, apsiribodama tik teiginiu, kad atsakovo elgesys nevertas tėvo vardo.
Ieškinyje, jeigu jis turi būti įkainotas, be bendrųjų reikalavimų procesiniams dokumentams, turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnis). Kaip pažymima teismų praktikoje, nurodyti ieškinio sumą yra įsakmaus pobūdžio reikalavimas, keliamas ieškinio turiniui. Turtiniuose ginčuose ieškinio suma turi būti nurodyta dėl jos įtakos nustatant bylos rūšinį teismingumą, apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 80 straipsnis) ir nustatant nagrinėtinos bylos kategoriją. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodo konkrečios ieškinio sumos, reikalauja iš atsakovo A. P. 29376 EUR žalos, tačiau nepateikia tokią žalą pagrindžiančių dokumentų. Ieškiniu taip pat prašoma įpareigoti Civilinės metrikacijos biurą kompensuoti žalą, kuri nėra išreikšta skaičiais, apsiribojant abstrakčia fraze - „maksimali žala“. Tuo tarpu apeliantės atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieškinio suma šiuo atveju negali būti nurodyta, nes sūnaus tėvystės pakeitimas yra neįkainojamas, nepašalina ieškovės pareigos tinkamai suformulutoi ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką).
Dar viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Pažymėtina, jog CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 str.). Tokiu būdu visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Žyminio mokesčio nesumokėjimas priskiriamas prie procesinio dokumento trūkumų. CPK 83 straipsnyje yra išvardyti atvejai, kada, atsižvelgiant į civilinėje byloje nagrinėjamo materialinio teisinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar turtinę padėtį, suinteresuoti asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose.
Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju ji turi būti atleista nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi ieškinys pareikštas dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (CPK 83 str. 1 d. 4 p. ). Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus, kadangi ieškovė nepateikė duomenų, kad yra priimtas koks nors teisminis procesinis sprendimas, konstatuojantis, kad ieškovė dėl atsakovo A. P., ar Lietuvos valstybės institucijų nusikalstamų veikų patyrė žalos. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškinyje apeliantė formuluoja reikalavimą dėl atsakovo kaip tėvo valdžios apribojimo. Toks reikalavimas turi būti apmokėtas 41 EUR žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 5 p.).
Apeliantės atskirajame skundu suformuotas procesinis prašymas nepriėmus ieškinio ir jo neišnagrinėjus persiųsti jį nagrinėti Europos vadovų tarybai ir Europos sąjungos tarybai atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi šios institucijos nėra kompetentingos teismine tvarka nagrinėti civilines bylas.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio trūkumų šalinimą, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.