- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-22
- Bylos Nr.
- e2S-973-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04242-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- Lietuvos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį dėl Lietuvos advokatūros daromos moralinės žalos vaikui, nedrausminant advokato J. K., atsakovei Lietuvos advokatūrai, trečiajam asmeniui advokatui J. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. F. pateikė teismui ieškinį prašydama priteisti iš Lietuvos advokatūros 130 330 Eur ieškovės vaiko išlaikymo skolos sumą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-15 nutartimi nustatė ieškovei V. F. 10 dienų terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismas nurodė tokius trūkumus:
Šalies argumentai
2.1. ieškovė nepagrindė, kokiu pagrindu atsakovu ieškinyje nurodė Lietuvos Respubliką, atstovaujama Teisingumo ministerijos. Nurodė, jog ieškovei tenka pareiga aiškiai nurodyti ieškinio pagrindą, o ieškinį pagrindžiančias aplinkybes nurodyti taip, kad būtų suprantama (nevertinant ieškinio pagrįstumo), kodėl ieškinio reikalavimas reiškiamas ieškinyje nurodytam asmeniui – atsakovui;
2.2. ieškovė netinkamai nurodo ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Pažymėjo, jog pateiktame ieškinyje nesuformuluotas ieškinio faktinis pagrindas ir ieškinio dalykas – t. y. neaišku ko konkrečiai yra reikalaujama iš atsakovu nurodyto asmens Lietuvos advokatūros, nenurodyti ir nepateikti teismui ieškinio reikalavimus patvirtinantys įrodymai. Pažymėjo, jog ieškovės reiškiami reikalavimai nėra aiškiai suformuluoti, nelogiški, neįvardijo, kokios materialinės teisės normos yra pažeistos, neaišku, kas ir kaip pažeidė ieškovės vaiko teises;
2.3. ieškovė teikdama ieškinį teismui privalo trumpai, tiksliai ir aiškiai išdėstyti savo reikalavimus atsakovui, vartoti dalykinę lietuvių kalbą, tam, kad teismas galėtų suprasti kokiu būdu turi būti apginta galimai ieškovės pažeista teisė ar įstatymų saugomas interesas, taip pat individualizuoti ieškinį ir apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas.
2.4. ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio kuris, teismo paskaičiavimu pagal ieškinio reikalavimą sudaro 1 846 Eur;
2.5. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 2 dalį prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, tačiau neaišku, ką ieškovė ketina įrodinėti pateikdama Lietuvos advokatūros 2015-12-03 sprendimą dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui J. K.;
2.6. ieškovei išaiškino teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka (CPK 20 straipsnis).
3. Pareiškėja pateikė patikslintą ieškinį, prašydama teisingumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi laikė ieškovės V. F. ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas konstatavo, jog ieškovė V. F. nepašalino teismo 2016-02-15 nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nesuformulavo aiškaus reikalavimo, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių procesiniame dokumente nurodytas aplinkybes bei nesumokėjo žyminio mokesčio.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Apeliantė (ieškovė) V. F. pateikdama atskirąjį skundą prašo įvertinti nurodomas aplinkybes ir išnagrinėti ieškinį iš esmės, priteisiant iš atsakovo „<...> moralinę ir fizinę žalą, ekvivalentišką <...> vaikui jos tėvo nesumokėtam įsiskolinimui <...> “.
6. Ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantė nurodo tokius argumentus:
6.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė trūkumą sumokėti žyminį mokestį, kadangi apeliantė žyminio mokesčio neturi mokėti pagal CPK 83 straipsnio 4 dalį. Nurodo, jog teikdamas teisines paslaugas advokatas J. K. padarė rimtus nusikaltimus;
6.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-02-04 nutartimi nurodė, jog Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Ginčas kilo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-24 nutarties, kuria apeliantės (ieškovės) ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Kadangi byloje sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-24 nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu dėl to, kad nebuvo ištaisyti teismo nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar teismas pagrįstai nutarė, jog ieškinio trūkumai teismo nustatytu terminu neištaisyti. Taigi svarbu įvertinti, kokius trūkumus ieškovė buvo pareigota pašalinti ir kaip tai įvykdė.
Žemesnės instancijos teismas
9. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtinta vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 135 straipsnis, 111 straipsni), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo.
10. Jeigu ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, tačiau trūkumai yra tokio pobūdžio, kad gali būti ištaisyti, taikomas procesinis ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115, 138 straipsniai). Ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. ar ieškinys atitinka minimalius CPK jam keliamus reikalavimus. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne bylos iškėlimo stadijoje, kuomet sprendžiamas klausimas dėl ieškinio priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-15 nutartimi nustatė ir pareikalavo ištaisyti šiuos ieškinio trūkumus: nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus) ir ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti aiškų reikalavimą atsakovu nurodytam asmeniui - Lietuvos advokatūrai, pateikti ieškinio reikalavimus patvirtinančius įrodymus, nurodyti pažeistas materialinės teisės normas bei kas ir kaip pažeidė ieškovės vaiko teises, sumokėti žyminį mokestį.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neištaisė apylinkės teismo nustatytų trūkumų. Nors apeliantė pateikė patikslintą ieškinį, tačiau patikslintame ieškinyje išdėstyta asmeniniu vertinimu grindžiama pozicija, emocijos, kaltinimai tiek Lietuvos advokatūrai tiek advokatui J. K., tačiau visiškai neatsižvelgta į pirmosios instancijos teismo 2015-02-15 nutartyje nurodytus trūkumus. Iš ieškovės ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių neįmanoma suprasti, kokiu pagrindu keliami reikalavimai atsakovu nurodytai Lietuvos advokatūrai. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškinyje nėra nei faktinio pagrindo, nei ieškinio dalyko, nepateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškovės nurodytas aplinkybes. Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad išreikštos ieškovės emocijos nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jos pateiktas ieškinys (o taip pat ir patikslintas ieškinys) atitinka tiek specialius ieškinio turiniui, tiek procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.
13. Pažymėtina, kad įstatymas reikalavimus ieškinio formai ir turiniui nustato tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Todėl ieškinyje turi būti aiškiai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas (ko prašoma) ir pagrindas (kodėl, kokiomis aplinkybėmis, faktais ir įvykiai remiantis prašoma). To nesant ne tik teismas, bet ir kiti proceso dalyviai, nesuprasdami reikalavimo esmės, negalės pateikti ir savo pozicijos (atsiliepimo).
14. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog apylinkės teismas nustatė esminius ieškinio trūkumus, kadangi iš ieškinio turinio neaišku, kokiu pagrindu grindžiamas ieškovės reikalavimas. Esminiais trūkumais laikytini tokie trūkumai, jeigu jie dėl savo pobūdžio neleidžia pradėti proceso, turi būti pašalinti jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje; prie jų priskiriami ir esminiai ieškinio dalyko bei faktinio pagrindo formulavimo trūkumai.
15. Apeliantė taip pat įrodinėja, kad ji yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 4 dalies pagrindu, kuriame nurodyta galimybė ieškovą atleisti nuo žyminio mokesčio bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai remiasi minėta proceso įstatymo norma, kadangi byloje nepateikti įrodymai, jog apeliantei nusikalstama veika padaryta turtinė ar neturtinė žala. Pažymėtina, kad apeliantės subjektyvi nuomonė ar vidinis įsitikinimas dar nesudaro pagrindo konstatuoti, jog žala apeliantei padaryta nusikalstama veika.
17. Apeliantės reikalavimas apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti jos ieškinį taip pat nepagrįstas, kadangi apeliacinės instancijos teismas patikrino tik apylinkės teismo procesinius veiksmus sprendžiant ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, o civilinės bylos iškėlimo stadijoje sprendžiamas tik ieškinio priėmimo klausimas.
18. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pateikto ieškinio trūkumus, o ieškovei nurodytų trūkumų nepašalinus laikydamas ieškinį nepaduotu priėmė teisingą sprendimą, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties. Taigi apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
netenkinti atskirojo skundo.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.