- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-09
- Bylos Nr.
- 2S-938-619/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38735-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-12127-155/2014 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir teisėjams D. A., G. K., R. N. dėl Lietuvos Aukščiausiame Teisme sveikatos sutrikimais vykdoma diskriminacija padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad atsakovai Lietuvos Aukščiausias Teismas ir teisėjai D. A., G. K., R. N. turi rimtų protinių sveikatos sutrikimų ir vykdė diskriminaciją ieškovo V. B. atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 3P-1885/2013; priteisti ieškovui V. B. iš atsakovo Lietuvos Respublikos 20 000 Lt žalos atlyginimą už diskriminacijos vykdymą jo atžvilgiu atsakovų veiksmais civilinėje byloje Nr. 3P-1885/2013, sprendimo vykdymą pavedant atstovui LR teisingumo ministerijai. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija, nustatydama, jog ieškovo V. B. kasacinis skundas buvo paduotas praleidus nustatytą terminą ir pažeidus LR CPK 345 str. 1 d. reikalavimus bei nepateiktas kasaciniam teismui įstatymo reikalavimus atitinkantis įrodymas ar prašymas atnaujinti terminą, vykdė diskriminaciją ieškovo atžvilgiu (LR CPK 345 str. 1 d.). Jam padarytą 20 000 Lt žalą patvirtina kolegijos nutartys, ieškovo paskirtos nuolatinės priežiūros būtinumo medicininė pažyma dėl amžiaus ir sveikatos būklės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. B. ieškinį dalyje dėl reikalavimų keliamų Lietuvos Aukščiausiam teismui, teisėjams D. A., G. K., R. N. CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, nes ieškinys šioje dalyje nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kitoje dalyje nustatė terminą trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas teigia, kad jis žalą patyrė dėl neteisėtų teismo ir teisėjų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Teismas sprendė, kad pagal CK 6.272 str. 2 d. reikalavimus, ieškinys dėl žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų teismo ir teisėjo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareikštas tik valstybei. Teismui ir teisėjui ieškinys dėl civilinėje byloje patirtos žalos atlyginimo negali būti reiškiamas, Lietuvos Aukščiausiasis teismas ir šio teismo teisėjai D. A., G. K., R. N. negali būti atsakovais. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (neteisėto veikimo/neveikimo) atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Pažymėjo, jog kitoje dalyje pateiktas ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, todėl nustatytinas terminas trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateikti ieškinio priedai neatitinka paminėtų CPK 114 str. reikalavimų, ieškovas privalo pateikti prie ieškinio pridedamų rašytinių dokumentų originalus arba nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas, kadangi nagrinėjamu atveju prie ieškinio ieškovas teismui pateikė dokumentų, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, šviesokopijas, nepatvirtintas įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog ieškinyje nurodyta, kad ieškovui padaryta žala, kurią ieškovas vertina 20 000 Lt, tačiau jokių aplinkybių, kokiais kriterijais remiantis prašoma būtent tokio dydžio atlyginimo suma, kokios rūšies žalos (turtinės ar neturtinės) prašo priteisti, ieškovas nenurodė, be to ieškinyje neatskleista, kaip konkrečiai pasireiškė ieškovo nurodoma žala. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo laikyti, kad atskleistas ieškinio faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas atsakovui. Todėl ieškovas turi pateikti prašomos priteisti neturtinės žalos paskaičiavimą (pagrindimą). Konstatavo, kad ieškinys nagrinėjamu atveju pateiktas CK 6.272 straipsnio pagrindu, nes ieškovas ieškinyje nurodo, kad žalą patyrė dėl neteisėtų teismų ir teisėjų veiksmų nagrinėjant civilines bylas, tačiau iš ieškinio turinio ir suformuluotų reikalavimų matyti, kad vienas iš ieškovų reikalavimų yra susijęs su kitų asmenų protinės sveikatos būkle, t.y. teismo tvarka faktai nustatinėjami, jeigu jie turi juridinę reikšmę. Ieškovas pareikštu reikalavimu prašo teismo nustatyti faktą, susijusį su kitų asmenų sveikatos būkle, todėl tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kas reiškia, kad ieškovo reikalavimas negali būti ginčo objektu, todėl nagrinėjamu atveju ieškovas turi tikslinti ir reikalavimus bei jų pagrindimą. Pažymėjo, kad ieškovas nekonkrečiai ir neaiškiai nurodė ir kitas aplinkybes, t.y. dėl ieškovo nurodytos diskriminacijos ieškovas aiškiai neišdėstė konkrečių aplinkybių, kuriomis remdamasis ieškovas teigia, kad jo atžvilgiu vykdoma diskriminacija, be to ieškovas savo ieškinyje suformulavęs aplinkybę „buvo prievartaujamas pateikti prašymą...“, jos konkrečiai ir aiškiai nenurodė, neįvardijo kokiu būdu, kieno ir kaip jis buvo spaudžiamas, ar prievartaujamas (t.y. prieš savo valią), pateikti prašymą. Galiojant nekaltumo prezumpcijai ieškovas, nurodydamas nusikalstamą veiką atitinkantį kvalifikavimą turi pateikti įrodymus, kad dėl šių aplinkybių vyksta atitinkamas tyrimas, kad atitinkamu įrodymu ieškinyje įvardyta veika yra pripažinta - klastojimu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį ir perduoti klausimą kitam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 61-63). Nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, pažeistos ir netinkamai taikomos procesinės ir materialinės teisės normos, nukrypta nuo Konstitucinio Teismo suformuotos privalomos precedento taikymo praktikos civiliniame procese. Apelianto nuomone, buvo pažeista ir netinkamai nutartyje taikomi CPK 7, 8, 12, 13, 95, 137 str. 2 d., CK 6.272 str., Konstitucijos 109 str., 114 str., CPK 5, 6, 21, 45, 185 str., Konvencijos 6 str.. Teigia, jog nutartyje neteisėtai remiamasi CK 6.272 str., nustatoma, kad neva Lietuvos Aukščiausias teismas ir jo nurodyti teisėjai negali būti atsakovais byloje. Tačiau apelianto nuomone, minėtas įstatymas nedraudžia patraukti atsakovais Lietuvos Aukščiausiajį teismą ir jo teisėjus. Tokia nutartimi pažeidžiama apelianto teisė kreiptis teisminės gynybos. Pagal CPK 45 str. teisė pakeisti netinkamą atsakovą galima tik ieškovo sutikimu, nes priešingu atveju ieškovui nesutikus, teismas privalo nagrinėti bylą iš esmės. Nutartį priėmė šališkas teisėjas ir teismas. Teigia, jog ieškinio priedų ir jo nuorašų nepateikimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu nepriimti ieškinio, kaip ir įrodymų nepateikimas ieškinio priėmimo stadijoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CK 6.272 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad byloje pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį atsakovu gali būti tik valstybė, bet ne teisėjai ir teismai, todėl teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties; teisėjai trečiaisiais asmenimis tokiose bylose gali būti įtraukiami tais atvejais, kai ieškinio pagrindą sudaro jų tyčiniai neteisėti veiksmai, patvirtinami įrodymais (CK 6.272 str. 4 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-437/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2517/2013).
CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika; 2012, 36).
Nagrinėjamu atveju ieškovas pateiktą ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Aukščiausiam teismui, teisėjams D. A., G. K., R. N. grindė jo nuomone neteisėtais veiksmais, kurie ieškovui sukėlė 20 000 Lt žalą. Taigi, ieškovas, pateikdamas ieškinį minėtiems atsakovams, iš esmės vadovavosi CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
Apylinkės teismas, nustatęs, kad ieškovas netinkamai įgyvendina procesinę teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo, pareikšdami ieškinį ir subjektams, kurie negali būti ginčo šalimis nagrinėjamu atveju, turėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Pažymėtina, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimus turi įrodyti tinkamais įrodymais (CPK 177 str., 178 str.), o ne jo nurodytų atsakovų atsiliepimais, todėl nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, ar atsakovai (kuriems ieškovas pateikė paminėtą ieškinį) pateiks atsiliepimus į ieškovo ieškinį, nes ieškovas turi įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą.
Taigi apylinkės teismo išvada, kad ieškovo reikalavimai atsakovų Lietuvos Aukščiausio teismo, teisėjų D. A., G. K., R. N. atžvilgiu negali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka atitinka teisės aktus ir teismų praktiką (CK 137 str. 2 d. 1 p.; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2517/2013).
Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškinys nagrinėjamu atveju turi būti reiškiamas Lietuvos valstybei, o ieškovas pareiškime atsakovu tinkamai nurodė ir Lietuvos Respubliką. Taigi teismas, atsisakydamas priimti ieškinį atsakovams neturėjo pagrindo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis, kaip kad skunde nurodo apeliantas, kadangi toks įpareigojimas nustatytinas tuo atveju, jeigu byla dėl ieškovo reikalavimą iš viso nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui (CK 137 str. 3 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalies.
Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutarties dalį ir apelianto argumentas, kad nutartį priėmė šališkas teisėjas.
Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą, apeliaciniame skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės.
CPK nuostatos numato teisėjų nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindus, nušalinimo pareiškimo tvarką, tarp jos, kad teisėjo nušalinimas turi būti motyvuotas (CPK 64 str., 65 str., 68 str.). Teismų praktikoje nurodoma, kad aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu; teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-140/2012).
Nagrinėjamu atveju, apeliantas, teigdamas, kad skundžiamą teismo nutartį priėmė šališkas teisėjas, nepateikė šią nutartį priėmusio teisėjo šališkumą patvirtinančių įrodymų, net nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas buvo šališkas (CPK 306 str. 1 d. 4 p., 64, 65 str.).
Apylinkės teismas neatsisakė priimti ieškovo ieškinio atsakovo Lietuvos Respublikos (valstybės) atžvilgiu, tačiau nustatė ieškovo ieškinio, pateikto atsakovui Lietuvos valstybei, trūkumus ir įpareigojo juos ištaisyti nutartyje nurodytu terminu (pateikti prie ieškinio pridedamų rašytinių dokumentų originalus arba nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas, pridėti įrodymus, nurodyti kokia jam padaryta žala, kuo ji pasireiškė). Kaip nustatyta iš teismui pateikto ieškinio, pateikti su ieškiniu dokumentų priedai neatitinka CPK 114 str., 113 str. nuostatų, ieškinio turinys CPK 111 str. 2 d. 4, 5 punkto nuostatų. Todėl ginčijama teismo nutartis yra laikytina pagrįsta ir teisėta. Priešingai, apelianto argumentai pripažintini deklaratyviais ir neargumentuotais.
Dėl pasakyto, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Atskirojo skundo nagrinėjimo metu yra pasibaigęs apylinkės teismo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumams, todėl nustatytinas kitas procesinis terminas pašalinti teismo nustatytus trūkumus (CPK 115str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį.
Nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2014 m. balandžio 22 d. pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartyje.