Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovės V. F. ieškinio atsakovams A. P., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl tėvystės apribojimo ir turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Kauno rajono savivaldybės administracija, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tačiau įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), ieškovas negali kreiptis į teismą bet kokiu būdu. CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus, o CPK normos reglamentuoja teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką. Teismas gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į jį asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš ieškovo pareikšto materialaus reikalavimo turi būti aišku, kurį CK numatytą civilinių teisių gynimo būdą šie reikalavimai atitinka bei kokio sprendimo siekia ieškovas. Pagal CPK 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2006). Ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, nes jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovei pareiškus ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-16 nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti nurodydamas, jog ieškinys neatitinka reikalavimų, keliamų procesinio dokumento turiniui ir formai, taip pat nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu. Ieškovė pateikė prašymą dėl nutarties išaiškinimo ir patikslintą ieškinį, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi konstatavęs, kad ieškovė ieškinio trūkumų nepašalino, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.

Pažymėtina, jog pagal CPK 111 straipsnio 2 dalį kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: 1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; 2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gyvenamoji vieta; 3) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; 4) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 5) priedai pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; 6) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir jo surašymo data. Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, ieškinys turi atitikti ir specialiuosius ieškinio reikalavimus. Papildomi reikalavimai ieškinio turiniui, palyginus su kitais procesiniais dokumentais, išvardyti CPK 135 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, be to, jog teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje taip pat nurodama: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą.

Pažymėtina, kad CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ieškinyje privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinis ieškinio pagrindas. Ieškinio pagrindas - tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje teigia, kad dėl Vilniaus savivaldybės Teisės skyriaus Metrikacijos biuro vedėjos I. J., advokato J. K., atsakovo A. P. veiksmų patyrė žalą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinyje nenurodytas faktinis ieškinio pagrindas, nes neaiškūs (neapibrėžti, neatskleisti) ieškovės teiginiai, jog ji yra patyrusi žalą dėl minėtų asmenų veiksmų, t. y. ieškovė nepateikė teismui konkretų žalos dydį patvirtinančių aplinkybių ir įrodymų, nenurodė priežastinio ryšio tarp ieškinyje įvardintų veiksmų ir žalos. Be to, vienu iš atsakovų ieškovė nurodė Lietuvos valstybę, tačiau nepagrindžia, kokiu pagrindu atsakovu ieškinyje nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškiniu prašo apriboti tėvo valdžią, tačiau nenurodo jokių šias aplinkybes patvirtinančių aplinkybių, taip pat, kad daroma ypatinga žala vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpinama ir, kad nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti. Ieškovė tik nurodo, kad negali teikti A. P. ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, kadangi nežinoma atsakovo tiksli gyvenamoji vieta, todėl prašo bent jau patenkinti šiame ieškinyje prašymą dėl jo, kaip tėvo valdžios apribojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kokius ieškinio trūkumus ieškovė turi pašalinti, t. y. turi būti nurodytas tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) pagrindas, taip pat tai patvirtinantys įrodymai, nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kuriam vaikas bus perduotas ieškinį patenkinus (CPK 403 straipsnis), nes priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Visos ieškinyje dėstomos aplinkybės turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 135 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 3 punktas).

Ieškinyje, jeigu jis turi būti įkainotas, be bendrųjų reikalavimų procesiniams dokumentams, turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnis). Kaip pažymima teismų praktikoje, nurodyti ieškinio sumą yra įsakmaus pobūdžio reikalavimas, keliamas ieškinio turiniui. Turtiniuose ginčuose ieškinio suma turi būti nurodyta dėl jos įtakos nustatant bylos rūšinį teismingumą, apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 80 straipsnis) ir nustatant nagrinėtinos bylos kategoriją. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodo konkrečios ieškinio sumos, reikalauja priteisti iš Lietuvos valstybės už Vilniaus civilinės metrikacijos biuro vedėjos piktavalinį ar tyčinį tokį dokumentų padirbinėjimą maksimalią moralinę žalą. Atskirajame skunde nurodo, kad pageidauja milijono eurų.

Dar viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Pažymėtina, jog CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 straipsniai). Tokiu būdu visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Žyminio mokesčio nesumokėjimas priskiriamas prie procesinio dokumento trūkumų. CPK 83 straipsnyje yra išvardyti atvejai, kada, atsižvelgiant į civilinėje byloje nagrinėjamo materialinio teisinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar turtinę padėtį, suinteresuoti asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad už reikalavimą dėl atsakovo kaip tėvo valdžios apribojimo, turi būti sumokėtas 41 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos.

Ieškovės nuomone, ji turi būti atleista nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi ieškinys pareikštas dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo. Šis argumentas vertintinas kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokiu atveju ieškovė privalo pagrįsti ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad jos patirta turtinė žala yra nusikalstamos veikos pasekmė. Šiuo atveju, ieškovė nepateikė duomenų, kad yra priimtas koks nors teisminis procesinis sprendimas, konstatuojantis, kad ieškovė dėl atsakovo A. P., ar Lietuvos valstybės institucijų nusikalstamų veikų patyrė žalos.

Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas ieškovei išaiškino, kad asmenys dėl turtinės padėties negalintys tinkamai ginti savo teisių ir įstatymų saugomų interesų, turi teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka (CPK 20 str.). Antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, atstovavimas teisme. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnį, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Dėl antrinės teisinės pagalbos galima kreiptis į teritorinę Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Atsakovė atskiruoju skundu taip pat prašo teismo, kad Lietuva teisingai išverstų tikrus ieškovės vaiko gimimo liudijimą į lietuvių kalbą. Pažymėtina, kad teismas vertimo paslaugų neteikia, todėl ieškovė su tokio pobūdžio prašymu turėtų kreiptis į atitinkamą įstaigą, teikiančią vertimo paslaugas.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio trūkumų šalinimą, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.