Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „3A Invest“ ieškinį atsakovei O. Y.-A. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuostolių priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė 2023-02-14, t. y. posėdžio dieną pateikė priešieškinį, be kita ko nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021-04-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir: Pripažinti negaliojančia buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovės UAB „3A Invest“, ieškovės O. Y. ir trečiojo asmens M. K.-Y.; Pripažinti negaliojančia buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovės UAB „3A Invest“, ieškovės O. Y. ir trečiojo asmens M. K.-Y. Todėl būtent dėl ieškovo UAB „3A Invest“ kaltės atsakovė o ne ieškovas patyrė žalą atsakovės manymu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindu ieškovas iš atsakovės nuosavybės teise įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl minėtos sutarties tarp šalių buvo kilęs ginčas. LITEKO informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas (c. b. Nr. e2-1050-565/2021) 2021-04-22 sprendimu ieškovės O. Y. ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančia buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovės UAB „3A Invest“, ieškovės O. Y. ir trečiojo asmens M. K.-Y.; pripažino negaliojančia buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovės UAB „3A Invest“, ieškovės O. Y. ir trečiojo asmens M. K.-Y.; pripažino, kad (duomenys neskelbtini) tarp atsakovės UAB „3A Invest“ ir ieškovės O. Y. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria atsakovė UAB „3A Invest“ suteikė ieškovei O. Y. 175 000,00 Eur paskolą, o ieškovė O. Y. įsipareigojo grąžinti šią sumą atsakovei UAB „3A Invest“ iki (duomenys neskelbtini) ir sumokėti 53 400,00 Eur palūkanas; pripažinti, kad tarp atsakovės UAB „3A Invest“, ieškovės O. Y. ir trečiojo asmens M. K.-Y. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta įkeitimo sutartis, kuria ieškovė O. Y. ir trečiasis asmuo M. K.-Y. įkeitė atsakovei UAB „3A Invest“ butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užtikrinant ieškovės O. Y. įsipareigojimų pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį įvykdymą.

Ieškovė O. Y.-A. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) sprendimo (c. b. Nr. e2A-177-450/2022) peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2022-07-08 nutartimi (eCIK-723-2022) ieškovės skundas buvo grąžintas ieškovei.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) Išperkamosios nuomos sutarties teisėtumo klausimas yra išspręstas pirmosios instancijos teismui ir Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus O. Y.-A. ieškinį. Laikytina, kad nuo (duomenys neskelbtini), buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra ieškovas.

Atsakovei nevykdant sutartinių prievolių, ieškovas vadovaudamasis Sutarties 8.1.1 p. 2022-06-13 vienašališkai nutraukė Sutartį. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusiame sprendime (c. b. Nr. e2A-177-450/2022), be kita ko nustatė, kad „...ieškovė du metus vykdė Buto išperkamosios nuomos sutartį, t. y. sumokėjo dalį išperkamosios nuomos sumos, tačiau ieškovė ir trečiasis asmuo M. K.-Y. nėra sumokėję viso (228 400 Eur) įmokų grafike numatyto išperkamosios nuomos dydžio.“ (CPK 182 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad minėtą įmokų sumą atsakovė ieškovui būtų sumokėjusi, ar, kad vyksta neišnagrinėtas teisminis ginčas dėl Sutarties nutraukimo, t. y. ginčijamas Sutarties sudarymo ar nutraukimo teisėtumas.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos CK 4.37 str. 1 d.). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos CK 4.98 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad ieškovas pareiškęs ieškinį turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, o atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-788-273/2019).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė nėra buto esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis (CK 4.262 str.), nuo (duomenys neskelbtini) butas esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui UAB „3A Invest“. Atsakovė, neturi teisinio pagrindo gyventi ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. pažeidžia ieškovo teisę naudotis jam priklausančiu turtu, jį valdyti bei disponuoti savo nuožiūra ir nevaržomai (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis). Byloje nėra duomenų kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą (CPK 178 str.). Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad minėtame bute atsakovės šeimos nariai negyvena.

Taip pat pažymėtina, kad CPK 586 str. 1 d. nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo iškeldinimui leisti panaudoti specialias priemones patekimui į laiptinę. Pažymėtina, kad įsiteisėjusio sprendimo pagrindo (priverstinį) išieškojimą vykdo antstolis, kuris ir sprendžia dėl specialiųjų priemonių panaudojimo reikalingumo, todėl prašymas leisti panaudoti specialias priemones patekimui į laiptinę atmestinas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės bei atlikus byloje esančių įrodymų tyrimą ir vadovaujantis CK 4.98 straipsniu, spręstina, jog reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, tačiau iš dalies – atsakovė iškeldintina iš ieškovui priklausančio nuosavybės teise buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Sutarties 4.2.4.3 p. atsakovė įsipareigojo savo vardu sudaryti su komunalinių bei ryšio paslaugų teikėjais ir jas tinkamai vykdyti; laiku ir tinkamai sumokėti visus valstybinius ir vietinius mokesčius, rinkliavas, susijusias su turtu (butu esančiu adresu (duomenys neskelbtini)) vykdyti atsiskaitymus už komunalines bei ryšio paslaugas, vykdyti kitus panašius atsiskaitymus (Sutarties 4.2.4.5 p.); ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) dienų po ieškovo pareikalavimo kompensuoti nuomotojams jo mokamus mokesčius (rinkliavas), susijusias su turtu, tarp jų – nuomininkas (atsakovė) įsipareigoja kompensuoti nuomotojui (ieškovui) nekilnojamojo turto mokestį (jei jis turi būti mokamas), mokamas už turtą (Sutarties 5.15 p.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.584 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai fiziniai asmenys nuomoja gyvenamąsias patalpas komercinėmis sąlygomis, mokesčio už elektros energiją ir komunalinių paslaugų mokesčių klausimai nustatomi sutarties šalių susitarimu (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1125-587/2020).

Nagrinėjamu atveju už pateiktą šilumos energiją ir karštą vandenį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) AB „Vilniaus šilumos tinklai“ susidarė iš viso (su bylinėjimosi išlaidomis) 5026,06 Eur skola. 2022-04-25 AS „Luminor bank“ pavedimo kopija patvirtina, kad minėtą 5026,06 Eur sumą AB „Vilniaus šilumos tinklai“ padengė ieškovas.

2022-06-13, 12:00 valandą ieškovo atstovas su Antstole N. L. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), iš atsakovės O. Y. perimti jos naudojamą butą. Įėjimas į namo laiptinę, kurioje yra ieškovui priklausantis butas, yra užrakintas (telefonspynė), buto savininko atstovas nepateko nei į laiptinę nei į butą, kurį turėjo tikslą oficialiai perimti. Nurodytos aplinkybės fiksuotos Antstolės N. L. 2022-06-13 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini). Už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugą ieškovas sumokėjo antstolei 121,00 Eur atlyginimą. Minėtą aplinkybę patvirtina 2022-07-11 AS „Luminor bank“ pavedimo kopija 121,00 Eur sumai, kurie sumokėti į antstolės sąskaitą.

Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-330-798/2018). Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-120-186/2018).

Nagrinėjamu atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246-6.249 straipsniai). Dėl atsakovės neteisėto neveikimo – atsakovė valdė ir naudojosi ieškovo turtu, tačiau nemokėjo butui tenkančių mokesčių už pateiktą šilumos energiją ir karštą vandenį, ieškovas patyrė nuostolių, apmokėdamas 5026,06 Eur sumą už butui pateiktą šilumos energiją ir karštą vandenį. Byloje nėra duomenų (CPK 178 str.), kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovui reikalaujamą priteisti 5026,06 Eur nuostolių sumą, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 5026,06 Eur nuostolių atlyginimo.

Taip pat ieškovas dėl atsakovės neteisėto neveikimo, atsakovei apsunkinant patekimą į ieškovui nuosavybės teisę priklausantį butą, siekiant buto esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo ieškovui, už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugą ieškovas patyrė 121,00 Eur nuostolių, kurie yra pagrįsti, todėl priteistini ieškovui iš atsakovės.

Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 5147,06 Eur (5026,06 Eur + 121,00 Eur) nuostolių.

Dėl nekilnojamojo turto mokesčio.

Nurodo, kad „Lietuvos respublikoje (LR NTMĮ 4 str.). NTMĮ nustato 1% mokesčio tarifą skaičiuojant nuo juridiniams asmenims priklausančio nekilnojamojo turto mokestinės vertės (NTMĮ 6 str.). Ieškovui priklausančio buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) buto įsigijimo metu, t.y. (duomenys neskelbtini) mokestinė vertė iki 2021-01-01 buvo 177 000,- Eurų. Tokiu būdu ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021-01-01 kiekvieną mėnesį mokėjo 147,5 Eur. nekilnojamojo turto mokestį (177.000 x 1% = 1770 : 12 = 147,5). Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021-01-01 ieškovas mokėjo nekilnojamojo turto mokestį 47 mėnesius ir bendroje sumoje sumokėjo 6932,5 Eurų nekilnojamojo turto mokesčio (147,5 x 47 = 6932,5 ). Nuo 2021-01-01 buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), mokestinė vertė yra 237000,- Eurai, tai patvirtina atitinkamas RC duomenų išrašas (Priedas Nr. 12). Atitinkamai 1 mėnesio nekilnojamojo turto mokestis yra 197,5 Eur. (237.000 x 1% = 2370,- : 12 = 197,5 Eur.). Už ginčo butą ieškovas nuo 2021-01-01 yra mokėjęs nekilnojamojo turto mokestį 20 mėnesių, t.y. iki šio iekšinio padavimo Teismui dienso, kas sudaro bendrą sumą 3950,- Eurų (197,5 x 20 = 3950,- Eurų). Tokiu būdu, ieškovas nuo ginčo buto įsigijimo iki ieškinio padavimo Teismui datos viso yra sumokęs 10882,5 (dešimt tūkstančių aštuoni šimtai aštuoniasdešimt du Eurai ir 50 Eurocentai), kuriuos atsakovė įsipareigojo kompensuoti nuomotojui, t.y. ieškovui, tačiau šios savo sutartinės prievolės, kaip ir kitų sutartinių prievolių, nevykdė.“

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/(duomenys neskelbtini)).

Teismų praktikoje suformuota contra spoliatorem prezumpcija, vadovaujantis kuria šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1610/2011).

Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai turtinė prievolė atsiranda, esant pagrindui – civilinės teisės pažeidimui, neteisėtiems veiksmams ir kitoms sąlygoms. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.250 straipsniai), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2020).

CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.), (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-670-739/2020).

Pažymėtina, kad didesni nei minimalūs nuostoliai privalo būti įrodyti. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė hipotetinius skaičiavimus, tačiau nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių minėtus skaičiavimus, nurodytas sumas. Ieškovas nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu jis nuo mokestinės buto vertės mokėjo 1 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokestį iš viso už 67 mėnesius, tačiau nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių minėtas aplinkybes, t. y., kad mokestinė prievolė yra įvykdyta (mokėjimo pavedimų kopijų; ataskaitų VMI; ieškovo (juridinio asmens) turto balanso už atitinkamus metus ir pan.).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (nesikeitė keičiantis įstatymo redakcijoms aktualiu laikotarpiu) 5 str. nustatyta, kad Mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Juridinis asmuo kuris pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą bei savivaldybės tarybos sprendimu nustatant konkretų mokesčio dydį kiekvienais metais privalo Valstybinei mokesčių inspekcijai per EDS sistemą arba siųsti paštu, adresu Neravų g. 8, Druskininkai pateikti nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija (forma KIT711). Nagrinėjamu atveju ieškovas prie ieškinio nepridėjo minėtos deklaracijos kopijų (nuo (duomenys neskelbtini) mokestinių metų).

Nesant jokių įrodymų pagrindžiančių realiai patirtus nuostolius (10882,50 Eur) ir detalizuojančių ieškovo nurodytas aplinkybes ir skaičiavimus, nėra pagrindo minėtų nuostolių priteisimui. Iki teismo posėdžio vykusio 2023-02-14 ir posėdžio metu ieškovas įrodymų paneigiančių nurodytas teismo išvadas nepateikė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 10882,50 Eur nuostolių atlyginimą už sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį, atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino ieškovo ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 5147,06 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-09-02) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 82,11 procentų reikalavimų), iš atsakovės ieškovų naudai priteistina 116,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.) ir 1085,44 Eur (1321,93 Eur * 82,11 proc.) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 1201,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-20 nutartimi buvo tenkintas atsakovės O. Y.-A. prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo; buvo atidėtas 50,00 Eur dydžio žyminio mokesčio, už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėjimas iki bus priimtas teismo sprendimas dėl atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo šioje byloje. Vilniaus apygardos teismo 2023-01-19 nutartimi minėto žymini mokesčio sumokėjimas atidėtas iki sprendimo šioje byloje priėmimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas buvo priimtas, atsakovė įpareigotina ne vėliau nei per 7 dienas nuo sprendimo gavimo dienos sumokėti 50,00 Eur žyminį mokestį už patikslintą pareikimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį (iš dalies) ši suma priteistina iš atsakovės valstybės naudai atsižvelgiant į procesinių dokumentų siutimo išlaidų susidarymo pagrindą (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės O. Y. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „3A Invest“, į. k. 302678878, naudai 5147,06 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt septynis Eur 6 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos 5147,06 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-09-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1201,44 Eur (vieną tūkstantį du šimtus vieną Eur 44 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Iškeldinti atsakovę O. Y. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Įpareigoti atsakovę O. Y.-A., a. k. (duomenys neskelbtini) ne vėliau nei per 7 (septynias) dienas nuo šio sprendimo kopijos gavimo dienos sumokėti 50,00 Eur (penkiasdešimt Eur) žyminį mokestį už patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti atsakovei, kad žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660). Žyminio mokesčio sumokėjimą pavirtinančius įrodymus privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti iš atsakovės O. Y. A., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,44 Eur (trylikos Eur 44 ct) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.