Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1125-587/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-07-09
Bylos Nr.: e2A-1125-587/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-03771-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
Ieškovas: D. U.
Atsakovas: I. D.

Civilinė byla Nr. e2A-1125-587/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03771-2019-5

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. U. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-402-399/2020 pagal ieškovo D. U. ieškinį atsakovei I. D. dėl pažeistų teisių gynimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. U. prašo įpareigoti atsakovę I. D. vykdyti 2012 m. sausio 1 d. sutarties sąlygas ir atnaujinti elektros energijos teikimą į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovės 650 Eur už patirtą žalą. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jis ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad:

1.1. 2012 m. sausio 1 d. tarp ieškovo D. U. ir atsakovės I. D. sudaryta neterminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria atsakovė I. D., būdama nuomotoja, įsipareigojo ieškovui D. U., kaip nuomininkui, laikinai perduoti valdyti ir naudotis 82 kv. m. bendrojo gyvenamojo ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune. Ieškovas nuomotojui kas mėnesį įsipareigojo mokėti 1 lito nuomos mokestį bei kiekvieną mėnesį sumokėti nuomotojai I. D. nuomojamų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius.

1.2. Pablogėjus asmeniniams santykiams dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra, kurios tėvai jie yra, prasidėjo teisminiai ginčiai, kurių eigoje atsakovė, būdama buto savininke, kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorių“, prašydama atjungti elektros teikimą į jai nuosavybės teise priklausantį ginčo butą. Atsakovas du kartus kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašydamas atnaujinti elektros energijos tiekimą, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. jis daug kartų kreipėsi į nuomotoją I. D., tačiau pastaroji nesiėmė priemonių elektros energijos tiekimui atnaujinti.

1.3. Atsakovei atjungus elektros teikimą į nuomojamą butą be jokio perspėjimo, sugedo šaldytuve buvę maisto produktai – žvėriena, kurią ieškovas pirko turguje, dėl to jis patyrė 200 Eur turtinę žalą. Ieškovas negalėjo pasigaminti maisto, naudotis kompiuteriu, šaldytuvu, kitais buities prietaisais, dėl ko per mėnesį patirdavo apie 30 Eur žalą. Elektros energija atjungta 15 mėnesių, todėl iš viso žala dėl negalėjimo naudotis buities prietaisais sudaro 450 Eur (15 mėn. x 30 Eur = 450). Žalą jis patyrė turtinę ir neturtinę, be elektros energijos jis patiria nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus.

1.4. Mokesčius už komunalines paslaugas ieškovas mokėjo, kai apie juos pranešdavo atsakovė, jis nežinojo apie skolą už elektros energiją, atsakovei jos sumokėtos sumos už elektros energiją nėra sumokėjęs iki šiol. Neketina išsikelti iš buto, nuomos sutartis nepasibaigusi. Taikos sutartį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėtoje byloje jis sudarė, tačiau išsikelti iš nuomojamo buto kol kas nesiruošia.

Atsiliepimas

2. Atsakovė I. D. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad:

2.1. 2012 m. sausio 1 d. tarp ieškovo D. U. ir atsakovės I. D. sudaryta neterminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Ieškovas atsakovei, kaip nuomotojai, kas mėnesį įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei sumokėti nuomojamų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius už praėjusį mėnesį. Ieškovas nuomos sutartį pažeidinėja nuolat ir nemoka mokesčių, kartu ir už elektros energiją, dėl to ji patyrė didelius nuostolius. Gavusi pranešimą iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ apie jų ketinimą kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, atsakovė sumokėjo įsiskolinimą ir kreipėsi dėl elektros energijos atjungimo. Atsakovė sumokėjo skolas už ieškovą ir ragino žodžiu bei raštu ieškovą vykdyti nuomos sutartį, išsikelti iš buto. Ieškovas nemoka mokesčių, atsakovė nesutinka, jog būtų atnaujintas elektros energijos teikimas butui, neturi galimybės mokėti skolas už ieškovą. Nesutinka, kad būtų priteista žala ieškovui, jis neįrodė, jog patyrė žalą.

2.2. Ieškovas ir šiuo metu nemoka už elektros energiją, teikiamą bendroms patalpoms, atsakovė mano, kad nuomos santykiai yra pasibaigę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimu ieškovo ieškinys netenkintas. Teismas konstatavo, kad:

3.1. butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), 2011 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovei. 2012 m. sausio 1 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi atsakovė butą išnuomojo ieškovui, sutartis nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. išviešinta Nekilnojamojo turto registre.

3.2. Ieškovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir nuomojamų patalpų komunalinius ir kitus mokesčius ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos už praėjusį mėnesį. Teismas sprendė, kad šalių santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) XXXI skyriaus normos, vertino, kad tarp šalių sudaryta neterminuota nuomos sutartis, joje nenustatytas nuomos terminas, ji nepripažinta negaliojančia sandorių negaliojimo pagrindais, nenutraukta nuomotojo reikalavimu prieš 6 mėnesius įspėjus nuomininką, todėl yra galiojanti.

3.3. Atsakovės prašymu AB „Elektros skirstymo operatorius“ nutraukė elektros energijos tiekimą nuomojamam butui. Atsakovė nesutinka sudaryti trišalio susitarimo ar kreiptis į operatorių ir nuomojamam butui būtų atnaujinti energijos tiekimą. Atsakovė pateikė 2017 m. gegužės 15 d. ir 2018 m. liepos 14 d. raginimą atsakovui išsikelti iš buto, kuriuo ragino sumokėti „visas skolas susidariusias bei mokesčius“. Atsakovė 104,68 Eur įsiskolinimą už elektros energiją, tiektą ieškovo nuomojamam butui, sumokėjo 2018 m. spalio 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimais civilinėse bylose Nr. e2-282-985/2017 ir Nr. e2-632-570/2019 kreditorei UAB „Namų priežiūros centras“ iš atsakovės I. D., priteista 762,65 Eur skola ir 490,87 Eur skola už bendro naudojimo patalpų eksploatavimą, D. U. byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jis nežinojo apie susidariusią 104,68 Eur skolą už elektros energiją, šios sumos atsakovei nesumokėjo iki šiol.

3.4. Įsiteisėjusia 2019 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7407-886/2019 dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir žalos atlyginimo patvirtinta byloje ieškove dalyvavusios I. D. ir atsakovu byloje dalyvavusio D. U. taikos sutartis. Šia taikos sutartimi ieškovas D. U. įsipareigojo išsikelti iš nuomojamo buto bet kokiu atveju ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 28 d.

3.5. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas tinkamai nevykdė nuomos sutarties 1.3. ir 2.2 sąlygų, nemokėjo mokesčių už elektros energiją nuomotojai, dėl ko susidariusį įsiskolinimą už elektros energiją sumokėjo pati nuomotoja. Bylos duomenimis nustatyta, kad ir atjungus elektros energijos tiekimą, butas liko gyvenamąja patalpa, tinkama gyventi. Nustačius, kad iki 2019 m. vasario 28 d. atsakovas turėjo išsikelti iš buto ir nenustačius, kad neteisėtai buvo atjungtas elektros energijos tiekimas ginčo butui, teismas šio ieškovo reikalavimo netenkino, kaip nepagrįsto ir neįrodyto.

Šalies argumentai

3.6. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 650 Eur žalos atlyginimą: 200 Eur už sugadintus maisto produktus ir 450 Eur dėl patirtų materialinių nuostolių, negalint pasigaminti maisto, naudotis kompiuteriu. Teismas sprendė, kad ieškovas prašo priteisti turtinę žalą iš atsakovės.

3.7. Teismas nenustatė, kad atsakovė pažeidė nuomos sutartį (6.256 straipsnį) ar kitais veiksmais padarė žalos ieškovui (CK 6.263 straipsnis), ieškovas nepateikė įrodymų, jog šaldytuve buvo žvėrienos ar kitų maisto produktų 200 Eur sumai, taip pat neįrodė, kad jis maitinosi viešo maitinimo įstaigose, kad moka kitiems asmenims už paslaugas. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė 650 Eur žalą dėl atsakovės veiksmų. Teismo posėdžio metu ieškovas bandė teigti, jog patyrė ir neturtinę žalą, tačiau tokio reikalavimo ieškiniu nesuformulavo ir dėl jo neteikė įrodymų. Teismas konstatavo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, ieškovas neįrodinėjo aplinkybių apie tai, kokią neturtinę žalą jis patyrė, todėl teismas dėl neturtinės žalos nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Ieškovas D. U. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. teismas teisingai nurodė, kad nuomotojas privalo teikti nuomininkui būtinas komunalines paslaugas arba užtikrinti jų teikimą, tačiau elektros energijos nutraukimo nepripažino atsakovės, kaip nuomotojos, pareigos butui užtikrinti elektros energijos tiekimą pažeidimu, o tik konstatavo, kad atsakovė nepažeidė CK 6.390 straipsnio normų. Tokia teismo logika sukuria galimybes nuomotojui nevykdyti jam gyvenamosios patalpos galiojančia nuomos sutartimi ir CK 6.587 straipsnio 6 dalimi nustatytos pareigos – teikti būtinas komunalines paslaugas, t. y. užtikrinti elektros energijos tiekimą nuomojamam butui, kuriame naudojama elektrinė viryklė, ir tokiu būdu iš gyvenamosios patalpos butą paversti sandėliu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuomotojo pareigas vykdyti nuomos sutartį.

4.2. Teismo išvada, kad ieškovas neįrodė turtinės žalos, visiškai nedera su civilinėje teisėje galiojančiais protingumo ir teisingumo principais ir prieštarauja CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatai, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, bei CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad neturtinė žala yra asmens dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai teismo įvertinti pinigais.

4.3. Bet kuris šiuolaikinis protingas žmogus negalėdamas naudotis elektrine virykle, šaldytuvu ir kompiuteriu dėl kito asmens nevykdomų nuomos sutartimi ir įstatymu nustatytų pareigų užtikrinti elektros energijos tiekimą patiria nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Kai nepatogumai tęsiasi 15 mėnesių, per mėnesį dėl maisto produktų sugedimo daromos žalos dydis – 13,33 Eur, o dėl negalėjimo naudotis kompiuteriu ir juo teikiamomis šiuolaikinėmis technologijomis dvasinių išgyvenimų patiriamos neturtinės žalos dydis 30 Eur, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Kodėl pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nurodytais teisės principais ir nesiėmė nustatyti apelianto patirtų nuostolių – žalos dydžio, kai jis negali jos dydžio tiksliai įrodyti, teismo sprendime liko neatsakyta. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias teismo pareigą nustatyti žalos dydį, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti.

4.4. Atsakovės neteisėti veiksmai – nuomos sutartimi ir CK 6.587 straipsnio 6 dalyje nustatytų pareigų nevykdymas, t. y. atsakovės kaltė, priežastinis ryšys ir pasekmės (atsiradusi žala) yra įrodyta, remiantis protingumo ir teisingumo kriterijais, todėl ieškinys turėjo būti tenkinamas.

Atsiliepimas

5. Atsakovė I. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1. apeliantas sąmoningai nutyli, kad yra įsiteisėjusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-7407-886/2019 dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir žalos atlyginimo, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp I. D. ir D. U.. Taikos sutartimi ieškove byloje dalyvavusi I. D. įsipareigojo butą parduoti potencialiam pirkėjui, informuodama D. U., minėtoje byloje dalyvavusį atsakovu, apie sandorio sudarymą ir suteikdama teisę jam dalyvauti sandorio sudarymo metu. D. U. įsipareigojo išsikelti iš nuomojamo buto, esančio Kaunas, (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį, nuo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Taikos sutarties 1.5 punktu nustatyta, kad D. U. privalo bet kokiu atveju išsikelti iš nuomojamo buto ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 28 d. Nutartis yra įsiteisėjusi. Minėta civilinė byla buvo užvesta, kadangi apeliantas nevykdė iš sutarties atsiradusios prievolės mokėti nuomojamų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius, laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. spalio 31 d. susidarė 762,65 Eur įsiskolinimas uždarajai akcinei bendrovei „Namų priežiūros centras“.

5.2. 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-282-985/2017 kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Namų priežiūros centras“ iš ieškovės priteista 762,65 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75,16 Eur bylinėjimosi išlaidos, valstybei priteista 7,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Minėtoje byloje nustatyta, jog atsakovas sutiko, jog būtent jis turėjo prievolę mokėti buto, kuriame gyvena mokesčius, tačiau sąmoningai to nedarė, jis sutiko, kad jo procesinė padėtis byloje iš trečiojo asmens būtų pakeista į atsakovo, tačiau šio prašymo teismas netenkino ir visą skolą priteisė iš ieškovės – nekilnojamo turto savininkės. 2018 m. spalio 26 d. antstolės J. Ž. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S18-46355 ieškovė įpareigota įvykdyti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-282-985/2017, sumokėti 837,81 Eur skolą, 70,21 Eur palūkanas ir apmokėti 51,9 Eur vykdymo išlaidas, iš viso – 959,92 Eur. Ieškovė šį teismo sprendimą įvykdė 2018 m. lapkričio 7 d. mokėjimo nurodymu.

5.3. Buto pardavimas užsitęsė tik dėl D. U. veiksmų, kadangi jis nesutinka leisti nufotografuoti buto, taip pat neįsileidžia apžiūrėti buto potencialiems pirkėjams, nors taikos sutarties 1.4 punktu atsakovas įsipareigojo tai daryti. Apeliantas naudodamasis elektros energija ir už ją nemokėdamas pažeidė atsakovės teisėtus interesus, nes jai buvo daroma žala. Šiuos veiksmus apeliantas atliko sąmoningai siekdamas ne tik naudos sau, bet ir padaryti žalos atsakovei.

Šalies argumentai

5.4. Apeliantas ieškiniu suformulavo reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovės 650 Eur žalos atlyginimą. Teismas nenustatė, kad atsakovė savo veiksmais padarė žalą ieškovui. Apeliantas neįrodė fakto, kad jo šaldytuve iš viso buvo žvėrienos ar kitų maisto produktų, taip pat, kad maitinosi kavinėse ar kitose vietose ir, kad moka kitiems asmenims už naudojimąsi šaldytuvu. Jis atsisakė liudytojų, kuriuos teismas buvo nutaręs jo prašymu apklausti, sutiko, kad byla būtų baigta nagrinėti jų neapklausus, nors buvo įsipareigojęs užtikrinti liudytojų dalyvavimą teismo posėdyje. Šiuo atveju teismas žalos dydžio nustatyti negalėjo, kadangi nebuvo žalos padarymo fakto ir dalyko. Apeliantas reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo iš viso ieškinyje nebuvo pareiškęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Dėl įpareigojimo atnaujinti elektros energijos teikimą

8. Byloje iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. rugsėjo 20 d. išrašo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise pagal 2011 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise priklauso atsakovei I. D. (b. l. 7). Pagal 2012 m. sausio 1 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau nuomos sutartį), sudarytą tarp ieškovo D. U. ir atsakovės I. D. raštu, ieškovas jį nuomojasi iš atsakovės (b. l. 3). Nuomos sutartis nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. išviešinta Nekilnojamojo turto registre.

9. Ieškovas kaip buto nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir nuomojamų patalpų komunalinius ir kitus mokesčius ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos už praėjusį mėnesį (sutarties 1.3 p., 2. 2 p.). Nuomos sutartyje nenustatytas jos galiojimo terminas bei nutraukimo tvarka, tik nurodyta, kad pasibaigus šios sutarties terminui ar nutraukus ją prieš terminą, nuomininkas sumoka visas pagal sutartį mokėtinas sumas nuomininkui per 30 kalendorinių nuo sutarties termino pasibaigimo ar sutarties nutraukimo dienos.

10. Nuomos sutartis sudaryta tarp fizinių asmenų ir santykiams taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) XXXI skyriaus normos (CK 6. 575 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.576 straipsnis, 6.577 straipsnio 1–3 dalys, 6.580 straipsnio 1–2 dalys). Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai vertino šalių civilinius teisinius santykius, nurodydamas, kad tarp nuomos sutarties šalių sudaryta neterminuota nuomos sutartis ir ji yra galiojanti, kadangi nepripažinta negaliojančia sandorių negaliojimo pagrindais, nenutraukta nuomotojo reikalavimu prieš 6 mėnesius įspėjus nuomininką kaip to reikalauja CK 6.614 straipsnio 1 dalis (CK 6.581 straipsnis, 6.582 straipsnis, 6.582 straipsnio 1 dalis). CK 6.584 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai fiziniai asmenys nuomoja gyvenamąsias patalpas komercinėmis sąlygomis, mokesčio už elektros energiją ir komunalinių paslaugų mokesčių klausimai nustatomi sutarties šalių susitarimu kaip ir yra sutarta ginčo sutarties šalių sudarytoje nuomos sutartyje. Nuomos sutartis sudaryta raštu, taigi, jos sąlygos taip pat gali būti keičiamos raštu. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad pakeistos nuomos sutarties sąlygos (CK 6.598 straipsnio 3 dalis). Nuomotojo pareigos numatytos CK 6.587 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą nurodytą sutartyje. Netinkama gyventi patalpa yra tokia kuri kelia grėsmę nuomininko sveikatai ar saugumui. Nuomotojas taip pat privalo teikti privalo teikti nuomininkui būtinas komunalines paslaugas arba užtikrinti jų teikimą (CK 6.587 straipsnio 6 dalis).

11. Byloje nustatyta, kad atsakovės prašymu AB „Elektros skirstymo operatorius“ (Ignitis, toliau – operatorius) nutraukė elektros energijos teikimą nuomojamam butui. Ieškovas kreipėsi į operatorių dėl elektros energijos (toliau energijos) teikimo atnaujinimo ir ji nebuvo atnaujinta, nurodant jog D. U. vardu nesudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis ir kad turi kreiptis dėl energijos atnaujinimo sutarties savininkas, kuriuo yra atsakovė I. D. pagal 2017 m. spalio 20 d. sutartį. Nurodė, kad elektros energijos teikimas buvo nutrauktas savininkės 2018 m. liepos 3 d. prašymu. Išaiškino Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – taisyklių) 17 punktas, kad gali kreiptis nuomininkas ir savininkas ir tuomet taip pat bus atnaujintas energijos tiekimas esant rašytiniam trišaliam operatoriaus, savininko ir nuomininko susitarimui. Šios aplinkybės nustatytos iš 2018 m. liepos 16 d. ieškovo prašymo, 2018 m. rugpjūčio 3 d. AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ atsakymo Nr. 3021-18KR-SD-11756, Lietuvos energijos tiekimo 2019 m. rugsėjo 5 d. atsakymo Nr. 3021-2805, (b. l. 4, 5, 6).

12. Išklausius garso įrašą nustatyta, jog atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka tokio trišalio susitarimo sudaryti ir nesutinka kreiptis į operatorių, kad būtų nuomojamam butui atnaujintas energijos tiekimas.

13. Atsakovė pateikė 2017 m. gegužės 15 d. raginimą ieškovui išsikelti iš buto, taip pat 2018 m. liepos 14 d. raginimą išsikelti iš buto bei ragino sumokėti visas skolas susidariusias bei mokesčius. Taip pat pateikė įspėjimą operatoriaus jai kaip savininkei sumokėti 104,68 Eur įsiskolinimą iki 2018 m. spalio 3 d., nes kitu atveju bus kreipiamasi į teismą. Atsakovė pateikė įrodymą, kad pagal operatoriaus įspėjimą, sumokėjo įsiskolinimą 2018 m. spalio 22 d. (b. l. 26, 27, 28, 29).

14. Atsakovė taip pat teikė Marijampolės rajono apylinkės teismo bei Marijampolės apylinkės teismo sprendimus civilinėse bylose Nr. e2-282-985/2017 ir e2-632-570/2019 ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ atsakovei I. D., trečiajam asmeniui D. U. dėl skolos priteisimo, kuriais priteista už bendro naudojimo patalpų eksploatavimą iš atsakovės 762,65 Eur skola ir 490,87 Eur skola. Sprendimuose nurodyta jog nuomos sutarties šalys susitarė, kad nuomininkas mokesčius mokės ne paslaugas teikiančioms organizacijoms (energijos tiekėjams), o mokės nuomotojai (b. l. 30-37). Tokia sąlyga nustatyta ir nuomos sutarties 1.3 punkte, o būtent, kad nuomininkas kiekvieną mėnesį moka nuomotojui nuomojamų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius.

15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad jis nežinojo jog buvo susidariusi 104,68 Eur skola už elektros energiją ir, kad jis nežinojo jog ieškovė kaip buto savininkė raginama skolą sumokėti (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš teismo sprendimų, jis posėdžiuose dalyvavo. Be to, kiekvienam asmeniui yra prieinami elektros skaitiklių rodmenys, todėl ieškovui žinant, kad jis yra skolingas atsakovei, jis ne tik galėjo bet ir privalėjo pasitikrinti savo mokamas sumas bei elektros skaitiklių rodmenis ir nustatyti kaip yra mokama už elektros energiją. Ieškovas iki šiol nėra sumokėjęs atsakovei minėtos sumos (104,68 Eur) nors tai privalėtų padaryti pagal nuomos sutarties 1.3 punktą, apie skolos sumokėjimą įrodymų ieškovas nepateikė (CPK 177, 178 straipsniai).

16. Šiuo metu yra įsiteisėjusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp I. D. ir D. U. civilinėje byloje Nr. e2-7407-886/2019 dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir žalos atlyginimo, kuria I. D. (ieškovė minėtoje civilinėje byloje) įsipareigojo butą parduoti potencialiam pirkėjui, informuodama atsakovą (toje byloje D. U.) apie sandorio sudarymą ir suteikdama teisę jam dalyvauti sandorio sudarymo metu (1.1.punktas). D. U. įsipareigojo išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, tai yra nuomojamo buto, per vieną mėnesį, nuo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (1.3 punktas). Taikos sutarties 1.5 punkte nustatyta, kad D. U. privalo bet kokiu atveju išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 28 dienos. Nutartis yra įsiteisėjusi ir privaloma vykdyti ieškovui (CPK 18 straipsnis) (b. l. 65-67).

17. Minėti byloje įrodymai patvirtina, kad ieškovas tinkamai nevykdė nuomos sutarties 1.3. ir 2.2 punktuose numatytų sąlygų, tai yra nemokėjo mokesčių už elektros energiją iki einamojo mėnesio 10 dienos už praėjusį mėnesį nuomotojai ir susidariusį įsiskolinimą už elektros energiją sumokėjo pati nuomotoja. Kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad surinkti byloje įrodymai leidžia teismui teigti, kad D. U. tinkamai nemoka mokesčių, jis nėra sudaręs elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su AB „Energijos skirstymo operatoriumi“.

18. CK 6.390 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abonentas, kai pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti energijos tiekimo sutartį sumokėjęs visą sumą už pateiktą energiją. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad energijos tiekimą nutraukti, sustabdyti ar apriboti galima tik sutarties šalių susitarimu. Sutarties šalys energijos pirkimo yra atsakovas ir AB „Energijos skirstymo operatorius“, taigi pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nenustatyta, kad nutraukdama elektros energijos pirkimo-pardavimo (tiekimo ) sutartį, atsakovė pažeidė įstatymo reikalavimus.

19. Kolegija sprendžia, kad nors ir atjungus elektros energijos tiekimą, ieškovei priklausantis ginčo butas liko gyvenamąja patalpa, kurioje gyveno ieškovas. Iki 2019 m. vasario 28 dienos atsakovas turėjo išsikelti iš šio buto.

20. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismas, nenustatęs, kad neteisėtai buvo atjungtas elektros energijos tiekimas butui, ieškovui nemokant už elektros energiją ir nevykdant nuomos sutarties sąlygų, ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovę I. D. vykdyti 2012 m. sausio 1 d. sutarties sąlygas ir atnaujinti elektros energijos tiekimą į butą esantį (duomenys neskelbtini), Kaune pagrįstai bei teisėtai ir teisingai netenkino kai nepagrįsto ir neįrodyto (CPK 178 straipsnis).

21. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu apelianto apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuomotojo pareigas vykdyti nuomos sutartį, kolegija laiko juos bendro, deklaratyvaus pobūdžio, kadangi nėra nurodoma, kokias materialinės teisės normas netinkamai taikė teismas. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas iš esmės jau nebeturi teisės gyventi ginčo bute, todėl nėra pažeidžiamos ir jo teisės dėl elektros energijos tiekimo.

Dėl žalos atlyginimo

22. Ieškovas ieškiniu suformulavo reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir prašo priteisti iš atsakovės 650 Eur žalos atlyginimui, tai yra 200 Eur dėl maisto produktų sugedimo ir 450 Eur dėl patirtų materialinių nuostolių, nes negalėjo pasigaminti maisto, naudotis kompiuteriu ir mėnesiui skaičiuoja 30 Eur. Elektros energija atjungta 15 mėnesių.

23. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko, nesutinka su juo ir atsiliepime į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad šis reikalavimas neįrodytas.

24. Ginčo ribas nustato ieškinyje suformuluoti reikalavimai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas yra materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku kokio teisinio rezultato siekia.

25. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, kad ieškovas ieškinio dalyko ar pagrindo nekeitė CPK 141 straipsnio 1 dalies pagrindu ir tvarka ir teisingai vertino, kad ieškiniu ieškovas prašė priteisti turtinę žalą iš atsakovės ir pasisakė tik dėl šio reikalavimo.

26. Kolegija atmeta ieškovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad bet kuris šiuolaikinis protingas žmogus negalėdamas naudotis elektrine virykle, šaldytuvu ir kompiuteriu dėl kito asmens nevykdomų nuomos sutartimi ir įstatymu nustatytų pareigų užtikrinti elektros energijos tiekimą patiria nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, todėl jam, teismas pats nustatęs neturtinės žalos dydį, turėjo jį priteisti. Neturtinės žalos nepriteisimas prieštarauja CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatai, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, bei CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad neturtinė žala yra asmens dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai teismo įvertinti pinigais.

27. Ieškovas turi teisę kreiptis į teismą ne bet kaip, o įstatymų nustatyta tvarka, t. y. raštu ieškinyje turi aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimus bei jo ribas ir turi jį įrodinėti atitinkamomis įstatyme nustatytomis priemonėmis bei leistinais įrodymais, atsakovė turi teisę į jo reikalavimus, argumentus bei pateiktus įrodymus atsikirsti, kaip tai numato CPK (CPK 5 straipsnis, 42 straipsnis, 135 straipsnis, 226 straipsnis) Nesuformulavus tokio reikalavimo ieškinyje, ir jį nagrinėjant proceso metu, būtų pažeista atsakovės teisė teikti atsikirtimus ar priešingus įrodymus byloje, t. y. gintis nuo ieškovo netinkamai, žodžiu reiškiamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai bylą nagrinėjo tik raštu ieškinyje pareikštų reikalavimų – dėl turtinės žalos atlyginimo – ribose.

28. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad teismo posėdžio metu ieškovas bandė teigti jog patyrė ir neturtinę žalą dėl atsakovės veiksmų, tačiau tokio reikalavimo nėra suformuluota ieškinyje, dėl jo nebuvo teikiami įrodymai ir šiuo klausimu pirmos instancijos teismas pagrįstai pasisakė tiek, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.) ir, kad neturtinė žala tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Tokių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo, ieškiniu jų neformulavo ir daugiau teismas dėl neturtinės žalos pagrįstai nepasisakė, kadangi teismas ginčą sprendžia pagal pareikštus ieškiniu ar priešieškiniu reikalavimus (CPK 5 straipsnis, 135 straipsnis, 143 straipsnis).

29. Dėl turtinės žalos priteisimo pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Padarytą žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, turi būti nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, tai yra kaltė, priežastinis ryšys ir pasekmės (CK 6.245 straipsnis, 6. 246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis).

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad atsakovė pažeidė nuomos sutartį (6.256 straipsnis) ir dėl to ieškovas patyrė žalą ir taip pat nenustatė, kad atsakovė kitais savo veiksmais padarė žalą ieškovui (CK 6.263 straipsnis), kadangi ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, jog šaldytuvas yra ar buvo bute, kad jame buvo žvėrienos ar kitų maisto produktų už 200 eurų bei nepateikė nei vieno įrodymo, kad jis maitinasi ar maitinosi kavinėse ar kitose viešo maitinimo įstaigose ir kad moka kitiems asmenims už paslaugas, tai yra naudojimąsi jų šaldytuvu ir pan. Dėl to, kad turėjo žalos dėl negalėjimo naudotis kompiuteriu ieškovas taip pat įrodymų nepateikė. Ieškovas atsisakė liudytojų, kuriuos teismas buvo nutaręs jo prašymu apklausti ir sutiko, kad byla būtų baigta nagrinėti liudytojų neapklausus nors buvo įsipareigojęs užtikrinti liudytojų dalyvavimą teismo posėdyje, tačiau liudytojai į teismo posėdį neatvyko.

31. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byla nagrinėjama dispozityvumo ir rungimosi principais vadovaujantis (CPK 13 straipsnis, 12 straipsnis) ir ieškovas turi teisę laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis bei turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu.

32. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs visus surinktus byloje įrodymus konstatuoja ir pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad aplinkybės, jog ieškovas dėl elektros atjungimo patyrė 650 Eur žalą ir ją patyrė dėl atsakovės veiksmų ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis).

33. Kolegija atmeta ieškovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė turtinės žalos, visiškai nedera su civilinėje teisėje galiojančiais protingumo ir teisingumo principais ir prieštarauja CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias teismo pareigą nustatyti žalos dydį, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti. Kolegija dėl šių argumentų sprendžia, ir pritaria atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytam argumentui, kad apeliantas neįrodė fakto, kad jo šaldytuve iš esmės buvo žvėrienos ar kitų maisto produktų, taip pat, kad maitinosi kavinėse ar kitose vietose ir, kad moka kitiems asmenims už naudojimąsi šaldytuvu. Šiuo atveju teismas žalos dydžio nustatyti negalėjo, kadangi nebuvo nustatyta žalos padarymo fakto. Apeliantas reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo iš viso ieškinyje nebuvo pareiškęs. Taip pat kolegija pasisako, kad žalos padarymo faktą turi įrodinėti ieškovas (kiurio kaip minėta jis neįrodė) ir tik tada gali būti sprendžiamas klausimas dėl žalos dydžio. Taigi, neįrodžius paties žalos padarymo fakto, ir pirmos instancijos teismui tą teisingai konstatavus, pagrįstai pirmos instancijos teismas nenustatinėjo ir žalos dydžio (CPK 177, 178 straipsniai, CK 6.249 straipsnis), dėl kurio įrodymų ieškovas taip pat nėra pateikęs. Kaip jau minėta liudytojų ieškovas atsisakė, o reikalavimo dėl neturtinės žalos raštu iš viso nebuvo pareiškęs.

34. Pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas įrodinėja byloje šalys (ieškovas ir atsakovas, CPK 178 straipsnis). Civilinėje teisėje ir civiliniame procese galioja įrodymų pakankamumo taisyklė, tai yra, ar pakanka įrodymų, teismas sprendžia vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu – faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant negu jo nesant. Kaip jau minėta, ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų išvadai padaryti, kad jis patyrė turtinę žalą ir, kad turtinė žala atsirado dėl atsakovės veiksmų.

35. CPK 182 straipsnyje nustatyta, kokių aplinkybių nereikia įrodinėti. Šio straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių teismo pripažintų visiems žinomomis, tačiau ieškovo įrodinėjamos aplinkybės dėl žalos atsiradimo ir žalos dydžio, tokioms aplinkybėms nepriskiriamos. Su tokia pirmos instancijos teismo išvada kolegija sutinka visiškai.

36. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, atmestini apelianto argumentai, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albina RimdeikaitėEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė