Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2395-913/2020 pagal ieškovo G. J. R. ieškinį atsakovei R. M. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2020 m. vasario 24 d. išnagrinėjo civilinę bylą dokumentinio proceso tvarka ir priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo visiškai patenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovės R. M. ieškovo G. J. R. naudai 290,20 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 290,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10,00 Eur žyminį mokestį ir 340,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė, pateikusi apeliacinį skundą, siekia, kad būtų paneigtos teismo nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovė teigia nepadariusi jokio pažeidimo, neigia savo kaltę ir teigia, kad ieškovas nepatyrė ir neįrodė jokios žalos. Be to, apeliantė nurodo, kad ieškovo ieškinys negalėjo būti priimtas nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, kadangi nebuvo pateikta pakankamai reikalavimus pagrindžiančių įrodymų. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

14. Nors apeliantė, pateikusi apeliacinį skundą, prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, jokių argumentų dėl tokios, jos manymu, būtinos apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos, apeliantė nenurodė.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

16. Šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, šalys savo argumentus išsamiai išdėstė byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pateikė įrodymus, kuriais grindžia procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes išdėstė savo poziciją pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nereiškia, jog yra būtina apeliacinės instancijos teisme bylą iš naujo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, prašymas bylą pagal apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės suponuoja išvadą, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

19. Atsižvelgiant į nagrinėjimo klausimo esmę, į tai, kad pateikti įrodymai yra susijęs su sprendžiamu ginču, kad rašytiniai įrodymai gauti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai prijungtini prie bylos.

Dėl dokumentinio proceso

20. CPK 424 straipsnis numato, kad ieškovo prašymu ieškinys gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Dokumentinio proceso tvarka gali būti nagrinėjamas ieškinys, kurio reikalavimai yra piniginiai – atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti, kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo. Jeigu ieškinys neatitinka aptartų specialiųjų dokumentiniam procesui pradėti reikalavimų, teismas turi teisę įpareigoti ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį (CPK 424 straipsnio 1 ir 2 dalys), o tuo atveju, jeigu ieškinys atitinka specialiuosius dokumentiniam procesui pradėti keliamus reikalavimus, tačiau pateiktų leistinų rašytinių įrodymų nepakanka padaryti išvadai dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo, t. y. ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkintas, teismas priima nutartį nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį (CPK 428 straipsnio 7 dalis).

21. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad sprendimas, ar bylą galima nagrinėti pagal pateiktus įrodymus dokumentinio proceso tvarka, ar skirti bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, yra teismo prerogatyva. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ieškinį ir prie jo pridėtus rašytinius įrodymus, nusprendė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad, po atsakovės prieštaravimų pateikimo pirmosios instancijos teismui žodinio proceso tvarka išnagrinėjus bylą, galutiniu sprendimu preliminarus sprendimas buvo paliktas nepakeistas, sprendžia, kad priimant ieškovo ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, nebuvo pažeistos CPK 424 straipsnio nuostatos, todėl apeliantės argumentai dėl minėtų proceso teisės normų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

22. Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 6 d. atsakovei Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 342 straipsnio 1 dalį už tai, kad naudojant augalų apsaugos priemones dulksna pateko ant kaimyninio sklypo pasėlių, kviečiai pagelto, dėl to atsakovei administraciniu nurodymu skirta 30 Eur bauda (141 b. l.). Atsakovė nagrinėjamos bylos metu pripažino, kad šis Tarnybos sprendimas apskųstas nebuvo, atsakovė jai paskirtą baudą sumokėjo.

23. Ieškovas G. J. R. 2019 m. lapkričio 25 d. iš Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos gavo pranešimą Nr. 1S-1782, kuriuo ieškovas informuotas, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos regioninio skyriaus specialistė 2019 m. lapkričio 5 d. apžiūrėjo besiribojančius laukus. Vizualiai nustatyta, kad žieminiai kviečiai paveikti augalų apsaugos produktų (toliau – AAP) dulksnos tik toje lauko dalyje, kuri ribojasi su R. M. deklaruojamo lauko suarta dalimi. Arime vietomis matomi AAP paveikti neužverstos žolės kupstai, todėl konstatuota, kad apdorojant lauko (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 2) dalį, kuri patikrinimo metu jau buvo suarta, nebuvo išvengta glifosato veikliosios medžiagos turinčių AAP tirpalo dulksnos patekimo už apdorojamo ploto ribų. Už nustatytus AAP naudojimo pažeidimus R. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta pinginė bauda (6 b. l.).

24. Kaip matyti iš apeliantės apeliacinio skundo argumentų, ji iš esmės neigia savo neteisėtų veiksmų faktą, nurodo, kad savo lauko nepurškė, todėl ieškovo pasėliai nugelto ne dėl jos kaltės, teigia, kad ieškovas pats purškia savo laukus herbicidais, pateikė apeliacinės instancijos teismui, atsakovės manymu, tai patvirtinančias nuotraukas.

25. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti.

26. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų buvimą. Visų pirma, byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovei 2019 m. lapkričio 6 d. Tarnybos specialistė I. Ž. surašė Protokolą ir skyrė baudą už tai, kad naudojant augalų apsaugos priemones dulksna pateko ant kaimyninio sklypo pasėlių, kas iš esmės patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus. Nors atsakovė ginčija šio Tarnybos sprendimo teisėtumą bei nurodo įvairius jo procesinius trūkumus, pažymėtina, kad šio Tarnybos sprendimo teisėtumo kontrolė nepriklauso šią bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau visos 2019 m. lapkričio 6 d. Protokole nurodytos aplinkybės iš esmės yra patvirtintos kitais šioje byloje surinktais įrodymais ir atsakovė jų nepaneigė. Kaip nurodė pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta Protokolą surašiusi specialistė, Tarnyboje gavus pranešimą apie galimą chemijos naudojimą, ji nuvyko į lauką, jį apžiūrėjo, buvo nustatytas akivaizdus dulksnos poveikis. Liudytojos parodymus patvirtina ir byloje esančios lauko nuotraukos, pateiktos Tarnybos pirmosios instancijos teismui (113–120 b. l.). Šiose nuotraukose akivaizdžiai matyti nugeltę ieškovo lauke augantys pasėliai būtent nuo tos pusės, kuri ribojasi su atsakovės lauku. Šias aplinkybes patvirtina ir pačios apeliantės pirmosios instancijos teismui duomenų laikmenoje (CD) teiktos nuotraukos, kuriose ji pati nurodo (raudonu punktyru) ieškovo lauke pažeistus pasėlių plotus, siekdama paneigti ieškovo žalos dydį.

28. Nors apeliantė teigia, kad byloje nebuvo įrodyta aplinkybė, kad būtent atsakovė purškė savo lauką augalų apsaugos produktais, kuriuose yra glifosato, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuos atsakovės teiginius paneigia ne tik prieš tai nustatytos aplinkybės, bet ir Tarnybos teismui pateiktose nuotraukose (pvz., 114, 119 b. l., spalvotos nuotraukos IMG_20191105_103102, IMG_20191111_113330 duomenų laikmenoje (CD), 112 b. l.) matomas vaizdas, kai atsakovės sklypo suartame plote, lygiagrečiai einančiame iki tos vietos, kur baigiasi nugeltę ieškovo pasėliai, nematyti jokių žalių žolių, ar kaip teigia atsakovė, ražienų, liekanų, tik nudžiūvusių augalų likučiai, tačiau toje atsakovės suarto sklypo dalyje, kuri eina lygiagrečiai ieškovo sklypui ir kuris jau nėra paveiktas dulksnos, aiškiai matyti žalios žolės ar ražienų liekanos. Šios nuotraukos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina faktą, kad būtent atsakovė prieš dirvos suarimą nupurkšdama augalų apsaugos produktais savo sklypo dalį, dulksna paveikė ir ieškovo sklypo dalį, po kurios poveikio dalis ieškovo pasėlių nugelto. Pažymėtina, kad iš esmės tokios pačios išvados yra nurodytos ir ieškovui 2019 m. lapkričio 25 d. iš Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiųstame pranešime Nr. 1S-1782, todėl netikėti ar nesiremti Tarnybos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

29. Apeliantė kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų nurodo ir prieštaravimus 2019 m. lapkričio 6 d. Protokole. Atsakovė teigia, kad ieškovas pastebėjo, jog augalai pažeisti 2019 m. spalio 29 d., o pagal surašytą Protokolą atsakovė lauką nupurškė 2019 m. lapkričio 5 d., t. y., po to, kai jau augalai buvo išdeginti. Mano, kad šis akivaizdus prieštaravimas pirmosios instancijos teisme nebuvo pašalintas. Kaip matyti iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 6 d. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodyta, kad nusižengimo padarymo data ir laikas „2019 m. lapkričio 5 d. 10 val. 00 min. iki 2019 m. lapkričio 5 d. 13 val. 00 min.“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje Protokolo skiltyje nurodytas ne pažeidimo padarymo laikas, bet nusižengimo nustatymo data, šia aplinkybę patvirtina tiek pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos parodymai, kad tik po to, kai gavo ieškovo pranešimą vyko apžiūrėti lauko (2019 m. lapkričio 5 d.), tiek teismui pateiktos Tarnybos nuotraukos ir jų data bei Tarnybos ieškovui pateiktas 2019 m. lapkričio 25 d. raštas Nr. 1S-1782 ir jame nurodomos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 5 d. Tarnybos specialistei atvykus į vietą apžiūrėti ginčo šalių sklypus, ieškovo pasėliai jau buvo paveikti, t. y. nugeltę, todėl netikėti ieškovo teiginiais, kad pasėlių pažeidimus jis pastebėjo jau 2019 m. spalio 29 d., ir Protokole nustatytomis aplinkybėmis ar laikyti juos prieštaringais nėra pagrindo.

30. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003m. gruodžio 30d. įsakymo Nr. 3D – 564, 77 punkte numatyta, kad Augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas privalo augalus, augalinius produktus, jų laikymo pastatus ir (ar) patalpas, žemės sklypus ar kitas teritorijas apdoroti tokiu būdu, kad būtų išvengta naudojamų augalų apsaugos produktų patekimo už ploto, kuriame yra apdorojami augalai, augaliniai produktai, jų laikymo pastatai ir (ar) jų patalpos, žemės sklypas ar kita teritorija, ribų. Šio įsakymo 79 punktas numato, kad apdorojant augalų apsaugos produktais žemės sklypuose ar kituose plotuose augančius augalus, būtina laikytis augalų apsaugos produkto etiketėje nurodyto temperatūros ir vėjo greičio režimo. Pažymėtina, kad būtent šis teisės aktas nurodytas ir 2019 m. lapkričio 6 d. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), kaip administraciniu nusižengimu pažeistas teisės aktas.

31. Prieš tai aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, vykdydama savo ūkinę veiklą, nesielgė rūpestingai ir atidžiai bei nepagrindė savo įrodinėjamos aplinkybės, kad augalų apsaugos priemonių nepurškė savo sklype. Šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovė, būdama ūkininkė (taip nurodyta Protokole), privalėjo augalų apsaugos priemones naudoti taip, kad tokie veiksmai nepažeistų kitų žemės sklypų savininkų teisėtų interesų. Kaip jau minėta, CK 6.263 str. 1 d. reglamentuoja, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Remiantis CK 6.248 str. 3 d., laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šiuo atveju atsakovės veiksmai vertintini kaip nerūpestingi, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus bei kaltę (CK 6. 248 str. 3 d.).

32. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas ne tik dėl neteisėtų veiksmų fakto bei atsakovės kaltės, bet ir skundžiamu sprendimu nustatyto ieškovui priteistino žalos dydžio pagrįstumo. Atsakovė, apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas apskritai jokios žalos nepatyrė, nes jo pasėliai nebuvo visiškai sunaikinti, savo argumentams pagrįsti atsakovė pateikė kartu su apeliaciniu skundu jos darytas nuotraukas iš ieškovo lauko 2020 m. gegužės – liepos mėn.

33. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.). CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

34. Ieškovas, pateikęs ieškinį, kartu pateikė ir rašytinius įrodymus, siekdamas pagrįsti jo patirtos žalos dydį, kurią, ieškovo teigimu, sudaro 181,30 Eur už jo nuomojamame žemės sklype sunaikintą žieminių kviečių pasėlį ir 108,90 Eur dėl kreipimosi į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą, kad būtų apskaičiuotas vidutinis metinis derlingumas. Byloje esančiame pažeistų pasėlio plane nustatyta, kad pažeistų pasėlių plotas yra 0,2155 ha (10 b. l.). Iš Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos parengtų ir pateiktų duomenų apie ūkininko G. J. R. auginamų kviečių derlingumą matyti, jog pagal ūkininko G. J. R. pateiktas 2017–2019 metų grūdų pardavimo sąskaitas, vidutinis 3 metų kviečių derlingumas jo ūkyje yra 5,11 t/ha per metus (11, 7-9 b. l.).

35. Atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovo pažeisti pasėliai nebuvo visiškai sunaikinti, o buvo tik pažeisti ir, pasak apeliantės, didžioji dalis jų pavasarį ir vasarą buvo sužaliavę, ir dėl to ieškovui žala neatsirado, laikytinas teisiškai nepagrįstu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje aiškiai apibrėžta, jog žala laikoma ne tik asmens turto netekimas, bet ir jo sužalojimas; turto sužalojimas, jeigu jo pataisymui ar atnaujinimui reikia didelių išlaidų, gali būti prilygintas turto sunaikinimui, nors konkretus turtas ir nėra fiziškai visiškai sunykęs; daikto sunaikinimas ne visada reiškia jo fizinį išnykimą; jeigu toks daiktas yra sugadintas tiek, kad jo atkūrimas ekonomiškai netikslingas, tai žala pasireiškia kaip daikto sunaikinimas, o nuostolis skaičiuojamas kaip netekto daikto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2006). Be to, ieškovas šioje byloje pasirinko savo pažeistas teises ginti ne prašydamas priteisti negautas pajamas, o siekdamas įrodyti, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais sužalojo jo turtą, teikdamas įrodymus apie sužaloto turto(pasėlių) vertę.

36. Nagrinėjamu atveju ieškovo pasėlių dalies pažeidimas, atsakovei veikiant nerūpestingai ir tokiu būdu atliekant neteisėtus veiksmus, nors ir visiškai nesunaikino pakenktų pasėlių, tačiau neabejotinai lėmė ieškovo nuostolius dėl dalies kokybiško javų derliaus praradimo. Atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktos nuotraukos iš esmės patvirtina, kad toje vietoje, kurioje buvo labiausiai pakenkti pasėliai, javai reti ir dominuoja ramunėlės.

37. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi ieškovas pateikė į bylą įrodymus, pagrindžiančius savo reikalavimą dėl žalos dydžio, atsakovė turėjo procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo nesutikimą, jog ieškovas patyrė jo nurodytą žalą. Nagrinėjamu atveju nei pažeistų pasėlių plotas, nustatytas UAB „Anykščių matininkas“, nei ieškovo auginamų kviečių derlingumas ir jų pardavimo kaina, nurodyti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rašte (konsultacijoje) (10–11 b. l.), nei nuotoliai, patirti siekiant nustatyti žalos dydį (13 b. l.), nebuvo paneigti, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias žalos dydžio nustatymą ir vertinimą, todėl pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, remiantis atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra.

38. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

39. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą, nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, apibendrinęs tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus bei pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi apeliacinės instancijos teismas įvertino visus teisiškai reikšmingus apeliacinio skundo argumentus, turinčius įtakos teisingam šios bylos išsprendimui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Protokolo ginčijimu, Tarnybos specialistės veiksmais ir kt., kurie nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

41. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ieškovas G. J. R. sumokėjo 300 Eur. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai (169, 171 b. l.), jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovui šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. birželio 18 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui G. J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.