- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- e2A-788-273/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09332-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Marius Bartninkas, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- T. S., L. S., E. M. S., O. S., E. S.
- Ieškovas
- V. Ž.
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo T. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2079-752/2019 pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovams T. S., L. S., E. M. S., O. S., E. S., dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, išvada duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Ž. ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus T. S., L. S., E. M. S., O. S. ir E. S. su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. kovo 20 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu ieškovas nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buvęs buto savininkas yra atsakovas T. S., kuris ginčijo turto pardavimo iš varžytinių aktą, tačiau Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14153-454/2017 bei Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-568-601/2018 T. S. ieškinys buvo atmestas ir sprendimas yra įsiteisėjęs. Ieškovas yra teisėtas buto savininkas ir butas atsakovui nebepriklauso, tačiau atsakovas iš buto neišsikelia, į ieškovo 2018 m. balandžio 13 d. išsiųstą pretenziją dėl išsikėlimo iš buto nereaguoja ir toliau savavališkai užima butą.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovai T. S. ir L. S. turi mažamečių vaikų ir ginčo butas yra jų vienintelės šeimos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad atsakovai dėl sunkios jų finansinės padėties neturi galimybių susirasti kitą būstą, turėjo papildomų išlaidų dėl vaikų ir artimų giminaičių sveikatos problemų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, iškeldino atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu, iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir priteisė ieškovui, iš kiekvieno atsakovo po 168,75 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; sprendimo dalies dėl atsakovų iškeldinimo įvykdymą atidėjo dviejų mėnesių terminui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
5. Teismas nustatė, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ginčo butas), nuosavybės teise priklauso ieškovui, kuris nuosavybės teisę į ginčo butą įgijo 2017 m. kovo 20 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-17-85-2035 pagrindu. Buvęs ginčo buto savininkas yra atsakovas T. S.. Ginčo bute gyvenamąją vietą yra deklaravę visi atsakovai. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu T. S. ieškinys dėl 2017 m. kovo 20 d. turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu atmestas, Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas. Ginčo bute atsakovai iki šiol gyvena ir juo naudojasi kaip savu.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas, kaip ginčo buto savininkas, remdamasis CK 4.98 straipsniu, turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Todėl atsakovų iškeldinimas iš ieškovui (savininkui) priklausančių patalpų laikomas ieškovo pažeistų teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas. Ieškovas pateikė įrodymus, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso jam ir įrodymus, kad jo teisės yra pažeistos, nes jam pareikalavus, atsakovai iš buto neišsikėlė, butu naudojasi iki šiol.
7. Nesant byloje įrodymų, kad atsakovai turi teisinį pagrindą naudotis ginčo butu, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui, teismas tokius atsakovų veiksmus (naudojantis svetimu butu be teisinio pagrindo) pripažino pažeidžiančius ieškovo kaip buto savininko teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas dėl jo pažeistų teisių gynimo, prašant atsakovus iškeldinti iš ginčo buto, yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas (CK 4.37 str., CK 4.98 str.).
8. Teismas atsakovų nurodytus argumentus dėl sunkios šeimos finansinės padėties, ligos, silpnos sveikatos, iškeltos fizinio asmens bankroto bylos ir kt., laikė teisiškai nereikšmingais tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti. Teismas nustatė, kad atsakovas T. S. dėl taikaus ginčo sprendimo sąlygų tartis su ieškovu atsisakė.
9. Teismas nurodė, kad atsakovų nurodyta teismų praktika nagrinėjamam ginčui netaikytina, kadangi atsakovų nurodyti teismų sprendimai yra priimti sprendžiant fizinių asmenų ginčus su valstybės institucijomis dėl teisių į valstybės teikiamą socialinį būstą, kai šioje byloje ginčas kilo tarp fizinių asmenų. Atsakovai be teisinio pagrindo naudojasi ieškovui priklausančiu turtu, todėl atsakovai negali suabsoliutinti savo teisių, pažeisdami ieškovo nuosavybės teises.
10. Teismas, įvertinęs atsakovų nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pagal gaunamas pajamas, atsakovų šeima turi galimybę išsinuomoti šeimai gyventi tinkamą būstą. Be to, atsakovai nėra išnaudoję galimybės kreiptis dėl socialinio būsto nuomos, taip pat gali ieškoti kitų alternatyvų apsirūpinti gyvenamuoju būstu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos dalykas nėra dėl atsakovų galimybės apsirūpinti gyvenamuoju būstu. Be to, atsakovai atidėti teismo sprendimo vykdymo neprašė ir nenurodė termino, per kurį galėtų apsirūpinti kita gyvenamąja patalpa. Teismas, atsižvelgęs į išvadą duodančios institucijos prašymą nustatyti terminą atsakovams susirasti kitą gyvenimui tinkamą būstą, sprendė, kad būtų neprotinga ir nesąžininga reikalauti atsakovų iš karto atlaisvinti ginčo butą ir tai neatitiktų ir nepilnamečio vaiko interesų.
11. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas teismo sprendimo dėl atsakovų iškeldinimo įvykdymą atidėti dvejiems mėnesiams, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 str.).
12. Teismas nustatė, kad ieškovas turėjo 675 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra pagrįstos, racionalios ir būtinos, todėl pilnai patenkinus ieškinį, ieškovas turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas bylinėjimosi išlaidas ieškovui priteisė iš pilnamečių atsakovų, lygiomis dalimis, t. y. po 168,75 Eur. Teismas nustatė, kad buvo iš viso patirta 6,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų, tačiau teismas jų iš atsakovų nepriteisė, kadangi kiekvienam atsakovui tenkanti mokėti išlaidų dalis sudaro 2,32 Eur, t. y. mažiau nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovas T. S. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas neteisingai ir netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir neteisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas;
1.2. Teismas neįvertino atsakovų sveikatos būklės. Atsakovė L. S. gimė su rimtu genetiniu sutrikimu. Jos organizmo autoimuninė sistema neatpažįsta savųjų sveikųjų ląstelių, todėl organizme vyksta nuolatinis uždegiminis procesas, jai yra širdies nepakankamumas, aukštas kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai, tachikardija, reumatoidinis artritas. Atsakovė E. M. S. gimė su ta pačia imuninės sistemos liga, kaip ir jos motina. Atsakovė O. S. gimė su įgimtu inkstų sutrikimu. Atsakovių sveikatos būklė, iškeldinant jas iš šeimos gyvenamųjų patalpų turės neigiamų pasekmių jų sveikatai;
1.3. Siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privalo būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę. Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje. Teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę - iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (CK 6.611 str.);
1.4. Atsižvelgiant į atsakovų ryšį su naudojama ginčo patalpa (šį butą atsakovai įgijo iš tėvų ir jame gyvename daugelį metų), į atsakovų šeiminę padėtį (nepilnametis vaikas), sveikatos būklę, teismas galėjo ir privalėjo svarstyti alternatyvų ieškovo pažeistų teisių gynybos būdą, t. y. suteikti galimybę atsakovams išsinuomoti patalpas;
1.5. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovų turtinė padėtis yra itin sunki. Dėl sunkios atsakovų turtinės padėties jiems buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla. Atsakovų vienintelis nekilnojamasis turtas ir šeimos gyvenamoji patalpa buvo parduoti iš varžytinių. Atsakovai ketina kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Atsakovai išnaudojo galimybę kreiptis dėl socialinio būsto nuomos, tačiau Kauno miesto savivaldybė atsisakė suteikti (išnuomoti) socialinį būstą, kadangi atsakovų pajamos neatitinka keliamų reikalavimų. Tokia situacija yra dėl to, kad vertinant būtinybę skirti socialinį būstą yra vertinamos tik pajamos, tačiau nevertinamos atsakovų būtinosios išlaidos ir kitos aplinkybės (atsakovams yra iškelta bankroto byla, turimi skoliniai įsipareigojimai viršija 100 000 Eur).
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ieškovas iš esmės pritarė sprendime nurodytiems motyvams ir papildomai nurodė tokius argumentus:
2.1. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, o jame išdėstyti argumentai prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir teisminei praktikai;
2.2. Atsakovų turtinė padėtis nėra labai sunki ir atsakovai turi galimybę išsinuomoti kitą gyvenamąjį būstą. Įvertinus atsakovių sveikatos būklę bei tai, kad bute gyvena vienas nepilnametis vaikas sprendimo dalies dėl atsakovų iškeldinimo įvykdymas atidėtas dviejų mėnesių terminui;
2.3. Nagrinėjamos bylos dalykas nėra atsakovų galimybės apsirūpinti gyvenamuoju būstu, todėl teismas neturėjo pareigos ginti atsakovų teisių už juos. Atsakovai jau beveik du metus neteisėtai ir neatlygintinai naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu butu;
2.4. Atsakovas T. S. skunde remiasi kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo bylomis, kuriose faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Todėl šioje byloje atsakovo nurodyta teismine praktika remtis negalima. Atsakovo nurodyti teismų sprendimai yra priimti sprendžiant fizinių asmenų ginčus su valstybės institucijomis dėl teisių į valstybės teikiamą socialinį būstą;
2.5. Atsakovas nepagrindė savo argumento, kad ketina kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo;
2.6. Apeliantas nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių teismo sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų.
17. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos CK 4.37 str. 1 d.). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos CK 4.98 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad ieškovas pareiškęs ieškinį turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, o atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
18. Byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 20 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu ieškovas nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buvęs buto savininkas yra atsakovas T. S., kuris ginčijo turto pardavimo iš varžytinių aktą, tačiau Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14153-454/2017 bei Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-568-601/2018 T. S. ieškinys buvo atmestas ir sprendimas yra įsiteisėjęs. Ieškovas yra teisėtas buto savininkas ir butas atsakovui nebepriklauso, tačiau atsakovas iš buto neišsikėlė, į ieškovo 2018 m. balandžio 13 d. išsiųstą pretenziją dėl išsikėlimo iš buto nereagavo ir toliau savavališkai užima butą.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų ir to pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovai – T. S., L. S., E. M. S., O. S., E. S., gyvena ieškovui V. Ž. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) be jokio teisinio pagrindo ir tuo pažeidė ieškovo teisę naudotis jam priklausančiu turtu, jį valdyti bei disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis). Esant šiom aplinkybėms teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą ir iškeldino atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).
20. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą teismo sprendimą, neįvertino atsakovų sveikatos būklės bei jų turtinės padėties, kuri yra itin sunki.
21. Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovių L. S., nepilnametės E. M. S., O. S. ir E. S. sveikatos būklė, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti.
22. Analizuodamas atsakovų turtinę padėtį teismas konstatavo, kad T. S. darbo užmokestis sudaro apie 1200 – 1300 Eur, sutuoktinė nedirba, tačiau gauna neįgalumo pašalpą – apie 260 Eur, taip pat neįgalumo pašalpą apie 130 Eur gauna ir dukra E. M.. Atsakovas nurodęs, kad būtinųjų šeimos poreikių tenkinimui reikalinga apie 700 Eur suma, taip pat reikalingos išlaidos jo vykdomai individualiai veiklai – 400 Eur moka už nuomojamą automobilį taksi veiklai. Šio dydžio išlaidos buvo patvirtintos T. S. bankroto byloje.
23. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovių sveikatos būklę bei šeimos turtinę padėtį, teismo sprendimo vykdymą dėl iškeldinimo pagrįstai atidėjo dviejų mėnesių terminui skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
24. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose.
25. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose išaiškinta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat konstatuota, kad kitose bylose teismo pateikti išaiškinimai taikytini tik tuomet, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009 ir kt.).
26. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo kasacinio teismo praktiką bylose, kuriose buvo sprendžiami fizinių asmenų ginčai su valstybės institucijomis dėl teisių į valstybės teikiamą socialinį būstą. Šių bylų šalis saistė socialinio būsto arba tarnybinių patalpų nuomos sutarties teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2008; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2010, 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-267/2011; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-110/2012). Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilęs tarp fizinių asmenų, kurioje pagrįstai nustatyta, kad atsakovai be teisinio pagrindo naudojasi ieškovui priklausančiu turtu. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčo atveju negalima remtis atsakovo nurodytais teismų sprendimais.
27. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
29. Apeliacinį skundą netenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistinos atstovavimo išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme – 600 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Taip pat iš atsakovo priteistinos 16,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš T. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) ieškovui V. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš T. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 16,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.